Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Disa kuriozitete

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Disa kuriozitete prej 11.09.08 10:29

Ne 1 kg limon ka me tepėr sheqer se ne 1 kg luleshtrydhe.
Shteti me me tepėr rruge te asfaltuara ėshtė Franca.
Ajnshtajni deri ne moshen 9-vjeēare nuk fliste normalisht.
Nje shqiponje mund ta shohe prene e saj qe 3000 metra larg.
Kuajt mund te qendrojne deri ne 1 muaj ne kembe.
Nuk mund te teshtish pa i mbyllur syte.
Fluturat shijojne me ane te kembeve.
Delfinet flene me nje sy hapur.
Nje njeri qesh mesatarisht 13 here ne dite.
Minjte mund te durojne pa uje me tepėr se devete.
Ne trupin e njeriut muskuli me i forte ėshtė gjuha.
Pavaresiht nga madhesia dhe trashesia nje flete nuk mund te paloset me tepėr se 9 here.
Femrat i perpelisin syte 2 here me shume se meshkujt.
Nje ari i rritur mund te vrapoje po aq shpejt sa nje kale.
Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

Nė fytyrėn e njė maceje ndodhen 146 muskuj.

vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė
60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50%
nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e
lartė se nė martesėn e parė.
Nė Zelandėn e Re ka 4 milionė njerėz dhe 70 milionė dele.
DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.
Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.
Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė
ēdo ditė tjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

Megjithėse nė botė ka mė shumė se 600 milionėtelefona, gjysma e botės
ende nuk ka bėrė asnjė telefonatė.

Gjysma e popullsisė sė botės fiton vetėm rreth 5% tė pasurisė sė botės.

1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė1850 nje miliardė mė
tepėr dhe nė njė 1950 edhe njėtjetėr miliard mė tepėr. Pastaj u deshėn
vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.
Mbi vezen:

Nė Romėn e lashte veza gjendej vetėm nė tavolinat mė tė rėndėsishme dhe ruhej vetėm pėr miqtė mė tė rėndėsishėm.
Nė Egjypt veza konsiderohej njė privilegj dhe monopol i faraonėve, sacėrdotėve dhe shtresave tė larta tė shoqėrisė.
Qytetėrimet
antike, egjiptianėt, persianėt, grekėt e romakėt, e kanė kuptuar mjaft
mirė se veza e pulės ėshtė burim energjie dhe vlerash tė papėrsėritshme
ushqimore.
Nė botė veza konsiderohet si ushqimi qė ka furnizuar
pėr shekuj me radhė proteinėn mė tė mirė me origjinė shtazore dhe si
ushqimin qė ka shpėtuar popuj tė tėrė nga rreziku i tė mosushqyerit ose
tė ushqyerit tė keq.
Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonia me 6 %.
Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.
Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e mumezimit.
Peshkaqenėt nuk sėmuren.
Hyrja e folesė sė milingonės drejtohet pėrherė nga Veriu.
Krokodili, ėshtė ajo lloj kafshe, qe vazhdon e zgjatet deri ne diten e fundit te jetes.
Krokodili me gjatesine rekord, ėshtė gjetur ne Amerike, dhe ishte i gjate 7,2 metra.
Biblioteka
me e madhe ne bote, gjendet ne Kryeqytetin amerikan, Washington. Kjo
biblioteke u ndertua me 24 Prill 1800. Ne te gjenden 107 milione
shkrime te te gjitha llojeve.
Poezia me e gjate ne bote,u
perfundua mbas 30 vitesh pune, nga Shkrimtari Jose“ Rumanzo nga
Ekuadori. Mrekullia e tij "Perusia" ne te cilen ai shqyrton fundin e
botes,perbehej nga 7 Vellime, me 5000 faqe gjithsej, dhe nga 230 000
rreshta. Pas tij vjen, Komediani Dante Aligheri, me Komedine Hyjnore.
Afersisht 30 000 reshta.
Mbajtes rekordi pėr derrin me te
dhjamosur ne histori,mbahet nga amerikani Eber Big Boy,i cili jetonte
ne shtetin Carolina. Ai peshonte 863,6 kg dhe arriti te ēudiste me kete
peshe ekspertet para peshores.
Mbiemri me i shpeshte ne bote ne rangun internacional..eshte mbiemri Chang.Rreth 75 milione njerez ne Kine,kane kete mbiemer.
Vendin
e dyte,pėr mbiemrin me te perdorshem e ka,mbiemri Smith,ne Angli.Rreth
800 000 veta e kane kete mbiemer. Vendin e trete e ze mbiemri Müller,ku
10 % e popullsise quhet me kete mbiemer.

Trimmatom nanus ėshtė peshku mė i vogel nė botė me gjatsi 8.6 mm (mashkulli) dhe 8.9 mm (femra).
Tuneli mė i madh nėn det ėshtė ai i Sekanit nė Japoni me gjatėsi 53850m.
Aeroporti mė i madh i botės ėshtė CHEK LAP KOK nė Hong Kong me sipėrfaqe 1248 ha.
Temperatura
mė e lartė e regjistruar nė botė ėshtė 57,5 gradė nė Elaziz tė Libisė
(Afrikė), kurse mė e ulta u regjistrua nė stacionin Vostok Antarktidė
-89,6 gradė.
Ndėrtesa mė e lartė prej 558 metrave ėshtė duke u ndėrtuar nė Xhakarta tė Indonezisė.
Brenda dites bėhen rreth 45000 fluturime ajrore duke transportuar mbi 3,5 milionė udhėtarė.
Nėse
do tė mblidhej gjatėsia e hapave qė bėhen nga njerėzit nė 24 orė, kjo
largėsi do tė ishte e barabartė me 88 vajtje ardhje tokė-diell.
ELEFANTI AFRIKAN - Me gjithė peshėn e tij tė rėndė mund tė vrapojė me shpejtėsi rreth 40 km/h duke ia kaluar edhe njeriut.
RACA
- Nė botė raca e bardhė pėrfshin 46% tė popullsisė sė pėrgjithshme
botėrore, raca e verdhė 36%, raca e zezė 6% dhe racat e pėrziera 12%.
PALOS
- Eshtė liman spanjoll (port) prej ku u nis Kristofor Kolombi (nė
pranveren e vitit 1492) pėr nė Indi, nė tė vėrtetė ai kishte mbėrritur
nė Amerikė. Dhe kėshtu ai sot konsiderohet si zbulues i Amerikės.
ĒDO
DITE - Nė botė kontrollohen rreth 3 milionė pasaporta udhėtarėsh, qė po
tė vendosen njėra mbi tjetrėn do tė arrijnė njė lartėsi me mijėra
kilometra.
EPIDEMITE - "Murtaja e zezė" nė Evropė dhe Azi mė
1347-51 shkaktoi rreth 75 milion tė vdekur, gripi mė 1918-20 nė gjithė
botėn shkaktoi mbi 21 milion tė vdekur.
FLUTURA - Mė e madhe nė botė ėshtė ajo e Braziliane Erebius Agripina qė ka gjatėsi tė krahėve tė hapura 20-25 cm.
KOSOVA
- Me sipėrfaqe prej 10897 km2 zotėron njė potencial mineral tė tillė qė
tė krahasohet me provincat mė tė pėrmendura nė Evropė si Ruhri,
Silezio, Sudeto etj.
TITANIKU - Eshtė anija qė konsiderohet si
anija e parė gjigante nė botė. Kapaciteti ka qenė 46000 ton me gjatėsi
268 m dhe lartėsi 53 m. Mund tė udhėtonin 1343 udhėtarė, ndėrsa tani si
anije mė gjigante ėshtė anija Freedom e cila peshon 2,7 miljon ton,
gjatėsi prej 1296 m, dhe lartėsi 105 m, ku mund tė udhėtojnė 65000 veta
nė 20000 apartamente pra njė qytet i tėrė lundrues.
SHPEJTESIA E
DISA KAFSHEVE - Kėrmilli lėviz me shpejtėsi prej 0,05 km/h, rreth 100
herė mė ngadal se njeriu. Breshka konsiderohet se ec ngadal por ajo
arrin 0,37km/h. Macja ecėn me shpejtėsi 50 km/h. Miu arrin shpejtėsi
rreth 10 km/h.
LUFTA - Mė e gjatė zgjati 115 vjet ndėrmjet Francės
dhe Anglisė ndėrsa ajo mė e shkurta nė vitin 1896 ndėrmjet Britanisė
dhe Zanzibarit qė zgjati vetėm 38 minuta.
Sot nė tė gjithė botėn qarkullojnė rreth 630 milion automobila dhe ēdo ditė nė botė prodhohen rreth 137.000 automjete
Virgjinia - Eshtė kolonia e parė e anglezeve nė Amerikė.
SOFISTE - Quheshin mėsuesit udhėtarė te helenet
Bomba
atomike - Pėr herė tė parė, me 6 gusht ėshtė hedhur nė Hiroshima tė
Japonisė, ku humbėn jetėn mė se 155200 veta. Kjo bombe kishte masėn
4080 kg.
Ekzistojne rreth 6000 semundje gjenetike dhe nga kėto
vetėm pėr njė pjesė shumė e vogėl ėshtė e sherueshme aktualisht.
Shpresohet qe me deshifrimin e materialit gjenetik tė arrihet te
kuptohen me mirė sėmundjet,mekanizmat e tyre dhe mundesisht ndonjė
kurim i mundshem.
Shteti me numrin mė tė madh tė farmacistėve
ėshtė Kina, e cila nė vitin 1995 kishte tė regjistruar 418000 tė tillė.
Qė prej 20000 vitesh kinezėt kurohen me mjekimet tradicionale tė
pėrgatitura nga farmacistėt.
Principata e Monakos ėshtė vendi me numrin mė tė madh tė telefonave pėr frymė pasi numėron 1994 telefona pėr ēdo 1000 persona.
Mari
Kyri ėshtė femra e parė qė mori ēmimin Nobel, njėkohėsisht dhe femra e
vetme qė ka marrė dy ēmime Nobel, njė pėr zbulimin dhe studimin e
radioaktivitetit me 1903, ndėrsa me 1911 asaj pėr herė tė dyte iu dha
ēmimi Nobel nė Kimi.
Klaud Galeni mendohet si babai i farmacisė.

-Nė 1750 nė botė
jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė 1850 nje miliardė mė tepėr dhe nė
njė 1950 edhe njė tjetėr miliard mė tepėr. Mastaj u deshėn vetėm 50
vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.

-Gjysma e popullsisė sė botės fiton vetėm rreth 5% tė pasurisė nė botė.

-Megjithėse nė botė ka mė shumė se 600 milionė telefona, gjysma e botės ende nuk ka bėrė asnjė telefonatė.

-Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė ēdo ditė tjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

-1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.

-Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė Irlandezė sesa nė Dublin.

-Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000

-Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

-Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

-Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

-Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.

-Nė
vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė
60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50%
nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e
lartė se nė martesėn e parė.

-Mesatarisht nė botė shkohet nė shkollė 200 ditė, nė SHBA 180 ditė, nė Suedi 170 ditė, nė Japoni 243 ditė.

-Qė
nga viti 1972 janė prodhuar rreth 64 milionė tonė kanoēe alumin(rreth 3
trilion kanoēe). Nėse kėto do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, mund tė
arrinin deri nė hėnė rreth 1000 herė. Kanoēet e alumint pėrbėjnė 1% tė
materialeve mbeturina.

-Formuesi i Ēmimit Nobel, Alfred Nobel nė fakt ishte nje fabrikator dinamiti.

-Mė shumė se 1 miliard tranzistorė prodhohen....ēdo sekondė.

-Sipas Byrosė sė mirėnjohur ne SHBA Census, 19% e fėmijėve nė Amerikė jetojnė nė varfėri.

-Nė Australi ka mė shumė se 150 milionė dele dhe njė popullsi prej rreth 17 milionėsh.

-Nė Zelandėn e Re ka 4 milionė njerėz dhe 70 milionė dele.

-Nė krahun e njė majmuni ka rreth 25 milionė qime.

-DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

-Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjetė tė jetės ne banjo.

-Peshqit e harrojnė ēdo gjė qė ndodhen vetėm pas 10 min.

-Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė

-Kompjuterat
modern janė ndėrtuar duke u bazuar nė sistemin nervor, por edhe
kompjuteri modern nuk i afrohet as nivelit tė nje zvarritėsi.

-Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e mumjazimit.

-Njeriu mė i gjatė ėshtė 2.75 cm

-Milingonat e ndjejnė tėrmetin qė mė parė dhe dalin menjėherė nga foletė.

-Nė fytyrėn e njė maceje ndodhen 146 muskuj.

-Peshkaqenėt nuk sėmuren.

-Breshka mund tė ecė me 10 km nė orė.

-Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.

-Strucat i kanė sytė mė tė mėdhenj se truri.

-Hyrja e folesė sė milingonės drejtohet pėrherė nga Veriu.,

-Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

-Ivani i IV. i cili erdhi nė pushtet nė vitin 1533 nė Rusi, vrau djalin e vet me pretendimin se synonte ti merrte fronin.

-Njė njeriu i duhen 12 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard. merrte fronin.

-Minjtė nuk mund tė vjellin.

Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi