Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Pozita e Kėlcyres

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Pozita e Kėlcyres prej 08.09.08 13:20

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Kėlcyra ėshtė qytet nė Shqipėrinė jugore dhe pjesė e rrethit Ajo shtrihet maleve Trebeshinė dhe Nemerckė dhe laget nga lumi Vjosė dhe Dėshnicė.Udha pėr nė Kėlcyrė, pasi shkėputet nga rruga Tepelenė-Gjirokastėr, lė nė tė djathtė rrėnojat e qytetit tė lashtė tė Antigonesė, hyn nė Gryka_e_Kėlcyrės madhėshtore e tė mirėnjohur tė Kėlcyrės – nė kohėt e moēme Fauces Antigonenses, prej ku Filipi_V_i_Maqedonisė]Filipi V i Maqedonisė[/url] u preu rrugen romakėve tė Flaminit pėr nė Greqi – ēan mes honesh tė thepisura dhe mbėrrin nė pikėn mė tė lartė tė pllajės qė shtrihet mes Malit tė Trebeshinės e Nemėrēkės nė qytetin e Kėlcyrės, i vendosur nė tė djathtė tė Vjosės, aty ku lumi i Dėshnicės sė bashku me degėt e veta nis bashkėrrjedhjen me Vjosėn.
Origjina e emrit
Etimologia e toponimit Kėlcyrė vjen nga fjala e greqishtes sė lashtė Klisura, dhe pėrkthehet nė shqip "vend i mbyllur", pra Grykė.
Nga fundi i shek. XIV (1394-96) Muzakajt u shquan nė luftėrat kundėr osmanėve qė po shkatėrronin vendin. Mirėpo ata nuk i rezistuan dot valės tė dyndjes sė tyre, prandaj njė pjesė shkoi nė Napoli, midis syresh edhe Gjon Muzaka, qė shkroi mė 1510 ‘‘Histori e gjenealogjisė sė shtėpisė sė Muzakajve’’, kurse njė pjesė u pajtua me njohjen e suzerenitetit tė Sulltanit.
Themeluesi i fisit tė Klisurave mėtohet se ishte Teodori, trashėgimtari i tė cilit, Jakobi, u kthye nė fenė myslimane me emrin Jakup dhe nisi tė bėjė karrierė nė rradhėt e Perandorisė osmane.
Jakupi nė vitet 30 tė shek. XV u vra nė luftėn kundėr hungarezėve. Pasardhėsit e tij qenė: Murati, Islami, Mahmudi, Veliu, Rizai, , duke pėrfituar nga posti i Dervenxhi Bashisė e me preteksin e vendosjes sė rendit, zaptoi edhe Klisuren. Mirėpo Klisurat nuk iu nėnėshtruan dhe i nxorėn telashe gjersa Ali Pasha u shtrėngua ta internojė familjen e tyre nė Artė, ndonėse kryezonja e kėshtjellės, Hejbetulla hanėmi, ishte mbesa qė ai donte mė shumė. Paskėtaj kėshtjella pėr dhjetė vjet u bė ndeja e garnizonit ushtarak tė Ali Pashės.
Kalaja e Ali bej Kėlcyrės
Kur mė 1822 Pashai i Janinės u vra dhe mori fund sundimi i tij, tė internuarit u kthyen pėrsėri nė Klisurė por kėshtjella, selia shekullore e familjes, pothuajse ishte shkatėrruar. Kėsisoj Islam beu, djali i parė i Muhamet beut, me tė vėllezrit dhe nėna e tyre Hejbetulla hanėmi, vendosėn tė ndėrtojnė nė pllajėn e Katundishtės njė kėshtjellė tė re. Fshatarėt qė ndėrkohė kishin zėnė tokat e beut tė internuar, iu kundėrvunė haptas riselitjes sė autoritetit tė tij. Mirėpo pas njė pėrleshjeje tė pėrgjakshme fshatarėt u nėnėshtruan dhe Klisurat vendosėn sėrishmi sundimin despotik tė familjes. Paskėtaj jeta e fshatarėve u ndėrthur deri dhe ne ēastet mė intime me pushtetin e beut: kushdo qė do tė martohej mes Klisurės dhe Pėrmetit,Zagorisė (Rrėzėmalit)[/url], Qafės sė Kiēokut dhe Kokojkės, pra nė zonėn ku shtrihej qeverisja e familjes Klisura, dhėndri duhet t’i sillte tė parit tė bejlerėve njė dele, ndėrsa ky i dhuronte njė kallpak tė bardhė me njė setėr tė shkurtėr tė qėndisur me fije ari (qė kishte kuptimin e peshės dhe tė vlerės sė pushtetit tė beut).
Kėlcyrat ishin lidhur pėrmes krushqive me familjet mė tė shquara tė vendit: Asllan-Pashallite, Vlorat, Konicat, Frashorėt, etj. Pinjollja e fundit e familjes Kėlcyra ėshtė vajza e Ali Kėlcyrės, Hėna Kėlcyra (Hanna Klisura), e lindur nė vitin 1935 nė Paris, ajo jeton nė Vjenė.
Gjeografia
Lugina e vjosės nė

Ujvara nė pikėn turistike
Klima
Pėrmeti pėrbėn njė nga zonat mė tė pėrshtatshme tė kultivimit tė hardhisė. Punishtja mė e madhe e verės nė kėtė rreth, ajo e Kėlcyrės, njeh njė prodhimtari tė madhe dhe cilėsore tė verės e rakisė, sigurisht jo tė pėrmasave tė dikurshme.
Sipas specialistėve tė vreshtarisė, nė rrethin e Pėrmetit mund tė kultivohen gati tė gjitha varietetet e rrushit si Muskati, Riesling, Merlot e deri te kultivime tė tjerė si Afuzali, Sulltanina (rrush pa farė shumė i preferuar nga konsumatorėt) etj. Por, pa dyshim, mė i pėrshtatshėm pėr klimėn e Permetit ėshtė varieteti Merlot.
Peisazhi turistik lumor e sportiv i vjosės
Burimi ujor Ujėt e Zi, afėr Grykės sė Kėlcyrės
Vend pushimi nė tė cilin gjenden burime ujore malore tė cilat derdhen nė lumin Vjosė nė formė ujrash, tė rrethuara nga njė masiv pemėsh.
Ėshtė peizazh karakteristik ku ndėrthuren natyrshėm bimėsia barishtore, drurėt pyjorė me bimėsinė higro – hidrofile qė gjendet pėrgjatė burimeve ujore nė shtratin e lumit Vjose, habitat ku shprehen mirė tė gjitha tipet e bimėsisė. Gjatėsia e kėsaj lugine ėshtė 13 km dhe gjerėsia 1 – 1.5 km.
Nė largėsinė rreth 3 km nga qyteti Kėlcyrės ndodhen Rrepet e Grykės, objekt qė funksionon si pikė turistike. Peizazhi i drurėvė pyjorė i harmonizuar me burime tė bollshme ujore ka vlera atraktive, estetike e ekoturistike.
Pėrgjatė luginės Gryka e Kėlcyrės gjendet burimi ujor Ujėt e Zi, qė ruan kaltėrsinė edhe kur pėrzihet me ujėrat e lumit Vjosė. Ky peizazh ka vlera mjedisore tė pazevendėsueshme, tepėr ēlodhės dhe rekreativ pėr vizitorėt. Frekuentohet nga vizitorė vendas dhe tė huaj.
Ekonomia
Kėlcyra ėshtė varur gjithmonė nga cilėisa e lartė e frutave dhe rrushit me prosperitetin e saj ekonomik, si qendėr pėr kultivimin e rakisė dhe verės. Njė tjetėr mundėsi punėsimi pėr banorėt e Kėlcyrės ėshtė fabrika e tullave.Deri nė vitin '97 qyteti kishte njė zhvillim tė mirė shoqėroro-ekonomik, mirpo trazirat e kėtij viti kanė lėnė pasoja nė kėtė drejtim. Kėshtu pas kėtyre trazirave ka filluar tė vėrehet njė emigrim i tė rinjėve kryesisht drejt Greqisė.Ekonomia e Kėlcyrės bazohet kryesisht nė njė numėr tė madh lokalesh dhe dyqanesh ushqimorė dhe dyqane rrobash. Mbėshtetės i madh i ekonomise janė te ardhurat nga kurbeti.
Kėlcyra njihet edhe pėr prodhimin bujqėsor tė fshatrave pėrreth dhe pėr pazarin e madh qė organizojnė fshatarėt ditėn e djelė.
Merloti i famshėm i Pėrmetit

Rrush i zi Vetitė e kėtij varieteti si pėrmbajtja e lartė e alkoolit etilik, vjetėrimi i shpejtė, pėrqindja e lartė e sheqerit dhe pėrmbajtja e lartė e lėndėve ngjyruese, e bėjnė verėn e prodhuar tė Merlotit nga mė tė degustuarat e mė tė preferuarat nė tė gjithė vendin dhe konkurruese dinjitoze me verėrat e importit. Pėr herė tė parė nė Shqipėri ky varietet rrushi ka hyrė nė vitin 1959 dhe qė prej atij viti ai ka gjetur njė pėrhapje tė gjerė nė rrethin e Pėrmetit, i cili zė edhe vendin e parė nė Shqipėri pėr kultivimin e Merlotit. Por, nėse nė vitin 1988 nė rrethin e Pėrmetit mbillej 170 ha., vetėm 10 vjet mė vonė, pra nė vitin 1998, kultivimi i kėtij varieteti ka zbritur nė rreth 110 ha.
Sipas inspektorėve tė bujqėsisė pranė Prefekturės sė Gjirokastrės, nėse do tė arrihet futja e rrethit tė Pėrmetit nė projektet e IFAD2, atėherė vreshtaria nė kėtė rreth do tė njohė njė zhvillim tė madh dhe do t'ia rikthejė kėsaj zone traditėn dhe emrin e dikurshėm tė pijeve cilėsore.
Demografia
Popullsia e Kėlcyrės ėshtė e pėrbėrė kryesisht nga vendas dhe tė ardhur nga fshatrat pėrreth. Bie ne sy migrimi i madh drejt qėndres sė shqiperise dhe kryesisht drejt Tiranes. Tjetėr emigrim ėshtė ai i djemve tė rinj nė Greqi kryesisht pėr arsye ekonomike. Shume te tjere kane emigruar ne USA te ndihmuar nga llotaria amerikane e pervitshme.
Nė ditėt e sotme vėrehet njė tendencė nė rritje e fshatrave pėrreth pėr tė banuar ne Kelcyre duke e parė ate si pikėn ku mund tė kenė edhe bujqėsi por edhe tė jetojnė nė njė qytet me histori dhe traditė.
Kultura
Tė vetmet institucione qė ofronin njė jetė kulturore nė Kėlcyrė ishin bilioteka e qytetit dhe njė kinema, tė cilat mbijetuan deri nė vitin 1997...
Tradita
Pastertia e amvisave kelcyrjote dhe konsumi i shumte i pijeve alkoholike nga burrat jane nder karakteristikat me te njohu
Objekte fetare

  • Kisha e Kėlcyrės
  • Teqeja nė Kėlcyrė
  • Xhamia nė dalje tek tabela
  • Manastiri i "Shėn Kollit" ne Gryken e Kėlcyrės
  • Kisha e "Kristoforit" nė Malėshove
  • Kisha e "Qelovės" nė Mbrezhdan
  • Teqeja e Sukės
  • Personalitete
  • Ali Kėlcyra
  • Niko Tyto
  • Musa Fratari
  • Sporti



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 26.04.09 16:11, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Re: Pozita e Kėlcyres prej 26.04.09 16:07

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Kėlcyra
Udhapėr nė Kėlcyrė, pasi shkėputetnga rruga Tepelenė-Gjirokastėr, lė nė tė djathtė rrėnojat e qytetit tė lashtė tė Antigonesė, hyn nė grykėn madhėshtore e tė mirėnjohur tė Kėlcyrės – nė kohėt e moēme Fauces Antigonenses, prej ku Filipi V i Maqedonisė u preu rrugen romakėve tė
Kėlcyra ėshtė qytet nė Shqipėrinė jugore dhe pjesė e rrethit Pėrmet. Ajo shtrihet maleve Trebeshinė dhe Nemerckė dhe laget nga lumi Vjosė dhe Dėshnicė. Udha pėr nė Kėlcyrė, pasi shkėputet nga rruga
Tepelenė-Gjirokastėr, lė nė tė djathtė rrėnojat e qytetit tė lashtė tė
Antigonesė, hyn nė grykėn madhėshtore e tė mirėnjohur tė Kėlcyrės – nė kohėt e moēme Fauces Antigonenses, prej ku Filipi V i Maqedonisė u preu rrugen romakėve tė Flaminit pėr nė Greqi – ēan mes honesh tė thepisura dhe mbėrrin nė pikėn mė tė lartė tė pllajės qė shtrihet mes Malit tė
Trebeshinės e Nemėrēkės nė qytetin e Kėlcyrės, i vendosur nė tė djathtėtė Vjosės, aty ku lumi i Dėshnicės sė bashku me degėt e veta nis bashkėrrjedhjen me Vjosėn.
Lashtėsia dhe Mesjeta

Kėlcyra nė lashtėsi duhet tė ketė qėnė njė mansio,
stacion ku udhėtarėt kalonin natėn me njė garnizon qė mbronte kalimin prej Adriatikut drejt Maqedonisė, mbetėzat e tė cilave u shkelėn nga rrugėt e mėvonėshme osmane. Gjurmėt e Kėlcyrės humbasin nė tymtajėn e shekujve
dhe qyteti del pėrsėri nė dritė si pronė e Muzakajve, Andrea Muzakės – zot i Beratit dhe Marshall i Arbėrisė (1280-1319).
Me vdekjen e Andreas I, trashėgimia i kaloi djalit
tė tij, Teodorit I, qė la dy djem, mė i vogli i tė cilėve, Mentuli ose
Mentori mbante titullin e Kontit tė Klisanisė.
Nė shek. XIV qyteti thiret Chisania (Kisania) ose me
emrin greko-romak Clazura (Klazura), Klelsoupa, Clisania (Klisania), Klisura. Nė vitin 1331-1332 kronisti bizantin Jan Kontakuzeni njofton se fshatarėt e jugut, midis tė cilave edhe at ate zonės sė Pėrmetit, u hodhėn nė kryengritje tė fuqishme kundėr mujshisė sė guvernatorit Niqifor Hanza dhe pushtuan kėshtjellėn e Klisanisė, qė e
shkatėrruan. Kryengritja u shtyp nga perandori Androniku III Paleologu.
Sundimi Osman
Nga fundi i shek. XIV (1394-96) Muzakajt u shquan nė
luftėrat kundėr osmanėve qė po shkatėrronin vendin. Mirėpo ata nuk irezistuan dot valės tė dyndjes sė tyre, prandaj njė pjesė shkoi nė
Napoli, midis syresh edhe Gjon Muzaka, qė shkroi mė 1510 ‘‘Histori egjenealogjisė sė shtėpisė sė Muzakajve’’, kurse njė pjesė u pajtua me njohjen e suzerenitetit tė Sulltanit. Themeluesi i fisit tė Klisurave mėtohet se ishte Teodori, trashėgimtari i tė cilit, Jakobi, u kthye nė fenė myslimane me emrin Jakup dhe nisi tė bėjė karrierė nė rradhėt e Perandorisė osmane. Jakupi nė vitet 30 tė shek. XV u vra nė luftėnkundėr hungarezėve. Pasardhėsit e tij qenė: Murati, Islami, Mahmudi, Veliu, Rizai, Islami, Murati, gjyshi i Ali Pashė Tepelenės e Muhameti, stėrgjyshi i Ali Kėlcyrės (shih pemėn gjenealogjikėe).
Ali Pashė Tepelena kur Porta e Lartė i kishte duart
e zėna me luftėn kundėr Austrisė e Rusisė (1789-1791), duke pėrfituar nga posti i Dervenxhi Bashisė e me preteksin e vendosjes sė rendit, zaptoi edhe Klisuren. Mirėpo Klisurat nuk iu nėnėshtruan dhe i nxorėn telashe gjersa Ali Pasha u shtrėngua ta internojė familjen e tyre nė Artė, ndonėse kryezonja e kėshtjellės, Hejbetulla hanėmi, ishte mbesa
qė ai donte mė shumė. Paskėtaj kėshtjella pėr dhjetė vjet u bė ndeja e garnizonit ushtarak tė Ali Pashės.
Kur mė 1822 Pashai i Janinės u vra dhe mori fund
sundimi i tij, tė internuarit u kthyen pėrsėri nė Klisurė por
kėshtjella, selia shekullore e familjes, pothuajse ishte shkatėrruar.
Kėsisoj Islam beu, djali i parė i Muhamet beut, me tė vėllezrit dhe
nėna e tyre Hejbetulla hanėmi, vendosėn tė ndėrtojnė nė pllajėn e
Katundishtės njė kėshtjellė tė re. Fshatarėt qė ndėrkohė kishin zėnė
tokat e beut tė internuar, iu kundėrvunė haptas riselitjes sė
autoritetit tė tij. Mirėpo pas njė pėrleshjeje tė pėrgjakshme fshatarėt
u nėnėshtruan dhe Klisurat vendosėn sėrishmi sundimin despotik tė
familjes. Paskėtaj jeta e fshatarėve u ndėrthur deri dhe ne ēastet mė
intime me pushtetin e beut: kushdo qė do tė martohej mes Klisurės dhe Pėrmetit, Zagorisė (Rrėzėmalit), Qafės sė Kiēokut dhe Kokojkės, pra nė zonėn ku shtrihej qeverisja e familjes Klisura, dhėndri duhet t’i sillte tė parit tė bejlerėve njė dele, ndėrsa ky i dhuronte njė kallpak tė bardhė me njė setėr tė shkurtėr tė qėndisur me fije ari (qė kishte kuptimin e peshės dhe tė vlerės sė pushtetit tė beut). Kėlcyrat ishin lidhur pėrmes krushqive me familjet
mė tė shquara tė vendit: Asllan-Pashallite, Vlorat, Konicat, Frashorėt, Luarasėt, Vrionėt etj. E vetmja pasardhese e familjes KLISURA eshte vajza e Ali Bej Klisures (vdic 1963 ne Rome), Hanna Klisura (lindur 1935 ne Paris) dhe me vendbanim ne Vjene/Austri.Ajo eshte nje zonje, mbartese e denje e emrit dhe historise se familjes Klisura.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi