Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Komuna te Kosoves

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Komuna te Kosoves prej 11.09.08 10:49

Kaēaniku

Popullsia
-dendėsia
53,000 banorė
140.5 banorė/km²
Sipėrfaqja306 km²
Administrata
ShtetiKosova
QarkuFerizaji
Adresa e kuvendit[/url]
Posta71000
Prefiksi telefonik(0290) 380
Faqe zyrtare Kaēaniku
Politika
Partia udhėheqėsePDK
Kaēaniku ėshtė qytezė nė jugė tė Kosovės
dhe ka njė sipėrfaqe prej 306 km katrorė (2,8% e sipėrfaqes sė
tėrėsishme tė Kosovės). Nga sipėrfaqja e tėrėsishme e komunės 65,6%
ėshtė tokė e papunuar, kurse 34,4% ėshtė tokė e punuar.
Nėpėr Kaēanik kalon magjistralja Shkup-Prishtinė, si edhe hekurudha Selanik – Fushė Kosovė (e ndėrtuar nė vitin 1879).
Nė kėtė komunė janė edhe dy vendkalime kufitare me Maqedoninė: njėri
nė Han tė Elezit dhe tjetri nė fshatin Qafėshqipe (ish Glloboē
Historia e Kaēanikut
Kaēaniku si qendėr administrative-qytezė, daton qysh nga fundi i shekullit XVI. Deri nė vitin 1891 ishte nahije e Sanxhakut tė Shkupit tė Vilajetit tė Kosovės.
Themelues i qytezės Kaēanik ėshtė Koxha Sinan Pasha, njė pasha turk me origjinė shqiptare. Sinan Pasha ndėrtoi xhaminė (e cila edhe sot ekziston), njė imaret (kuzhinė publike), njė shkollė nė afėrsi tė xhamisė, dy hane (bujtina), njė hamam (banjo publike), kalanė dhe disa mullinj mbi lumin Lepenc.
Lufta e fundit - tė rėnėt, dėmet materiale
Sipas tė dhėnave tė NKMDLNJ-sė nė Kaēanik, gjatė luftės sė fundit nė kėtė komunė janė vrarė 90 pjesėtarė tė UĒK-sė
dhe 139 civilė, ndėrsa 7 persona llogariten tė zhdukur. Kufomat e
pjesėtarėve tė UĒK-sė dhe tė civilėve qė ishin marrė nga forcat serbe,
pas pėrfundimit tė luftės janė gjetur nė varrezat masive nė Kaēanik,
Kaēanik tė Vjetėr dhe Kotlinė. Ndėrkaq, forcat pushtuese serbe i kanė
shkatėrruar tėrėsisht apo pjesėrisht edhe 1447 objekte banimi dhe asosh
me destinim tjetėr.

Gjeografia e Kaēanikut

Kaēaniku dallohet me faktin se pėrmes tij kalojnė 2 lumenj, Lepenci
dhe Nerodimja, tė cilėt nė fund tė qytetit bashkohen. Veē 2 lumenjėve,
i ka edhe 2 zona klimatike. Klimatologėt qysh para Luftės sė Dytė
Botėrore kishin konstatuar se nė juglindje tė Kaēanikut takohen klima e
ngrohtė mesdhetare dhe ajo e ftohtė kontinentale. Sipas eksepertėve
shėndetėsorė kjo klimė (takimi i 2 klimave), ėshtė e preferueshme pėr
tė sėmurėt nga tuberkulozi (sidomos ajo e eshtrave). Mu pėr kėtė, njė kohė nė lindje tė Kaēanikut ka qenė sanatoriumi pėr tė sėmurė nga tuberkulozi.
Rezervat e konstatuara tė mineraleve janė deri 15 mil. tonė mergele
nė Hanė tė Elezit dhe 30 mil. tonė afėr fshatit Paldonicė. Rezervat e gurit gėlqeror nė Kepin e Kaēanikut janė nė sasi prej 127 mil. tonė, ndėrsa rezerva tė konsiderueshme ka edhe nė afėrsi tė fshatit Ivajė.
Kaēaniku ka edhe pasuri natyore tė pyjeve, tokės dhe ujėrave.
Fondi i sipėrfaqes sė pyjeve pėrfshinė 17.302 hektarė
(58,08% tė sipėrfaqes sė pėrgjithshme). Ndėrkaq, fondi i tokės
bujqėsore ėshtė 10.516 hektarė (34,74% e territorit tė komunės). Pjesa
e shpatijeve tė Sharrit
ka resurse tė mjaftueshme tė burimeve tė ujit tė pijshėm dhe pikėrisht
nga kėto vendburime furnizohet me ujė pėrqindja mė e madhe e banorėve
tė komunės. Maja e Lubotenit dhe shpatijet pitoreske tė Sharrit ofrojnė mundėsi tė mėdha pėr zhvillimin e turizmit malor (atij veror e dimėror).
Infrastruktura e Kaēanikut
Rruga kryesore pėr nė Maqedoni qė kalon nėpėr qytetin e Kaēanikut
ėshtė nė gjendje tė mirė, edhe pse ėshtė duke u dėmtuar vazhdimisht.
Gjendja e rrugėve nė mes tė fshatrave ėshtė e keqe, pėrderisa nė brendi
tė fshatrave rrugėt janė tė parregulluara dhe nė tė shumtėn e rasteve
tė paasfaltuara. Shėrbimi i zjarrėfikėsve ėshtė themeluar, stafi i tė
cilit ėshtė trajnuar nė Prishtinė. Furnizimi me ujė dhe energji
elektrike ėshtė nė pėrgjithėsi i mirė, pėrveē ndėrprerjeve tė rralla.
Pėrderisa lidhjet e telefonisė fikse janė nė gjendje tė mirė,
shfrytėzimi i telefonisė mobile ėshtė mė i vėshtirė pėr shkak tė
terrenit malor.
Furnizimi me energji elektrike
Kaēaniku ndan fatin me pjesėt tjera tė Kosovės me njė furnizim jo
stabil me energji elektrike. Ende ndihen nevoja pėr riparim tė
kosiderueshėm tė sistemit tė elektrodistribucionit nė komunė siē janė:

  1. Riparimi i rrjetit tė tensionit tė ulėt
  2. Riparimi i trafostacionit distribuiv
  3. Nė qytetin e Kaēanikut nevojitet njė trafostacion i kapacitetit prej 110 KW
  4. Nevojitet njė rrjet ndėrlidhės lokal i tensionit tė lartė
Telekomunikacioni
Nė lidhje me rregullimin e telefonisė nė Kaēanik:

  1. Sistemi i kabllės tokėsore ėshtė shumė i vjetėruar, me njė kapacitet prej njė mijė numrave;
  2. Kėrkesa e telefonisė sė re ėshtė duke u pėrmbushur nga operatorėt e rrjetės sė telefonisė mobile;
  3. Pajisja e rrjetėve digjitale, pėrmes njė rrjetė fikse nė qytet dhe nėpėr fshatra do tė jetė njė problem akut pėr tėardhmen.
Transporti dhe infrastruktura rrugore
Lidhjet rrugore kryesore qė janė tė rėndėsishme pėr zhvillimin ekonomik tė Kaēanikut janė:

  1. Magjistralja Prishtinė – Shkup, e cila kalon nėpėr qendėr tė Kaēanikut;
  2. Linja rrugore Doganaj – Glloboēicė, lidhet me Maqedoninė pėrmes rajonit tė Sharrit;
  3. Rruga lokale qė lidhė fshatrat mė tė afėrta – Bob, Trimor, Bicaj, Nikė, Malėsi, Ilirishtė, Sopot dhe Doganaj;
  4. Rruga lokale qė lidhė fshatrat e Runjevės, Stagovės, Kaēanikut tė vjetėr dhe Begracės me qendrėn e qytetit;
  5. Rruga lokale qė lidhė fshatrat e Gajres, Ivajės, Kotlinės, dhe Glloboēicės me qendrėn e qytetit
Qendra e qytetit ka pasur kohėve tė fundit disa rregullime, por nė
pėrgjithėsi karakterizohet me rrugė tė ngushta, pa trotuare, me
kryqėzime tė vėshtira me rrugėt anėsore, dhe me pjerrtėsi tė theksuar
qė ndoten shpeshė nga ujėrat e zeza. Rrugėt lokale tė fshatrave gjenden
nė kushte jashtėzakonisht tė vėshtira.
Demografia e Kaēanikut
Komuna e Kaēanikut pėrbėhet nga 42 vendbanime. Dy nga kėto
vendbanime janė urbane (Kaēaniku dhe Hani I Elezit), kurse 40 janė
mjedise rurale.
Sipas regjistrimit tė fundit zyrtar tė popullsisė tė bėrė nė vitin 1981,
komuna i kishte 31.072 banorė. Duke marrė pėr bazė shkallėn vjetore tė
shtimit tė popullsisė sė komunės prej 2,96%, vlerėsohet se sot kjo
komunė i ka mė shumė se 50 mijė banorė. Sipas tė dhėnave zyrtare tė
OSBE-sė tė drejta vote nė zgjedhjet e fundit lokale kanė pasur 30.337
kaēanikas.
Duhet theksuar se para luftės nė Kosovė, nė kėtė komunė mė pak se 1%
e banorėve nga numri i pėrgjithshėm i populates kanė qenė serbė,
malazezė dhe romė. Aktualisht nė Kaēanik jetojnė 2 familje rome me 9
anėtarė.
Viti/EtniaShqiptar %Serb %Romė %Tė tjerė %Total
Pėrbėrja etnike
1991 regj136,48897.82200.63060.8410.137,055
Januar 1999243,72198.52230.53780.9430.144,365
2005 343,0001000090.0200llog.43,000
Burimi:1. Pėr 1991:Regjistri i Rep. Serbijes nė Tė tjerė fut Malazezėt, Boshnjakėt, Kroatėt, Jugosllavėt dhe tė tjerė
2. Pėr 1999:Kosovo Atlas nė Tė tjerėt fut Boshnjakėt, Malazezėt,
Maqedonėt, Sllovenėt, Kroatėt, Hungarezėt, Jugosllavėt dhe tė tjerė ;
Shifrat mbi Romėt janė nxjerrur nga regjistrat e OSCE - Human Rights
and Rule of Law Department
3. Pėr 2005; Shifrat janė parallogaritur. Duhet pasur parasyshė qė shifrat nga regjistrimi 1991 ka karakter politikė.
Kultura
Komuna e Kaēanikut ka 5 biblioteka publike. Biblioteka kryesore nė Kaēanik ka 20.461 [url=http://sq.wikipedia.org/wiki/Libra]libra
dhe degėt e saj nė Kaēanik, Stagovė, Doganaj, dhe Glloboqicė kanė
30.694 libra. Nė tėrėsi, bibliotekat e kėsaj komune kanė 51.155 libra.
Nga masat e dhunėshme serbe tė viteve 1990 - 1999, 5530 libra, nė bibliotekėn kryesore, janė dėmtuar dhe zhdukur, dhe gjatė luftės, "dora e zezė" ka shkatėrruar bibliotekėn nė Glloboqicė, e cila ka pasur 5.500 libra.
Gjendja e Mjedisit
Nė bazė tė kompetencave dhe strukturės qeverisėse, nė komunėn e
Kaēanikut institucionet komunale pėrgjegjėse pėr mjedis janė: Drejtoria
pėr Bujqėsi, Pylltari dhe Mbrojtje tė Mjedisit; Drejtoria pėr Urbanizėm
dhe Ēėshtje Publike; Drejtoria pėr Rindėrtim, Planifikim dhe Zhvillim;
dhe Drejtoria pėr Shėndetėsi dhe Mirėqenie Sociale. Me rifillimin e
punės sė fabrikės pėr pėrpunimin e ēimentos SharrCem nė Han tė Elezit,
komunės sė Kaēanikut iu kthye burimi kryesor i ndotjes sė ajrit. Pėrveē
kėsaj, komuna e Kaēanikut ballafaqohet me problemin e mos-trajtimit tė
ujėrave tė zeza si dhe ndotjes sė lumit Nerodime nga fabrika e
Silkaporit. Pėrkundėr lejeve mjedisore, problem i madh mjedisor nė
Komunėn e Kaēanikut paraqet eksploatimi i zhavorrit dhe prerja e
drunjėve.

Shiko profilin e anėtarit

2 Re: Komuna te Kosoves prej 15.09.08 15:03

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Ekonomia e Kaēanikut
Ekonomia e tanishme e Kaēanikut ėshtė njė ekonomi nė tranzicion.
Komuna ka dalur nga lufta me shumicėn e ekonomisė sė saj tė
shkatėrruar; infrastruktura e komunės gjendet nė gjendje tė dobėt.
Ekonomia e Kaēanikut ėshtė bazuar nė prodhimin e materialit ndėrtimor
si:
ēimento, ngjitės specialė, beton etj. Mundėsitė potenciale ekzistojnė nė zhvillimin e bujqėsisė-blegtorisė, bletarisė, pemėtarisė, zejeve tė ndryshme, si dhe turizmit dimėror dhe veror.
Kaēaniku ka njė traditė tė aktivitetit
industrial privat dhe ėshtė i njohur pėr pėrpunues tė mirė tė drurit,
pėr mjeshtėr ndėrtimtarie tė shkathtė, zejtarė, gurore gėlqerore,
produkte tė drurit pėr industrinė e ndėrtimtarisė dhe zejtarė tė
pėrpunimit tė drurit,
rrobaqepsisė, arpunuesė etj.
Njė faktor kyq qė ka ndihmuar nė zhillimin e Kaēanikut ėshtė qenia e
tij rrjetė kyqe e komunikacionit rrugor dhe hekurudhor. Rruga kryesore
Prishtinė-Shkup kalon nėpėr komunė, sikurse edhe hekurudha Fushė Kosovė – Selanik. Gjithashtu komuna ėshtė kalimi kryesor kufitar nė mes tė Kosovės dhe vendeve tjera tė regjionit.
Ekonomia bazė
Aktiviteti bazė ekonomik i fabrikave nė Komunėn e Kaēanikut ėshtė prodhimi i materialit ndėrtimor. ”
Ēimentorja” nė Han tė Elezit ėshtė komercializuar (i ėshtė dhėnė me qira pėr 10 vjet kompanisė zvicerane “Holcim”). ”Gėlqerorja” nė Kaēanik dhe “Silcapor-i” nė Matlumė pas luftės kanė pasur afarizėm negativ. Kjo e dyta prodhon elemente tė gasobetonit (blloka tė bardhė). ”Kosovaplast-i” nė Han tė Elezit, qė prodhon stiropor deri tashti ka afarizuar me sukses. Ndėrkaq fabrika pėr prodhimin e pllakave dhe gypaveazbestēimentos ėshtė mbyllur nga UNMIK-u. Pretekst pėr mbyllje ishte fakti i ditur qėmoti se lėnda e pare e kėsaj fabrike, azbesti, ėshtė i dėmshėm pėr shėndetin e punėtorėve dhe komunitetit qė jeton nė afėrsi tė fabrikės. Sipas WHO-sė (Organizata Botėrore e Shėndetėsisė), fijet e azbestit kanė efekt kancerogjen nė organizmin enjeriut.


Profili ekonomik
Ndėrmarrjet shoqėrore
Tabela e mėposhtme paraqet ndėrmarrjet nė pronėsi shoqėrore dhe publike nė komunėn e Kaēanikut:

LlojiNr. ndėrmarr.ProduktetPunėsimi
Ndėrmarrjet shoqėrore7Ēimento, Guri gėlqeror, Gur zhavor, prod.gas-betonė, pll. termo-izoluese1,913
Ndėrmarrjet publike2Material ndėrtimor77
Shėrbimet publike2Energjia elektrike, uji898
Sharr Cement
(nėn koncesionin zvicran)
1Ēimento750

Tė gjitha ndėrmarrjet publike dhe shoqėrore veprojnė nėn dejtimin e Agjencisė Kosovare tė Mirėbesimit (AKM),
me pėrjashtim tė fabrikės sė Sharr Cementit. Nė shumicėn e ndėrmarrjeve
prodhimi ėshtė i pakėt pėr shumė arsyera. Fabrika e Sharr Cementit nė
Han tė Elezit, e cila sot ėshtė kompleksi mė i madh i ēimentos nė
Kosovė, prodhimeve tė ēimentos dhe materialeve ndėrtimore. Fabrika e
ēimentos, e cila pėrbėhet prej katėr reparteve (sub-companies), ėshtė
punėdhėnėsi mė i madh nė regjion, me numėr tė pėrgjithshėm prej 1,630
puntorėsh. Fabrika i’u ėshtė dhėnė nė lizing (me qira) Bankės Holder
nga Zvicra pėr 10 vite, dhe njė shumė prej 27 milionė $
ėshtė investuar nga banka pėr rregullim tė fabrikės, ndėrtim tė
infrastrukturės dhe pėr t’iu ofruar asistencė popullatės lokale.
Sektori privat
Janė gjithsej 1055 ndėrmarrje private tė regjistruara nė Komunėn e
Kaēanikut, ndėrsa tė punėsuar nė kėto ndėrmarrje janė 1.747 veta.
Ndėrmarrjet e regjistruara merren me aktivitete tregtare,
transportuese, hoteliere, ndėrtimore, prodhuese etj. Nga nėntori i
vitit 1999,
nė Kaēanik vepron edhe Shoqata e Afaristėve tė Kaēanikut (SHAK).
Aktivitetet me tė cilat merret kjo shoqatė janė: dhėnia e
informacioneve, kėshillave, sugjerimeve, ndihma profesionale nė
pėrpilimin e planeve tė biznesit etj. Nė komunėn e Kaēanikut janė 1,055
biznese tė regjistruara, qė punėsojnė 1,750 puntorė. Struktura e
bizneseve tė regjistruara ėshtė si vijon:
Sipas zyres ė bizneseve tė komunės sė Kaēanikut pjesmarrja e sektoreve nė ekonomin e komunės ėshtė:

  1. Tregtia 47%
  2. Prodhimi 6%
  3. Ndėrtimtaria 5%
  4. Turizmi 7%
  5. Transporti 8%
  6. Shpedicioni 4%
  7. Tė tjera 23%


Problemet dhe vėshtirėsitė me tė cilat ballafaqohen NVM-tė. Ekzistojnė
shumė barriera nė zhvilimin e mėtutjeshėm tė komunės sė Kaēanikut. Kėto
barriera pėrfshijnė: Infrastruktura ligjore e pa kompletuar, norma e
lartė e kamatės, taksat doganore tė pafavorshme, pasiguria nė lidhje me
ardhmėrinė e privatizimit, kostoja e lartė fikse nė industri dhe
mungesa e investimeve kapitale.
Bujqėsia ka qenė, dhe do tė vazhdoj tė jetė, kontribuesi kryesor nė
zhvillimin ekonomik tė Kaēanikut. Pėr shkak tė sipėrfaqes malore, toka
ėshtė e pamjaftueshme dhe kryesisht nė pronėsi tė sektorit privat. Nėn
kushtet e tanishme, ėshtė e pamundėshme tė ndėrmirret diēka qė do tė
mund t’a racionalizonte pėrdorimin e kėsaj toke. Drithėrat kryesore tė
kultivuara nė komunė janė gruri dhe misri.
Pėr shkak tė mungesės sė njė agjencie mbikėqyrėse qė do tė merrej me
ēėshtje tė bujqėsisė, ėshtė e pamundshme tė tregohet se sa ėshtė numri
i tė punėsuarve nė kėtė sektor. Nė bazė tė vlerėsimeve, pėrafėrsisht
50% tė tė gjithė tė punėsuarve nė sektorin informal i takon kėtij
sektori.
Struktura e sipėrfaqes tokėsore tė komunės ėshtė:

  1. Sipėrfaqja e pėrgjithshme: 29,421 hektarė
  2. Tokė e punueshme: 10,516 hektarė: 4.215 ha Grurė, misėr, perime
    (rendimente tė ulėta);Livadhe 2.238 ha; Kullosa 4.063 ha Lopė (80 %
    Busha)
  3. Pyje: 17,302
  4. Tokė jopjellore: 1,603 hektarė

Ēėshtjet kyqe nė bujqėsi: Rendimente tė ulėta bimore pėr shkak tė
mungesės sė serrave Makineria bujqėsore e vjetėruar (sidomos
kombajnat), depyllėzimi pėr shkak tė eksploatimit tė pakontrolluar,
mungesa e ujitjes, rritja e shkallės sė ndotjes sė ambientit
Turizmi
Ekziston njė potencial i kufizuar pėr zhvillimin e turizmit nė
rajonin e Kaēanikut. Nė tė kaluarėn, kanė funksionuar disa objekte
hoteliere dhe dy pishina. Pėr mė tepėr, ka qenė planifikuar ndėrtimi i
qendrave sportive, por ato nuk janė realizuar. Vėshtirė se turizmi do
tė jetė njė kontribues i rėndėsishėm nė zhvillimin ekonomik tė
Kaēanikut.
Organizimi i komunitetit tė biznesit
Qė nga nėntori i vitit 1999,
nė Kaēanik funksionon me sukses Shoqata e Afaristėve tė Kaēanikut
(SHAK) rreth sė cilės tubohen ndėrmarrės me influencė nė fushėn e
sektorit privat. Aktivitetet kryesore me tė cilat merret kjo shoqatė
janė: dhėnia e informacioneve, kėshillave dhe sugjerimeve, motivimeve
tė pėrbashkėta, ndihma profesionale nė pėrgatitjen e planeve tė
biznesit, pėrfaqėsimi te investitorėt, avokimi i interesave tė tyre
para organeve tė pushtetit lokal, organizimi i kurseve tė ndryshme
trajnuese dhe aftėsuese etj.
Nė Kaēanik vepron edhe njė shoqatė tjetėr e biznesit – Shoqata e
Agronomėve dhe Teknikėve tė Bujqėsisė “Produkti i Sharrit”, e themeluar
02 prill 2002.
Aktivitete kryesore tė kėsaj shoqate janė: absorbimi i metodave
bashkėkohore, nga vendet e zhvilluara, pėr prodhimtari intenzive
bujqėsore dhe aplikimi i tyre nė vend; ndihmė profesionale teorike dhe
praktike prodhuesėve bujqėsorė pėr mėnyrėn e menaxhimit tė biznesit,
zhvillimi i teknikave bujqėsore dhe blegtorale nė kuadėr tė Shoqatės;
zgjerimi sa mė i madh i praktikave bujqėsore dhe blegtorale tek
popullata rurale, nė mėnyrė qė ata tė zhvillojnė biznesin e tyre rural
dhe tė sigurojnė tė ardhura sa mė tė mėdha.
Ekzistojnė edhe shoqata tė tjera, siē janė Shoqata e Gjuetarėve,
Shoqata e Peshkatarėve dhe Shoqata e Bletarėve, por ato nuk janė mjaft
aktive.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Re: Komuna te Kosoves prej 18.09.08 11:47

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Komuna e Prizrenit
me sipėrfaqe prej 640 km2 (5.94 % teteritorit tė Kosovės) gjendet ne
jugperendim tė Kosovės dhe me 76 vendbanime dhe me 220.776 banorė nga
tė cilėt ne Prizren janė_rreth 110.000 banore.
Prizreni me sė shpeshti quhet:
Ana e Prizrenit,
bazeni i Prizrenit ose Rrafshi i Dukagjinit. Kufizohet me Komunat e
Gakovės, Rahovedt, Suharekė, Shtėrpces dhe Dragashit si dhe me
Shqipėrinė dhe Maqedoninė.
Pėr kėtė arsye rafshi i Prizrenit
gjendet nė lartėsi
mbidetare rreth 400 metra dhe disa maje tė Sharrit kalojnė lartėsinė
2000 m tė lartėsis mbidetare. Klima e qytetit ėshtė jashtėzakonisht e
Ilojllojshme.
Nė viset e ulta pėr shkak tė ndikimit tė klimės mesdhetare dhe verave
shumė tė nxehta tė korrurat janė nder tė parat nė Europėn juglindore me
pėrparsit e pakrasuheshme pėr kulturat bujqsore: Hardhija e rrushit,
pemėt dhe perimet.
Nė viset majore, dominon klima e alpeve, pėr q'arsye deri nė Qershor
nėpėr gropa mbeten sasit e bores me q'rast nė mes tė verės mund tė
zbardhohen majet e maleve.
Ky Iloj i konfiguradonit krijon parakushte pėr pasuri dhe ne resurset tjera, si p.sh:


bal tė sasis sė ujit ėshtė njė ndėr vendet mė tė pasura.Kjo pozitė
krijon tė gjitha parakushtet pėr zhvillimin e kulturavebujqesore,
blegtorisė, industries ushqimore dhe tė turizmit nė bazė tėmodelit tė
Austris, Sllovenis, Zvicrės.Pėrmes anės sė Prizrenit kalon rruga mė e
shkurter qe bashkon
Ato janė tė rrethuara pothuaj nga tė gjitha me bjeshkė tė larta dhe
paraqesin njė tėrėsi tė ndarė qartas. Fushat e Kosovės dhe Dukagjinit
janė nė pjesėn e mesme tė gadishullit Ballkanik. Kosova dhe me tė edhe
rrethi i Prizrenit ka karakter tranzit ndėrmjet regjioneve Panonike dhe
Pontike nė njėrėn anė dhe regjionit tė Egjeut-Adriatikut nė anėn
tjetėr.
Kėto lidhje tranzite mundėsuan fushat, rrafshet e lumenjve dhe kalimet
maiGre ndėrmjet tyre nė tė cilat si lidhje natyrore tė lėvizjes sė
lehtė ishin dhe janė rrugėt e komunikacionit. Komuna e Prizrenit nė
veri kufizohet me komunat e Suharekės dhe Rahovecit, nė jug me komunėn
e Dragashit, nė lindje me komunėn e Shtėrpcės dhe nė perėndim me
kufirin e Republikės sė Shqipėrisė.
Prizreni
gjendet jashtė rrjetės sė rrugėve
magjistrale tė Evropės. Nėpėr territorin e tij kalojnė rrugėt e
rėndėsishme tė komunikacionit. Afėrsia e kufirit dhe lidhjet e
pandėrtuara tė komunikacionit me Shqipėrin, si dhe malet e larta tė
cilat e rrethojnė Prizrenin nga tė gjitha anėt kanė pas ndikim jo tė
favorshėm nė zhvillimin e kėtij regjioni.
Mirėpo, predispozitat natyrore japin mundėsi tė favorshme pėr lidhjen
me regjionet fqinje mė tė largėta, ndėrsa me formimin e lidhjeve
kualitative Prizreni do tė ketė njė pozitė dukshėm mė tė mirė si pėr
rrjedhat turistike dhe tė mallrave ashtu edhe nė lidhje mė efikase dhe
nė integrimin nė hapsirat mė tė gjėra tė Kosovės, Shqipėris,
Maqedonisė, regjioneve tjera kufitare dhe tė Evropės.
Kushtet historike nė periudhat e mė hershme, pozita
relativisht jo e mirė nė raport me qendrat kryesore tė komunikacionit
dhe tė konsumit, gjithashtu hapja jo e mjaftueshme kah regjionet
fqinje, Shqiperisė, Malit tė zi, Maqedonisė, kanė bėrė qė Prizreni nuk
i ka shfrytėzuar nė mėnyrė tė mjaftueshme pėrparėsit qė i ka nga
pėrbėrja pedologjike e tokės, kushtet klimatike tė klimes mesdhetare
dhe kushtet hidrologjike pėr zhvillimin e bujqėsis dhe kushtet natyrore
pėr zhvillimin e aktiviteteve turistike dhe rekreative. E gjithė kjo ka
ndikim nė strukturėn ekonomike tė Prizrenit.

Profili fizik jep shenja qė hapja e lidhjeve tė komunikacionit me kėto
regjione fqinje ėshtė njė nga qėllimet kryesore nė strategjin e
zhvillimit.Ekonomia
Zhvillimi Ekonomik i Prizrenit
Prej vitit 1980 – 1999 ndėrmarrjet shoqėrore kanė punėsuar 80%
tė fuqisė punėtore tė Prizrenit. Aktualisht, NSH-tė janė duke punuar nė
kushte shumė tė vėshtira. Burimi i vetėm i tė hyrave pėr kėto
ndėrmarrje ėshtė dhėnja me qera (leasing-u) objekteve tė tyre sektorit
privat.
Pėr momentin organet komunale nuk kanė kompetenca qė tė administrojnė
kėto ndėrmarrje shoqėrore. (Prej vitit 2001 tė gjitha NSH-tė janė nėn
UNMIK-un, ndėrsa prej vitit 2002 nėn AKM-nė – Agjensioni Kosovar I
Mirėbesimit).
Profili Ekonomik I Komunės sė Prizrenit
Bujqėsia
Bujqėsia me degėt e saj mbetet akoma ndėr burimet e
rėndėsishme tė punėsimit dhe jetesės, sepse pėr mė shumė se 50 % e
popullatės jeton nė ambientet rurale. Qysh nė kohėn e ish-Jugosllavisė
Prizreni ka qenė I njohur pėr pemėt, perimet dhe verėn e tij. Nė
Komunėn e Prizrenit me pėrpunimin e qumshtit dhe prodhimin e produkteve
prej qumshti merren katėr (4) qumshtore me kapacitet tė kufizuar tė
pėrpunimit prej 500 litra deri 15.000 litra pėr njė ndėrrim.
Prodhimet e qumėshtit, nė veēanti djathi I freskėt I johur si “Djathi I
Sharrit”, ėshtė I njohur nė pėrmasa ndėrkombėtare. Prodhimtaria e
drithrave tė realizuara nė Komunėn e Prizrenit pėr vitin 2001 ėshtė
12,565 ton grur dhe 15,040 ton misėr. Mundėsit pėr grumbullim, vendosje
dhe ruajtje tė drithrave janė tė mira. Aktualisht ujiten 25 % tė tokės
punuese respektivisht 3,300 ha. Ujitja bėhet pėrmes tri
hidro-sistemeve: Dukagjinit (2,500 Ha), Radoniqit (400 Ha) dhe Sistemit
lokal tė ujitjes (SLU-400 ha).
Agrobiznesi
Prodhimi i pemėve dhe perimeve ėshtė nė rritje e sipėr dhe ofron njė
potencial tė lartė pėr themelimin e bizneseve profitabile. Ringjallja e
kapaciteteve nė fushėn e agrobiznesit do tė krijojė punėsim dhe tė hyra
nė mėnyrė rapide.
“Abi & Elif 19” ėshtė active nė industrinė ushqimore. Kjo kompani
ka njė kontratė lisingu 10-tė vjeēare me njė investitor privat dhe deri
mė tani prodhimi dhe shitjet kanė qenė shumė tė kėnaqėshme.
Prodhimi i Verės
Prizreni ka njė traditė tė gjatė pėr prodhimin e verės sė shijshme.
Kapaciteti pėrpunues i verės nė fabrikėn “KOSOVAVERA” nė Krushė tė
Vogėl arrinė 2.240 mijė litra. Kjo kompani ėshtė krijuar nė vitin 1952.
Para konfliktit tė vitit 1999 kjo fabrikė kishte 130 punėtorė prej tė
cilėve tani kanė mbetur vetėm 75. Sektori shoqėror aktualisht
shfrytėzon 1070 ha, gjersa sektori privat posedon rreth 550 ha.
Prodhimi actual I verės duke pėrfshirė edhe sektorin shoqėror edhe atė
privat ėshtė 2.430 tonelata.
Turizmi
Njė numėr i madh monumentesh historike e bėjnė Prizrenin
lokacion shumė atraktiv si pėr vizitorėt e huaj ashtu edhe ata nga
Kosova. Trashėgimia historike e Prizrenit jo vetėm qė i tėrheq turistėt
nga mbarė Kosova, por edhe ofron mundėsi pėr zhvillimin e turizmit dhe
pėr ruajtjen shkathtėsive tradicionale pėr artizanate tė lashta.
Duke marrė kėtė parasysh njė numėr i madhė iniciativash tė donatorėve
janė fokusuar nė ruajtjen e prodhimit tė artizanateve tradicionale siē
janė qėndisja,tepihėt, stolitė e ēmuara etj. duke i ndihmuar vendasit
nė themelimin e bizneseve private nė kėtė fushė.
Sektori privat dhe Komuniteti i Biznesit
Sektori privat ėshtė duke treguar shenja tė rritjes. Sipas
zyres pėr regjistrimin e bizneseve numri i bizneseve tė regjistruara
deri nė Mars tė 2003 nė sektorin privat ėshtė mbi 5000. tabela nė
vazhdim tregon numrin e bizneseve nė bazė tė llojit tė aktivitetit tė
tyre. Pjesa dėrmuese e tyre janė ndėrmarrje eksportuese – importuese.
Nga gjithsejt 5.000 bizneset e regjistruara nė Prizren ekzistojnė 629
biznese prodhimi dhe zejtari prodhuese, 357 biznese me veprimtari
shėrbyese dhe shėrbime zejtare, 464 biznese me veprimtari hoteliere dhe
shėrbime hoteliere, 325 biznese me veprimtari transporti dhe 2,254
biznese me veprimtari tė tregtisė me shumicė dhe pakicė, etj.
Sektori i NVM-ve ballafaqohet me shumė vėshtėrsi dhe pengesa dhe
mungesė tė pėrkrahjes nga qeveria lokale dhe ajo qėndrore.
Administreata duhet qė pėrpjeket dhe programet t'i drejtojė nė:
largimin e pengesave aktuale tė zhvillimit tė NVM-ve, themelimin e njė
mjedisi tė favorshėm afarist, objekte dhe trajnime. Kėto programe duhet
tė pėrkrahin dhe tė kultivojnė shpirtin e ndėrmarrėsit nė popullatėn e
Prizrenit, i cili ndėr shekuj njihet si regjion me tradita biznesi.
Krijimi i zonave industriale e tregtare ku do tė vendosen kapacitetet
pėrpunuese, prodhuese, qendrat tregtare, si dhe organizimi i panaireve
do tė krijojnė ambient dhe kushte shumė tė volitshme jo vetėm pėr
komunitetin lokal tė biznesit, por edhe do tė tėrheqin kapitalin e
huaj.
Shoqatat Afarsite
Komuniteti i biznesit nė Prizren ėshtė mjaft aktiv dhe ka njė
traditė tė gjatė tė angazhimit kuptimplotė nė ēėshtje lidhur me
zhvillimin ekonomik lokal. Organizatat dhe shoqatat nė vijim janė
aktive nė Prizren:
Agjensioni rajonal pėr Ndėrmarrjet e Vogla dhe tė Mesme (kjo ėshtė njė shoqatė nga Eurekna – UNMIK program)
ESNAF shoqatė afariste
Shoqatat e zejtarėve
Klubi i Biznesit tė Prizrenit themeluar nė vitin 1991 (shoqatė afariste)
Oda Ekonomike Rajonale
20 OJQ profesionale, active nė fushėn e zhvillimit ekonomik local.
Kultura

Qyteti i Prizrenit njihet si qytet me shumė monumente kulturo -historike dhe fetare.
Kėto monumente kulturo -historike
dhe fetare edhe
pse janė shumė tė vjetra prapė se prap me angazhimin e vet popullatės
dhe strukturave komunale kanė aritur qė t'i ruajnė origjinalitetin e
vet dhe pėr kėtė arsye Prizreni ėshtė qytet atraktiv dhe tėrheqės pėr
shumė vizitorė.
Ne vazhdim e japim pasqyren e tyre.

Xhamitė e Prizrenit

1. Kėrėk Xhamia 1455

2. Xhamia e Suziut 1412-1413

3. Xhamia e Jakup be Evrenozit 1526

4. Xhamia e Kuklibeut 1534

5. Xhamia Kuklibeut 1543

6. Xhamia e Mehmet pashės (Bajrakli) 1545 1573/74

7. Xhamia e Myderis Ali Efendisė (Xh. Ali Hoxhės) 1543-1581 pėsoi nga zjarri 1975

8. Xhamia e Haxhi Kasėmit (Toska) 1526/3

9. Xhamia e Maksut pashės 1566

10. Xhamia e Sejdi Beut 1566

11. Xhamia e terzive 1721

12. Xhamia e Markėllėqit (Tabahane) 1808

13. Xhamia e Sinan Pashės 1615

14. Xhamia e Emin Pashės Rrotllės 1831/2

15. Xhamia e Mustafė Pashė Prizrenit 1562/3

16. Xhamia e Sejdi Beut 1650

17.Xhamia e Hoqa Mahallės (Mahmud Pashės) 1833 18.Xhamia e haxhi Ramadanit XVIII

19.Xhamia e Sinan Qatipit (Xhamia E shkurtėr) 1591 20.Xhamia e lagjės sė re 1538

21.Xhamia e Dragomanit XVIII 22. Xhamia e Tabakhanės XVIII 23.Xhamia e vogėl 1918

24.Xhamia e kalasė 1828 u rrėnua 1912

25. Xhamia e Bylbylderės U rrėnua nė kohėn e Jug sė vjetėr

26. Xhamia e Begzadės 1689

27. Xhamia e Xhumasė 1455

28. Xhamia e Budak Hoxhės XVIII
Teqet
1. Helveti Baba Osmani nga Serezi 1699/700

2. Sinani 1576 ose 1589/90

3. Sinani 1668 ose 1706

1. Sinani

2. Kaderi -Zingjirli 1646 ose 1665

3. Saad

4. Rufai 1893

5. Bektashi 1850

6. Melami 1892

7. Kaderi Rezaki 1830
Tyrbet
1.Dallgėn Babės

2. Tezxhir Babės

3. Xhafer babės

4. Murad Babės

5. Ymer babės

6. Veli Babės

7. kalender Babės

8. Suziut .

9. Gazi Mehmet pashės

10.Musa Kutub Babės

11.Sheh Ali Koros

12.Sheh Sylejman

13.Sheh osmanit

14.Mahmud Efendisė

15.Rexhep Efendisė

16.Vashės

17.Sheh Hysejnit

18.Mustafė Lallo Kryeziut -Karabash Babės
Kishat Ortodokse
1. Shėn Premta

2. Manastiri i kryeėngjėjve Mėhill e Gabriel

3. Kisha e Shėn Spasit

4. Kisha e Shėn Nikollės

5. Kisha e Shėn Trinisė

6. Kisha e Shėn Nikollės Qafa e pazarit

7. Kisha e Shėn Gjergjit

8. Kisha e madhe e Shėn Gjergjit

9. Kisha rrėfimore e Shėn Nikollės e Shėn Premtes

Kishat katolike

1.Kishaq e Shėn Mėrisė

2. Kisha e Shėn Pjetrit

3. Kisha e tė ngriturit tė zonjės nė qiell

4. Kisha e Shėn Anės

5. Kisha e Zonjės Ndihmėtare

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Re: Komuna te Kosoves prej 18.09.08 11:49

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Komuna e Ferizajit

Statistika
Popullsia
-dendėsia
280.000 banorė
201.3 banorė/km²
Sipėrfaqja720 km²
Administrata
ShtetiKosova
QarkuFerizaji
Adresa e kuvendit[/url]
Posta70000
Prefiksi telefonik0381 290
Faqe zyrtareKK Ferizaj
Politika
Kryetar[url=http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Kryetar%C3%ABt_e_Ferizajit&action=edit&redlink=1]Bajrush Xhemaili
Partia udhėheqėse[url=http://sq.wikipedia.org/wiki/PDK]PDK


Komuna e Ferizajt ėshtė njėsi administrative nė pjesėn jugore tė pjesės qendrore tė Kosovės me qendėr nė Ferizaj.
Komuna e Ferizajt ėshtė njė udhėkryq i rėndėsishėm, nėpėr tė cilin
kalojnė rrugėt kryesore lindje-perėndim dhe veri-jug. Nėpėr kėtė qytet
kalojnė rrugėt kryesore magjistrale qė shkojnė edhe jashtė Kosovės.
Ferizaji ėshtė njė qytet relativisht i ri. Ka filluar tė zhvillohet
prej vitit 1873,
kur kėtu u ndėrtua hekurudha dhe stacioni hekurudhor. Nė atė kohė kėtu
ekzistonte njė han (bujtinė), pronar i tė cilit ka qenė Feriz
Shashivari. Ferizaj e ka marrė emrin sipas pronarit tė kėtij hani.
Pak histori
Qyteti i Ferizajt, ėshtė vedbanim relativisht i ri. ėshtė njė ndėr
qendrat mė tė reja tė Kosovės, andaj ekonomia e kėti qyteti ėshtė
zhvilluar nė vitet e vonshme.
Njė ndėr faktorėt mė tė rėndėsishėm nga e kaluara historike pėr
formimin e qytetit tė Ferizajt dhe tė zhvillimint ekonomik tė tijė,
ėshtė padyshim ndėrtimi i vijės hekurudhore (1873) dhe stacionit
hekurudhorė, linjė kjo shumė e rėndėsishme pėr transportimin e
udhėtarėve dhe tė mallrave, qė njė kohėsisht ndikoi shumė nė ndryshimin
e fizionomisė sė vendbanimit shėndrruar atė nė qytet.
Zanafilla e ekonomisė sė qytetit tonė fillon me disa veprimtari,
kryesisht zejtare dhe tregtare. Kėshtu p.sh nė vitin 1900, Ferizaj nga
400 shtėpi sa kishte nė atė kohė, 200 prej tyre ishin dyqane. Pėrveq
fabrikės sė tjegullave, tė gjitha ndėrrmarrjet tjera qė egzistojnė nė
Ferizaj, janė themeluar nė kohėn e pas luftės sė dytė botėrore.
Gjeografia
Ferizaj shtrihet nė jug tė pjesės qendrore tė Kosovės. Paraqet njė
udhėkryq tė rendėsishėm, sepse nėpėr Ferizaj kolojnė tė gjitha rrugėt e
rendėsishme qė e pėrshkojnė Kosovėn nga veriu nė jug dhe nga lindja nė
perendim. Kėto rrugė pastaj vazhdojnė edhe nė shtetet fqinje dhe nė
rajon. Komuna e Ferizajt ka 720 km katrorė,ka gjithsejt 44 fshatra, nė
tė cilat jetojnė gjusma e popullatės sė kėsaj komune.
Dy fshatrat mė mėdha janė Gremja dhe Komogllava, nė tė cilat jetojnė
nga 6.000 banorė. Komuna e Ferizajt ka afro 190.000 banorė ,prej tyre
gjysma jetojnė nė qytet dhe gjysma nė fshatra. Nga komunitetet tjera
jetojnė rreth 3700 banorė, kryesisht
Ashkalinjė,Romė,Goranė,Musliman,Serbė, nė tė cilat pėrbėjnė rreth 2.06%
tė populates.
Ekonomia
Ferizaji sot ėshtė shėndrrruar nė qendėr tė rėndėsishme ekonomike .
Sot ende funksionojnė fabrikat dhe ndėrrmarrrjet e dikurshme ,tė cilat
ishin bazė pėr zhvillimin ekonomik tė komunės ,siq janė Fabrika e
Tubave tė Qelikta ,Fabrika e Vajit , Kombinati i Drurit , Fabrika pėr
Pėrpunimin e Frutave Ekzotike ,Fabrika e Tullave ,etj. Komuna kishte
gjithsejt 19 ndėrmarrje shoqėrore . Kėto ndėrmarrje edhe sot
funksionojnė por me vėshtėrsi dhe presin tė privatizohen .Sot,ekonomija
private paraqet bartėsen kryesore tė zhvillimit ekonomik tė komunės .Nė
komunėn e frizajt janė tė regjistruara rreth 4000 biznese , ndersa
numri i tė punsuarve nė ekonominė private ėshtė mbi 7000 mijė dhe ėshtė
mė i madh se numri i tė punsuarve nė ekonomin shoqėrore. Komuna e
Ferizajt ka njė pjesė malore dhe ,tė mbuluar me drunjė dhe kjo paraqet
njė pasuri natyrore tė saj. Mė herėt kishte me qindra hektare
plantacion pemėsh , por tash pėr shkak tė rrethanave nėpėr tė cilat ka
kaluar ,janė lanė pas dore. Nė fshatrat e Ferizajt kultivohet gruri,
misri, luledielli, soja, patatja etj.
Viti/EtniaShqiptar %Serbė %Ashkali / Romė %Goran / Boshnjak %Total
Pėrbėrja etnike
1991 regj.*81,73785.98,1918.62,0812.2

95,156
Tetor 1999120,26795.1260.04,7004.8

125,067
Tani (2005)190,00097.41470.13,5942.32480.2194,242
Burimi:
Source: 1991 Republika Srbija – “Others” included Montenegrins, Gorani,
Croats, Yugoslavs, and Turks. 1999 from municipal data added to
information provided by minority communities and estimates of Kosovo
Albanians (which might include other groups as well). Current figures
were received from the municipality and estimates provided by the
minority communities. (*.) It is noted that the 1991 census was highly
politicised and is thus unreliable..[1]
Kultura
Para masave tė dhunėshme serbe tė viteve 1990-1999, komuna e Ferizajt ka pasur 7 biblioteka publike me 60.565 libra.
Biblioteka kryesore ka pasur 30. 913 libra, derisa degėt nė Graēkė,
Kamogllavė, Talinoc tė Muhaxherėve, Nerodime, Babush dhe Shtėrpcė kanė
pasur 29.525 libra, por pas luftės
bibliotekat dhe koleksionet e librave duke pėrfshirė edhe ndėrtesat dhe
inventarin kanė qenė shkatėrruar. Pėr pasojė, kjo komunė tash ka vetėm
5 biblioteka me gjithėsejt 26. 352 libra. Dy bibliotekat nė Nerodime
dhe Babush dhe 34. 213 libra kanė qenė shkatėrruar.
Teatri
Ferizaj ka edhe Teatrin Profesional"Adriana Abdullahu".
Veprimtaria teatrore zė fill qė nga viti 1943,ku sipas shėnimeve
themelues i teatrit mendohet tė ketė qenė Hasan Dyngjeri.Deri mė sot
jan dhėnė afro 143 Premiera teatrore.
Arti letrar
Ka mbi tridhjetė vite qė funksionon grupi letrar "Jeronim de Rada",
i cili ka zhvilluar njė aktivitet tė dendur letrar mbi 30 vjet. Janė
botuar shumė vepra, panorama poezish etj., dhe herėpasherė ėshtė nxjerr
revista pėr letėrsi, kulturė, e arte "ZGJIMI". E gjithė veprimtaria
ėshtė kryer nė baza vullnetare. As sot pas lufte klubi nuk ka zyrė. Nuk
e di pse klasa politike ka frikė prej krijuesve?!
Burim i tė dhėnave

  • Dokumente tė OSCE-sė tė gjetura nė internet nė vitin 2006, pėr profilet e komunave tė Kosovės: mik/2005/12/1205_en.pdf
  • Dokumente tė Rrjetės Elektronike tė Organizatave Mjedisore Kosovare - Sharri.net 2006: ferizaj.pdf
  • Dokumente tė Postės dhe Telekomit Kosovės tė gjetura nė internet 2006:KodePostare.pdf
  • Dokumente tė Misionit tė Bibliotekės sė Kosovės tė gjetura nė internet nė vitin 2006: Raporti i IFLA-s/FAIFE-sė, prill 2000: Anex 3

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Komuna Mitrovicė prej 18.09.08 11:53

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Komuna e Mitrovicės
Figura:-
Statistika
Popullsia
-dendėsia
140.310* banorė
315 banorė/km²
Sipėrfaqja350 km²
Administrata
ShtetiKosova
QarkuMitrovica
Adresa e kuvendit[/url]
Posta40000
Prefiksi telefonik0381 28
Faqe zyrtareKK Mitrovicė
Politika
Kryetar
Partia udhėheqėsePDK
*Pėrafėrsisht (shiko faqen zyrtare)
Pozita gjeografike
Mitrovica
ėshtė, pa dyshim, njė ndėr qytetet mė tė rėndėsishmme jo vetėm nė
Kosovė, por edhe nė gjithė Gadishullin Ilirik e mė gjerė. Shtrihet nė
fushėn aluviale tė lumenjve: Ibėr, Sitnicė dhe Lushtė si dhe nė
shpatijet e kodrave qė e rrethojnė.
Pozita
gjeografike ėshtė e volitshme pėr shkak tė relievit. Korridori veri –
jug pėrmes luginave Ibėr – Sitnicė ka rėndėsi ekonomike kulturore pasi
e lidh atė me shumė vende tė ndryshme. Qyteti kufizohet nga shpatet e
Kreshbardhės (Kopaonikut), Rogoznės, Moknės dhe Qyqavicės. Territori i
kėsaj komune kufizohet me komunėn e Zveēanit (nė pjesėn veriore), me
komunėn e Besianės (nė pjesėn lindore), me komunėn e Vushtrrisė (nė
pjesėn jugore), me komunėn e Skėnderajt (nė pjesėn perėndimore) dhe me
komunėn e Zubin Potokut (nė pjesėn veriperėndimore). Nė drejtim tė
Sitnicės lidhet me Rrafshin e Kosovės. Qytetin, nga ana jugore e ndan
prej bazenit tė Kosovės kodrina tufoide e Bajrit (520 m).
I
tėrė territori i rrethinės sė Mitrovicės ka njė pozitė tė rėndėsishme,
sidomos pėr komunukacionin transitor. Mitrovica shtrihet nė shkallėn
42,53° tė gjerėsisė gjeografike veriore dhe nė atė 25, 52° tė gjerėsisė
gjeografike lindore si dhe nė lartėsinė mbidetare 508-510 m.

I tėrė territori i rrethinės sė Mitrovicės, siē thamė, ka njė pozitė tė
rėndėsishme, sidomos pėr komunukacionin transitor. Nė kėtė trevė priten
rrugė tė rėndėsishme qė shpiejnė nė mbrendinė e Dadishullit Ilirik, nė
bregdetin Adriatik, nė Detin Egje dhe nė Detin e Zi. Nė kėtė drejtim
kalon edhe hekurudha qė lidh pjesėn jugore dhe veriore tė Gadishullit
Ilirik.
Territori
i komunės sė Mitrovicės, sė bashku me Zveēanin, sipas shėnimeve tė
vitit 1987, ka pasur 56 zona kadastrale me njė sipėrfaqe prej 45.918
ha, 96 ari, 55 m.
Si pjesė mikroregjionale e fushėgropės sė Kosovės, bazeni i Mitrovicės nga
veriu mbyllet nga kodra dominante vullkanike e Zveēanit (799 m), Kodra
e Sokolit (918 m) dhe malit Majdan (1268 m). Nga lindja Mitrovica
kufizohet me kodrėn e Lisit (665 m), nga juglindja me Kodrėn e
Shkemzetit (Cėrrnushės, 1010 m) dhe nė perėndim me kodrėn e Zmiqit (822
m) dhe tė Gėrrmovės (782 m). [/size]
[size=7]Karakteristikat
dominante morfologjike tė territorit tė komunės sė Mitrovicės, janė
malore – kodrinore. Nė rrethinėn mė tė gjerė tė Mitrovicės mbizotėron
peizazhi malor, ku jetojnė mbi 120.000 banorė
Komuna e Mitrovicės ėshtė njėsi administrative nė pjesėn veriore tė Kosovės.
Komuna e Mitrovicės shtrihet nė fushėn nė mes tė lumenjve: Ibėr,
Sitnicė dhe Lushtė si dhe nė shpatijet e kodrave qė e rrethojnė//
Pak histori
Pozita e mirė gjeografike nė mes tė tre lumenjve Ibrit, Sitnicės dhe
Lushtes kane ndikuar qė nė parahistori ky territor tė banohet. Me
zhvillimin e xehetarisė kėtij territori i shtohet edhe njė komponentė e
rėndėsishme nė ngritjen e nė njė qendėr tė rėndėsishme tė vendbanimit.
Albaniku (Monte Argentraum) me pasurit e tija qė nga koha antike e deri
mė sot ketė qendėr e kanė bėrė joshės pėr qėllime ekonomike. Sipas
zbulimeve arkeologjike tė bėra nė ketė territor, lė tė kuptohet se
banoret mė tė vjetėr ishin dardanėt te cilėt i tėrhoqi mundėsia e
zhvillimit te bujqėsisė. Me ardhjen e romakėve shendohet nė njė postė
ushtarakė dhe vend pėrpunimi i metaleve. Pas sundimit romak ky territor
bie nėnė sundimin e Carit bullgar Simeonit
i cili sundim me vonė zėvendėsohet nga familja e Njemanjve. Gjate
sundimit tė kėsaj familje ky territore mbushėt me ardhacakė sllave. Me
ardhjen nė fuqi tė Car Dushanit vendasit fillojnė tė kalojnė nga riti
katolik nė ritin orthodokės. Gjatė gjysmės sė dytė tė shekullit XIX,
Mitrovica shėndrohet nė njė qendėr tė fuqishme. Nė rrethinėn e saj, nė
Boletin, prodhoheshin gurė mulliri "kosovar".
Qė nga viti 1982 pas vdekjes sė babit tė Jugosllavisė socialiste
Tito, secila njėsi federale e Jugoslavisė duhej tė kishte njė qytet me
emrin Tito. Pėr kėtė nė Kosovė u vendosė qė Mitrovica tė thirrej
Mitrovica e Titos. Kėtė emėr, qyteti e barrti zyrtarisht deri mė 1991[1]
Ekonomia
Momentalisht motori kryesor i Mitrovices Trepēa
nuk ėshtė futur komplet ne funkcion dhe kjo ndikon shume ne ngecjen
ekonomike. Ndersa ne Mitrovice zhvillohen zakonisht biznese private dhe
investime private.
Demografia
Viti/EtniaShqiptar %Serb %Boshnjak %Romė/Ashkali %Turq %Total
Pėrbėrja etnike
1991 regj.82,8377810,69810.25,2054.964,8514.634310.41
199895,23181.7410,4478.96






Tani (2006)N/A
N/A
00| 0|0.02.77
Edukimi
Komuna e Mitrovicės ka 7 biblioteka publike me koleksione prej 152. 858 libra. Biblioteka kryesore e Mitrovicės ka koleksione prej 111.546 librash, derisa degėt e bibliotekave kanė 41.312 libra. Lufta dhe masave e dhunėshme serbe tė viteve 1990-1999, kanė dėmtuar bibliotekat e kėtij qyteti nė Bare, Vllahi, Banjė dhe nė Ibėr me 27.061 libra.
Personalitet tė njohura

  • Isa Boletini
  • Bejtė Selaci
  • Rexhep Mitrovica
  • PolitikaKshilltarėt
Mursel Ibrahimi ( LDK ) Hyrije Fejza ( LDK ) Fatmire Berisha ( LDK ) Bektesh Vidishiqi ( LDK ) Florije Ibishi ( LDK ) Bajram Mustafa ( LDK ) Naxhije Kabashi( LDK ) Mensur Kelmendi ( LDK ) Selatin Ymeri ( LDK ) Anita Morina ( LDK ) Sali Haxhiu ( LDK ) Aziz Ēitaku ( LDK ) Ajmane Barani ( LDK ) Sanije Behrami ( LDK ) Bajram Kajtazi ( LDK ) Mehmet Syla ( LDK ) Osman Hasani ( LDK ) Jetish Bajrami ( LDK ) Ahmet Tmava ( PDK ) Drita Kadriu ( PDK
Burim i tė dhėnave

  1. ^ lexikon meyers - nė internet prill 2007.


  • Dokumente tė OSCE-sė tė gjetura nė internet nė vitin 2006, pėr profilet e komunave tė Kosovės: [1]
  • Dokumente tė Rrjetės Elektronike tė Organizatave Mjedisore Kosovare - Sharri.net 2006: mitrovica.pdf
  • Dokumente tė Postės dhe Telekomit Kosovės tė gjetura nė internet 2006:KodePostare.pdf
  • Dokumente tė Misionit tė Bibliotekės sė Kosovės tė gjetura nė internet nė vitin 2006: Raporti i IFLA-s/FAIFE-sė, prill 2000: Anex 3

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

6 Re: Komuna te Kosoves prej 18.09.08 12:02

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Albaniku apo ish-Leposaviqi ėshtė qytezė dhe qendėr e komunės me tė njėjtin emėr nė pjesėn veriore tė Kosovės. Komuna e Albanikut zė njė sipėrfaqe prej 750 kilometra katrorė nė fushėn e lumit Ibėr nė veri tė Mitrovicės.
Nė kėtė komunė gjenden 72 katunde me njė popullsi prej 18,500 banorėve
nga e cila shumica janė serb. Nė kėtė komunė gjatė luftės nė Kosovė
janė bėrė pastrimet etnike nė tri katund qė kanė qenė tė banuara vetėm
nga shqiptarėt dhe janė dėbuar 600 persona. Albaniku ėshtė i begatuar
me pasuri natyrore dhe ka njė pozitė tė mirė gjeografike si pikė
lidhėse nė mes tė Kosovės, Serbisė dhe Sanxhakut.
Pak histori
Pėr Albanikun nė kohėn dardane nuk dihet po thuaj se asgjė pėrpos se
nė kėtė trevė kanė jetuar fise Ilire. Nė pėrgjithėsi pėr Albanikun si
vendbanim dihet shumė pakės dhe atė nga burime jo serioze serbe. Por nė
pėrgjithėsi thuhet se nė kėtė pjesė kanė qenė tė vendosura zakonisht
reparte ushtarake qė nga koha romake. Nga hartat antike vėrehet se kjo
pjesė gjatė gjithė historisė ka qenė pjesė e pėrbashkėt e Kosovės sė
sotshme. Burimet e boshnjakėve tė Sanxhakut Tregu i Ri , thonė se kjo
pjesė d.m.th pjesa e cila gjendet mbi veriun e Mitrovicės gjatė kohės
osmane ka qenė pjesė e Sanxhakut dhe nė kėtė pjesė kanė qenė tė
ndėrtuara “rrugė tregtare” qė kanė shėrbyer atė kohė pėr tregti nė mes
tė Mitrovicės dhe Novi Pazarit. Me gjithė kėto pohime ata nuk kanė tė
dhėna se nga ku flitej pėr pjesė tė Sanxhaku. Gjatė luftės bandat serbe
kanė dėbuar nga kjo pjesė gjithė banorėt shqiptarė.
Pas dėbimit tė pjesės mė tė madhe tė njėsive tė armatosura tė
bandave serbe nga Kosova, banorėve serbė tė ardhur nga Knini ju
bashkėngjiten edhe serbė nga viset tjera tė Kosovės, Sanxhakut dhe
Rashkės, kėta tė fundit janė tė regjistruar edhe si banorė tė vendeve
tė tyre nga vijnė. Tani (2006)
Albaniku dhe banorėt e saj financohen dy fish. Nė njėrėn anė marrin tė
ardhura nga qeveria e Kosovės ndėrsa nė tjetrėn anė nga njė fond i
organizua dhe financuar nga qeveria e Serbisė.
Gjeografia
Komuna e Albanikut zė njė sipėrfaqe prej 750 kilometra katrorė nė
fushėn e lumit Ibėr nė veri tė Mitrovicės. Nė kėtė komunė gjenden 72
katunde me njė popullsi prej 18,500 banorėve
Ekonomia

Zhvillimi i ekonomisė sė komunės sė Albanikut ėshtė i lidhur ngushtė me zhvillimin e kompanisė Trepēa. Pėr shkak tė mos funksionimit tė kėsaj kompanie edhe ekonomia e Albanikut tani (2006)
ėshtė ekonomi fshatare. Mirėpo dhe nė kėtė komunė gjenden komplekse tė
kompanisė Trepēa tė cilat janė nė gjendje tė mjerueshme dhe futja e
tyre nė funksionim ėshtė e pamundshme. Fabrikat mė tė mėdha gjenden
janė Trepēa, Hrast, Prva Petoletka dhe Crystal dhe punojnė me njė
kapacitet prej afro 30% - 40%.
Papunėsia nė kėtė komunė sipas administratorit tė komunės figuro me
1,297 tė persona. Ka njė numėr tė madh tė organizatave ndėrkombėtare qė
kanė krijuar projekte tė ndryshme pėr zbutjen e papunėsisė. Pėr
organizimin e kėtyre projekteve pėrkujdeset OEK dhe Asociacioni i Bizneseve.
Rrjeti rrugorė i komunės ėshtė nė nivel tė Kosovės. Kohėt e fundit (2002)
ėshtė rindėrtuar rruga Mitrovicė-Leshak ndėrsa rrugėt tjera sekondare
janė nė gjendje tė dobėt dhe riparimi i tyre bėhet aty kėtu nga KFOR-i.
Furnizimi i popullsisė me ujė tė pijshėm dhe rrymė elektrike ėshtė njė
ndėr problemet qė dukshėm ndikojnė nė gjendjen e pėrgjithshme ekonomike
te komunės. Nė kohėt e fundit pėr shkake tė ujit tė ndotur ėshtė
pėrhapur njė epidemi.
Problem kryesorė i ekonomisė sė komunės ėshtė menaxhimi i pasurive
natyrore dhe i fuqisė punėtor si dhe mungesa e mjeteve financiare pėr
modernizimin e objekteve ekonomike ekzistuese.
Demografia
Nė strukturėn e popullsisė sė komunės Albanikut pėrpos ndryshimeve
natyrore njė rolė tė madh kanė luajtur edhe projektet e qeverive tė
ndryshme Serbe tė cilat qė nga okupimi i kėsaj pjese me qėllim tė
ndarjen sė kėsaj pjese nga lidhja tradicionale kulturore me Sanxhakun.
Deri mė tani ka informata tė pakta qė mund tė pėrdoren si burime tė
sakta pėr numrin e serbėve tė prurė nė kėtė komunė. Kėshtu nga njė
burim kuptohet se nga qeveritė serbe janė sjellur banorė nga Serbia.
Mirėpo numri i familjeve tė vendosura qė figuron aty nuk ėshtė i plotė.
Nė kėtė dokument qeveritė serbe pranojnė qė nė kuadėr tė "reformave agrare"
nė kėtė komunė ėshtė vendosur njė familje. Sido qė tė jetė, nga burimet
e Sanxhaklive (banorėve jo serb) kjo pjesė ka qenė e banuar nga
shqiptarėt dhe boshnjakėt e sanxhakut qė dallojėn pak nga ata tė Bosnjės. Po ashtu nga kėto burime bėhet e ditur qė pas largimit tė Perandorisė Osmane
ka pasur pastrime tė mėdha etnike nė kėtė komunė e cila mė parė ishte e
zhvilluar dhe luante rolin e njė ure lidhėse nė mes tė Mitrovicės dhe Novi Pazarit.
Si do qė tė jetė pjesa mė e madhe e popullsisė serbe pėrbėhet nga
pasardhėsit e luftėtarėve qė kanė marrė pjesė nė frontin e Selanikut
gjatė luftės ballkanike kundėr osmanėve. Si shpėrblim tė kėtyre
luftėtarėve tė quajtur "solunci" qeveria serbe e asaj kohe ju ka dhėnė
atyre tokat e shqiptarėve.
Viti/EtniaShqiptar %Serb %Boshnjak %Romė %Total
Pėrbėrja etnike
1991 regj.1,1016.714,30687.86003.71631.016,291
Januar 1999902N/A15,365N/A940N/AN/AN/AN/A
Tani (log.2006)67
18,000
240
203
18,500pėraf.
Burimi:1991
Shifrat: Registrimi Civil i Popullsisė 1991; Pėrbėrja Nacionale e
Komunave (Yugoslav Statistics Bureau, Belgrade, 1993), faqe 123-125 ;
1999
Shifrat: Kosovo Village List (UNHCR, Mars 9, 1999)
Ref: OSCE (.PDF/ HTML)
Kultura
Kultura nė komunėn e Albanikut ėshtė zhvilluar vonė nė vitet 90-ta
tė shekullit tė kaluar. Mė parė nė kėtė anė nuk mund tė flitej pėr diē
tjetėr pos pėr njė kulturė tė varfėr fshatare. Qendra kulturore qė
ndodhet nė dy ndėrtesa prezanton koncerte dhe manifestime tė ndryshme
kulturore. Ndėr degėt kulturore mė tė zhvilluara janė Shoqėria
Kulturore e Artistėve e cila pėrkujdeset pėr mbajtėn nė jetė tė
vallėzimeve dhe kėndimit folkloristik dhe kohėve tė fundit ėshtė duke u
bėrė gjithnjė e mė e njohur edhe jashtė kufirit tė Kosovės. Shumė
shoqėri kulturore qė mė parė gjendeshin tė vendosura nė Prishtinė tani
kanė krijuar kėtu fole. Tani 2005
banorėt thonė se kanė themeluar nė kėtė komunė "Institutin e Kulturės
Serbe", "Teatrin Kombėtar" si dhe disa "Fakultetet" universitare. Si do
qė tė jetė kultura e komunės organizohet nėn ndikimin e kishės
ortodokse serbe me qendėr nė Beograd dhe kryesisht ėshtė e ndjeshme me
zhvillimet politike nė Kosovė.
Edukimi
Komuna e Albanikut ka tre biblioteka me 22.215 libra. Biblioteka
kryesore ka 11.366 libra, ndėrsa degėt nė Leshak, Vraēevė dhe Soēanicė
kanė 10.849 libra.
Religjioni
Nė territorin e komunės janė gjashtė kisha, njėra nga tė cilat ėshtė proklamuar si bazilikė. Deri mė 2006, objektet e njohura fetare kanė qenė:

  • Kisha ortodokse nė katundin Ulije nė krye me Milovan Kojiqn
  • Kisha ortodokse nė Leshak nė krye me Miroslav Popadiqin
  • Manastiri ortodoks nė Soēanicė nė krye me priftin Jovan
  • Kisha e Shėn Vasil Ostroshkit nė qendėr tė Albanikut, nė krye me Milovan Kojiqin
  • Kisha ortodokse bė katundin Vraēevė nė krye me Miroslav Popadiqin
  • Kisha ortodokse nė katundin Drenovė nė krye me Miroslav Popadiqi
Media
Nė komunėn e Albanikut mediat janė kryesisht nė gjuhėn serbe.
Kryesisht janė pesė mediume informative nga tė cilat njėra informon pėr
shėrbimet komunale. RTV Mir ėshtė mė tepė njė qendėr politikisht e
motivuar qė afirmon demokratizimin dhe ėshtė pronė e ish-kryetarit tė
Albanikut Nenad Radosavljeviqit. Radio stacionet tjera emitojnė mė
tepėr programe muzikore ndėrs stacionet tjera televizive bėjnė
transmetimin e programeve nga stacionet tjera televizive. Si do qė tė
jetė mediumet e regjistruara janė:

  • Blic - Gazetė nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Miodrag Dumqiqi.
  • Vecernje Novosti - Gazetė nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Dushan Qutiqi
  • Politika - Gazetė nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Dragan Antiqi
  • Impuls - Radio nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Ivan Radosavljeviqi
  • Bubamara - Radio nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Radovan Nedeljkoviqi
  • RTV Mir - Radio nė gjuhėn serbe nė valėt FM 102,2, pronar i sė cilės ėshtė Ivan Vuqkoviqi
  • Socanica - Radio nė gjuhėn serbe, pronar i sė cilės ėshtė Miloje Jevtiqi
  • Radio Horizon - Radio nė gjuhėn serbe nė valėt FM 98.0, pronar i sė cilės ėshtė BELUROKO
Zgjedhjet lokale - Albaniku
Partitė politike tė Albanikut llogaritet tė jenė moderate nė krahasim me partitė ekzistuese nė komunat veriore tė Kosovės.
Pas zgjedhjeve tė lira mė 2002
nė Kosovė, nė komunėn e Albanikut ka fituar koalicioni nė mes tė DSS
dhe SNC-sė. Si do qė tė jetė politikat bėhen nė mėnyrė individuale dhe
prapa spektrit politik tė komunės. Problemi kryesorė ėshtė qė partitė
ekzistuese nuk kanė projekte tė qarta qė do tė ndihmonin mėkėmbjen e
infrastrukturės dhe zgjedhjen e problemeve jetėsore me tė cilat ėshtė
kapluar komuna.
Nė komunėn e Albanikut janė krijuar dhjetė degė apo parti politike
nga tė cilat mė aktive janė: DSS, SNV, DS, DHSS, SPS, SRS, JUL, ND, NS
dhe SPO. kėtyre partive ju bashkėngjiten edhe disa forma tjera tė
organizimit tė qytetarėve si "Iniciativa GIZ" dhe "GIPP" (Iniciativa
Qytetare pėr Kthim dhe Qetėsim). Nė fund tė vitit 2004 ėshtė krijuar edhe partia "G17 Plus" nga ish-anėtarėt e partisė Social Demokrate (SD) dhe Kthimi i Forcave Serbisė.
Infrastruktura
Deri vonė pas luftė nė komun pėr "siguri" janė pėrkujdesur banorėt e
armatosur tė ndihmuar nga bandat serbe tė ardhura nga Serbia. Nga mesi
i qershorit tė 2006, policia e Kosovės e ndihmuar nga forcat e KFOR-it
ka filluar qė edhe nė kėto pjesė tė marrė kontrollin e plotė dhe tė
bėjė tė mundėshėm kthimin e banorėve. Policia ka shpallur konkurse pėr
punėnsim edhe tė popullates serbė nė rradhėt e veta. Si do qė tė jetė
der nė kėtė kohė pėr gjendjen e siguris ka shumė pak tė dhėna dhe ato
qė janė vijnė nga bandat serbe me qender nė Beograd.

Burim i tė dhėnave

Dokumente tė OSCE-sė tė gjetura nė internet nė vitin 2006, pėr profilet e komunave tė Kosovės: mik/2005/02/1192_en.pdf

Dokumente tė Rrjetės Elektronike tė Organizatave Mjedisore Kosovare - Sharri.net 2006: leposaviqi.pdf

Dokumente tė Postės dhe Telekomit Kosovės tė gjetura nė internet 2006:KodePostare.pdf

Dokumente tė Misionit tė Bibliotekės sė Kosovės tė gjetura nė internet nė vitin 2006: Raporti i IFLA-s/FAIFE-sė, prill 2000: Anex 3

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi