Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

20 Porosi te Muhamedit.as.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 20 Porosi te Muhamedit.as. prej 08.08.08 14:11

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Porosia 21
Nga kjo porosi mėsojmė se
besimtari gjithmonė duhet nxituar drejt punėve tė mira para se tė bėhet
vonė.
Prej Ebu Hurejres r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka
thėnė:
Nxitoni nė punė (tė mira) para se tė ndodhė ndonjėra nga shtatė gjėrat
e vėshtira:
- Vallė, a mos pritni varfėrinė e t'ju shtyjė tė harroni (punėt e
ahiretit)
- apo pasurinė e cila ju shtynė tė azdiseni e tė bėheni zullumqar,

- apo ndonjė sėmundje qė t'ju shkatėrrojė shėndetin tuaj,
- pleqėrinė e
cila ju humb (fuqinė),
- apo vdekjen qė ju rri nė pritje,
- apo Dexhallin,
mė e keqja qė mund tė ndodhė,
- ose, vallė, mos po pritni Ditėn e Kijametit,
e cila ėshtė mė e vėshtirė dhe mė e hidhur.
Transmeton Tirmidhiu.

Porosia 22
Pejgamberi a.s. me kėtė porosi na tėrheq
vėmendjen qė tė nxitojmė drejt punėve tė mira qė tė shpėtojmė nga telashet qė
mund tė na godasin.
Prej Ebu Hurejres r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka
thėnė:
Nxitoni nė punė tė mira para se tė ndodhin trazira, qė do tė jenė
sikur errėsira e mesnatės, dikush do tė zgjohet nė mėngjes mu'min (besimtar),
ndėrsa nė mbrėmje mbetet pa iman, do ta shet fenė e vet pėr ndonjė interes
tėkėsaj bote
Transmeton Muslimi.

Porosia 23
Nga kjo porosi mėsojmė se tė
larit e xhenazes pėrkujton ahiretin.
Prej Ebu Dherrit r.a. transmetohet se
Pejgamberi a.s. ka thėnė:`
Unė ty tė kėshilloj me njė kėshillė, nėse ti e
mban nė mend (dhe vepron me tė) shpresohet tė keshė dobi prej saj.
- Vizitoi
varrezat se ato tė pėrkujtojnė ahiretin,
- laj tė vdekurin sepse tė parit e
trupit tė vdekur (tė shtangur) dhe larja e tij ėshtė njė kėshillė, mėsim i
madh,
- fale namazin e tė vdekurve, se ndoshta me tė zbutet zemra dhe
pikėllohet, kurse i pikėlluari ėshtė nėn mėshirėn e All-llahut,
- qendro
afėr tė ngratėve, ulu me ta dhe kudo qė t'i takosh pėrshėndeti me selam.
-
Rri me ata dhe ushqehu bashkė me njerėzit e sprovuar, nėse don tė jeshė modest
ndaj All-llahut
- Vesh rrobe tė trasha, tė ashpra qė tė mos depėrtojė tek ti
mendjemadhėsia dhe vetmashtrimi.
- Po ndonjėherė, zbukurohu kur tė adhurosh
Zotin tėnd, pėr tė qenė i bukur dhe i pastėr gjatė ibadetit, e jo pėr krekosje
para njerėzve.
Transmeton Ibni Maxhe.
Porosia 24
Nga kjo porosi mėsojmė se
besimtari duhet tė japė nga pasuria e tij kur ai ėshtė i nevojshėm pėr
tė.
Prej Xhundub bin Xhenadeh r.a. transmetohet se ai e ka pyetur Pejgamberin
a.s.:
O i Dėrguar i All-llahut, cila sadaka (lėmoshė) ėshtė mė e vlefshme? Ai
u pėrgjigj: Ajo tė cilėn e jep njeriu kur ai vet ka nėvojė, e ia jep tė varfėrit
fshehurazi.
Transmeton Darimiu.
Porosia 25
Nga kjo porosi mėsojmė se tė
kėrkuarit dituri, mėsimi dhe studimi janė mė tė vlefshme se sa falja e namazit
nafile.
Prej Ebu Dherrit r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. i ka
thėnė:
O Ebu Dherr, tė mėsosh njė ajet nga libri i All-llahut (Kur'ani) ėshtė
mė e dobishme se sa tė falėsh njėqind rekate (nafile namaz).
Tė pėrpiqesh qė
tė pėrfitosh diē nga dituria do tė ishte mė mirė se sa tė falish njėmijė rekate
(nafile).
Transmeton Ibni Maxhe.
Porosia 26
Nga kjo porosi mėsojmė se nė
dhikrin e All-llahut ka shpėrblim poashtu nė heshtje nga fjalėt e kėqija ka
shpėtim.
Prej Ebu Dherrit r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. i ka
thėnė:
Tė kėshilloj: tė ruhesh nga hidhėrimi i All-llahut, nėse don tė jesh i
shpėtuar? Lexo Kur'an, bėn dhikėr, (pėrmende All-llahun) sa mė shumė do tė
pėrmendesh lart nė qiej, dhe do tė kesh dritė nė tokė.
Po ashtu tė porosis qė
mos tė flasish shumė, pėrpos kur fjala ėshtė e dobishme, pėrndryshe vazhdo nė
heshtje, sepse ajo dėbon djallin dhe tė ndihmon nė punėt e fesė.
Transmeton
Bejhekiu.
Porosia 27
Nga kjo porosi mėsojmė se kur
jemi rehat e mirė nuk duhet harruar All-llahun por gjithmonė Atė duhet
lutur.
Prej Ebi Derdasė r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. atij i ka
thėnė:
Lutju All-llahut dhe adhuro atė kur je nė rehati, nėse dėshiron qė Ai
tė tė pėrgjigjet kur do tė jesh nė vėshtirėsi
Transmeton Hakimi nė
"Mustedrek" prej Ebi Derdasė.
Porosia 28
Pejgamberi a.s. me kėtė porosi na mėson qė
gjithmon tė jemi tė pregatitur, tė aftė dhe tė qėndrueshėm.
Prej Ebu Hurejres
r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka thėnė:
Besimtari i fortė ėshtė mė i
mirė dhe mė i dashur tek All-llahu se i dobti, por ēdonjėri ėshtė i
dobishėm.
Shpejto nė atė qė ke dobi,
kėrko ndihmė prej All-llahut dhe mos
u bėn i pa aftė (mos u dorėzo).
Nėse tė godet diē (e pa dėshirueshme), mos
thuaj: sikur ta kisha bėrė kėtė e kėtė do tė ishte kėshtu e kėshtu, ngase thėnia
sikur ( ta bėja kėtė.) hap derėn e shejtanit.
Transmeton Muslimi.
Porosia 29
Nga kjo porosi mėsojmė se besimtari gjithmonė
duhet tė jetė i pastėr, i disponuar dhe duhet t'i shmanget shpifjes sė
vėllezėrve tė vet.
Abdullah bin Mes'udi r.a. thotė:
Mė ka kėshilluar
Pejgamberi a.s. dhe mė ka thėnė: O Abdulla, kur tė jesh duke agjėruar parfumosu,
bėhu i disponuar, mos u trego i hidhėruar, i mėrrolur, pėrgjigju ftesės sė
muslimanėve se atė e ke obligim, pėrpos nėse ke arsye nuk mban
pėrgjegjėsi.
Falja namazin e xhenazes atij qė vdes prej miletit tonė
(muslimanėve), po edhe sikur tė jetė mėkatar i madh.
O Abdullah sikur t'i
shkosh All-llahut me mėkate tė mėdha sikur kodra, do ta kesh mė lehtė sesa tė
shpifėsh, tė dėshmosh rrejshėm kundėr ndonjė besimtari.
Transmeton
Taberaniu.
Porosia 30
Nga kjo porosi mėsojmė se besimtari nuk duhet
harruar ahiretin, po ashtu nuk duhet t'i nėnēmojė tė tjerėt.
Prej Ebu Bekrit
r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. i ka thėnė:
O Ebu Bekėr, kur tė shohish
njerėzit duke bėrė gara pas dunjasė, ti kėrko ahiretin dhe pėrmende All-llahun
pranė ēdo guri dhe druri, All-llahu do tė pėrmend ty kur do ta pėrmendish
Atė,
mos nėnēmo askend prej muslimanėve sepse atė musliman qė ju e shihni
(konsideroni) pa vlerė, ai tek All-llahu mund tė jetė i vlefshėm.
Transmeton
Dejlemiu prej Aliut.
Porosia 31
Nga kjo porosi mėsojmė se
Pejgamberi a.s ka qenė i kujdesshėm pėr t'i mėsuar besimtarėt.
Prej Ebu
Bekrit r.a. transmetohet se ka thėnė:
Mė ka urdhėruar Pejgamberi a.s. qė ēdo
mėngjes dhe mbrėmje, po edhe para se tė flejė tė them: ALL-LLAHUMME
FATIRIS-SEMA-VATI VEL ERD ALIMUL GAJBI VESH-SHEHADE.
O Zoti im, (Ti je)
krijues i qiejve dhe tokės, Ti e din tė fshehtėn dhe tė dukshmen.
Transmeton
Bejhekiu.
Porosia 32
Nga kjo porosi mėsojmė se
besimtari duhet tė dojė pėr tė tjerėt atė qė don pėr vete dhe tė jetė i kėnaqur
me atė qė All-llahu i ka dhuruar.
Prej Ebi Derdasė r.a. transmetohet se
Pejgamberi a.s. i ka thėnė:
O Ebi Derda, me fqiun sillu mirė nėse don tė
jeshė besimtar,
dėshiro pėr njerėzit atė qė dėshiron pėr vete do tė jeshė i
shpėtuar,
kėnaqu me atė qė All-llahu ka caktuar pėr ty dhe do tė jesh njeriu
mė i pasur.
Transmeton Haraiti prej Ebi Derdasė.
Porosia 33
Nga kjo porosi kuptojmė se Pejgamberi a.s
gjithmonė na ka mėsuar se ku mund ta gjejmė shpėtimin dhe nga cilat punė duhet
tė shmangemi.
Prej Ebu Hurejres r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. i ka
thėnė:
A ka kush i merr prej meje disa fjalė, (mėsime) i zbaton dhe ua mėson
tė tjerėve?
Unė thashė: Unė o i Dėrguar i All-llahut, (ai) mė mori pėr dore,
numėroi pesė dhe tha:
O Ebu Hurejre, ik nga tė ndaluarat do tė jesh personi
qė mė sė miri ke adhuruar All-llahun.
Kėnaqu me atė qė All-llahu ka caktuar
pėr ty, do tė jeshė mė i pasuri ndėr njerėzit.
Sillu mirė me fqiun, tė jeshė
besimtar,
duaje pėr njerėzit atė qė don pėr vete qė tė jeshė i
shpėtuar,
mos qesh shumė se tė qeshurit shumė ta mbyt zemrėn.
Transmeton
Tirmidhiu.

Porosia 34
Nga kjo porosi mėsojmė se duhet tė jemi tė
kujdesshėm pėr kohen e namazeve, pėr prindėrit dhe tė luftojmė nė rrugė tė
All-llahut
Prej Abdullah bin Mes'udit r.a. transmetohet, se ka thėnė:
E
kam pyetur Pejgamberin a.s. se cila punė ėshtė mė e mirė? Pejgamberi a.s.
tha:
Namazi nė kohėn e vet,
rrespekti ndaj prindėrve dhe
lufta nė
rrugėn e All-llahut
Transmeton Seid bin Mensur nė Sunenin e tij.
Porosia 35
Pejgamberi a.s. nė kėtė porosi ka cekur njėzet e
tre pika tė cilat janė tė nevojshme pėr ēdo besimtarė.
Transmetohet prej
Muadh bin Xhebelit r.a. se ka thėnė:
Mė mori Pejgamberi a.s. pėr dore dhe mė
tha:
O Muadh tė kėshilloj tė kesh frikė All-llahun,
tė thuash tė
vėrtetėn,
tė zbatosh premtimin,
tė ēojsh nė vend emanetin,
mos
tradhtosh,
tė mėshirosh jetimin,
tė mbrohesh prej hakut tė fqiut,

fshehish hidhėrimin,
tė flasish me urtėsi,
t'i pėrshėndetėsh tė tjerėt me
selam,
tė rrespektosh udhėheqėsin (e drejtė),
kupto Kur'anin,
duaje
ahiretin,
frikėsohu prej llogarisė,
pak shpreso,
puno shumė (punė tė
mira),
kursesi mos tė fyesh ndonjė musliman,
mos beso gėnjeshtarin,
mos
shpall tė drejtin gėnjeshtar,
mos kundėrshto imamin e drejtė,
mos shkakto
trazira nė sipėrfaqen e tokės.
O Muadh: pėrmende All-llahun pranė ēdo guri
dhe druri,
pendohu pėr ēdo mėkat,
pėr tė fshehurin fshehurazi e pėr tė
dukshmin haptazi.
Transmeton Bejhekiu.
Porosia 36
Kjo porosi sihariqon thirrėsit nė rrugė tė
All-llahut.
Prej Muadhit r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka thėnė:
O
Muadh: Po tė bėhesh ti shkaktar e tė u dhėzohet (nė Islam) njė njeri prej
mosbesimtarėve, do tė jetė mė e dobishme pėr ty sesa tė kesh ca deve tė
kuqe.
Transmeton imam Ahmedi.
Porosia 37
Me kėtė porosi Pejgamberi a.s na mėson se si tė
shprehim nėnshtrimin tonė tė plotė ndaj All-llahut Fuqiplotė.
Prej Ebij
Amarete bin Azib r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka thėnė:
Kur tė biesh
nė shtrat thuaj:
ALLAHUMME ESLEMTU NEFSIJ ILEJKE, VE VEXHEHTU VEXHHI
ILEJKE,VE FEVEVTU EMRIJ ILEJKE, VE ELXHE'TU DHAHRI ILEJKE, RAGBETENVE REHBETEN
ILEJKE, LA MELXHEE VELA MENXHEE MINKE IL-LA ILEJKE, AMENTU BI KITABIKEL-LEDHII
ENZELTEH VE BI NEBIJJIKE EL-LEDHI ERSELTE.
"O Zoti im, shpirtin tim Ty ta
dorėzoj, kah Ti kthehem, Ty tė mbėshtetem, Ty tė frikohem dhe nė Ty shpresoj,
s'ka shpėtim dhe strehim pėrveē se te Ti. I besoj librit Tėnd (Kur'anit) qė e
zbrite, dhe Pejgamberit qė Ti e dėrgove".
O Ebi Ammare nėse ti vdes gjatė
kėsaj nate, vdes me iman (besim)tė vėrtetė, e nėse zgjohesh, zgjohesh me tė
mira.
Muttefekun alejh.
Porosia 38
Pejgamberi a.s. me kėtė porosi na tėrheq
vėrejtjen qė t'iu shmangemi shtatė mėkateve tė cilat janė shumė tė dėmshme pėr
besimtarin.
Prej Ebu Hurejres r.a. transmetohet se Pejgamberi a.s. ka
thėnė:
Ruhuni nga shtatė mėkatet tė cilat ju ēojnė nė zhdukje, (shokėt e tij)
thanė:
E cilat janė ato o i Dėrguar i All-llahut ?
Pejgamberi a.s.
tha:
Tė bėrit rival, ortak All-llahut,
sihri (magjia)
mbytja e njeriut
tė cilin akt All-llahu e ka ndaluar, pėrpos nėse ajo bėhet me tė drejtė
,
ngrėnia e kamatės,
ngrėnia e pasurisė sė jetimit,
tė ikurit nga
fronti i luftės dhe
shpifja ndaj femrės sė ndershme
muslimane.
Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi.
Porosia 39
Kjo porosi na bėn tė kuptojmė se besimtari nuk
duhet tė flejė para se tė dėshmon njėsimin e All-llahut dhe tė kėrkojė nga Ai qė
ta mbrojė nga sherri i njerėzve dhe i xhinėve.
Prej Ukbe bin Amirit r.a.
transmetohet se Pejgamberi a.s. ka thėnė:
O Ukbe bin Amir a dėshiron qė t'i
mėsoj ty tre sure (kaptna) tė cilat kanė qenė tė zbritura nė Tevrat, Inxhil,
Zebur dhe nė Kur'anin e Madhėrishėm? Unė thashė (thotė Ukbe): Po, o i Dėrguar i
All-llahut. Pejgamberi a.s. m'i kėndoi: KUL HUVALL-LLAHU EHAD, KUL EUDHU BI
RABIL FELEK dhe KUL EUDHU BI RABIN-NAS. Pastaj tha:
O Ukbe mos i harro kėto,
dhe mos tė fleshė asnjė natė para se t'i lexosh kėto sure.
Ukbe thotė: Unė
kurrė s'i kam harruar dhe kurrė s'kam fjetur para se t'i kėndoj kėto sure.

Transmeton imam Ahmedi.
Porosia 40
Nga kjo porosi mėsojmė se namazin duhet ta falim
me kujdes tė veēantė, tė ruhemi nga tė folurit keq dhe tė jemi tė kėnaqur me atė
qė All-llahu ka caktuar pėr ne.
Prej Ebi Ejub El-Ensariut r.a. transmetohet e
ky Pejgamberit a.s. i ka thėnė:
O i dėrguar i All-llahut, mė
kėshillo:
Pejgamberi a.s. ka thėnė:
Kur tė falish namaz fale sikur atė e
ke namazin e fundit, (sikur pas atij namazi do tė vdesish),
mos fol fjalė qė
pastaj tė detyrohesh tė kėrkosh falje pėr tė dhe
assesi mos lakmo nė atė qė e
kanė tė tjerėt.
Transmeton imam Ahmedi nė Musnedin e tij.



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 16.10.08 13:11, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Hadithe te zgjedhura prej 16.10.08 13:06

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Hadithe te zgjedhura
Pasha Zotin, nuk ka krijuar Allahu ndonjė besimtar e tė ketė dėgjuar pėr mua e tė mos mė dojė..!
Thotė Ebu Hurejrah: Nėna ime ishte politeiste (mushrike), e thirrėsha ēdo herė atė ne islam, por ajo refuzonte, derisa njė herė e thirra atė e ajo mė tha diē tė urrejtur pėr Pejgamberin a.s..
Shkova te Pejgamberi a.s. duke qajtur, i tregova pėr kėtė dhe kėrkova prej tij qė tė lutet pėr tė (nėnėn time).

Tha a.s.:O Allah,udhėzoje nėnėn e Ebu Hurejres! Dola prej Pejgamberit a.s. qė tė shkoj pėr ta pėrgėzuar atė dhe arrita nė shtėpi. Dera ishte e mbyllur, dėgjova ujin tė rrjedhte dhe ia dėgjova zėrin e saj duke mė thėnė: Qėndro aty! Pas pak u hap dera dhe ajo shpejtoi me shpejtėsi drejt mbulesės dhe tha: "Dėshmoj qė nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij!

Tha Ebu Hurerjra: Shkova tek Pejgamberi a.s. duke qajtur prej gėzimit, sikur qava nga pikllimi dhe i tregova pėr kėtė Pejgamberit a.s.
Pastaj i thash: Lute Allahun qė tė mė bėj tė dashur mua dhe nėnėn time prej robėve tė tij besimtar!
Tha a.s.: "O Allah, bėne tė dashur kėtė robin tėnd dhe nėnėn e tij tek robėt e Tu besimtarė dhe bėni besimtarėt tė dashur tek kėta dy.

Transmeton Ebu Hurejra [Allahu qoftė i kėnaqur me tė] se i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė:“Kur tė zgjohet dikush nga ju nga gjumi le tė pastrojė duart e tij tre herė para se t’i fusė duart nė enė, ngse nuk e di ku e kanė kalurė natėn duart e tij”(mutefekun alejhi).

Transmeton ebu hurejra [Allahu qoftė i kėnaqur me tė] se i Dėrguari [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė: “ Mos tė urinoj dikush nga ju nė ujin e palėvizshėm qė nuk rrjedhė e pastaj tė pastrohet nė tė” (mutefekun alejhi).
Ndėrsa nė transmetim tjetėr: “ mos tė pastrohet dikush nga ju nė ujin e palėvizshėm duke qenė xhunub”
Transmeton ebu Hurejra [Allahu qoftė i kėnaqur me tė] se i Dėrgauari i allahut [salallahu alejhi ve selem] ka thėnė: “ Nėse miza bie nė enėn e ndonjėrit nga ju le ta fundose, pastaj le ta nxjerrė sepse nė njėrėn anė tė krahut ka shėrimin ndėrsa nė tjetėrn ka smundjen” (transmeton Buhariu).

Shpjegim:
Nė kėto hadithe ka disa norma qė kanė tė bėjnė me ujin dhe rregulla me tė cilat muslimani duhet tė veprojė me to pėr ta ruajtur pastėrtin e ujit.

Dobitė:

-Ndalimi i futjes sė dorės nė enė pas zgjuarjes nga gjumi dhe para larjes sė duarve tri herė.

-Ndalesa e urinimit nė ujin e palėvizshėm ose pastrimi nga papastėrtia (pas mardhėnjeve intime) nė tė.

-Pastėrtia e mizės dhe nuk e bėnė tė papastėrt ujin nė tė cilin ka rėnė.

Ishte njėhere Muhammedi SaAll-llahu Alejhi ve Selem duke ecur me Ebu Bekrin, ky i fundit e vėshtronte dhe mahnitej me bukurinė e tij dhe i tha: O i Dėrguari i All-llahut sa i bukur je!
-Ke tė drejtė - iu pergjigj Rasulullahu SalAll-llahu Alejhi ve Selem.
e degjoi kete bisede Ebu Xhehli dhe nje dite i thotė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem: O Muhamed sa i shemtuar je.
-Ke tė drejtė - i pergjigjet Rasulullahu SalAll-llahu Alejhi ve Selem.

Pasi merr vesh Ebu Bekri pėr kėtė dialog i thotė tė Dėrguarit tė All-llahut:
O i derguar i All-llahut, kur unė te peyat se sa i bukur je, ti me the se kam te drejte dhe kur te tha Ebu Xhehli sesa i shėmtuar je po te njejten pergjigje i ktheve, si ka mundesi? Rasulullahu SalAll-llahu Alejhi ve Selem i pergjigjet:
-PO ėshtė e vertetė, tė verteten ju kam thėnė tė dyve, sepse unė jam si njė pasqyre, dhe cdokush sheh tek unė atė qė ka ne zemer. Ti me the se jam i bukur sepse zemra jote rrezaton mirėsi dhe besim, ndersa ati iu duka i shėmtuar sepse nga zemra e tij buron e keqja dhe cmira...

Na ka treguar Muhammed b. Ar’are, kėtij i ka treguar Shu’be, ky nga Zejdi, i cili ka thėnė:

"E kam pyetur Ebu Vailin pėr murxhitė, e ai tha: Mė ka treguar Abdullahu se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:
‘Ta turpėrosh (ofendosh) muslimanin ėshtė mėkat, ndėrsa ta mbysėsh atė ėshtė mosbesim (kufėr)’."

Na ka treguar Museddedi, kėtij i kishte treguar Ismail b. Ibrahimi, kėtij Ebu Hajjan et-Tejmiu, ky nga Ebu Zur’a, e ky nga Ebu Hurejre r.a. i cili ka thėnė:
"Njė ditė Pejgamberi s.a.v.s. doli nė mesin e njerėzve; iu afrua atij njė njeri dhe e pyeti:

‘Ēka ėshtė besimi (imani)?’

’Besim (iman) ėshtė tė besosh Allahun, melekėt e Tij, takimin me Tė (nė Ditėn e Kijametit), tė besosh pejgamberėt e Tij dhe ringjalljen.’ – u pėrgjigj (Pejgamberi s.a.v.s.).

’Po, ēka ėshtė Islami?’ – pyeti ai.

‘Islami ėshtė ta adhurosh Allahun, tė mos i pėrshkruash shok Atij, tė falėsh namazin, tė japėsh zekatin dhe tė agjėrosh Ramazanin.’ – u pėrgjigj Pejgamberi s.a.v.s.
‘Po, ēka ėshtė mirėsia (ihsani)?’ – pyeti ai.

‘Ta adhurosh Allahun sikur e sheh Atė. Nėse ti nuk e sheh Atė, Ai padyshim tė sheh ty.’ – u pėrgjigj.


‘Kur do tė jetė Dita e Kijametit?’ – pyeti njeriu.

Lidhur me kėtė pyetje Pejgamberi s.a.v.s. tha:

‘I pyeturi nuk ėshtė nė dijeni mė tė madhe pėr kėtė ēėshtje se pyetėsi. Vetėm po tė tregoj ty pėr shenjat e tij: kur robėresha tė lind pronarin (d.m.th. zotėriun) e saj; kur barinjtė e deveve zeshkane me mburrje do tė shtyhen nė ndėrtimin e pallatit. Ajo (Dita e Kijametit) ėshtė njė nga pesė fshehtėsitė qė nuk i askush, pėrveē Allahut xh.sh.’

Pastaj Pejgamberi s.a.v.s. citoi ajetin e Kur’anit:

"Vėrtet qė Allahu! Vetėm tek Ai ėshtė dija e Orės (e Ēastit tė Fundit, Kijametit)..." (Lukman: 34).

Pastaj njeriu u nis tė shkojė, (e Pejgamberi s.a.v.s.) tha:

’Kthejeni atė!’
Meqė ata nuk e panė mė atė (sepse u flak para syve tė tyre), Pejgamberi s.a.v.s. tha:

’Ai ėshtė Xhibrili a.s., ka ardhė t’ua mėsojė njerėzve fenė e tyre’."
Ebu Abdullahu (Buhariu) ka thėnė: "E gjithė kjo ėshtė pjesė e besimit (imanit)."
Na ka treguar Abdullah b. Jusufi, ky nga Maliku, ky nga Hisham b. Urve, ky nga babai i tij, ky nga Aishah r.a., e cila transmeton se Harith b. Hishami r.a. e ka pyetur Pejgamberin s.a.v.s.:

"O Resulullah, si tė vjen ty Shpallja (Vahji)?’
Pejgamberi s.a.v.s. i qe pėrgjigjur:
‘Herė-herė mė vjen si tingujt e ziles. Kjo pėr mua ėshtė mėnyra mė e vėshtirė e Shpalljes, e mė ndėrpritet pasi ta kem mbajtur nė mend atė qė mė ėshtė thėnė. Dhe, herė-herė meleku (Xhibril) mė paraqitet nė formė njeriu. Ai mė flet dhe unė e mbaj nė mend atė qė mė thotė.’

Aishah r.a. ėshtė shprehur kėshtu:
’E kam parė atė (Pejgamberin s.a.v.s.) duke i zbritur atij Shpallja nė ditėt shumė tė ftohta dhe kur i ndėrpritej (Shpallja), vėrtet, ballin ende e kishte qull me djersė’."
Na ka treguar Jahja b. Bukejri, kėtij Lejthi, ky nga Ukajli, ky nga Ibni Shihabi, ky nga Urve b. Zubejri, ky nga Aishah r.a., e cila ka thėnė:

"Kur Pejgamberi s.a.v.s. pėr herė tė parė ka filluar ta marrė Shpalljen, ishin
ato ėndrra tė mira qė i pėrjetonte nė gjumė. Nuk ka pasur ndonjė ėndėrr qė nuk do t’i dilte qartė si agimi i mėngjesit. Pastaj ai u dashurua nė vetmi. Vetmohej nė shpellėn Hira dhe aty ruhej (nga gabimet) dhe lutej me net tė tėra, para se tė zbriste te familja e tij qė tė furnizohej me ushqim pėr kėtė qėllim. Pastaj kthehej te Hatixheja dhe furnizohej si mė parė. (Kėshtu veproi) derisa i erdhi E VĖRTETA kur ai ndodhej nė shpellėn Hira.


I erdhi meleku dhe i tha: ‘Ikre’, d.m.th. ‘Lexo, mėso!’
’Nuk di tė lexoj’ – iu pėrgjigj (Pejgamberi s.a.v.s.).

’Mė mori’, - tha ai (Muhammedi a.s.) – ‘dhe mė shtrėngoi aq sa mė kaploi mundimi, e pastaj mė lėshoi dhe mė tha: ’Ikre’, d.m.th. ’Lexo, mėso!’

’Nuk di tė lexoj,’ – ’i thashė, e ai (Xhibrili) mė mori edhe pėr herė tė dytė mė shtrėngoi derisa mė kapi mundimi, pastaj mė lėshoi dhe mė tha:

"Lexo! Me emrin e Zotit tėnd, i Cili krijoi (ēdo gjė). Ka krijuar njeriun nga Alak (copė gjaku e mpiksur nė mitrėn e nėnės). Lexo! Dhe Zoti yt ėshtė mė i Begati Dhurues." (Al ‘Alak: 1-3).

Pastaj, Pejgamberi s.a.v.s. u kthye, e duke iu dridhur zemra (nga frika), hyri te Hatixhe b. Huvejlidi r.a. tė cilės i tha: ‘Mė mbuloni! Mė mbuloni!’ E mbuluan derisa i kaloi frika. Pasi ia tregoi ndodhinė Hatixhes, tha: ‘Po frikohem!’ ndėrkaq Hatixheja ia ktheu: ‘Jo, pėr Zotin, kurrsesi! Allahu nuk tė turpėron dhe nuk tė lėshon ty asnjėherė, sepse ti i viziton tė afėrmit, po u ndihmon jetimėve dhe atyre qė nuk janė tė aftė, u jep tė varfėrve, je mikpritės dhe po u ndihmon atyre tė cilėt e mbrojnė tė vėrtetėn.’
Atėherė Hatixheja e ēoi te djali i mixhės sė vet, Vereka b. Neufel b. Esed b. Abdi Uzza. Ky njeri e kishte pranuar krishterimin nė kohėn e xhahilijetit. E dinte mirė shkrim-leximin hebrej dhe pėrshkruante (transkriptonte) nga Inxhili nė gjuhėn hebreje, atė qė Allahu xh.sh. donte tė shkruhej. Ishte plak i kėputur (shumė i moshuar) dhe, vėrtet, ishte verbuar.
Hatixheja i tha (Verekės):
‘O djal i xhaxhait, dėgjo diē nga djali i vėllait tėnd!’
Vereka i tha (Muhammedit a.s.):
‘O djal i vėllait tim, ē’ėshtė ajo qė ke parė?’
Pejgamberi s.a.v.s. ia shpjegoi Verekės ndodhinė qė e kishte pėrjetuar, e Vereka i tha:
‘Ai ėshtė Namusi, tė cilin Allahu ia dėrgoi Musait. Ah, ta kisha fatin tė isha i ri nė ditėt e thirrjes sate. Ah, ta kisha fatin tė isha gjallė kur populli yt do tė dėbojė.’
‘A thua do tė mė dėbojė? – pyeti (Pejgamberi s.a.v.s.).
‘Po’ – tha ai – ‘sepse asnjėherė askush nuk ka sjellur diē t ngjashme si ti, e qė nuk ėshtė sulmuar. Po tė jem gjallė, do tė ndihmoj ty sa tė mundem.’
Nuk kaloi shumė pas kėsaj e Vereka vdiē. Edhe Shpallja pėr njė kohė pushoi.



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 16.10.08 13:12, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Re: 20 Porosi te Muhamedit.as. prej 16.10.08 13:11

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Nga Ebu Hurejre r.a. pėrciėllet se Pejėgamėbeėri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ėshtė xheloz. Xhelozia e All-llahut vjen nė shprehje kur njeriu i bėn ato vepra tė cilat i ka ndaluar All-llahu”. (Muttefekun alejhi)


Nga Ebu Hurejre r.a. pėrciėllet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nga e mira e Islamit tė njeriut ėshtė lėnia e asaj nga ajo qė nuk i intereson”. (Hadith hasen. Transėmeėton Tirmidhiu dhe tė tjerėt)

Transėmėtohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Vėrtet ju i bėni disa punė tė cilat nė sytė tuaj janė mė tė vogla se qimja e flokut, kurse ne nė kohėn e Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. i numėronim dhe konsideronim prej gaėbimeve (mėkatėeve) mė tė mėdha”. (Buhariu)
Pejgamber alejhi selam ka thanė:

"Besimi i pėrkryer pėrbėhet nga gjashtėdhjetė e sa degė (pjesė). Edhe turpi ėshtė pjesė e besimit (imanit)."


Gjithashtu me njė hadith tjeter sahi Pejgamberi SalAll-llahu Alejhi ve Selem thotė:

"Kush edukohet nga burimet e Pejgamberėve [alejhimusselam] nuk do tė dobėsohet dhe as qė do tė humb shpresėn. Ai do tė mbetet krenar nė fenė e tij, i pėrqėndruar si kodrat, durimtar i cili pret shpėrblim nga Allahu, Zoti i tij."


Resulull-llahu [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ēdoherė kur fillonte fjalimin e tij thoshte:

“Fjala mė e mirė ėshtė fjala e All-llahut, udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhammedit, punėt mė tė kėqija janė ato tė shpikurat (nė fe), e ēdo shpikje ėshtė humbje.” Ka edhe shumė hadithe nė kėtė temė.
Pra, e kemi obligim t'ua tėrheqim vėrejtjen njerėzve nga kjo vepėr, t'i largojmė prej saj dhe t'i kėshillojmė pėr pėrqėndrim nė sunetin e Resulull-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe pėr largim prej asaj qė e kundėrshton sunnetin.

Nga Aisheja r.anha thuhet: “Pejgamberi s.a.v.s. ishte duke ngrėnė ushqim me gjashtė shokėt e vet. Erdhi njė beduin dhe e hėngri ushqimin me dy kafshata. Pejgamberi s.a.v.s. u tha shokėve tė vet: “Ja pra ky sikur ta kishte emėrtuar (me bismil-lah) do t’u kishte mjaftuar edhe juve (ushqimi i tij)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)


Umer ibnu Ebi Selem r.anhuma thotė: “Isha fėmijė dhe nėn mbikėqyrjen e Pejgamberit s.a.v.s. nė shtėpinė e tij. Njėherė, para se t’ia fillojmė ushqimit, zgjata dorėn nė njė enė tė ushqimit, por Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Djalosh, thuaj ‘Bismil-lah’, pėrmende emrin e All-llahut, ha me dorėn e djathtė dhe ha para vetes”. (Muttefekun alejhi)

Safvan bin Assal r.a. tregon: “Njė ēifut i thotė shokut tė vet: Eja me mua te ky Pejgamber, dhe shkuam ke i Dėrguari i All-llahut dhe e pyetėm pėr shpjegimin e ajeteve (nėntė mrekullive tė mėdha tė All-llahut), ndėrsa transmetuesi pasi e ka pėrmendur hadithin pėr ato ajete, thotė: “Nė fund tė dy e puthėn dorėn dhe kėmbėn e Pejgamberit s.a.v.s. dhe thanė: dėshmojmė se ti je i Dėrguari i All-llahut”. (Tirmidhiu dhe tė tjerėt me sened tė vėrtetė)

Na ka treguar Adem b. Ebu Ijasi, ky nga Shu’be, ky nga Abdullah b. Ebu Seferi dhe Ismaili, kėta nga Sha’biu, ky nga Abdullah b. Amri r.a., e ky nga Pejgamberi s.a.v.s., i cili ka thėnė:

"Musliman i vėrtetė ėshtė ai, qė nga gjuha dhe dora e tij janė tė qetė muslimanėt e tjerė, kurse shpėrngulės (muhaxhir) i vėrtetė ėshtė ai, i cili e largon atė qė Allahu xh.sh. e ka ndaluar."

15. Na ka treguar Ja’kub b. Ibraihimi, kėtij Ibni Ulejje, ky transmeton nga Abdu-l-Aziz b. Suhejbi, ky nga Enesi, e ky nga Pejgamberi s.a.v.s (sipas njė senedi tjetėr): Na ka treguar Ademi, ky nga Katade, ky nga Enesi, i cili ka treguar se Pejgamberi s.a.v.s ka thėnė:

"Asnjė nga ju nuk do tė jetė besimtar (i mirė) derisa unė nuk do tė jem mė i dashur te ai se prindėt e tij, fėmija i tij dhe njerėzia pėrgjithėsisht".
Na ka treguar Ebu-l-Jemani, kėtė e kishte njoftuar Shu’ajbi, kėtė Ebu Zinadi, kėtė A’rexhi, e kėtė Ebu Hurejre, i cili ka thėnė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:

"Kush e kalon Natėn e Kadrit duke bėrė ibadet dhe duke llogaritur (vetėm nė shpėrblimin e Allahut), do t’i falen gabimet e bėra mė parė."
Ibrahimi transmeton nga Salih b. Kejsani dhe Ibni Shihabi, kanė thėnė, kurse Urve transmeton nga Humrani:

"Pasi Uthmani mori abdest, tha:
‘Dėgjoni! Do t’ju tregoj njė hadith – e po tė mos kishte ndonjė ajet, unė nuk do t’ua tregoja juve (hadithin). E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė:
’Ēdonjėrit, qė nė mėnyrė tė rregullt merr abdest dhe fal namazin, do t’i falen gabimet (gjynahet) gjatė kohės nė mes abdestit dhe namazit pėrkatės, derisa tė falė atė namaz’."

Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Re: 20 Porosi te Muhamedit.as. prej 03.11.08 13:19

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Hadithe tė dobėta mbi Ramazanin qė pėrdoren te njerėzit
Falenderimi i plotė i takon Allahut, subhanehu ve teala, paqa dhe mėshira e Tij qoftė mbi zotriun e pejgamberėve, mbi familjen dhe shokėt e tij.
I nderuar vėlla! E pashė tė arsyeshme tė shkruaj kėtė artikull, pėr t’u pėrhapur hajri dhe pėr tė mbrojtur sunnetin, mbi disa hadithe qė qarkullojnė nė gjuhet e njerėzve, nė librat e ndryshme fetare dhe nė media, e qė nuk janė tė vėrteta porse sillen mes atyre haditheve tė dobėta (daif) apo tė trilluara (meudu). Pėr t’u sqaruar njerėzve se nuk lejohet qė kėto hadithe t’ia veshim Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, po i pėrmendim mė tė njohurat:
1. “Fillimi i muajit tė Ramazanit ėshtė mėshirė, mesi falje kurse fundi i tij lirim nga zjari.” Hadithi ėshtė munker. (1) Siē e ka pėrmendur Ukajli nė librin e tij “Edduafa” 2/162, Ibėn Adiu nė “el kamil fidduafa” 1/165, nė librin “ilelul hadith” tė ibėn Ebi Hatimit 1/249, dhe nė “silsiletul ehadith eddaife vel meudua” 2/262 tė Albanit.
2. “Agjėroni tė shėroheni” hadithi ėshtė daif (I dobėt). Shiko: “tahrixhul ihja” te Irakut 3/75, “el kamil” tė ibėn Adiut 2/357, “kitabushedhere fil ehadith elmushtehere” tė ibėn Talunit 1/479, “kitabul fevaid elmexhmua fil ehadithil meudua” tė Sheukanit 1/259, “kitabul mekasid elhasene” tė Sehavit 1/539, dhe “silsiletul ehadith eddaife vel meudua” tė Albanit 1/420
3. “Kush e prish njė ditė tė Ramazanit pa arsye e pa sėmundje, nuk mund ta kompenzon atė edhe nėse agjėron deri nė vdekje.” Daif. Shiko: “fet-hul bari” 4/161, “Mishkatul mesabih” me tahkik tė Albanit 1/626
4. “Nė ēdo iftar Allahu liron ndokend nga zjarri” hadithi ėshtė daif. Shiko: “tenzihusheriah” tė Kennanit 2/155, “kitabul fevaid elmexhmua fil ehadithil meudua” tė Sheukanit 1/257
5. “Sikur ta dinin njerėzit vlerėn e Ramazanit, ummeti im do tė dėshironte qė agjėrimi tė zgjaste tėrė vitin. Vėrtet Xhenneti zbukurohet pėr Ramazanin, nė ēdo krye tė vitit….” Hadithi ėshtė daif. shiko: “kitabul meuduat” Ibėn Xheuzi 2/188, “tenzihusheriah” tė Kennanit 2/153, “kitabul fevaid elmexhmua fil ehadithil meudua” tė Sheukanit 1/254.
6. “O Allah! Na beko ne muajt Rexheb dhe Shaban dhe na mundėso tė arrijmė Ramazanin.” Hadithi ėshtė daif. shiko: “kitabul edhkar” tė Neveviut, “mizanul I’tidal” tė Dhehebiut3/96 dhe “daiful xhami’” tė Albanit hadithi nr. 4395
7. “O Allah! Pėr ty agjėrova dhe me rizkun Tėnd po bėj iftar” hadithi ėshtė daif. shiko: “Hulasatul bedril munir” tė Ibėn Mulekkinit 1/327, “telhisul habir” tė Ibėn Haxherit 2/202, “daiful Xhami’ hadithi nr. 4349.
Abbas Rahim" Ai i cili agjėron Ramazanin nė udhėtim, e ka mėkatin sikur ai qė e prish agjėrimin nė shtepi "
Hadithin e transmetin Ibn Maxhe dhe Nesaiu, kurse hoxha i nderuar Albani e ka klasifikuar kėtė hadith si te shpikur. ( Daif el-Xhami 3456, Daif Tergib dhe Tehrib ).
“ Sa ushqim i mirė nė syfyr ėshtė hurma ” Gjithashtu ka thėnė: “ Allahu i mėshiroft ata persona tė cilėt ngrihen nė syfyr ”
Hadithin e transmeton Taberani nė “ Kebir ” kurse hoxha i nderuar Albani e ka klasifikuar kėtė hadith si tė dobėt. ( Daif Tergib dhe Tehrib ).
“ Luftoni - fitoni, agjėroni - shėrohuni dhe shtohuni - pasuroheni ”
Hadithin e transmeton Taberani nė “Eusat” kurse hoxha i nderuar Albani e ka klasifikuar kėtė hadith si tė dobėt. ( Daif el-Xhami 3504, 3210, Daif Tergib dhe Tehrib ).


“ Agjėrimi ėshtė mburojė dhe kėshtjellė e fortė qė tė mbron nga zjarri ”

Hadithin e transmeton Ahmedi dhe Bejhkiu kurse hoxha i nderuar Albani e ka klasifikuar kėtė hadith si tė dobėt. ( Daif Tergib dhe Tehrib ).
Verejtje: Pjesa parė e hadithit “Agjerimi ėshtė mburojė” ėshtė e vertetė.

“ Kush agjėron njė ditė pėr hirė tė Allahut, largohet nga zjarri sa largėsia njėqind vjet vrap tė shpejt ”
Hadithin e transmeton Ebu Ja’la, kurse hoxha i nderuar Albani e ka klasifikuar kėtė hadith si tė dobėt. ( Daif Tergib dhe Tehrib ).
Marrė nga libri: “ Hadithe tė dobėta ” - Abdyl Fuga
__________________
" Njė natė kur martohem me njė grua tė bukur tė cilėn e dua shumė , nuk ėshtė mė e dashur pėr mua se sa njė natė shumė e ftohtė ku bahet akulli , e unė jam nė njė Qetė ( Brigad ) edhe e pres mėngjesin atė natė pėr me i Luftu Qafirat ( jobesimtarėt ) " [ Halid Ibėn Velid ]

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Dyzet hadithe tė Imam Neveviut prej 06.01.09 14:14

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Dyzet hadithe tė Imam Neveviut
1. Transmetohet nga prijėsi i muslimanėve Ebi Hafsi Omer b. Hatabi r.a., i cili ka thėnė e kam
dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem: "Vėrtetė veprat ēmohen sipas
qėllimeve dhe se Ēdo kush do tė shpėrblehet sipas asaj qė ka vendosur. Ai qė ka migruar pėr
Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, migrimi i tij ėshtė pėr Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij. Ai qė ka
migruar pėr ndonjė tė mirė tė kėsaj bote ose pėr ndonjė femėr qė tė kurorėzoj. Migrimi i tij ėshtė
pėr atė qė ka migruar." Ēdo vepėr edhe nėse nuk mund tė realizohet do tė shpėrblehet nė bazė
tė qėllimit. Migrim do tė thotė shpėrngulje prej njė vendi nė vendin tjetėr. Shpėrngulja qė
theksohet nė hadith fjala ėshtė pėr migrimin e muslimanėve prej Mekės nė Medinė. Nga hadithi
nxirret pėrfundimi: Sinqeriteti ėshtė ēėshtje parimore si nė vepėr ashtu edhe nė adhurim.
2. Transmetohet nga Omeri r.a., i cili ka thėnė: pėr derisa ishim ulur ne njė ditė te i Dėrguari i
Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem u shfaq njė njeri me rroba shumė tė bardha dhe me mjekėrr
shumė tė zezė por, nuk vėreheshin ke ai gjurmėt e udhėtimit dhe as kush nga ne nuk e njihte.
Erdhi dhe u ul te Pejgamberi, i ngjiti gjujt e vetė me gjujt e atij, i vėndoi shuplakat mbi gjunjtė dhe,
tha: O Muhamed mė informo pėr Islamin? "Islam ėshtė tė dėshmosh se nuk ka Zot tjetėr pėrveē
Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguar i Tij; tė falėsh namazin, tė jepėsh zekatin, tė agjėrosh
Ramazanin dhe tė vizitosh Shtėpinė e Shenjtė nėse ke mundėsi udhėtimi ke ajo", u pėrgjigj
Pejgamberi. Tė vėrtetėn e ke thėnė ia ktheu njeriu. Ne ēuditeshim (pohon Omeri) ai parashtronte
pyetje dhe e vėrtetonte pėrgjigjjrn. Mė informo pėr besimin (imanin) pyeti sė dyti? "Tė besosh nė
Allahun, nė engjėjt, nė librat, nė tė dėrguarit dhe nė ditėn e Mbrame, ti besosh caktimit, tė mirės
dhe tė keqės", u pėrgjigj Pejgamberi. Tė vėrtetėn e ke thėnė ia ktheu ai. Mė informo pėr
sinqeritetin, pyeti njeriu? "Tė adhurosh Allahun sikur ti e sheh edhe pse nuk mund ta shohėsh Ai
tė sheh ty", u pėrgjigj Pejgamberi. Mė informo pėr ēastin e fundit. "Ai qė pyetėt nuk ėshtė mė i
ditur se ai qė pyet", u pėrgjigj Pejgamberi. Mė informo pėr shenjat e saj? "Kur tė lind nėna
zotėriun e saj, kur t'i shohėsh tė zbathurit, barinjtė ndėrtojnė godina tė larta", i tha Pejgamberi.
Pstaj ai u largua dhe Omeri thotė: kam qėndruar disa ēaste dhe Pejgamberi i tha Omerit: A e di
se kush ishte pyetėsi?" Allahu dhe i Dėrguari i Tij mė sė miri e di, ia kthu Omeri. "Ai ishte
Xhebraili erdhi qė t'ua mėsoj juve fenė." Tė pranishmit ēuditeshin me njeriun, i cili i parashtronte
pyetje Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi vesel-lem. ?uditeshin sepse ai parashtronte pyetje
ndėrkohė e vėrtetonte pėrgjigjjen. Parashtrimi i pyetjeve tregonte mosdijen e tij nga ana tjetėr
vėrtetimi i asaj qė pėrgjigjej Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi vesel-lem tregonte tė kundėrtėn. Nga
hadithi nxirret pėrfundimi: Muslimani duhet tė jetė i pastėr nė veshmbathje dhe i zbukuruar nė
formėn e jashtme. Futja nė njė shoqėri paraprakisht motivon marrjen e lejes pėr prezentim nė atė
shoqėri dhe njėkohėsisht duhet pėrshėndetur ata me selam. Engjėjt kanė mundėsi tė formėsohen
nė fizionomi tė njeriut.
3. Transmetohet nga Abdurrahman Abdullah Ibni Omer Ibni el-Hattab r.a.h., i cili ka thėnė: e kam
dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, i cili thoshte: "Islami ėshtė ngritur mbi
pesė (shtylla): Dėshmia se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėruari i Tij;
falja e namazit, dhėnia e zekatit, haxhi - vizita e Shtėpisė sė shenjtė- dhe agjėrimi i Ramazanit".
Namazi duhet tė falet rregullisht me kushte dhe kondita tė plota duke i zbatuar sunnetet dhe
rregullat pėrkatėse tė namazit. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Islami ėshtė bindje (besim) dhe
veprim praktik. Nuk ka vlerė puna e atij qė nuk ka bindje tė thellė as nuk mund tė eksistoj bindja e
plotė pėrderisa nuk ia bashkangjet bindjes sė vetė veprimin praktik.
4. Transmeton Abdurrahman Abdullah b. Mes'udi r.a., i cili ka thėnė se na ka treguar i Dėrguari i
Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, e ai ėshtė i vėrtetė nė atė qė iu ėshtė shpallur atij: "Ndokush
nga ju dyzetė ditė grumbullohet spermė nė barkun e nėnės sė vetė, po aq ditė mė pas
pėrmbledhet nė formė tė gjakut tė ngjizur, po aq ditė mė pas pėrmbledhet nė formė tė kafshatės
sė mishit pastaj i dėrgohet meleku, i fryen shpirtin dhe e porositė me katėr gjėra; i caktohet
(shkruhet) rizku, jeta, vepra, i dėshpruar do tė jetė ose i gėzuar. Betohem nė Atė qė nuk ka Zot
tjetėr pėrvē Atij. Ndokush nga ju do tė veproj punė tė xhenetliut sa qė distanca nė mes tij dhe
xhenetit nuk do tė jetė sa njė krah. Do ti paraprij libri (caktimi i mėhershėm) dhe do tė veproj
vepra tė popullit tė xhehenemit dhe do tė futet nė tė. Ndokush nga ju do tė bėj vepra tė popullit qė
do tė futet nė zjarr sa qė nė mes tij dhe zjarrit nuk do tė jetė distance sa njė krah do t'i paraprij
libri (caktimi i mėhershėm) dhe do tė veproj vepra tė popullit tė xhenetit dhe do tė hyjė nė tė." Ēdo
gjė ndodhė me caktimin e Allahut dhe ėshtė nė diturinė e pakufishme tė Krijuesit tė gjithėsisė.
Rrjedhoja e vepreimeve ndodhė sipas pėrcaktimit vullnetar dhe zgjedhjes sė vetė njeriut. Nga
hadithi nxirret pėrfundimi: Kėnaqėsia, gėzimi, hareja dhe pikėllimi janė ēėshtje tė caktuara para
lindjes sė njeriut. Veprat ēmohen nė bazė tė rezultatit pėrfunduar.
5. Transmetohet nga nėna e muslimanėve, Ummi Abdulla - Ajsheja r.a.h. e cila ka thėnė: "I
Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, ka thėnė: "Ai qė shpikė diē qė nuk i pėrket fesė
tonė ėshtė jo e pranueshme." Sipas transmetimit tė Muslimit: " Ai qė vepron ndonjė vepėr qė nuk
i pėrket fesė tonė ėshtė jo e pranueshme". Ēdo vepėr qė nuk bazohet nė argumente fetar
(Kur'an dhe Sunnet) ėshtė jo e pranuar prej anė sė Allahut xh.sh.
6. Transmetohet nga Abdullah Nu'man b. Beshiri r.a., i cili ka thėnė e kam dėgjuar tė Dėrguarin
sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, i cili thoshte: "Hallalli ėshtė i qartė edhe harami ėshtė i qartė por ka
nė mes tyre (vepra dispozita e tė cilave) ėshtė jo e qartė dhe shumica e njerėzve nuk e dinė. Ai
qė largohet prej tyre ka shfajsuar fenė dhe nderin e tij. Ai qė kontakton me veprat (qė kanė
dispozitė jo tė qartė) ka kontaktuar me (veprėn qė ėshtė) e ndaluar (haram), sikur bariu qė i ruan
bagėtitė nė kullosė nė skaj tė zonės sė ndaluar. Ēdo mberet ka zonė tė ndaluar, zonė e ndaluar
e Allahut janė ndalesat e Tij. Nė trup ka njė kafshatė mishi nėse ajo ėshtė nė rregull i gjithė trupi
ėshtė nė rregull, nėse ajo ėshtė e sėmurė ėshtė i sėmurė i tėrė trupi, e ajo ėshtė zemra". Hadithi
bėnė nxitje nė vepra tė mira dhe tė lejuara, ndėrkaq ndalon veprat e kėqia (e tė ndaluara).
Gjithashtu i nxitė besimtarėt qė tė largohen nga veprat dispozita e tė cilave nuk ėshtė e qartė,
respektivisht, qė nuk dihet se a ėshtė e lejuar fetarisht apo e ndaluar. Nga hadithi nxirret
pėrfundimi: Tė gjitha mėnyrat, mjetet dhe veglat qė shpiejnė nė gjėra tė ndaluara duhet vėnė
drynin atyre.
7. Transmetohet nga Ebi Rukajje Temin Ed-dari r.a. se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi
vesel-lem, ka thėnė: "Feja ėshtė kėshillė". Tė pranishmit i thanė: Pėr ēka? "Pėr Allahun, pėr librin
e Tij (Kur'anin) pėr tė Dėrguarin, pėr liderėt e muslimanėve dhe pėr mbarė qytetarėt ", u pėrgjigj
Pejgamberi. Feja qė theksohet nė kėtė hadith fjala ėshtė pėr Fenė islame. Nga hadithi nxirret
pėrfundimi: Kėshilla duhet tė jetė pėr Fenė Islame. Fe do tė thotė bindje dhe veprim. Kėshilla
ėshtė domosdoshmėri nė shkallė tė mundėsisė.
8. Transmetohet nga Ibni Omeri radijall-llahu anhu, i cili ka thėnė: E kam dėgjuar tė Dėrguarin e
Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, thoshte: "Jam urdhėruar t'i luftoj njerėzit (jobesimtarėt)
derisa tė dėshmojnė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguar i Tij, tė
falin namazin dhe tė japin zekatin. Nėse kėtė ata e bėjnė kanė tė mbrojtur nga unė gjaqet dhe
pasuritė e tyre me pėrjashtim tė tė drejtės islame, ndėrkaq llogaria e tyre pėrfundimtare mbetet te
Allahu i Madhėruar". Pėrqafimi i Fesė Islame motivon siguri personale dhe mrojtje tė pasurisė.
Gjakėderdhja e muslimanit ėshtė e ndaluar dhe keqpėrdorimi i pronės sė tij pėrveē me tė drejtėn
islame kur shkelėn normat fetare, kur nuk zbatohen detyrat obligative ose kur nuk hiqet dorė nga
gjėrat e ndaluara atėherė ekzekutohet dėnimi paraprak i Sheriatit Islam. Llogaria pėrfundimtare e
veprave sekrete tė njeriut shpėrblime qofshin ose ndėshkime janė ēėshtje qė i pėrkasin vetėm
Krijuesit tė Gjithėsisė. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Feja Islame garanton jetėn, mbronė
gjakėderdhjen dhe pronėn e besimtarit. Namazi dhe zekati janė kondita me vlerė tė lartė islame.
9. Transmetohet nga Ebi Hurejre Abdurrahman b. Sahar r.a., i cili ka thėnė e kam dėgjuar tė
Dėrguarin e Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, thoshte: "Nga ajo qė u kam ndaluar juve heqni
dorė (largohuni), kurse me atė qė u kam urdhėruar juve veproni sa tė keni mundėsi ngase janė
shkatėrruar ata qė ishin para jush me parashtimin shumė tė pyetjeve (tė panevojshme) dhe
luhatėshmėria (diskutimet dhe grindjet) kundėr pejgamberėve e tyre". Dėgjueshmėria dhe
nėnshtrimi janė rruga e shpėtimit dhe e mbarėsisė. Parashtrimi i pyetjeve tė panevojshme,
diskutimet dhe divergjencat nė pėshtjellimin e gjėrave ishte shkas pėr shkatėrrimin e popujve tė
kaluar.
10. Transmetohet nga Ebu Hurejre, i cili ka thėnė: i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesellem,
ka thėnė: "Allahu ėshtė i zhveshur nga Ēdo e metė dhe nuk pranon (asnjė vepėr) vetėm atė
qė kryhet nė emėr tė Tij. Allahu i ka urdhėruar besimtarėt me atė qė i kishte urdhėruar tė
dėrguarit dhe (lexoi ajetin kur'anor): "O ju tė dėrguar, hani atė qė ėshtė e lejuar dhe e mirė dhe
bėni vepra tė mira se Unė e di atė qė ju veproni." (Gjithashtu lexoi ajetin): "O ju qė besuat, hani
nga tė mirat qė ua kemi dhėnė dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni."
Pastaj tregoj rasin e njė njeriu, i cili e zgjatė rrugėtimin i pakrehur dhe i pluhurosur. I zgjatė duartė
kah qielli: o Zot, o Zotė, ushqimi i tij ėshtė me haram, pija me haram, veshmbathja me haram,
ėshtė furnizuar (ushqyer) me haram prej nga atij i pranohet lutja!!?". Hadithi i nxitė besimtarėt tė
shpenzojnė atė qė ėshtė fituar nga hallalli njėkohėsisht e ndalon shpenzimin nga fitimi jo
iligjshėm. Ai qė ka dėshirė lutja t'i pranohet duhet tė mbajė llogari pėr ushqimin, pijen dhe
veshmbathjen tė jetė e fituar nė mėnyrė tė ligjshme - hallall.
11. Transmetohet nga Ebi Muhamed Hasen b. Ali b. Ebi Talib, nipi i tė Dėrguarit tė Allahut sal-lallllahu
alejhi vesel-lem dhe borziloku i tij, ka thėnė: Kam mėsuar nga i Dėrguari i Allahut sal-lallllahu
alejhi vesel-lem:" Lėre atė qė dyshon nė atė qė nuk dyshon". Dispozitat, ēėshtjet jetėsore
duhet bazuar nė tė sigurtė. Fitimi i ligjshėm (hallali), e vėrteta dhe sinqeriteti janė qetėsi dhe
kėnaqėsi, kurse fitimi jo i ligjshėm (harami), pavėrtetėsia, gėnjeshtra janė dyshim dhe neveri.
12. Transmetohet nga Ebu Hurejreja r.a. se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, ka
thėnė: "Fe e plotė e personit ėshtė tė heq dorė nga gjėrat qė nuk i interesojnė". Veēori e
muslimanit ėshtė marrja me ēėshtje madhore dhe largimi nga veprat degraduese tė
pamoralshme. Hadithi udhėzon nė edukimin shpirtėror, nė rafinimin e tin dhe nė heqjen dorė nga
gjėrat e pavlefshme.
13. Transmeton Ebu Hamza Enes b. Malik r.a. - shėrbetor i Dėrguarit tė Allahut sal-lall-llahu alejhi
vesel-lem, nga Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, i cili ka thėnė: "Nuk ka besim tė pėrkryer
ai qė nuk dėshiron pėr vėllain e vetė atė qė dėshiron pėr veten". Hadithi i stimulon besimtarėt nė
shndėritjen e zemrave tė njerėzve dhe nė veprimin drejt ndaj rrethanave tė tyre. Kjo ėshtė pika
mė me rėndėsi e Fesė Islame pėr tė cilėn u shpall ajo. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Besimi
shtohet dhe pakėsohet. Besimi shtohet duke iu nėnshtruar urdhėrave hyjnore kurse pakėsohet
duke bėrė mėkate.
14. Transmetohet nga Abdullah b. Mes'udi se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, ka
thėnė: "Nuk lejohet vrasja (gjakderdhja) e personit musliman qė dėshmon se nuk ka Zotė tjetėr
pėrveē Allahut (dhe qė dėshmon se) unė jam i Dėrguar i Tij, (pėrjashtim nga ky rregull bėjnė) tre
(grupe njerėzish); i martuari qė bėnė prostitucion, vrasėsi i njė jete dhe ai qė dezerton (brakėtisė)
shumicėn e muslimanėve". Hadithi i stimulon besimtarėt tė veprojnė nė bazė tė asaj qė janė
shumica e muslimanėve njėkohėsisht ua tėrheq vėmendjen atyre qė tė mos dezertojnė nga ata.
Muslimani duhet tė ruhet nga mėkatet nė pėrgjithėsi e nė veēanti duhet patur kujdes nga kėto tre
mėkate qė i pėrmend hadithi me theks tė veēantė. "Hududet" nė islam – dėnimet e caktuara fetre"
janė tmerruese por kanė pėr qėllim sigurinė dhe mbrojtjen.
15. Transmetohet nga Ebu Hurejreja r.a., ky nga i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem,
i cili ka thėnė: "Ai qė i ka besuar Allahut dhe Ditės sė mbrame le tė fletė mirė ose le tė heshtė. Ai
qė i ka besuar Allahut dhe Ditės sė mbrame le tė nderoj fqiun e vetė. Ai qė i ka besuar Allahut
dhe Ditės sė mbrame le tė nderoj mysafirin e vetė". Aspiratė e muslimanit gjithnjė duhet tė jetė tė
folurit e dobijshėm. Njėkohėsisht besimtari nė tė gjitha situatat duhet tė largohet nga tė folurit e
ndaluar. Hadithi bėnė tė ditur se shkaktimi dėmė fqiut ėshtė si pasojė e mangėsisė shkatėrruese
tė besimit nga ana tjetėr nderimi i mysafirit ėshtė pjesė e besimit dhe virtyt i lartė islam.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

6 Re: 20 Porosi te Muhamedit.as. prej 06.01.09 14:19

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Dyzet hadithe tė Imam Neveviut

16. Transmetohet nga Ebu Hurejreja r.a. qė njė njeri kishte kėrkuar nga Pejgamberi sal-lall-llahu
alejhi vesel-lem qė ta udhėzoj. Atij i kishte thėnė: "Mos u hidhėro!" Kėtė ia pėrsėriti disa herė
duke i thėnė: "Mos u hidhėro!". Hidhėrimi shkakton ngacmim shpirtėror nė ngjalljen e dėshirės pėr
dhunė dhe hakmarrje. Nga hadithi nxirret pėrfundimi. Tė folurit pak dhe tė vepruarit shumė janė
gjėra tė preferuara. Edukimi nė shembullin e lartė dhe toleranca janė shkas pėr kėnaqėsi dhe
shpėtim tė pėrhershėm.
17. Transmetohet nga Ebi Ja'la Shed-dad b. Evsi r.a., ky nga Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi
vesel-lem, i cili ka thėnė: “Vėrtet Allahu ka bėrė obligim mirėsinė ndaj Ēdo gjėje: Kur ta mbytni
(p.sh. armikun), mbytni nė mėnyrėn mė tė mirė; kur tė therrni, therrni nė mėnyrėn mė tė mirė;
mprehni thikat qė t’ia lehtėsoni sakrificės suaj”. Ky hadith ėshtė njė shtyllė prej shtyllave tė
rėndėsishme tė fesė. Pėrfshinė pėrkujdesjen ndaj mėsimeve islame, sepse ka tė bėjė me
bėmirėsinė nė vepėr, e ajo arrihet kur ėshtė nė pėrputhje me rregullat islame. Veprat ose kanė tė
bėjnė me jeten e njeriut tė kėsaj bote ose me jetėn tjetėr. Kush ėshtė bėmirės nė punėt e kėsaj
bote dhe tė botės tjetėr ėshtė i shpėtuar.
18. Transemtohet nga Ebu Dherr, Xhundub ibn Xhunadete dhe nga Ebu Abdurrahman, Muadh
ibn Xhebeli, radijellahu anhuma se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-leme ka thėnė:
“Kijė frikė Allahun kudo qė tė jesh. Pas Ēdo vepre tė keqe bėre njė vepėr tė mirė, ajo do ta fshijė
tė keqen dhe sillu me njerėzit me moral tė mirė”. Besim i pėrsosur dhe cilėsi e njerėzve tė
devotėshėm ėshtė morali i lartė dhe mirėsjellja. Dėvotėshmėri e pėrsorur ėshtė kur njeriu urren
mėkatarėt dhe shmanget nga ndeja me ata nė tubime.
19. Transmetohet nga Ebul-Abbas Abdullah ibn Abbasi, radijellehu anhuma, i cili ka thėnė: Njė
ditė kam qenė pas tė Dėrguarit tė Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem dhe mė tha: “O djalosh unė
do t'i mėsoj ty disa fjalė:" Ruaje fenė e Allahut se Allahu ty do tė ruajė. Ruaje fenė e Allahut,
Allahun do ta gjejsh para teje. Kur tė kėrkosh, kėrko prej Allahut. Nėse kėrkon ndihmė, kėrko prej
Allahut. Dije, sikur tėrė populli tė tubohej qė tė tė ndihmojė nė diē, nuk do tė tė ndihmonin, pėrveē
atė ēka tė ka caktuar Allahu. E nėse do tė tuboheshin qė nė diē tė tė bėjnė dėm, nuk do tė
dėmtonin, pėrveē nė atė ēka Allahu e ka caktuar. Janė ngritur pendat dhe janė tharė fletat”.
Mėsuesi duhet tė ngjallė kurejshtje dhe t'ia tėrheq vėmendjen nxėnėsit pėr dituri. Ai qė e mbronė
tė drejtėn e vetė, qė e ngritė zėrin pėr tė vėrtetėn, qė urdhėron nė tė mirė dhe qė ndalon nga e
keqja nuk do tė mund ta dėmtojė atė dinakėria e tiranėve as dredhia devijuese e armiqėve tė
Allahut.
20. Transmetohet nga Ebu Mes’udi Ukbe ibn Amėr el-Ensarij el-Bedrij, radijellahu anhu, se i
Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, ka thėnė: “Vėrtet, nga fjalėt (urtėsitė) qė ka
mbajtur mend njerėzia nga predikimet e pejgamberėve tė mėparshėm ėshtė: Nėse nuk
turpėrohesh vepro ēka tė duash”. Turpi ėshtė fund e krye mirėsi. Ai qė shumė turpėrohet posedon
shumė tė mira, ai qė nuk turpėrohet nuk posedon tė mira. Nuk ėshtė turp tė kėrkohet e drejta (e
vėrteta) dhe dituria.
21. Transmetohet nga Ebu Amri - e sipas disave Ebu Amrete-, Sufjan ibn Abdullah Eth-Thekafij
radijellahu anhu, i cili ka thėnė: Thashė: O i Dėrguari i Allahut! Mė thuaj diē nė Islam qė tė mos
kem nevojė tė pyes askend tjetėr pėrveē teje?: "Thuaj: "I kamė besuar Allahunt, pastaj qėndro
(nė atė)”. Qėndrueshmėria, sinqriteti nė "tevhid-monoteizėm" dhe nė adhurim ėshtė ēėshtje
permanente. Shokėt e Pejgamerit sal-lall-llahu alejhi vesel-lem kanė shprehur interesim tė madhė
pėr ēėshtje fetare nė ruajtjen e besimit tė tyre.
22. Transmetohet nga Ebu Abdullah Xhabir ibn Abdullah El-Ensarij, r.a.h. “Njė njeri e pyeti tė
Dėrguarin e Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem se nėse do t'i falė namazet e obliguara, do tė
agjėroj Ramazanin, do t'iu pėrmbahet tė lejuarave do tė heq dorė nga tė ndaluarat dhe nuk do tė
bėjė asgjė mė shumė nga kjo, a do tė hyjė nė xhennet? " Po’”, ishte pėrgjigjur Pejgamberi alejhisselam.
(Muslimi). Cdo besimtarė obligohet t'i parashtroj pyetje dijetarėve pėr dispozitat fetare qė
nuk i di, me qėllim qė dij atė se cila vepėr ėshtė e lejuar e cila ėshtė e ndaluar. Detyrė e mėsuesit
ėshtė qė ta furnizoj nxėnėsin me dituri tė gjerė dhe tė jetė i butė dhe i sjellshėm ndaj tij.
23. Transmetohet nga Ebu Malik El-Harith ibn Asim El-Esh’arij r.a., i cili ka thėnė: I Dėrguari i
Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-leme, ka thėnė: "Pastėrtia ėshtė gjysma e besimit. Falenderimi
ndaj Allahut (el-hamdi lil-lah) e mbushė peshojėn. Lavdėrimi dhe falėnderimi i Allahut (sub’hanellllahi
vel-hamdu lil-lahi) e mbushin hapėsirėn mes qiellit dhe tokės. Namazi ėshtė dritė. Sadaka
ėshtė dėshmi, durimi ėshtė shkėlqim. Kurse Kur’ani ėshtė dėshmi pėr ty ose kundėr teje. Ēdo
kush fillon ditėn e vetė dhe Ēdo njėri ėshtė tregtar i vetes sė tij; mund tė punojė punė tė mira e ta
lirojė veten ose tė punojė punė tė kėqija e ta shkatėrroja veten”. Besimi ėshtė bindje dhe vepėr
praktike, shtohet dhe pakėsohet. Besimi shtohet duke iu nėnshtruar urdhėrave tė Fesė islame
ndėrkaq pakėsohet duke bėrė mėkate. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Namazi obligativ duhet tė
falet pesė herė nė ditė nė kohė tė vetė. Sadaka nė vepra tė mira duhet shpenzuar sa mė tepėr.
Ēėshtjeve jetėsore e fetare, tė urdhėruarit nė tė mirė dhe tė ndaluarit nga e keqja duhet
pėrballuar me durim.
24. Transemtohet nga Ebu Dherr El-Gifarij, r.a. se Pejgamberit salallahu alejhi ve selem, i ėshtė
transmetuar nga Krijuesi i Lartėsuar, i cili ka thėnė: “O robėt e Mi! Unė ia kam ndaluar
padrejtėsinė Vetes dhe e kam ndaluar edhe ndėr ju, prandaj mos i bėni padrejtėsi njėri-tjetrit. O
robėt e mi! Tė gjithė ju jeni tė humbur pėrveē ai qė Unė e udhėzova, prandaj kėrkoni udhėzime
nga Unė, do t’ju udhėzoj. O robėt e mi! Tė gjithė jeni tė uritur, pėrveē ai qė Unė e ushqej, prandaj
kėrkoni qė t’ju ushqej, do t’ju ushqej. O robėt e Mi! Tė gjithė ju jeni tė zhveshur, pėrveē ai qė Unė
e veshi, prandaj kėrkoni veshje nga Unė, do t’ju veshi. O robėt e Mi! Vėrtet ju gaboni natėn dhe
ditėn, kurse Unė i fali tė gjitha mėkatet, prandaj, kėrkoni nga Unė falje, do t’ju fali. O robėt e Mi!
Kurrė nuk do mund tė arrini Mua dėm tė mė shkaktonit, qė tė mė dėmtonit, as qė ndonjėherė do
tė arrini tek ajo qė Mua dobi tė mė sjellni, qė tė mė kontribuonit. O robėt e Mi! Sikur i pari dhe i
fundit nga ju, njerėzit nga ju dhe xhinnėt tė ishin tė devotshėm sikur zemra mė e mė tė
devotshmit nga ju, nuk do ta shtonte asgjė nė sundimin Tim. O robėt e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i
fundit, njerėzit dhe xhinnėt tė ishin tė prishur si zemra mė e prishur e njėrit prej jush, nuk do ta
mungonte asgjė nė sundimin Tim. O robėt e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit, njerėzit dhe
xhinnėt tė ngriteshin (qėndronin) nė njė vend, dėshirat dhe lutjet tė m’i drejtonin Mua dhe Unė
lutjes sė Ēdo njėrit t’i pėrgjigjesha. Nuk do ta mungonte kjo atė qė Unė e kamė sa mund gjilpėra
tė pakėsoj detin kur ngulitet. O robėt e Mi! Cdo gjė varet nga veprat tuaja, tė cilat te Unė jan tė
ruajtura dhe tė llogaritura pėr tė cilat Unė do t’ju shpėrblej juve. Kush gjenė mirė, le ta falėnderojė
Allahun ndėrkaq kush gjenė tė kundėrtėn, tė mos e fajėsoj askė pėrveē veten”. Muslimani duhet
tė jetė i edukuar dhe i moralshėm. Gjithashtu duhet tė kėrkoj nga Krijuesi i gjithėsisė mbulesė pėr
veprat qė shifen e qė nuk shifen. Krijuesi i gjithėsisė duhet zhveshur nga Ēdo atribut qė nuk i
pėrket Madhėrisė sė Tij.
25. Transmetohet nga Ebu Dherri r.a. disa shok tė tė Dėrguarit tė Allahut sal-lall-llahu alejhi ve
sel-lem, thane: "O i Dėrguari i Allahut!: "Pasanikėt shkuan dhe i mblodhėn shpėrblimet (sevapet),
falen sikur falemi, agjėrojnė sikur agjėrojmė dhe ndajnė sadakė nga pasuria e tyre (qė u tepron)!
“A nuk iu ka mundėsuar Allahu xh.sh. edhe juve tė ndani sadakė", pyeti Pejgamberi alejhisselam?
Vėrtet nė Ēdo tesbih (thėnie sub’hanellah) ka sadakė; nė Ēdo tekbir (thėnie Allahu
ekber) ka sadakė; nė Ēdo tehmid (thėnie El-Hamdu lil-lah) ka sadakė; nė Ēdo tehlil (thėnie La
ilahi el-lall-llah) ka sadakė, nė urdhėrin pėr tė mirė ka sadakė, nė ndaljen nga e keqja ka sadakė
dhe nė tė kėnaqurit e epsheve ka sadakė! Tė pranishmit thanė: "O i Dėrguari i Allahut, a edhe kur
ndonjėri prej nesh i kėnaq epshet e veta dhe pėr atė ka shpėrblim? Cka mendoni, sikur epshin e
vet ta kėnaqė nė mėnyrė tė ndaluar, a nuk do tė meritonte mėkatin (dėnimin)", pyeti Pejgamberi?!
Njėashtu pra kur tė kėnaqet nė mėnyrė tė lejuar, do tė ketė shpėrblim”. Menēuria nė momente tė
caktuara (urtėsia), ėshtė ēėshtje e kėrkuar pėr trajtimin gjėrave. Nga hadithi nxirret pėrfundimi:
Pėrgėzimi pėr mbarim tė mirė tė veprave. Vlera e tė urdhėruarit nė tė mirė dhe ndalimi nga e
keqja. Vlera e intimitetit me bashkėshorten dhe pėrmbushja e obligimeve ndaj saj.
26. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a., se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi vesel-lem, ka
thėnė: "Cdo ditė qė lindė Dielli, nė Ēdo nyje (tė trupit) tė njeriut ka sadakė; tė pajtosh dy vetė
ėshtė sadakė; tė ndihmosh njeriun tė hypė nė kafshė, t'ia bartėsh ose t'ia ngritėsh bagazhin ėshtė
sadakė. Fjala e mirė ėshtė sadakė, Ēdo hap qė ndėrron pėr tė shkuar me falur namaz ėshtė
sadakė, tė shmangėsh nga rruga pengesėn ėshtė sadakė”. Pėr organizėm jepet zekatė ashtu siē
jepet zekatė pėr pasurinė. Zekat i organizmit ėshtė nė vepra tė mira. Nga hadithi nxirret
pėrfundimi: Dyertė e mirėsive nė Islamė janė tė nduarnduarta.
27. Transmetohet nga En-Nuvvas ibn Sem’ani r.a. se Pejgamberi sal-lallahu alejhi ve sel-leme,
ka thėnė: “Mirėsia ėshtė morali (karakteri) i mirė, kurse e keqe (mėkat) ėshtė ajo qė tė ngacmon
nė veten tėnde dhe qė nuk dėshiron ta dijnė njerėzit”. Gjithashtu transmetohet nga Vabisete ibn
Ma’bedi r.a., i cili ka thėnė: "Kam shkuar te i Dėrguari i Allahut sal-lallahu alejhi ve sel-leme: “Ke
ardhur tė pyesish se ē‘ėshtė mirėsia" i tha Pejgamberi? Po, u pėrgjigj ai. “Konsulto zemrėn
tėnde", i tha Pejgamberi. Mirėsia ėshtė ajo ēka e qetėson shpirtin dhe qė qetėzohet zemra jote.
Ndėrsa mėkat ėshtė ajo qė tė ngacmon nė shpirtė dhe tė le tė hamendur nė zemėr. (Vepro sipas
kėsaj) edhe pse njerėzit tė japin fetva ndryshe nga kjo”. Morali i mirė ėshtė prej veēorive mė
madhore tė mirėbėrėsisė. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Feja Islame fuqimisht ka ndaluar tė bėrit
krime (mėkate) pėr faktin se zemrat e njerėzve kontrollohen drejtė-pėrdrejtė nga Krijuesi i
gjithėsisė. Pėr dallim nga ligji pozitiv i cili sundon shpirtin vetėm nga aspekti i jashtėm.
28. Transmetohet nga Ebu Nexhih Irbad ibn Sarijeh, radijellahu anhu i cili ka thėnė: Na kėshilloj i
Dėrguari i Allahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem me kėshillė nga e cila zemrat janė frikėsuar dhe
sytė janė pėrlotur. Atėherė thamė: O i Dėrguari i Allahut, sikur qė kjo ėshtė kėshillė lamtumirėse,
prandaj na porositė. “Ju porositi me devotshmėri ndaj Allahut tė Lartėmadhėruar, me
dėgjueshmėri, nėnshtrim ndaj emirit (kryetarit) edhe sikur ai tė ishte rob. Vėrtet, gjatė jetės suaj
do tė pėrjetoni shumė divergjenca. Ju jeni tė obliguar tė kapeni pėr sunnetin tim dhe sunnetin e
halifėve tė drejtė. Kapuni pėr tė me dhėmballėt tuaj. Ruanu prej risive (bid’ateve) sepse Ēdo risi
ėshtė humbje”. Cdo risi pėr derisa nuk ka mėshtetje nė argument fetar ėshtė e ndaluar.
Instruksionet, porositė ose udhėzimet para nisjes pėr nė udhėtim janė sunnet.
29. Transmetohet nga Muadh ibn Xhebeli, radijellahu anhu, i cili ka thėnė: Thashė: O i Dėrguari i
Allahut, mė trego njė punė qė do tė mė shpie nė xhennet dhe do tė mė largoj nga zjarri. “Ke
pyetur pėr njė ēėshtje tė madhe, ia ktheu Pejgamberi, ajo ėshtė e lehtė pėr atė, tė cilit Allahu ia
lehtėson: Adhuro Allahun dhe Atij mos i shoqėro asgjė, fale namazin, jepe zeqatin, agjėro
Ramazanin dhe bėnė haxhin”. Pastaj i tha: “A dėshiron tė tė nxisė nė dyertė e sė mirės (hajrit):
agjėrimi ėshtė mburojė, sadaka e zhdukė mėkatin sikur qė uji e fik zjarrin dhe namazi i njeriut nė
thellėsi tė natės”, pastaj lexoi ajetin kur'anor: “Ata ngriten nga shtretėrit” deri sa arriti te fjala
“ja’melune (veprojnė)”. Pastaj ka thėnė: “A dėshiron tė tė tregoj kokėn e ēėshtjes, shtyllėn dhe
kulminacionin e saj? Po! o i Dėrguari i Allahut, ia ktheu ai. “Koka e ēėshtjes ėshtė islami, shtylla
ėshtė namazi kurse kulmi ėshtė xhihadi”, u pėr gjigj Pejgamberi. Pastaj tha: “A dėshiron tė tė
tregoj pėr supervizorin e gjithė kėsaj? Po si jo, o i Dėrguari i Allahut. Atėherė ai e kapi gjuhėn e tij
dhe tha: “Ruaje kėtė”. I thashė: O Pejgamber i Allahut, a do tė pėrgjigjemi edhe pėr atė qė flasim?
“I mjer ti o Muadh, ta merr mendja se diē tjetėr i pėrmbys njerėzit me fytyrė nė zjarr - ose ka thėnė
- me hundė, pėrveē tė korrurat nga gjuhėt e tyre.” Shokėt e Pejgamberit sal-lall-llahu alejhi vesellem,
sahibėt, vashdimidht kėrkonin kėshilla dhe udhėzime nga i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu
alejhi vesel-lem. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Zbatimi i pesė konditave islame shkakton futjen
nė xhennet. Vlera e xhihadit nė ruajtjen e parimeve islame nė ngritjen lartė tė Fjalės sė Allahut
xh.sh. Fjalėt e pakontrolluara, pėrkatėsisht, gjuha shkakto futjen nė zjarr.
30. Transmetohet nga Ebu Tha’lebe El-Hushenijji, Xhurthum b. Nashir, radijellehu anhu, ky nga i
Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ve seleme, i cili ka thėnė: “Vėrtetė Allahu i Madhėruar i ka
caktuar farzet, ju mos i lini pas dore. I ka caktuar kufijtė (dėnimet) pėr Ēdo gjė, ju mos i tejkaloni.
I ka ndaluar disa gjėra, ju mos i praktikoni. Ka heshtur ndaj disa gjėrave - mėshirė pėr ju, jo nga
harresa - ju mos ekzaminoni (hulumtoni) nė to”. Muslimani ėshtė i urdhėruar ti zbatoj detyrat
obligative. Gjithashtu ėshtė i obliguar t'iu shmanget ndalesave fetare dhe tė jetė i pėrmbajtuar nė
korniza ligjore Islame. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Moseksplorimi (kėrkimi) i gjėrave pėr tė cilat
ka heshtur Feja Islame.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

7 Re: 20 Porosi te Muhamedit.as. prej 06.01.09 14:20

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Dyzet hadithe tė Imam Neveviut

31. Transmetohet nga Ebul-Abbas Sehl b. Sead Es-Saidij radijellehu anhu, i cili ka thėnė: Erdh
njė njeri te Pejgamberi, salallahu alejhi ve seleme dhe tha: O i Dėrguari i Allahut: Mė trego njė
punė, tė cilėn nėse e punoj do tė mė dojė Allahu dhe do tė mė duan njerėzit? “Pėrmbahu (bėhu
asket) nė kėtė botė do tė dojė Allahu, kurse pėrmbahu nga ajo qė ėshtė te njerėzit do tė duan
njerėzit”. Hadithi sugjeron zhvlerėsimin e kėsaj bote njėkohėsisht tėrheq vėmendjen nga
mashtrimi i saj. Bindja nė atė qė posedon Allahu duhet tė jetė mė e fortė ndaj asaj qė posedon
njeriu.
32. Transmetohet nga Ebu Saidi, Sa’d b. Sinan El-Hudrij, radijellahu anhu se i Dėrguari i Allahut
salallahu alejhi ve selem, ka thėnė: “Nuk lejohet shkaktimi i dėmit ndaj (atij qė nuk ka dėmtuar) as
ndaj (atij qė ka dėmtuar) nė mėnyrė jo tė ligjshme." Ky hadith llogaritet ēereku i jurisprundencės
islame. Hadithi nė fjalė ka shkaktuar qė juristėt islam tė nxjerrin dispozita dhe nėndispozita
themelore tė Sheriatit Islam: dėmi shuhet sipas mundėsisė, dėmi mėnjanohet, dėmi nuk
mėnjanohet me mekanizėm tė ngjashėm, dėmi i rėndė shpaguhet me dėmė mė tė lehtė, dėmi
individual ndaj dėmit shoqėror rezistohet.
33. Transmetohet nga Ibn Abbasi, radijellahu anhuma, se i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ve
seleme, ka thėnė: “ Sikur njerėzve t'iu jepej ajo qė ata kėrkojnė do tė kishte tė tillė qė kėrkojnė
pasurinė dhe jetėn e tė tjerėve. Ai qė paditė duhet tė paraqes dėshmi kurse betimi ėshtė pėr atė
qė e mohon (padinė)." Ai qė paditė duhet tė sjell dėshmi, ndėrkaq betimi mbetet pėr tė akuzuarin
nė rastė tė mohimit tė akuzės.
34. Transmetohet nga Ebu Said El-Hudriu, radijellahu anhu, i cili ka thėnė: "E kam dėgjuar tė
Dėrguarin e Allahut salallahu alejhi ve seleme, duke thėnė: "Kush e sheh nga ju ndonjė tė keqe le
ta ndryshojė me dorėn e vetė e nėse nuk mundet atėherė me gjuhė por nėse nuk mundet atėherė
me zemėr mirėpo kjo ėsht (shkalla) e besimit mė tė dobėt". Vepra e keqe luftohet sipas
mundėsiėsė, pėrkatėsisht, mekanizmit tė cilin e posedon muslimani. Vepra e keqe duhet ndalur
me dorė, nėse nuk ėshtė e mundur me dorė atėhetė duhet kėshilluar, nėse edhe kjo nuk mund tė
ndodhė atėhetė mė sė paku qė mund tė bėhet tė mos pajtohet me zemėr me atė qė bėnė vepra
tė kėqija por kjo ndodhė me muslimanin qė ka rėnė niveli i besimit tė tij nė shakllėn mė tė ultė.
35. Transmetohet nga Ebu Hurejreja radijellahu anhu, i cili ka thėnė: i Dėrguari i Allahut salallahu
alejhi ve seleme, ka thėnė: “Mos xhelozoni, mos ngritni ēmimin (gjatė shit-blerjes), mos urreni,
mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, mos garoni nė shitblerje dhe bėhuni robėr tė Allahut, vėllezėr.
Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėnė padrejtėsi, nuk e tradhton, nuk e gėnjen, nuk e
nėnēmon. Dėvotėshmėria ėshtė kėtu duke bėrė me shenjė nė krahėrorin e tij tri herė. Urrejtja
ndaj vėllait tė vetė mjafton pėr njeriun t'i llogaritet vepėr e keqe. Muslimani ndaj muslimanit ka tė
ndaluar - ėshtė haram: gjakderdhja, pasuria dhe nderi i tij”. Nga hadithi nxirret pėrfundimi: Morali i
keq sipas Sheriatit islam ėshtė krim i pikėzuar. Zemra ėshtė ajo nga e cila buron frika dhe droja
ndaj Allahut xh.sh.
36. Transmetohet nga Ebu Hurejre, radijall-llahu anhu, ky nga Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve
sel-lem, i cili ka thėnė: “Kush ia lehtėson besimtarit njė brengė nga brengat e kėsaj bote, Allahu
nga ai do ta largojė njė brengė nga brengat e Ditės sė Kijametit. Kush ia lehtėson atij, i cili ėshtė
nė vėshtirėsi, Allahu do t’ia lehtėsojė atij nė kėtė dhe botėn tjetėr. Kush ia mbulon (njė tė metė)
muslimanit, Allahu do t’ia mbulojė atij nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. Allahu do tė jetė nė ndihmė tė
robit, gjersa ai ėshtė nė ndihmė tė vėllait tė tij. Kush ndjek rrugėn qė nė tė tė kėrkojė dituri, Allahu
do t’ia lehtėsojė rrugėn pėr nė xhennet. Asnjėherė nuk do tė tubohen grup njerėzish nė njė shtėpi
tė Zotit qė tė lexojnė Librin e shenjtė (Kur’an) dhe tė studiojnė atė dhe mbi ata tė mos zbresė
qetėsia dhe t’i mbulojė mėshira, t’i rrethojnė engjujt, dhe Allahu tė mos i pėrmend ndėr tė
zgjedhurit e Tij. Atė qė vepra e tij (e mirė jo e pėrsosur) e ka frenuar nuk mund krenaria e
prejardhjes me e lartėsuar”. Shpėrblimi te Allahu xh.sh. do tė jetė prej llojit tė veprave qė ka
paraqitur njeriu. Shpėrblimi pėr lehtėsi do tė jetė lehtėsimi kurse pėr mosbesnikėri do tė jetė
pakėnaqėsia. Shpėrblimi pėr mbulesė do tė jetė mbulesa. Nga hadithi nxirret pėrfundimi:
Udhėzimi i zemrave pėr nė rrugė tė drejtė ėshtė kompetencė e Krijuesit tė gjithėsisė. Besimtari
duhet vazhdimisht tė kėrkojė udhėzimin e Allahut xh.sh. qė ta udhėzojė. Nga hadithi konstatohet
vlera e leximit dhe e studimit tė Kur'anit famėlartė si dhe velera e pendimit dhe tė kėrkuarit falje
nga Zoti i botrave.
37. Transmetohet nga Ibn Abbasi, radijellahu anhuma, ky nga i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi
ve seleme, i cili ka treguar nga Zoti i tij i Madhėruar: “Vėrtetė Allahu i ka caktuar veprat e mira dhe
veprat e kėqia. Pastaj kėtė e ka sqaruar: ai i cili ka vendosur tė bėjė njė vepėr tė mirė, por atė nuk
e ka bėrė. Te Allahu ajo (vepėr) do tė shkruhet vepėr e mire, e plotė. Por, ai qė ka vendosur tė
bėjė njė vepėr tė mirė dhe e ka zbatuar, Allahu do t’i shkruaj nė Madhėrinė e Tij dhjetė vepra tė
mira, deri nė shtatėqind shpėrblime dhe mė shumė. Ai qė ka vendosur tė veprojė njė vepėr tė
keqe por nuk e ka zbatuar, Allahu do ta shkruaj atė vepėr si vepėr tė mirė, tė plotė, por nėse ka
vendosur tė bėjė njė vepėr tė keqe por nuk e ka zbatuar, Allahu do tė shkruaj nė Madhėrinė e
Vetė, njė vepėr tė keqe”. Mėshira e Allahut ndaj besimtarėve ėshtė e gjerė, falja e Tij ėshtė
gjithpėrfshirėse dhe dhuntitė e Tij janė tė pakufizuara. Allahu xh.sh. nuk do tė dėnoj atė i cili ka
menduar tė veproj njė vepėr pėr derisa ai tė mos e realizoj atė vepėr. Nga hadithi nxirret
pėrfundimi: Besimtari gjithnjė duhet tė vendos qė tė bėjė vepra tė mira duke shpresuar gjithnjė nė
shpėrblimin e Allahut fuqiplotė.
38. Transmetohet nga Ebu Hurejre, radijellahu anhu, i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ve
seleme, ka thėnė: “Vertetė Allahu i Madhėruar, ka thėnė: Ai qė tregon armiqėsi ndaj mikut
(besimtarit) Tim, Unė atij do t’i shpall luftė. Nuk mund tė afrohet robi te Unė me diē mė tė dashur
pėr Mua se sa me ato gjėrat me tė cilat e kam obliguar (farzet). Robi Im vazhdon tė afrohet te
Unė me ibadete nafile derisa atė Unė ta dua. E kur atė Unė ta dua, do tė jem tė dėgjuarit e tij qė
dėgjon, tė pamurit e tij qė sheh, dora e tij me tė cilėn punon dhe kėmba e tij me tė cilėn ecė. Nėse
ai kėrkon prej Meje diē, do t’i pėrgjigjem, e nėse kėrkon mbrojtje nga Unė, do ta mbrojė”.
Besimtari i sinqertė dhe i dėvotshėm ēmohet dhe respektohet pėr faktin se ai ka flijuar veten nė
zbatimin e urdhėrave tė Allahut xh.sh.
39. Transmetohet nga Ibn Abbasi, radijellahu anhuma, se i Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi
ve sel-leme, ka thėnė: “Vėrtetė Allahu nga ummeti im e ka fshij (zhduk) mėkatin qė shkaktohet pa
qėllim, nga harresa dhe nga presioni”. Allahu i madhėrishėm nuk i merr parasysh mėkatet qė
shaktohen pa qėllim, nga harresa ose nga presioni i jashtėm. Nga ana tjetėr mėkati i shkaktuar
me pėrcaktim dhe vendosmėri merret parasysh dhe pėrcaktohet dėnimi enkas pėr tė. Nga hadithi
nxirret pėrfundimi: Pas Ēdo vėshtirėsie pason lehtėsimi.
40. Transmetohet nga ibn Omeri radijellahu anhuma, i cili ka thėnė: I Dėrguari i Allahut salallahu
alejhi ve selem, mė kapi pėr dy krahėrorėt dhe, mė tha: "Bėhu nė kėtė botė sikur tė jesh i huaj
ose udhėtar". Ibn Omeri radijellahu anhuma, thoshte: Kur tė flejsh mos e pritė mėngjesin, kur tė
zgjohesh, mos e pritė mbrėmjen. Shfrytėzo shėndetin para sėmundjes, shfrytėzo jetėn para
vdekjes. Besimtari duhet tė nxitoj pėr tė bėrė vepra tė mira, tė shtoj respektin dhe nėnshtrimin
ndaj urdhėrave tė Fesė pėr faktin se nuk dihet ēasti i vdekjes kur do tė ndodhė.
41. Transmetohet nga Ebu Muhamed, Abdullah ibn Amr ibn El-Asi, radijellahu anhuma, i cili ka
thėnė: i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ve seleme, ka thėnė: "Askush prej jush nuk ka besimin
e pėrsosur, pėr deri sa pasionet e tij tė mos pasojnė atė pėr ēka jam dėrguar”. Veprat duhet tė
jenė nė kontinuitet tė plotė me Librin e Allahut (Kur'anin) dhe Sunnetin e Pejgamberit sal-lall-llahu
alejhi vesel-lem. Pjesė urgjente e besimit ėshtė asistenca e sunnetit tė Pejgamberit sal-lall-llahu
alejhi vesel-lem.
42. Transmetohet nga Enesi, radijellahu anhu,i cili ka thėnė: E kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut
salallahu alejhi ve seleme: “Allahu i madhėruar, ka thėnė: O biri i Ademit, pėr deri sa mė lutesh
Mua dhe shpreson te Unė, do tė falė tė gjitha ēka ke vepruar. O biri Ademit sikur qė mėkatet tua
tė arrijnė te vranėsirat nė qiell, nėse kėrkon falje nga Unė, Unė do tė falė. O biri Ademit, nėse te
Unė vjen me mėkate tė mėdha sa toka pastaj mė ke takuar Mua pa mos me mė pėrshkruar shok
edhe Unė do tė vij me tė njejtėn sasi me falje”. Lutja ėshtė shkak qė inicon pranimin e saj pasi tė
ishin plotėsuar tė gjitha kushtet paraparake. Motivi kryesorė i faljes sė mėkateve ėshtė besimi nė
Allahun Njė, ai qė posedon momoteizmin e posedon motivin kryesor tė faljes kurse ai qė nuk e
posedon, nuk e posedon mekanizmin kryesorė.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi