Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Afganistani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Afganistani prej 15.09.08 13:03

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral

Da Afghanistani Islami Dawlat
Dawlat-e Eslami-e Afghanestan
[/size]

AfganistaniAfganistani


Tė dhėna tabelare[url=http://dibra.bigforumonline.com

Moto Kombėtare: s“ka
GjuhėPersishtja
KryeqytetiKabuli
SistemiRepublik
KryetarHamid Karzai
Sipėrfaqja
- ujore
647,500 km² - ( 40 -ta )
~ 0 % - ( -ta )
Popullsia]Popullsia
Dendėsia
28,717,213 (2002) - ( 38 -ta)
43 b. / km² - ( -ta)
MonedhaAfgani
Af=100 puls
Zona kohoreUTC + 04:30
Pavarėsia
nga [url=http://sq.wikipedia.org/wiki/Britania_e_Madhe]Br. e Madhe
19 Gusht 1919 - (shpallur)
Nė OKB nga19 Nėntor 1946
Himni kombėtarSououd-e-Melli
Kodi i internetit TLD.af
Prefiksi telefonik+ 93
nė Azinė qendrore i cili kufizohet me Iranin, Turkmenin, Uzbekistanin, Taxhikistanin, Kinėn dhe Pakistanin. Afganistani ėshtė vendi i gjashtė mė i varfėrt i botės.
Histaria e Avganistanit
Perandoria e ngritur nga Ahmad Shah Durrani nė vitin 1747
merret si fillimi i shtetit Afganė. Kjo perandori ishte jetė shkurt, u
shkatėrrua pėr interesa tė prijėsve vendas. Pas njė kohe tė shkurtė
Afganistani bie nėn ndikimin e Britanisė sė Madhe.
Mė 1801 nė marrėveshjen e paqes Anglo-Perse u vendosė edhe emėrtimi "Afganistan", qė mė parė ky vend njihej si term pėr tokat Afgane.
Pas rezistencave tė shumta tė popullit Afganė, Afganistani ndahet nga Britania e Madhe nė vitin 1893 duke humbur disa pjesė tė territorit nė Indi (sot Pakistani). Qė nga kjo kohė ende nuk ka ndonjė kufi zyrtarė nė me tė Afganistanit dhe Pakistanit.
Lufta e tretė Anglo-Afgane shkaktoi qė mė majė tė 1919-sė pranimin e sovranitetit tė Afganistanit nga Britanikėt.
Qė nga 1933 ishte njė monarki stabile e cila mė 1973 duhej tė lėshonte vendin pėr njė republikė tė cilėn komunistėt mė 1978 e kontrollojė. Marshimi i trupave sovjetike nė Afganistan nė vitin 1979, sjellė njė luftė dhjetėvjeēare tė cilėn e fitojnė muxhaedinėt Afganė. Pas tėrheqjes sė trupave sovjetike mė 1989 dhe dorėheqjes sė kryetarit komunistė "Najbullah" mė 1992, grupet muxhaedine fillojnė luftėn pėr pushtet nė mes tyre e cila vazhdon deri nė vitin 1995.
Nga kjo luftė shkatėrruese dalin si fitimtarė grupi i muxhaedinėve tė
quajtur Taliban. Talibanėt vendosin nė 90% tė vendit sundimin e tyre tė
njė forme tė prapambetur mesjetare e cila ju sjellė kokėēarje vendeve
perėndimore. Pas sulmit tė 11 shtatorit tė 2001-sė nė ShBA, pason marshimi i trupave amerikane nė Afganistan i cili ishte i pranuar nga OKB-ja
si akt i vetėmbrojtjes. Trupat amerikane pėr rrėzimin e pushtetit tė
Talibanėve krijojnė aleancėn veriore. Si rezultat i marshimit tė
trupave amerikane nė Afganistan, vendoset qeveria e pėrkohshme afgane
nė krye me prijėsin e fisit Hamid Karsai i cili mė 2001 pranohet nga prijėsit e fiseve afgane nė kuvendi e fiseve "Loja Xhirga" si kryetarė i Afganistani.
Konfliktet nė mes prijėsve tė aleancės veriore deri mė vitin 2002
ishin mė tė mėdha se sa lufta kundėr regjimit tė Talibanėve. Kėshtu
gjatė kėsaj kohe pėrndjekja e anėtarėve tė kombėsive tjera dhe tė atyre
qė flasin gjuhė tjera ishte pėrditshmėria e luftės sė aleancės veriore,
pėrderisa nė anėn tjetėr trupat amerikane shkatėrronin regjimin e
Talibanėve nė kėtė vend (shumica e aleancės veriore pėrbėhej nga vetė
grupet e Talibanėve).
Mė 9 tetor 2004 mbahen zgjedhjet e para pėr kryetarė tė Afganistanit tė cilat i fiton Hamid Karsai
Sistemi shtetėror
Forma e regjimit tė Afganistanit ėshtė Republikė me njė qeveri tė pėrkohshme tė pėrbėrė nga 30 Ministra 4 zėvendės kryetarė (tė miratuar nga kuvendi “Loja Xhirga”). Vendi ndahet nė 34 njėsi administrative.
Njėsit administrative

Vilajete e Afganistanit (Kabuli) Njėsitė territoriale
Sistemi administrativė nė Afganistan ndahet nė tri nivele kryesore: Vilajet (Qarkė), Volusvali (Rrethė) dhe Qytete
Qė nga 13 gushti 2004,
Afganistani ndahet nė 34 njėsi administrative tė quajtura Vilajete.
Vilajetet pastaj ndahen nė njėsi mė tė vogla tė quajtura "Volusvali".
Vilajeti qeverisen nga Valiu i cili emėrohet nga qeveria qendrore nė Kabul ose pranohet nga ajo. Deri mė tani (2005) disa poste tė Valiut pėr disa Vilajete janė tė zbraztė.
Gjeografia e Afganistanit
Afganistani ėshtė vend kontinental me njė rėndėsi strategjike nė regjionin ku ndodhet.
Pjesa mė e madhe e vendit ėshtė shkėmbore. Mė pakė se 10% e
sipėrfaqes gjendet nė nivelin detar nėn 600m. Pjesėn mė tė madhe tė
sipėrfaqes mbi 652 090, e mbulojnė vargmalet Hindokush (deri nė 7.500m)
dhe Sefid Kuh .
Qytete mė tė mėdha janė Kabuli (int.
Kabul, 4.9 milion banorė), Kandara (int. Kandahar, 339,200 banorė),
Mazar e Sharifi (int. Mazar-e-Sharif, 239,800 banorė), Herati (int.Herat 166,600 banorė) etj
Klima e Afganistanit
Klima e Afganistanit ėshtė kryesisht e thatė, pasi qė pjesa mė e
madhe e vendit ndodhet nė njė rripė tė thatėsisė qė shtrihet nė Azinė
qendrore. Karakteristikė e kėsaj klime kontinentale ėshtė ndryshimi i
madh i temperaturave nė mes tė natės dhe ditės si dhe tė stinėve tė
vitit. Erėrat perėndimore nė dimėr sjellin reshje mesatare tė shiut
ndėrsa nė verė sjellin thatėsira po thuajse nė tėrė vendin pėrpos nė
verilindje tė Mosunit (int. Monsun) ku ka edhe reshje shiu. Klima e
pjesės jugore e vendit ėshtė nxehtė ku kultivohet palma Date ( lat. Phoenix dactylifera). Po ashtu Afganistani pas Birmanisė (int. Myanmar) ėshtė prodhuesi mė i madh i Opiumit nė botė.
Ekonomia e Afganistanit
Pas disa dhjetėvjeēarėve tė luftės, ekonomia e kėtij vendi
zhvillohet po thuaj se nė nivel tė fshatrave. Si do qė tė merret
partnerėt kryesorė tė Afganistanit janė Pakistani dhe Irani. Mbjellja e
opiumit edhe pas rrėzimit tė regjimit tė Talibanėve ende vazhdon dhe
ėshtė produkti mė i eksportuar i Afganistanit nė botė perėndimore
Demografia e Afganistanit
Afganistani ėshtė shtet me popullsi shumė kombėsie dhe me pakica
kombėtare. Historikisht populli i Pashtunėve ka qenė shpesh kombėsi
shtet formuese. Nė vitin 2004 Afganistani kishte diku rreth 28,5
milionė banorė. Ndarja e pėrkatėsisė etnike tė popullsisė sė
Afganistanit ėshtė e vėshtirė, kėshtu ndarja sipas gjuhės, religjionit
apo sipas veēorive tė grafike tė vizatuara nė trupat e banorėve tė disa
popujve si tė mongolėve (Hazara) mund tė bėhet vetėm duke pasur
parasysh qė kėto ndėrthurėn nė mes veti. Tė dhėnat e mė poshtme japin
vetėm njė parafytyrim pėr llogaritje tė pėrafėrt tė strukturės sė popullsisė

Grupet etnike

  • Pashtunėt (Pashtun), - Afganėt etnikė, janė themeluesit dhe paguesit e vendit. Pėrbėjnė 40% tė popullsisė sė Afganistanit

    • Nė pėrbėrjen e kėtij populli hynė disa fise nomade, ndėr tė cilėt
      mė tė dalluarit janė Kuēi (ang. Kuchi) me rreth 5 milion pjesėtarė. Ky
      fis ėshtė i mbrojtur dhe pajisur me privilegje nė bazė tė artikullit 14
      tė kushtetutės sė Afganistanit tė cilat i japin edhe drejtėn nė
      qeverisjen e shtetit. Edhe pse ky fis merret si pjesė e Pashtunėve nuk
      janė Pashtun.


  • Tagjikėt (ang. Tajik) – janė banorėt persė tė regjionit. Pėrbėjnė 30% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė Afganistanit

    • Ndėr grupet mė tė njohur tė Tagjikėve janė Kiszibashėt (ang.
      Qizilbash). Ky grup pėrbėhet nga pasardhėsit e ushtarėve turko-persė
      nga koha e sundimit tė Safirėve (ang. Safavids ) .

  • Hazarėt (ang. Hazara) – janė pasardhėsit e ushtrisė sė Xhingis
    Kanit (ang. Genghs Khan) , flasin gjuhėn perse dhe pėrbėjnė 20% tė
    popullsisė sė pėrgjithshme tė Afganistanit.
  • Uzbekėt (ang. Uzbek) – njė ndėr popujt e shumtė turk tė Azisė
    qendrore dhe pėrbėjnė 5% tė popullsisė sė pėrgjithshme tė Afganistanit
  • Po ashtu ka shumė grupe tė popujve tė ndryshėm si Amiakėt, Nuristanėt dhe Baloshėt
Popullsinė e Afganistanit e pėrbėjnė shumica fshatare me rreth 78%.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Algjeria prej 03.10.08 16:48

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral




POR.


S P A N J A


IT.


TUN.


L I B I A


N I G E R I


M A L I


MAUR.


S.O.


M A R O K U


ALGJERI


Deti Mesdhe


Oqeani
Atlantik





redaktoni hartėn

Algérie
Algjeria ndodhet nė Afrikėn veriore, nė mes tė Marokut dhe Tunizisė dhe ka dalje nė Oqeanin Atlantik e Detin Mesdhe. Sipėrfaqja e saj e bėnė atė qė tė radhitet si shteti i dytė me i madh nė kėtė kontinent pas Sudanit. Njė pjesė e madhe e teritorit tė saj shtrihet nė shkretėtirėn e Saharės.
Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Algjerisė ėshtė 2,381,740 km2 dhe shtrihet rreth koordinatave gjeografike 28 00 V, 3 00 L apo shikuar nga Shqipėria nė anėn jug-lindore (mes 7:00-8:00).
Vija bregdetare e Algjerisė ėshtė 998 km (tri herė mė e gjatė se Bregdeti Shqiptar) ndėrsa kufiri tokėsorė 6,343 km i gjatė dhe e ndanė atė nga : Libia 982 km, Mali 1,376 km, Mauritania 463 km, Maroku 1,559 km, Nigeri 956 km, Tunizia 965 km,dhe me tė ashtuquajturėn Sahara Perėndimore apo Sahara Oksidentale 42 km
Algjeria veriore pėrfshinė pjesėn pas bregdetit deri nė Saharė
ndėrsa Algjeria jugore (80% e vendit) pjesėn e shkretėtirės. Veriu ka
klimė mesdhetare ndėrsa jugu klimėn e Saharės.
Klima
dominuese nė Algjeri ėshtė klimė e shkretėtirės gjerė nė gjysmė
shkretinore nė disa pjesė ėshtė mė e butė me reshje nė dimėr dhe
thatėsira pėrgjatė bregdetit, ndėrsa nė rrafshnaltė mbisundon njė dimri
me acarė dhe vera me temperatura tė ashpra. “Shiroko” thirret era e
cila zakonisht nė verė qon pluhurin dhe zallin nga shkretėtira.
Relievi i Algjerisė pėrbėhet kryesisht nga rrafshnaltat dhe
shkretėtira e Saharės. Rripi pėrgjatė bregdetit tė Mesdheut ndėrpritet
nga disa male. Pika mė e ultė e relievit ėshtė -40m nėn nivelin e deti
nė vendin e quajtur Ēot Melėrhir (ang.: Chott Melrhir ) dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 3,003 metrave nė Tahat (ang.:Tahat), nė pjesėn jugore nė brendi tė Saharės.
Si pasurit natyrore tė Algjerisė sipas CIA-Factboock llogariten tė jenė: Vajguri , Gazi natyrorė, Hekuri (Fe), Fosfate, Urani (U), Plumbi (Pb)dhe Zinku (Zn). Si tokė e punueshme llogaritet tė jetė diku 3.22% e sipėrfaqes sė vendit.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral


Andora ndodhet nė pjesėn jug-perėndimore tė Evropėsnė nė rrafshnaltėn e Pirinejve, nė mes tė Spanjės dhe Francės. Mė shumė se ēereku i Andorrės gjendet jashtė malit. Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Andorės ėshtė 468 km2 dhe shtrihet rreth kordinanatve gjeografike 42 30 V, 1 30 L.
Andora ėshtė njė vend kontinental dhe nuk ka sipėrfaqe ujore. Kufiri
nė perėndim me Francėn ėshtė i gjatė rreth 56.6 km, ndėrsa nė jug me
Spanjėn 63.7 km qė bėjnė qė Andora tė ketė njė kufi me gjatėsi prej
120,3 km.
Klima ėshtė kontinentale, pėrshkakė tė pozitės sė saj nė Andorrė
ėshtė njė klimė relativisht e freskėt malore. Nė janar temperatura bien
deri nė -7 °C ndėrsa nė verė rriten deri nė 26 °C.
Relievi i Andorrės ėshtė malorė. Pika mė e ultė ėshtė 840m nė Riu
Runer, ndėrsa ajo mė e larta nė Coma Pedrosa arrin lartėsinė deri nė
2,946 metra mbi nivelin e detit.
Ndėr pasurit natyrore tė Andorės dallohen, ujėrat qė burojnė nė male
me prurje ujore tė lartė, uji i ftohtė mineral nga burimet natyrore, pylltaria - pyjet me druajnė tė kualitetit tė mirė, rezervat e hekurit si dhe lėkura e pėrfituar nga bagėtia e kullosave malore.



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 10.10.08 14:04, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Angola prej 03.10.08 16:56

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Angola
Vendi thirret Republika e Angolės (portogalisht: Repśblica de Angola) dhe ndodhet nė jug-perėndim tė Afrikės. Angola kufizohet nė veri me Namibinė , pastaj vijėn Zambia , Republika Demokratike e Kongos dhe pjesa perėndimore pėrshkruhet nga Oqeani Atlantik.
Emri Angola rrjedhė nga titulli i kryeparit tė Mbretėrisė sė Kongos.
Vendi e morri kėtė emėr pas zbarkimit tė parė tė portugezėve nė
bregdetin e kėsaj pjesė tė Atlantikut. Pavarėsinė Angola e ka arritur
nė vitin 1975 nga portugezėt.

Historia
Artikulli kryesor : Historia e Angolės
Mė 1483
portugezėt zbarkojnė dhe vendosen pran lumit Congo, ku edhe mė vonė
krijohet Kongo. Shteti i Kongos shtrihej nga Gaboni (i sotshėm) deri nė
veri tek lumi Kwaza nė jug. Portugali mė 1575
krijon kolonin portugeze tė Luandės tė bazuar nė tregtinė e skllaveve.
Ngadalė diku duke paguar e diku me luftė, portugezėt deri nė fund tė
shekullit XVI fusin nėn kontroll rripin e bregdetit tė Atlantikut.
Gjatė kėsaj kohe krijojnė kolonin e Angolės. Holandezėt okupojnė
Luandėn prej 1941-48
pėr tė krijuar njė shtet i kundėrpėrgjigje portugezėve. Mė 1648
Portugalia merr pėrsėri nėn kontroll Luandėn nė vitin dhe pėrgatitet
pėr pushtimin e Kongos dhe Ndongos. Kėtė portugezet edhe e arrijnė nė
vitin 1671 mirėpo kontrollin e plotė administrativ e arrijnė gjatė shekullit XX. Mė 1951
kolonia sillej si e pavarur dhe thirrej Afrika Perėndimorė Portugeze.
Pas qė Portugalia refuzoi de-kolonializmin nė kėtė pjesė fillojnė tė
veprojnė disa lėvizje pėr pavarėsi si:

  • Lėvizja Popullore pėr Ēlirimin e Angolės (Movimento Popular de
    Libertaēćo de Angola MPLA) e organizuar nga bazat pėrreth Kimbundu-s
    dhe racės sė pėrzier “intelligentsia of Luanda” nė bashkėpunim me
    partin komuniste nė Portugali dhe bllokun lindorė.


  • Fronti Nacional Ēlirimtar i Angolės (Frente Nacional de Libertaēćo
    de Angola, FNLA) me e baza etnike tė popullsisė sė regjionit Bakongo e
    mbėshtetu nga ShBA-ja dhe regjimi Mobutu nė Zairė, dhe


  • Unioni Nacional pėr Pavarėsi Totale (Unićo Nacional para a
    Independźncia Total de Angola, UNITA) e udhėhequr nga Jonas Malheiro
    Savimbi nė baza etnike nga regjioni i Ovimbundu-it nė qendėr tė vendit.

Pas 14 viteve lufte pėr pavarėsi, Angola fiton pavarėsinė mė 1975-ėn.
Portugezet i japin forcat lėvizjes sė inspiruar marksiste MPLA e cila
mbėshtetej nga Bashkimi Sovjetik. Pas kėsaj eshalonė situata dhe fillon
lufta civile ndėrmjet MPLA, UNITA dhe FNLA. Mė 1976
FNLA e humbė luftėn kundėr kombinimit MPLA dhe trupave Kubane duke i
lėnė nė luftė Marksistėt e MPLA-sė dhe tė ndihmuarit nga perėndimi
UNITA.
Nė viti 1991,
fraksioni vendosi qė Angola ti kthehet sistemit shumė partiakė, mirėpo
pas qė presidenti i tanishėm (2005) José Eduardo dos Santos i lėvizjes
MPLA fajėsohej nga OKB-ja pėr pėshtėllime, nė Angolė shpėrthejnė prapė
luftimet.
Mė 1994
arrihet marrėveshja (Lusaka protocol) nė mes tė qeverisė dhe UNITA-sė
me qėllim qė UNITA tė inegrohet nė qeverisjen e shtetit. Nė vitin 1997
instalohet njė qeveri e pėrbashkėt, mirėpo qė nė fund tė 1998-sė shpėrthejė luftime tė ashpra duke i larguar nga vendbanimet mijėra banorė.
Mė 22 shkurt tė 2002-ės
mbytet presidenti i UNITa-sė dhe mė kėtė merr fund edhe lufta nė mes tė
fraksioneve. UNITA e pranoni veten si kryesuese e Opozitės. Siē duket
situata politike tani ėshtė e qetė, ndėrsa Presidenti dos Santos po e
vazhdon procesin e filluar (1997) pėr krijimin e paqes me demokraci.
Ndėr problemet kryesore tė Angolės janė tė drejtat e njeriut, fushat
e minave si dhe aksionet e kaēakėve tė lėvizjes (Frente para a
Libertaēćo do Enclave de Cabinda). pėr ndarje nė enklavėn Cabinda
Angola, sikurse shumė vende tė Saharės preket shpesh nga sėmundjet infektuese tė shkretėtirės. Gjatė prillit tė 2005-sė nė Angolė u pėrhapė virusi Marburg qė pėr njė kohė tė shkurtė morri dheun.

Sistemi shtetėror

Njėsitė territoriale
Artikulli kryesor : Njėsitė territoriale
Angola ndahet nė 18 njėsi territoriale (Provķncia):


  • 1 Bengo
  • 2 Benguela
  • 3 Bié
  • 4 Cabinda
  • 5 Cuando Cubango
  • 6 Cuanza Norte



  • 7 Cuanza Sul
  • 8 Cunene
  • 9 Huambo
  • 10 Huila
  • 11 Luanda
  • 12 Lunda Norte



  • 13 Lunda Sul
  • 14 Malanje
  • 15 Moxico
  • 16 Namibe
  • 17 Uige
  • 18 Zaire

Gjeografia
Artikulli kryesor : Gjeografia
Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Angolės ėshtė 1,246,700 km2 dhe shtrihet rreth koordinatave gjeografike 12 30 J, 18 30 L.
Vija bregdetare e Angolės ėshtė 1,600 km (diku pesė herė mė e gjatė se Bregdeti Shqiptar) ndėrsa kufiri tokėsorė 5,198 km i gjatė.
Klima nė pjesėn jugore dhe pėrgjatė bregdetit deri nė Luandė,
ėshtė klimė gjysmė shkretinore, ndėrsa nė veri mbajnė temperatura tė
ulėta me thatėsira sezonale (Maj-Tetor) dhe reshje po ashtu sezonale qė
fillojnė nė Nėntor e vazhdojnė deri nė Prill.
Relievi
i Angolės pėrshkruhet nga vija e ngushtė bregdetare, hapėsirė e cila
ngritėt shpejt nė lartėsia dhe pėrfundon nė rrafshnaltėn e gjerė nė
brendi tė vendit. Pika mė e ultė e relievit ėshtė pėrgjatė bregdetit
dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 2,620 metrave nė pikėn e
quajtur "Moro de Moko" (ang.:Morro de Moco), nė pjesėn perėndimore nė brendi tė vendit.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Re: Afganistani Today at 16:17

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi