Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Mirnjohja ndaj Allahut (XH.XH)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Mirnjohja ndaj Allahut (XH.XH) prej 04.09.08 10:02

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Njė ditė ndėrsa po shikoja njė emision lajmesh nė TV, dallova njė grua myslimane nė Kosovė, e cila mbante foshnjėn e saj gjashtė muajshe. Foshnja ishte e mbuluar me plagė tė dhimbshme dhe vuante nga njė sėmundje, vetėm sepse qysh kur kish lindur nuk kish mundur tė bėnte njė banjė.

E ėma shpjegoi se prej luftimeve tė ethshme, ajo dhe familja e saj kishin qenė nė lėvizje tė paprerė, dhe lukse tė tilla si ushqimi i duhur apo uji i pastėr nuk gjendeshin pėr ta.

Si njė nėnė qė ka vetė njė fėmijė gjashtė muajsh, kjo mė goditi drejt e nė zemėr. Koha e banjės pėr mua dhe djalin tim ėshtė njė ēast shumė i veēantė, plot me tė qeshura dhe lodrime. Ėshtė njė ritual qė e ndajmė ēdo ditė dhe faktin se unė kisha ujė tė pastėr pėr ta larė fėmijėn, deri atėherė e kisha marrė si tė vetėkuptueshėm. Qysh atėherė, sa herė qė unė laj tim bir, pėrpiqem tė kujtoj e tė falėnderoj Allahun, s.u.t, pėr Mėshirėn qė ka shfaqur ndaj meje. Kjo gjė gjithashtu mė shtyn tė falėnderoj pėr tė gjitha aty “gjėra tė vogla” qė unė i marr dhurueshėm ēdo ditė.



Qė nga fillimi i krijimit tė Njeriut ėshtė rrahur ēėshtja e mirėnjohjes dhe e falėnderimit ndaj Allahut. Pasi refuzoi t’i pėrulej Ademit a.s, Satani tha “Mandej do t’ju sillem atyre para, prapa, nga e djathta dhe nga e majta, e shumicėn e tyre nuk do ta gjesh prej atyre qė falėnderon (Allahun)” [7:17]. Kjo deklaratė nga mė i keqi i gėnjeshtarėve doli e vėrtetė, jo vetėm mes jobesimtarėve, por edhe mes Myslimanėve.

Pėr fat tė keq ne Myslimanėt kemi rėnė nė kurthin e Satanit, dhe mes ecejakeve tė pafund, shumė rrallė na del koha tė mendojmė mbi tė Mirat e Allahut dhe pėr ta falėnderuar me lavdet qė i takojnė. Ne jemi kaq tė zėnė duke u marrė me jetėn tonė saqė ne harrojmė se kush e ka fuqinė dhe kush na mban e mbėshtet. Kjo nuk ėshtė rruga e drejtė pasi Allahu na thotė: “Pra ju mė kujtoni mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shpėrblim). Mė falėnderoni e mos mė mohoni”. [2:152].



Problemi me tė cilin shumica jonė pėrballet ėshtė ajo qė unė quaj sindroma “sikur unė”.Sikur unė tė kisha njė grua mė tė mirė, do tė isha mirėnjohės. Sikur unė tė kisha pasur djem nė vend tė vajzave, do tė kisha qenė mirėnjohės. Sikur tė kisha njė shtėpi mė tė madhe, njė auto mė tė mirė, ca para mė shumė, njė punė mė tė pėrshtatshme, dhe lista nuk ndalet. Ne rrimė syngulur paprerė nė gjėrat qė nuk kemi, nė vend qė t’i jemi mirėnjohės Allahut pėr gjėrat qė na ka dhėnė.



Kjo ėshtė njė sėmundje shumė serioze, pėr tė cilėn Profeti s.u.a.s., na e ka dhėnė ilaēin. Ai, alejhi ue salam, nė kėshillon qė lidhur me gjėrat e kėsaj bote tė shohim gjithnjė ata poshtė nesh, ata mė pak fatlumėt, dhe kjo do tė na mbajė gjithnjė falenderues.

Allahu thotė se tek profeti s.u.a.s. ne do gjejmė gjithnjė shembujt mė tė mirė. Kjo ėshtė veēanėrisht e vėrtetė kur ėshtė fjala sesi duhet tė jetė njė njeri mirėnjohės ndaj Allahut.

Tregohet nga al-Mughira se Profeti s.u.a.s. qėndronte nė namaz dhe e vazhdonte faljen derisa tė dy kėmbėt i fryheshin. Kur e pyetėn pse (bėnte njė namaz kaq tė pėrunjtė) ai tha: “A s’duhet unė tė jem njė skllav mirėnjohės?”- (Buhariu).



Siē na kėshillon Profeti s.u.a.s. mėnyra mė e mirė pėr tė mbetur falėnderues ndaj Allahut ėshtė mbajtja parasysh e tė Mirave qė na dhurohen pėrditė. Sepse Allahu thotė: “Dhe ai ju dha gjithatė qė e kėrkuat. Edhe nė qoftė se pėrpiqeni t’i numėroni tė mirat e Allahut nuk do tė mund t’i arrinin t’i pėrkufizoni (nė numėr). Vėrtetė njeriu ėshtė i padrejtė dhe shumė pėrbuzės” [14:34].

Kjo deklaratė e Allahut ėshtė kaq e vėrtetė, megjithatė ne e ēmojmė ende pak dhe nuk e marrim nė thua.



E vėrteta ėshtė se fakti se u ngritėm nga shtrati kėtė mėngjes, se mundėm tė falemi, se hėngrėm mėngjes, se kemi rroba pėr t’u veshur, ujė pėr t’u larė, se kemi shtėpi qė na mbron nga shiu, era apo dielli, se kemi shėndet, familje , etj, etj, etj, janė tė gjitha tė mira prej Allahut. Asnjė prej tyre s’duhet marrė si i mirėqenė, apo aq mė keq tė bėhemi arrogantė e tė pretendojmė se i fituam vetė me pėrpjekjet tona.



Falėnderimi ēliron zemrėn nga smira, xhelozia dhe zilia. Kur i jemi mirėnjohės Allahut, mendja jonė ėshtė plot me Emrin e tij dhe Mėshirėn qė paprerė na dhuron. Kjo na ul kryet dhe pėrmirėson karakterin tonė. Fakti se Allahu na ka drejtuar pėr tek Islami dhe tek suneti i Profetit s.u.a.s. nė thelb duhet tė jetė njė arsye lavdesh tė vazhdueshme. Allahu thotė: “Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė mirėnjohės ose pėrbuzės” [76:3].



Allahu gjithnjė thotė se vetėm pak nga shėrbyesit e tij e falėnderojnė. Le tė pėrpiqemi tė jemi mes kėtyre tė paktėve duke e mbajtur gjuhėn tonė tė lagur me pėrkujtimin e tij zemrat tona tė ngrohta me lutjen e tij(vizioni ISLAM)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Toleranca ne Islam prej 16.10.08 13:23

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Toleranca ne Islam
'''Toleranca nė Islam''' ėshtė baza e krijimit tė vllezėrisė nė fe, nė familje, nė fis, nė komb dhe nė shoqėri nė tėrėsi.

Nė shoqėritė ku ndiqet morali islam, kishat, xhamitė dhe sinagogat, bashkėjetojnė paqėsisht. Kjo pamje e tri faltoreve nė njė institucion pėr tė pastrehėt tregon tolerancėn, drejtėsinė dhe pėrpjekjet pėr paqe qė nxisin mėsimet e moralit islam.
Koncepti i faljes dhe tolerancės, i pėrshkruar nė Kuran me fjalėt '''"bėni lėshime ndaj njerėzve"'''[[Suretu El A`rafė]], ajeti 199, ėshtė njė ndėr parimet mė themelore tė Islamit.

Po t'i hedhim njė sy historisė islame, mund tė shihet qartė mėnyra se si muslimanėt e kanė zbatuar kėtė tipar tė rėndėsishėm tė moralit kuranor nė jetėn e shoqėrisė. Siē do tė vlerėsojmė nė faqet nė vijim tė kėtij libri, muslimanėt kanė sjellė gjithmonė njė atmosferė lirie dhe tolerance kudo qė kanė shkuar. Ata u kanė krijuar mundėsinė njerėzve me fe, gjuhė dhe kultura plotėsisht tė ndryshme qė tė jetojnė sė bashku nė paqe dhe harmoni nėn njė ēati tė vetme. Njėra nga arsyet kryesore pėr ekzistencėn shekullore tė Perandorisė Osmane, e cila u shtri nė njė territor shumė tė gjerė, ishte atmosfera e tolerancės dhe e mirėkuptimit qė Islami sillte me vete. Popujt muslimanė qė njiheshin pėr natyrėn e tyre tė dashur e tolerante ndėr shekuj, kanė qenė gjithmonė ndėr popujt mė tė drejtė. Brenda strukturave shumėkombėtare, tė gjitha grupet etnike kanė qenė tė lirė tė jetojnė sipas besimeve dhe rregullave tė veta.
Toleranca e vėrtetė mund tė sjellė vetėm paqe dhe mirėqenie nė botė, nėse zbatohet sipas linjave tė pėrshkruara nė Kuran. Pėr kėtė tėrheq vėmendjen veēanėrisht vargur kuranor qė thotė: '''"Nuk mund tė jenė tė barabarta njė vepėr e mirė dhe njė vepėr e keqe. Largoje tė keqen me diēka tė mirė dhe ai, nga i cili tė ndante armiqėsia, do tė bėhet pėr ty njė mik i dashur."'''[[Suretu Fussilet]], ajeti 34

Nė vargjet e Kuranit, Zoti e pėrshkruan faljen si njė cilėsi tė lartė dhe nė njė varg Ai na jep sihariqin se njė sjellje e tillė do tė shpėrblehet:''' "Shpagimi pėr njė veprim tė keq ėshtė njė tjetėr i barazvlefshėm me tė, por nėse dikush fal dhe pajtohet, do tė ketė shpėrblimin e tij te Allahu. Pa dyshim, Ai nuk i do, tė padrejtėt."'''[[Suretu Esh Shura]], ajeti 40 Nė njė tjetėr varg, Ai i pėrshkruan besimtarėt si '''"ata qė japin nė kohė tė mira e tė vėshtira, qė kontrollojnė zemėrimin dhe falin njerėzit. Zoti i do bamirėsit."'''[[Suretu Ali Imran]], ajeti 134. Zoti ka shpallur nė Kuran se tė falėsh dikė qė tė ka bėrė padrejtėsi, pėrbėn njė sjellje tė virtytshme. Njė varg kuranor, nė lidhje me kėtė temė, thotė:
E nuk do tė reshtėsh sė zbuluari tradhėti ndėr ta, duke pėrjashtuar vetėm pak prej tyre. Megjithatė, fali ata dhe harro! Allahu i do shpirtmėdhenjtė."[[Suretu El Maide]], ajeti 13
E gjithė kjo tregon se morali qė Islami e kėshillon njerėzimin, i sjell botės paqen, harmoninė dhe drejtėsinė. "Terrorizmi", i cili ėshtė kaq shqetėsues pėr botėn sot, ėshtė vepėr e njerėzve tė paditur, tė cilėt janė veprojnė nė kundėrshtim me moralin kuranor. Pėr kėta njerėz e grupe, zgjidhja ėshtė morali i vėrtetė kuranor. Me fjalė tė tjera, Islami dhe morali kuranor janė ilaēi pėr terrorizmin. Zoti ka urdhėruar falje dhe tolerancė

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Gold-dinar--''Dinari islam'''

'



''Dinari islam''' prej kohėsh ėshtė monedha e [[Darul-Islam]] (shtetit islam). Pas rėnjes se [[Perandoria Osmane|Perandorisė Osmane]] monedha islame u harrua. Profesori spanjoll [[Umar Ibrahim Vadillo]], themelues i tė ashtuquajturve [[Murabit]]et, kishte idenė e "rivėnjes". I propaguar pėr mjet pages, dinari do tė duhet tė perdorej si kundėrmonedhė ndaj [[Dollari amerikan|dollarit amerikan]] dhe tė pėrdorej nė umma (umet - popujt musliman).
Vadillo u mbėshtet nga [[qeveria e Malajzisė]] dhe [[Dubai Islamic Bank]]. Monedha e parė u shtyp nė vitin [[1993]] dhe u sjell nė qarkullim nė shuma te vogla. Qė nga viti 2001 ndėrmarrja dubajase [[Islamic Mint]] shtyp kėto monedha dhe i shet nė mbarė botėn. Nė gjermaninė lindore mendohet tė jenė shitur njė numėr i madh i tyre.

Malajzia disa herė ka provuar qė t'i bindė shtetet tjera pėr monedhėn; sė fundi nė qershor tė vitit 2005 gjatė njė takimi tė [[Organizata e Konferencės Islamike|Organizatės sė Konferencės Islamike]]. Pėrveē njė dėshire tė [[Irani]]t nuk kishte ndonjė rezonancė.

Vlera
Njė dinar Islam i pėrgjigjet 4,25 [[grami]] tė 22 [[karati|karat]] [[ari]]. Njėsia mė e vogėl e monedhės ėshtė [[Dirhami]]. Pėrbėhet nga 3,0 gram [[argjend]] i pastėr. Tė dy monedhat tregojnė [[Qabeja|Qaben]] nė njėrėn anė dhe shehadetin nė anėn tjetėr.

Historia
Dirhami dhe Dinari janė pėrdorur si valuta zyrtare islame nė fillim tė [[Kalifati i Dytė|Kalifatit tė Dytė]] ([[634]]-[[644]] C.E.). Dinari ėshtė pesha e arit e barabartė me 4.3 gramė ndėrsa Dirhami ėshtė pesha e argjendit e barabartė me 3.0 gramė. Kėto marrėveshje u vendosėn nga kalifi i dyte musliman [[Umar Ibn al-Khattab]] (ra) si " 7 dinarė duhet tė jenė tė barabarta me 10 dirhame". Kjo masė dhe perdorimi i monadhave prej ari dhe atyre prej argjendi qėndruan valuta zyrtare tė shteteve muslimane pėrgjatė shekujve deri nė rėnien e kalifatit Islam pas [[LPB|Luftės sė Pare Botėrore]]. [[Ibn Khaldun]] ka thėnė nė librin e tijė "[[Mukaddimah]]" se pesha e dinarit prej ari ėshtė sa 72 kokrra elbi.

Monedhat e para muslimane janė shtypur gjatė kalifatit tė [[Uthmani]]t (ra), [[644]]-[[656]] C.E., dhe ishin tė ngjashme nė paraqitje me dihamin prej argjendi. Monedhat muslimane pėrfshinin shkrimin e fjalės " Nė emer tė Allahut" ( nė arabisht) nė anėt e kėsaj monedhe. Muslimanėt e mbajtėn kėtė traditė tė tė shkruarit tė kėsaj fjalie nė monedhat e tyre edhe shumė shekuj mė vonė dhe vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite kėtė praktikė.

Shtypja e parė e dirhamit u bė nė vitin [[695]] ([[75 Hixhėr|75 A.H.]]) gjatė pushtetit tė kalifit [[Abdul Melik]]. Ato ndoqėn standardin e vėnė nga Umar Ibn al-Khattabi (ra). Kėto monedha mbanin edhe frazėn "Allahu ėshtė i pashok, Allahu ėshtė i pėrjetshėm". Duke filluar me kėto monedha pėrdorimi i figurave njerėezore dhe atyre tė kafsheve u ndėrpre. Dinari dhe dirhami kishin formė tė rrumbullakėt. Nė njėrėn anė tė monedhės ishte shtypyr fjala " Nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē [[Allahu]]t" dhe " Falėnderimi i takon vetėm Allahut" , ndėrsa nga ana tjetėr ishin shkruar emri i kafilit dhe data e shtypjes sė monedhės. Shtypjet e monedhave tė mėvonshme muslimane paraqesin shehadetin, njė ajet prej [[Kur'ani]]t dhe Madheshtinė e Allahut. Cilesia e shkrimit dhe stampimit varionin me kalimi e kohės, vendit dhe teknologjisė qė pėrdorej pėr stampimin e kėtyre monedhave. Monedhat [[Andaluzia]]ne tė shekullit tė VIII njihen si monedhat e dizanjuara mė mirė nga muslimanet.

Valutanė letėr hyri nė tokat muslimane gjatė kohės koloniale dha vazhdoi nė kohėt e past. Lekėt prej letre janė njė mjet pagimi prej shtetit ndėrsa monedhat prej ari dhe argjendi shėrbyen si komoditet duke patur vlerėn dhe peshėn e tyre

Referencat


islam
valutė

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 99--Emrat e Allahiu (xh,xh) prej 16.10.08 13:33

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
99--Emrat e Allahiu
1. '''ALL-LLAH'''. Ėshtė emri mė i madh i Krijuesit qė dėfton pėr Qenien Absolute, emėr me tė cilin pėrfshihen tė gjitha cilėsitė dhe atributet e tjera hyjnore. Ėshtė emėr i pėrveēėm dhe nuk ėshtė i prejardhur, do tė thotė nuk rrjedh prej ndonjė fjale tjetėr. Si term i tillė pėrdoret vetėm pėr tė dėshmuar Ekzistencėn e Domosdoshme dhe Absolute. Ēdo emėr tjetėr i bukur i Allahut vjen si tregues pėr Tė, kur janė sė bashku. p.sh. “Huvallahu ledhi la ilahe il-la huve”- “Ai ėshtė Allahu qė nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij…” (El-Hashr,23) ose “Allahu la ilahe il-la huve rabbul Arshil adhim”-“Allahu ėshtė njė, nuk ka Zot tjetėr pėrveē Tij, Zot i Arshit tė madh”, (En-Neml, 26)etj.

Nė [[Kur’an]] ky emėr ėshtė pėrdorur '''2690''' herė, ndėrsa nėse ia shtojmė edhe emėrtimin qė rrjedh po prej kėtij emri “Lil-lah”, ose “ilah” ose “lehu” ose “huve”, atėherė ai del se ėshtė pėrmendur mbi '''2700''' herė.

Me kėtė emėr hyjnor nuk ėshtė emėrtuar dhe as qė mund tė emėrtohet dikush tjetėr. Madje ky ėshtė edhe njė sfidim hyjnor pėr mbarė njerėzimin, sepse Allahu xh.sh. thotė : “A di ti pėr Tė (Allahun) emėrtues tjetėr” ?! (Merjem, 65)

Me fjalėn Allah, janė hapur mbi tridhjetė e pesė ajete kuranore tė shpėrndamė nėpėr kaptina tė ndryshme tė Kur’anit.

Emri Allah, do tė thotė se nuk ka tė adhuruar tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē Tij.

Pa dyshim ėshtė emri mė i madh dhe mė i ndritur i Krijuesit, pėr tė cilin ka dhėnė shenjė edhe Pejgamberi ynė, se, po t’i lutet dikush Zotit me emrin e Tij mė tė madh, njeriut ia jep atė qė kėrkon.

Duhet ditur se vetėm me emrin Allah plotėsohet dėshmia islame e cila ėshtė “La ilahe il-la Allah, Muhammedun resulullah”.

Me kėtė emėr tė lartė hyjnor, fillojmė ēdo punė, dhe me kėtė emėr hapen tė gjitha kaptinat e Kur’anit, do tė thotė me

'''(Bismil-lahi Rrahmani Rrahim)'''

2. '''ER-RRAHMAN''' - i Gjithėmėshirėshmi. Ai qė shtrin mėshirėn e Tij mbi tė gjitha krijesat, pa dallim nė mes besimtarėve dhe pabesimtarėve.

3. '''ER-RRAHIM''' – Mėshirėploti. Ai i Cili shpėrblen besimtarėt me mėshirėn e Vet, sidomos nė botėn e ardhshme.

4. '''EL-MELIK''' – Sunduesi. Ai i cili sundon kėtė gjithėsi ashtu siē dėshiron Vetė.

5. '''EL-KUDDUS''' - i Pastri , i Shenjti, i Shndritshmi – Allahu ėshtė i pastėr dhe i zhveshur nga ēdo e metė a mangėsi qė mund t’i mvishet.

6. '''ES-SELAM''' – Paqedhėnėsi – Ai jep paqe dhe qetėsi, vetėm tek Ai ėshtė shpėtimi.

7. '''EL-MU’MIN''' – Siguruesi dhe Mbajtėsi i premtimit. Allahu i madhėrishėm nuk e thyen premtimin e Vet, do tė thotė se nė Ditėn e Gjykimit, Ai do t’i mbrojė robėrit e Vet tė sinqertė nga ndėshkimi i zjarrit.

8. '''EL-MUHEJMIN''' – Mbizotėruesi, Mbikėqyrėsi. Kuptim tjetėr i kėtij emri ėshtė se Allahu ėshtė Mbrojtės dhe Mbikėqyrės i ēdo gjėje qė ndodh nė kėtė ekzistencė.

9. '''EL-AZIZ''' – Fuqiploti, Madhėshtori. Fuqia e Tij mbulon kėtė gjithėsi; askush nuk ėshtė i barabartė me Fuqinė e Tij.

10. '''EL-XHEBBAR''' - i Gjithėfuqishmi. Mbizotėruesi ndaj ēdo gjėje.

11. '''EL-MUTEKEBBIR''' - i Madhėrishmi. Madhėshtia e Tij nuk mund tė krahasohet me tė pėrceptuarit e mendjes njerėzore.

12. '''EL-KHALIK''' – Krijuesi, i Cili ka krijuar tėrė kėtė ekzistencė, qė e shohim dhe nuk e shohim. Krijues i vetėm dhe i Pashoq.

13. '''EL-BARIU''' – Filluesi, i Cili krijoi krijesat pa ndonjė model paraprak, dhe Vullneti i Tij ėshtė zbatuar dhe zbatohet nėpėrmjet urdhrit hyjnor: “Bėhu”!

14. '''EL-MUSAVVIR''' – Formėdhėnėsi. Ai i Cili u dha formė tė gjitha krijesave, e ndėr kėto krijesa e dalloi njeriun, tė cilin e krijoi nė formėn mė tė bukur.

15. '''EL-GAFFAR''' – Gjithėfalėsi. Ai i Cili fal robėrit e Tij, sa herė qė ata i drejtohen pėr falje. Emri Gaffar ka edhe domethėnien se Allahu i mbulon tė kėqijat e njerėzve-robėrve tė Tij, dhe i fal ato nė Ahiret.

16. '''EL-KAHHAR''' – Mposhtėsi, i Cili mposht ēdo kriminel dhe e shkatėrron si nė kėtė jetė, ashtu edhe nė Ahiret.

17. '''EL-VEHHAB''' – Dhuruesi. Ai i Cili krijesave tė Tij u dhuron mirėqenie dhe mirėsi tė panumėrta.

18. '''ER-RREZAK''' – Furnizuesi. Ai i Cili furnizon ēdo krijesė me nevojat jetėsore, pa marrė parasysh nėse ėshtė besimtar apo pabesimtar.

19. '''EL-FETTAH''' – Zgjidhjedhėnėsi. Ėshtė Ai i Cili hap depot e mėshirės sė Tij pėr robėrit e sinqertė, por edhe Qė gjykon me drejtėsi nė ēdo ēėshtje.

20. '''EL-’ALIM''' - i Gjithėdituri. Dijes sė Tij nuk mund t’i shmanget asnjė veprim nė kėtė gjithėsi. Ai di ēdo gjė, tė fshehtat tona dhe veprimet e hapura. Dija e Tij pėrfshin tėrė kėtė ekzistencė.

21. '''EL-KABID''' – Shtrėnguesi. Nė Kur’an ka ardhur me disa kuptime. Ndėr tė tjera, marrja e shpirtrave. Pastaj vjen nė kuptim tė ndaljes sė mėshirės sė Tij nė Ditėn e Gjykimit pėr pabesimtarėt, etj.

22. '''EL-BASIT''' – Dhėnėsi. Ai qė shtrin mėshirėn dhe rrėskun-furnizimin pėr robėrit e devotshėm.

23. '''EL-HAFIDU''' – Pėrulėsi. Ai qė pėrul dhe nėnēmon ēdo mendjemadh e tiran.

24. '''ER-RAFIU''' – Lartėsuesi. Ėshtė Ai qė ngre dhe lartėson tė dashurit e Tij.

25. '''EL-MUIZZU''' – Ngritėsi. Ai qė pėrkrah dhe fuqizon robėrit e Tij tė devotshėm, tė cilėt synim e kanė pėrfitimin e dashurisė dhe tė mėshirės sė Tij.

26. '''EL-MUDHIL-L''' – Nėnshtruesi. Ėshtė Ai qė nėnshtron dhe poshtėron pabesimtarėt pėr shkak tė kufrit-mosbesimit tė tyre

27. '''ES-SEMI’U''' – Dėgjuesi, qė dėgjon ēdo gjė, madje edhe pėshpėritjen mė tė vogėl. Atij nuk mund t’i shmanget asnjė zė e tė mos e dėgjojė.

28. '''EL-BESIR''' – Vėshtruesi. Ai qė sheh ēdo gjė, dhe qė mbikėqyr ēdo gjė nė kėtė ekzistencė. Atė nuk e merr as gjumi e as kotja. Nė Dorėn (kujdesin) dhe vigjėlimin e Tij ėshtė tėrė ekzistenca.

29. '''EL-HAKEM''' – Gjykuesi. Ėshtė gjykuesi mė i drejtė qė nuk i bėn askujt tė padrejtė nė gjykimin e Tij.

30. '''EL-’ADL''' - i Drejti. Ai nuk ndikohet nga ndjenjat dhe emocionet qė dikujt t’i bėjė padrejtėsi. Drejtėsia e Tij ėshtė absolute.

31. '''EL-LETIF''' - i Buti. Bėmirės ndaj robėrve tė Tij.

32. '''EL-KHABIR''' - i Gjithinformuari, i Cili ėshtė i njohur dhe i dijshėm pėr ēdo gjė qė ka ndodhur dhe do tė ndodhė. Ėshtė Ai i Cili i di tė fshehtat dhe tė hapurat, dhe ėshtė i informuar pėr ēdo imtėsi nė kėtė gjithėsi.

33. '''EL-HALIM''' – Pėrdėllimtari. Ai qė nuk ngutet pėr hakmarrje, ėshtė i dhimbshėm pėr robėrit e Vet.

34. '''EL-ADHIM''' – Madhėshtori, Madhėshtia e tė Cilit nuk mund tė perceptohet kurrsesi nėpėrmjet shqisave njerėzore.

35. '''EL-GAFUR''' – Falėsi. Ai qė fal robėrit e Tij dhe pranon pendimin e tyre.

36. '''ESH-SHEKUR''' – Mirėnjohėsi. Ai i Cili i shpėrblen pa masė robėrit e Vet tė devotshėm me shpėrblime, pėr hir tė veprave tė tyre tė kryera nė emėr tė Tij.

37. '''EL-ALIJJ''' - i Larti. Allahu ėshtė i pėrsosur nė madhėshtinė e Tij. I lartėsuar me cilėsitė e pėrhershme hyjnore qė tregojnė mbizotėrimin dhe madhėshtinė ndaj krijesave.

38. '''EL-KEBIR''' - i Madhi. Allahu ėshtė i pėrsosur nė cilėsitė e Tij. Nuk ka nevojė pėr asnjė nga krijesat e Tij.

39. '''EL-HAFIDH''' – Ruajtėsi. Allahu ėshtė Ai qė ruan kėtė gjithėsi nga ērregullimet.

40. '''EL-MUKIT''' – Ushqyesi. Allahu ėshtė krijuesi i ushqimit, qoftė fizik, qoftė shpirtėror. Ėshtė Ai Qėi ēdo krijese i ka caktuar ushqimin dhe furnizimin, pa dallim.

41. '''EL-HASIB''' – Llogarimarrėsi. Ai i Cili do t’i marrė tė gjitha krijesat pėr llogarinė.

42. '''EL-XHELIL''' – Fisniku. Madhėshtori dhe i pėrsosuri nė cilėsitė e Tij. Dallimi ndėrmjet emrit El-Xhelil dhe El-Kebir, ėshtė se El-Xhelil do tė thotė i pėrsosur nė cilėsitė e Tij, kurse El-Kebir - i pėrsosur nė Qenėsinė e Tij, ndėrsa emri El-Adhim pėrfshin qė tė dyja kėto kuptime.

43. '''EL-KERIM''' – Bujari. Mirėsitė e Tij nuk kanė tė sosur, fisnikėria e Tij ėshtė e pashembullt.

44. '''ER-RREKIB''' – Vigjėluesi.Ai i Cili mbikėqyr ēdo proces nė kėtė ekzistencė.

45. '''EL-MUXHIB''' – Lutjepranuesi. Mėshira e Tij i ka paraprirė hidhėrimit tė Tij, prandaj Ai i pėrgjigjet lutjes sė atij qė e thėrret duke iu lutur me pėrultėsi dhe devotshmėri.

46. '''EL-VASIU''' – Gjithėpėrfshirėsi. Dija dhe sundimi i Tij janė gjithėpėrfshirės.

47. '''EL-HAKIIM''' - i Urti. I zhveshur nga ēdo veprim qė nuk pėrkon me madhėshtinė dhe pėrsosmėrinė e Tij. Me urtėsinė e Tij hyjnore mbikėqyr dhe udhėzon krijesat.

48. '''EL-VEDUD''' - i Dashuri. Allahu i do krijesat e Tij, tė cilat njohin madhėshtinė e Tij.

49. '''EL-MEXHID''' - i Lavdishmi. Lavdia e Tij ėshtė e pėrjetshme. Ai ėshtė Fisnik dhe i Ndershėm. Ai nuk i bėn askujt tė padrejtė.

50. '''EL-BAITH''' – Ringjallėsi.

51. '''ESH-SHEHID''' – Dėshmuesi. Tė cilit nuk mund t’i shmanget asnjė vepėr e krijesave, pa qenė dėshmues dhe dėshmitar, dhe kjo nėnkupton se Ai ėshtė i Gjithėdijshėm nė madhėrinė e Tij.

52. '''EL-HAKK''' - I Vėrteti. Ai i Cili ka krijuar ēdo gjė me Urtėsinė e Tij tė pėrsosur. Ēdo gjė nė kėtė gjithėsi, dėshmon pėr ekzistencėn e Tij tė vėrtetė e tė pamohueshme.

53. '''EL-VEKIL''' – Pėrkujdesėsi. Ai i Cili pėrkujdeset pėr rrėskun dhe furnizimin e krijesave tė Tij. Ēdo krijesė mbėshtetet tek Ai pėr kujdesje dhe strehim pranė mėshirės sė Tij.

54. '''EL-KAVIJJ''' - i Forti. Ėshtė Ai, pėr tė Cilin nuk ka ndonjė pengesė, qė tė realizojė Vullnetin dhe pėrcaktimin e Vet. Ėshtė Ai qė ka mundėsi dhe forcė tė plotė pėr tė nėnshtruar ēdo gjė nė kėtė ekzistencė.

55. '''EL-METIN''' - i Pathyeshmi. Ai qė nuk mund tė mposhtet. Ėshtė i Gjithėfuqishėm i Cili nė veprimet e Tij nuk ndien lodhje.

56. '''EL-VELIJJU''' – Mbrojtėsi, Pėrkujdesėsi, Ngadhėnjimtari i Cili i do dhe i bėn tė ngadhėnjejnė tė dashurit e Tij ndaj ēdo armiku.

57. '''EL-HAMID''' - i Falėnderuari. I vetmi i Cili meriton falėnderimin dhe lavdėrimin nga ēdo krijesė.

58. '''EL-MUHSI''' – Gjithėnjohėsi. Gjithpėrfshirėsi dhe i Gjithėdijshmi, tė Cilit nuk mund t’i shpėtojė pa evidencuar asnjė proces, sado i vogėl, nė kėtė gjithėsi.

59. '''EL-MUBDI''' – Nismėtari. Ėshtė Allahu i Cili e krijoi kėtė gjithėsi nga mosekzitenca.

60. '''EL-MU’ID''' – Rikrijuesi. Ėshtė Ai Qė rikrijon (ringjall) sė dyti krijesat pas vdekjes.

61. '''EL-MUHJI''' – Jetėdhėnėsi. Ai i Cili i ringjall tė gjitha krijesat dhe u jep jetė, pasi ato tė jenė bėrė hi e pluhur.

62. '''EL-MUMIT''' – Jetėmarrėsi. Ai i Cili i vdes tė gjitha krijesat, duke i ndarė shpirtrat nga trupat.

63. '''EL-HAJJ''' - i Gjalli. Ky ėshtė Allahu, i Gjallė nė gjallėrinė e Tij tė pėrhershme, pa fillim dhe tė pėrjetshme, pa mbarim.

64. '''EL-KAJJUM''' - i Pėrjetshmi. Tė Cilit nuk i ka paraprirė mosekzistenca dhe ėshtė i pėrjetshėm e i Gjithmonshėm nė sundimin e Tij.

65. '''EL-VAXHID''' – Kreatori i kėtij Universi. Nė dorėn e Tij ėshtė sundimi, ėshtė i Plotfuqishėm pėr ēdo gjė. Ai mbikėqyr ēdo proces. Tek Ai nuk humb asnjė shėnim.

66. '''EL-MAXHID''' - i Nderuari. Ai i Cili ėshtė i Ndershėm, Bujar e Fisnik.
67. '''EL-VAHID''' - i Vetmi. Allahu nuk ka shok nė sundim. Ai nuk ka fėmijė, bashkėshorte e as rival nė sundim.

68. '''ES-SAMED''' - Strehimtari. Ėshtė Ai, tek mėshira e tė Cilit gjen strehim besimtari i pėrulur para madhėshtisė sė Tij.

69. '''EL-KADIR''' - i Fuqishmi. I Vetmi Ngadhėnjimtar, Fuqia e tė Cilit nuk mund tė krahasohet. Me fuqinė e Tij ka krijuar tė gjitha krijesat.

70. '''EL-MUKTEDIR''' - i Gjithėmundshmi. I Cili realizon tėrė atė qė ka pėrcaktuar.

71. '''EL-MUKADDIM''' – Nismėtari, Pėrparėsidhėnėsi. Ėshtė Allahu Ai Qė sjell ēdo send nė vendin e vet tė duhur.

72. '''EL-MUEHHIR''' – Paslėnėsi. Ai i Cili vonon ndonjė dėnim ose ndėshkim.

73. '''EL-EVVELU''' - i Pari. Atij nuk i ka paraprirė ekzistenca.

74. '''EL-AKHIRU''' - i Fundit. Ai ėshtė i pėrjetshėm edhe pas shkatėrrimit tė gjithėsisė dhe tė krijesave tė cilat i shpėrndau nė tė.

75. '''EDH-DHAHIRU''' - i Dukshmi, me argumentet dhe Shenjat e Fuqisė sė Tij mbi ēdo gjė.
76. '''EL-BATINU''' - i Padukshmi. Atė nuk mund ta arrijnė shikimet e krijesave.

77. '''EL-VALI'''– Udhėheqėsi. Ai Qė kontrollon dhe mbikėqyr ēdo gjė.

78. '''EL-MUTEALI''' - i Gjithėlartėsuari. Ėshtė Ai i Cili ėshtė i zhveshur nga ēdo pėrgjasim me krijesat.

79. '''EL-BERR''' – Mirėbėrėsi. Ai i Cili shtrin mirėsinė dhe bereqetin ndaj robėrve tė Vet.

80. '''ET-TEVVAB''' – Pendimpranuesi. Allahu ėshtė Ai i Cili pranon pendimin e sinqertė nga robėrit e Vet dhe i shlyen gabimet.
81. '''EL-MUNTEKIM''' – Ndėshkuesi. I Vetmi Qė mund tė ndėshkojė krijesat pėr mėkatet e bėra.

82. '''EL-AFUVVU''' – Mėkatfalėsi. Ai qė fshin gabimet dhe mėkatet. Ai qė fal robėrit e Tij pas pendimit.

83. '''ER-RREUF''' - i Dhembshuri. Mėshira dhe dhembshuria e Tij ndaj krijesave ėshtė gjithherė e pranishme.

84. '''MALIKUL-MULK''' – Pushtetmbajtėsi. Ka fuqi dhe kontroll absolute mbi ēdo gjė qė krijoi.

85. '''DHUL-XHELALI VEL IKRAM''' - Atij i takon madhėshtia dhe nderi. I Vetmi absolut, i pėrsosur nė cilėsitė e Tij.

86. '''EL-MUKSIT''' – Drejtėsidhėnėsi. Ėshtė i drejtė nė gjykimin e Tij. Ai nuk i bėn tė padrejtė askujt.

87. '''EL-XHAMIU''' – Tubuesi. Ėshtė Ai qė i tubon tė gjitha krijesat pėr tė dhėnė llogari para Madhėrisė sė Tij.

88. '''EL-GANIJ''' - i Pasuri. Ai i Cili nuk ka nevojė pėr asgjė nė Qenien e Tij, as nė cilėsitė e Tij e as nė veprimet e Tij.

89. '''EL-MUGNI''' – Pasuridhėnėsi. Ai Qė i jep mirėsi e pasuri atij qė do prej krijesave.
90. '''EL-MANI’U''' – Privuesi. Ėshtė Ai Qė ndalon tė kėqijat dhe sprovimet duke e mbrojtur dhe ruajtur atė qė do.

91. '''ED-DARRU''' – Dėmsjellėsi. Me dėmin e Tij godet atė qė do prej krijesave nėse ato janė mosmirėnjohėse ndaj dhuntive tė Tij.
92. '''EN-NAFI’U''' – Dobiprurėsi. Nė kompetenca tė Tij ėshtė dobia, dhe i sjell tė mira e dobi atij qė do nga robėrit e Vet.

93. '''EN-NUR''' – Drita. Allahu ėshtė dritė e qiejve dhe e Tokės.

94. '''EL-HADI''' – Udhėzuesi. Ai Qė krijoi ēdo gjė e pastaj i udhėzoi.

95. '''EL-BEDIU''' – Shpikėsi. Krijuesi i ekzistencės nga mosqenia.

96. '''EL-BAKI''' - i Pėrhershmi. I Gjithmonshmi pa fillim dhe pa mbarim.
97. '''EL-VARITH''' – Trashėguesi. I Pėrhershmi pas shkatėrrimit tė krijesave.

98. '''ER-RESHID''' – Frymėzuesi. Udhėzuesi, I Urti.
99. '''ES-SABUR''' – Durimtari. Ėshtė Ai Qė nuk shpejton me dėnim, por shikon, pret dhe vonon, e megjithatė ndėshkimit tė Tij nuk mund t’i shmanget askush qė e ka mohuar dritėn e Tij dhe udhėzimin hyjnor.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi