Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Pozita Gjeografike e rajonit Verior-veri , Alpet Shqiptare
Ēėshtje tė leksionit: Rajoni Verior dhe Verilindor, Pozicioni gjeografik , Nėnnjėsitė pėrbėrse , Alpet Shqiptare , Nėnrajoni Verilindor.
Rajoni Verior dhe Verilindor shtrihet nė veri tė luginės sė lumit tė Shkumbinit tė Mesėm dhe tė degės sė tij tė Qarrishtės. Duke pėrfshirė relievin malor, vazhdon deri nė kufirin shtetėror tė Shqipėrisė me Malin e Zi, Kosovėn dhe ish-RJ tė Maqedonisė. Siē shihet, ky rajon ka shtrirjen mė tė madhe nė Shqipėri. Pozita gjeografike e Rajonit Verior e Verilindor. Pozita mė veriore dhe verilindore gjeografike; Mė afėr brendėsisė sė gadishullit tė Ballkanit, me tė cilin lidhet me: gryka (Drinit tė Zi, Morinit, Bashkimit-Vermosh) dhe qafa tė shumta (Shishtavecit, Prushit, Morina, Pejės); Shpesh ndahet me kėtė brendėsi nėpėrmjet kodrave dhe maleve tė ulta, sidomos nė malėsinė e Has-Gjakovės. Tė gjitha kėto bėjnė qė tė jetė i ndjeshėm ndikimi kontinental nė tiparet dhe fizionominė e peizazhit tė rajonit. Pozita gjeografike e Rajonit Verior e Verilindor. Komunikimi me peizazhet mesdhetare lidhen me: Distancėn e shkurtėr. Grykat dhe luginat tėrthore: Drinit, Matit, Shkumbinit etj . Vargjet malore me lartėsi tė ndryshme, tė larta dhe pengues, por edhe tė ulėt, jo pengues tė ndikimit mesdhetar. Tė gjitha kėto e bėjnė dominues karakterin mesdhetar tė peizazhit. Pozita gjeografike e favorshme pėr lidhje midis bregdetit dhe brendėsisė sė Ballkanit. Pozitė tranzite – vlerė e shfrytėzuar qysh nė antikitet, nė mesjetė dhe mė von. Ndėrprerė nė ½ e dytė tė shek. XX-te, kur rajoni pati pozitė tė izoluar . Rivlerėsuar pas vitit 1990. Rivendosjen e komunikimit me Kosovėn dhe Malin e Zi; Autostrada Durrės – Prishtinė. Superstrada Gjakovė-Lezhė (ide). Aeroporti i Kuksit . Vėshtirėsi pėr tė komunikuar me metropolin e vendit dhe Rajonin Perėndimor. Nė kushtet aktuale dhe me ndėrtimin e infrastrukturės sė nevojshme Pozita gjeografike e rajonit mundėson: lidhjet me rajonet e tjera nė Shqipėri, me trevat e tjera shqiptare dhe me vendet e tjera tė Evropės Juglindore . Krijimin e eurorajoneve: Kuksit ,Dibrės.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Kushtet Natyrore
Ndėrtim dhe strukturė gjeologjike tė larmishme, tepėr tė ndėrlikuar, me evolucion kompleks dhe jo tė njėjtė; Pasuri tė larmishme minerare dhe me vlera industriale; Reliev malor, me kontraste
tė mėdha, shumė i copėtuar, me ofertė tepėr tė kufizuar pėr toka tė punueshme, por me ofertė tė pasur pėr zhvillimin e turizmit, blegtorisė, pylltarisė etj; Klimė e larmishme, me ofertė tė pasur pėr zhvillimin e disa degėve tė bujqėsisė dhe sidomos tė turizmit; Pasuri
tė mėdha ujore e potencial tė madh hidroenergjetik . Toka tė degraduara nga erozioni; Bimėsi e larmishme, e pasur me pyje ahu, halorėsh, dushku; Veēori tė pėrgjithshme. Botė e larmishme shtazore, me rėndėsi ekonomike dhe turistike; Vendbanime tė rralla, tė vogla, me arkitekturė karakteristike; Popullsi e rrallė e vendosur kryesisht nė lugina dhe gropa, me prirje pakėsim i vazhdueshėm nga emigrimi: rrethi i Tropojės – 37,5 %, Pukės - - 29,7 %, Mirdita – 26,5 % popullsi nė vitin 2001 nė krahasim me 1989; Popullsi e pakėt qytetare, shkallė e ulėt urbanizimi: Rrethi i Pukės -17,5 %, Dibra 16,4 %, Tropoja 26,8 %, Mati 22,8 %,
Kuksi 26,1 %. Shkallė mė e kufizuar e emancipimit tė popullsisė; Bujqėsi e kufizuar nė lugina, ndėrsa nė male kryesisht blektori; Forma jo tė pakta tė ekonomisė sė mbyllur, me shkembime shumė tė kufizuara; Industri energjetike (hidroenergji), minerare dhe metalurgji me ngjyra
me cikėl tė plotė dhe tė pjesėshme e specializuar nė nėnrajone tė veēanta; Rrjet transporti i kufizuar; Nė pėrgjithėsi mund tė klasifikohet rajon pasiv, njė hapėsirė qė po braktiset; deri tani impulse tepėr tė kufizuar zhvillimi nė sektorė tė kufizuar; Mundėsi tė
mira zhvillimi tė lidhura me: Pozitėn tranzite; Pasuritė e mėdha natyrore, nėntokėsore dhe sipėrfaqėsore: ujė, pyje, minerale, me mundėsi tė mėdha shfrytėzimi pėr tė ardhmen; Ofertėn e pasur turistike: trashėgimi e larmishme natyrore e kulturore. Krijimin e eurorajoneve:
Kukės, Dibėr etj. Projektet dhe marrėveshjet financiare pėr Programin e Fqinjėsisė (janar 2005) tė Ballkanit Perėndimor; projektet Rajonale CARDS dhe Intereg . Ndihmė e veēantė pėr shtetet e Ballkanit Perėndimor. Duke u nisur nga natyra shumė e larmishme dhe popullimi e
zhvillimi ekonomik jo i njėjtė, nė kėtė rajon dallohen dy nėnrajone:

Alpet Shqiptare dhe Nėnrajoni Verilindor. Tek ky i fundit dallohen:
Malėsia e Hasit dhe e Gjakovės; Lugina e Drinit tė Zi dhe vargu malor i Korabit; Malėsia Pukė- Mirditė dhe malet e Lurės; Lugu i Matit dhe vargjet e Skėnerbeut; Malėsia e Martaneshit, Gollobordės dhe Ēermenikės; Nėnrajoni i Alpeve Shqiptare. Pozita gjeografike, kufijtė,
madhėsia: Nė V tė Drinit . Nė L tė Ultėsirės sė Shkodrės; Nė L tė gropės sė Tropojės . Kufiri V, VL e VP . konvencional . Gjatėsia P-L - 64 km, Gjerėsia V-J - 60 km, Sip. rreth 2000 km2.

Pozita gjeografike mė veriore nė vend kushtėzon: Nė aspektin natyror – karakterin alpin tė peizazhit . B. nė aspektin social, ekonomik, politik: nė rrethet: Shkodėr, Malėsia e Madhe dhe Tropojė . larg qendrave urbane e shkėputur nga qendrat urbane tė natyrshme, pasojė e 1913, larg rrugėve tė
transportit; vėshtirėsi pėr pėr t’u ndėrlidhur midis zonave pėrbėrse; tė rrethuar nga kufij shtetėrorė tė ngrirė, tė konsideruar armiqėsorė (sidomos nė ½ e dytė shek. XX) Tė gjitha kėto kushtėzuan karakterin tepėr tė izoluar, me pasoja negative: veēansi tė zhvillimeve sociale
dhe ekonomike , ekonomi e mbyllur mė e shprehur; nivel i ulėt i zhvillimit ekonomik; rrujatje dhe transmetim i njė trashėgimie tė pasur materialo-shpirtėrore; shkallė e kufizuar e emancipimit tė popullsisė sė Alpeve. Qė pozita gjeografike tė ndikojė pozitivisht duhet: zhvillimi i rrjetit tė transportit lidhja dhe vendosja e shkėmbimeve me rajonet e vendit; vendosja e shkėmbimeve me trevat e tjera jashtė kufirit; lidhja me qendrat urbane tė natyrshme jashtė kufirit. Kushtet natyrore: Tepėr tė larmishme, Karakter alpin tepėr i ashpėr. Ndėrtimi
gjeologjik: tre zona gjeologjike: Alpet, Gashit, Cukali si nėnzonė e KC. marrėdhėnie mbihipse midis zonave tektonike; mbizoterimi gėlqerorėve tė mesozoit; Pėrhapje e kufizuar e terrigjeneve tė vjetėr (rreshpe) dhe tė rinj (flish); pėrhapje e kufizuar e magmatikėve nė VL.
Rėndėsi tė madhe morfologjike ka dolomitizimi i gėlqerorėve . Veēoritė e relievit: Morfologjia : Tepėr e larmishme; Kontraste tė mėdha; Shumė e copėtuar; Shumė e ashpėr. Pasojat: Larmi dukurish fiziko- gjeografike .Vėshtirėsi pėr t’u lidhur midis njėsive fqinje; Ndikim i fuqishėm nė popullim, nė tiparet sociale deri nė karakterin e sjelljen e njerėzve. Alpet kanė formėn e kupolės sė madhe. Pasojat: Luginat dhe kurrizet me shpėrndarje rrezore, qė lidhet me ndryshimin e amplitudės sė lėvizjeve diferencuese midis qendrės dhe rrethinave . Ndryshime klimatike nė
drejtim vertikal; Ndryshime tė tjera nė vertikal: hidrografisė, tokave, bimėsisė. Vendosje karakteristike nė formėn e rrathėve bashkėqendrorė tė brezave tė tokave dhe tė bimėsisė. Hipsometria e Alpeve Reliev i theksuar malor, Amplitudė e madhe hipsometrike mbi 2500 m Lartėsia mesatare 1136 m. Katet hipsometrike: Mbi 1000 m – 75 % . Nėn 1000 m -
25 %. Mbi 2000 m - 7 %. 200 – 800 m - 29 % lug. kryesore; 800 – 1400 m – 44 % blloqe malore; 1400 – 2694 - kreshta malore tė larta. Pasojat e relievit tė ashpėr malor: Relievi - komponenti kryesor, bazė i peizazhit gjeografik Ofertė shumė e varfėr pėr toka bujqėsore, vetėm nė
lugina; Ofertė shumė e pasur pėr aktivitete tė tjera: turizmė, pylltari etj.

MORFOGJENEZA: Tipi i relievit strukturoro – eroziv Alpet pėrbėjnė njė pllakė tė fuqishme nė trajtėn e njė monoklinori tė madh, qė dallohet pėr: pjesėn qendrore shumė tė gjerė; rėnie shumė tė butė (10-150) drejt VP. copėtim i madh tektonik . Nė strukturėn monoklinale: kreshta monoklinale, lugina subsekuente dhe obsekuente . Tipi i relievit strukturoro – eroziv . Gjatė zhvillimit neotektonik: Zona tektonike e Alpeve- lėvizje me tendencė tė vazhdueshme nė ngritje
mesatare deri intensive dhe nga mbizotėrimi i regjimit nė tėrheqie; Zona tektonike e Cukalit: lėvizje nė ngritje tė vazhdueshme, por me regjim mbizotėrues nė ngjeshje . Mospėrputhje tė morfologjisė me strukturėn: Kollatė, Pėrroi i Thatė, Nikajve. Nė strukturėn shkėputse:
Karakteri bllokor dhe luspor . Morfologji e lidhur mė tepėr me strukturėn shkėputėse . Relievi glaciar: Akullzim mė i zhvilluar . Veprim mbi 1600 -1800 m, ndėrsa gjuhėt mbi 450 m. Forma akullnajore: cirqe tė llojeve tė ndryshme . Lugina akullnajore, pragje, shpatullime,
morena . Reliev karstik: Kushte optimale pėr karstin: Pėrhapja e madhe e gėlqerorėve tė T3 – J1 dhe tė Cr2; Trashėsia e madhe e gėlqerorėve; Copėtimi i madh i tyre nga tektonika; Klima e ftohtė etj. Forma karstike mė tė shumta deri 800 m. Forma nivo-karstike dhe karstiko-glaciare mbi 800 m; Relievi lumor: Lugina me origjinė komplekse: Akullnajore , Erozive , Tektonike . Ndryshimi i morfologjisė. Ndėrthurje e zgjerimeve me ngushtimet . Relievi erozivo-denudues, Kone, detet gurrore, Shėmbje, Forma erozive sipėrfaqesore dhe tė koncentruara ,rėshqitje;

Klima ėshtė malore (alpine): Me verė tė freskėt dhe dimėr tė gjatė, tė ashpėr, me ngrica dhe reshje tė shumta dėbore. Temperatura ulet nga rrethinat drejt qendrės. Temperatura mesatare vjetore nga rreth 7 0 C nė 10 0 C , e janarit nga - 3 0 C nė 3 0 C dhe e korrikut nga rreth 15 – 16 0 C nė rreth 20 0 C. Ka raste qė nė dimėr temperatura zbret deri nė – 18 - 200
C .
Klima. Pėr shkak tė relievit malor aty bien mė shumė reshje se kudo nė Shqipėri. Sasia e tyre rritet nga lindja (rreth 1800 mm) drejt perėndimit (rreth 3100 mm/vit). Kjo rritje lidhet me shkarkimin e reshjeve nė pjesėn perėndimore. Vend tė madh deri kryesor zė dėbora, qė
fillon tė bjerė nga mezi i vjeshtės deri nga mezi i pranverės. Trashėsia maksimale e saj i kalon 3-4 m. Nė shpatet mė dėborė tė shumtė dhe me kushte tė tjera tė pėrshtatshme shfaqen edhe ortekėt. Hidrografi alpine: Dallohet pėr: pasuri tė mėdha ujore; Lumenjtė e shumtė kanė rrjedhje tė shpejtė, ujė tė bollshėm, tė pastėr e tė ftohtė. Regjim nivo-pluvial me prurjet maksimale nė pranverė, madje edhe nė fillim tė verės. Kjo lidhet me furnizimin e tyre me ujė nga shkrirja e dėborės. Dy zona hidrografike: lindore (Valbona) mė shumė alpine dhe Malėsia e
madhe mė shumė karstike. Sasia e konsiderueshme e ujit dhe pjerrėsia e madhe e shtretėrve kushtėzon rezervat e mėdha hidroenergjetike tė lumenjėve alpinė. Lumenjtė kryesorė : Shala, me prurje mesatare rreth 33 m3/sek; Valbona (35 m3/sek), Curraj Nikaj (15 m3/sek); Cemi (26 m3/sek), dhe Kiri (17 m3/sek). Ndodhen rreth 30 liqene akullnajore, si liqenet e Gashit dhe tė Jezercės. Ato kanė rėndėsi tė madhe ekologjike dhe turistike. Burime tė mėdha: Okolit, Vuklit, Valbonės, Shoshanit, Dunishės, Berizhdolit etj. Tokat, Me shtrirjen mė tė madhe: tokat murme pyjore dhe tė kafenjta. Nė lartėsitė mbi 1200 m shpesh shfaqen rokat livadhore malore; Kanė shtrirje mė te ulet ne drejtim vertikal se ne rajonet e tjera; Ato janė mė pjellore nė luginat dhe tė varfėra nė shpatet e maleve tė pėrfshira nga erozioni. Bimėsia dhe bota shtazore. Tė pasura dhe tepėr tė larmishme. Kjo lidhet me mozaikun e theksuar tė kushteve ekologjike dhe edafike; 32 % e territorit mbulohet me bimėsi; Me kėto kushte lidhet: Inversioni i vendosjes sė kateve bimore . Numur i madh i llojeve bimore endemike dhe relikte. Bimesia dhe bota shtazore. Bimėsia ėshtė kryesisht e tipit tė Europės Qendrore dhe pėrbėhet nga dushqet, ahishtet, halorėt e kullotat alpine.

Katet bimore: Dushqe deri 800-1000m; pylli i gėshtenjės 2620 ha; kati i ahut 400-1800 m nė Vermosh, Cem, Shalė, Valbonė, Cukal, Gash, Nikaj, Mėrtur; kati i arnishteve (arni i kuq). Pyje pishe: Nikē, Vukėl, Vermosh, Kukaj, Ēerem; bredhi i bardhė; mėshtekna nė Lindje dhe bredhi i zi nė Ragam. Ndėr kafshėt e egėra dallohen: ariu i murmė, macja e egėr, dhija
e egėr, kunadhja, derri i egėr, ndėrsa nga shpendėt shqiponja etj. Njėsitė pėrbėrse tė Alpeve Shqiptare. Blloku i Jezercės; Malėsia e Madhe me disa kurrize malore, blloqe e male tė larta si: Bjeshkėt e Namuna me maja tė thepisura dhe tė larta (2400-2550 m), disa pllaja karstike (Veleēik-Bridashė), me forma tė shumta karstike dhe disa lugina (Cemit, Pėrroit tė Thatė etj). Nė jug tė kėsaj malėsie shtrihet lugina e Pėrroit tė Thatė dhe e Kirit si dhe kurrizet malore Maranaj – Biga e Gimajve dhe Cukal – Biga e Gimajve; Lugina e Shalės; Kurrizi Toplanė - Maja e Boshit, qė nė veri bashkohet me kurrizin Mėrtur – Zhabore dhe ndahen nga lugina e Currajt; Lugina e Valbonės; Malėsia e Gashit. Pasuri tė shumta natyrore, larmi tė theksuar, pasuri tė shumta uji tė pastėr e me rezerva hidroenergjetike, pyje e pasuri floristike; ajėr tė pastėr e klimė tė shėndetshme; minerale metalike e jometalike,
bukuri mahnitėse tė peizazhit, mjedis tė pastėr. Pasuri tė mėdha tė trashgimisė natyrore dhe kulturore: disa zona tė mbrojtura: Rezervati Strikt i Mbrojtur i Luginės sė Gashit (3000 ha), Parku i Thethit dhe i Valbonės, qė sė bashku me zonėn e Vermoshit dhe zonat kufitare nė Kosovė e Mal tė Zi, do tė formojnė Parkun Ballkanik tė Paqes; Shumė monumente natyre, si: Shpella e Pucit (5 km e gjatė), Kanioni i Grunasit nė Theth, kanioni i Valbonės, Vulfenia e Shtegut tė Dhėnėve (habitati i bimės endemike) etj. Rezervati strikt i mbrojtur – lugina e Gashit, 3000 ha. Ndodhet nė pellgun ujėmbledhės tė lumit tė Gashit ,Pėrbėhet kryesisht nga magmatikė dhe gėlqerorė , Reliev i thyer dhe i copėtuar dhe me kontraste shumė tė mėdha hipsometrike, nga rreth 430 m nė 2312 m; format e lidhura me veprimin e akujve: cirqet tė thjeshtė, kompleks dhe komplekse cirqesh; kreshta, pragje, lugje , Lugina akullnajore, si: lugina e Gashit dhe e Sylbicės , klimė mesdhetare malore ,ujėra tė shumta dhe tepėr tė pastra , biodiversitet tė pasur bimor dhe shtazor pyje tė pėrbėra kryesisht nga ahu me moshė mbi 150 vjeēare, pisha, rrobulli, bredhi,livadhe alpinė (bjeshkėt), bimėt endemike dhe subendemike ,gjitarė tė mbėdhenj dhe tė marrė nė mbrojtje nga konventat, si: ariu i murmė, rrėqebulli, dhija e egėr, kaprolli, derri i egėr; lundra etj; Shendė tė rrallė: gjeli i egėr, shqiponja . E pasur trashėgimia materialo-shpirtėrore . Veēanėrisht kujtesa popullore ėshtė e pasur me simbole, legjenda, gojėdhėna dhe toponime nga kreshnikėt, zanat dhe patriotėt Mic Sokoli, Bajram Curri etj. Shumė i pasur ėshtė folklori i zonės, si; vallja e famshme e Tropojės. Janė tė shumta vlerat etnografike, ndėr tė cilat dallohen: veshjet e grave dhe e burrave etj. Parku Kombėtar i Thethit (2630 ha). Gjendet nė Alpet e Shqipėrisė, nė pellgun ujėmbledhės tė lumit tė Thethit (rrjedhja e
sipėrme e lumit tė Shalės). Pėrbėhet kryesisht gėlqerore; Natyrė alpine, Forma tė veēanta tė relivit lumor, akullnajor; Pasuri dhe larmi ujore: burime karstike, rrjedhje alpine . Habitate tė larmishėm; pėrmbysje karakteristike tė vendosjes sė kateve bimore; Diversitet tė lartė bimor (numurohen rreth 1100 lloje bimėsh); numrin e madh tė bimėve endemike dhe bimėve mjeksore e eterovajore; Botė e larmishme shtazore, gjitarė, midis tyre edhe shumė tė rrallė: rrėqebulli, macja e egėr, ariu , disa lloje shpendėsh: gjeli i egėr, shqiponja etj. Shumė e pasur ėshtė trashėgimia materialo shpirtėrore e popullsisė, qė jeton nė kėtė park .
PK Lugina e Valbonės (8000 ha) .Ndodhet nė Alpet Lindore tė Shqipėrisė, nė pellgun ujėmbledhsė tė lumit tė Valbonės, nė lartėsitė 610-2570 m mbi nivelin e detit. Pėrbėhet kryesisht nga gėlqerorė; Reliev i pėrthyer dhe me kontraste tė mėdha natyrore, me forma relikte tė relievit akullnajor. Klimė mesdhetare malore (alpine) me dimėr tė ashpėr dhe verė tė freskėt .Bimėsi e pasur dhe e larmishme. Interesantedhe me vlera ekologjike janė pėrzjerjet e hormoqit me ahun dhe pishėn e zezė, pylli i hormoqit endemik. Nė livadhet mbi pyllin ka luleshumėngjyrshe dhe boronicė me korkra tė shijshme. Parku konsiderohet si rezervate tė rėndėsishme tė tė gjitarėve tė mėdhenj si ariu i murmė, ujku, rrėqebulli, kaprolli, dhija e egėr, Ujėrat e pastėrta e tė ftohta tė Valbonės dhe degėve tė saj janė tė pasura me peshq, sidomos tė lloit troftė. Parku dallohet pėr peizazhe mahnitės dhe tradita tė pasura tė popullsisė . Kėto pasuri mundėsojnė: zhvillimin e turizmit tė gjelbėr dhe tė bardhė, ekonomisė pyjore, blegtorisė e bletarisė; sigurojnė burime tė mėdha energjie tė pastėr etj.



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 02.05.12 16:44, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : Geography, Gjeografia fizike.)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Popullimi i Alpeve
Me shtrirje nė malėsinė homonime.
Drejtimet e zhvillimit ekonomik janė kushtėzuar nga shumė faktorė natyrorė, politikė, historikė dhe socialė: Shkallė e ulėt e
emancipimit; Vlerėsim i gabuar i rezervave dhe burimeve natyrore;Drejtim i gabuar i zhvillimit, i kushtėzuar nga zhvillimet politike dhe historike; Ndikim i fuqishem i kushteve natyrore. Deri nė vitet ’60 – ’70 tė shek. XX tė vetmet rrugė ,automobilistike ishin ato qė lidhnin zona tė vogla tė Alpeve si: Razmėn, Thethin, Prekalin etj. Edhe pas ndėrtimit tė disa rrugėve automobilistike, si: e Malėsisė sė Madhe, Valbonės, Ēeremit,. pėrsėri, pėr shkak tė gjendjes sė keqe dhe aktivitetit tė kufizuar ekonomik, lėvizja nė kėto rrugė mbeti e pakėt. Nė kushtet e izolimit tė theksuar, popullsia e Alpeve u mundua qė tė sigurojė jetesėn, duke kultivuar ēdo sipėrfaqe toke tė mundėshme.
Fermerėt punojnė tokėn e pakėt, mė shumė pėr konsum vetiak, duke aplikuar mė shumė ekonominė e mbyllur.Gjatė periudhės komuniste u shtua toka e punueshme nė shpate shumė tė pjerrta, tė mbuluara me shkurre Kjo u shoqėrua me aktivizimin e erozionit, qė i varfėroi vazhdimisht
tokat e punueshme. Gjatė kėsaj kohe u kultivuan mė shumė drithra, mė pak kulturat e tjera si patatet, pemėt frutore (gėshtenjat, kumbullat dhe mollėt) etj.Pėrsėri kjo sipėrfaqe mbeti e kufizuar, ngastra tė vogla, tė veēuara dhe me prodhime tė pakta. Pas vitit 1990 u ndėrpre hapja e tokave tė reja, ndėrsa tokat egsistuese u privatizuan. Braktisje e sipėrfaqeve tė konsiderueshme e tokave. Fermerėt punojnė tokėn e pakėt, mė shumė pėr konsum vetiak. Kontakte shumė tė vogla me tregun, ekonomi e mbyllur. 12 000 ha tokė e punueshme ose 6 % e sipėrfaqes sė tyre :tokė jo pjellore, nė shpate me kosto tė lartė; 0,3 ha pėr fermer ose rreth 0,02 ha/banor qė nuk nxit zhvillimin vendin kryesor e zenė drithrat e bukės, sidomos misri, foragjeret, frutikultura. Mori zhvillim blegtoria: bagti tė imta – mbi 100 000 krerė, ndėrsa gjedhi shumė pak nė Valbonė, Theth, Shalė, Vermosh, rrethinat dhe deri nė zonat katolike. Kushtet natyrore kufizojnė rritjen. Mer rėndėsi apikultura (rritja e bletėve) dhe mbledhja e
kėrpudhave pėr eksport; - Artizanati: pėrpunim leshi dhe druri; Pylltari: pyjet zenė 32 % tė sipėrfaqes, prodhim lėndė druri dhe dru zjarri. Industri: nxjerrja e bakrit - Palaj, Gushtė; boksideve- Kollatė; Industri elektrike: Fierzė, Koman – 1,1 Mv. Mundėsitė e zhvillimit: Shfrytėzimi i pyjeve . Hidroenergjia . Turizmi alpinistik. Turizmi i gjelbėr ,Turizmi kulturor , Turizmi i bardhė .Zhvillimi i kėtyre aktiviteteve do tė shėnojė njė mėnyrė tė re tė vlerėsimit dhe shfrytėzimit tė burimeve natyrore tė Alpeve, qė do tė sigurojė zhvillimin e qėndrueshėm dhe mirėqėnien e popullsisė sė tyre .

Pozita gjeografike. Shtrihet midis Liqenit tė Fierzės dhe Alpeve Shqiptare
,Kufiri lindor dhe verior - konvencional ,Sipėrfaqia 650 km2,Pozicion kalimtar nė aspektin: natyror , Social dhe shpirtėror , Ekonomik , E ndarė artificialisht nga qendrat tradicionale urbane;Larg akseve tė mėdha rrugore dhe tregėtare , Pozitė gjeografike e izoluar pėr njė kohė tė gjatė, Pėrpjekje pėr rivendosjen e lidhjeve tradicionale me qendrat urbane nė Kosovė; Mundėsi zhvillimi nė kuadėr tė eurorajonit tė Kuksit ose Prizrenit.

KUSHTET NATYRORE: Natyrė mė pak e ashpėr; Shtrirje mė e madhe e gropave, ka edhe sipėrfaqe tė sheshta dhe pak tė pjerrta ,Kontraste dhe pjerrėsi tė vogla tė kurrizeve malore ,Larmi e kufizuar
natyrore , Ofertė mė e pasur pėr bujqėsi nė krahasim me Alpet. Zonat e mbrojtura: RNM i Tejdrinit,Monumente Natyre: Likeni i Kuq,Shpella me Obor, Shpella qė tingėllon. Propozuar: Peizazhi i mbrojturi Valbonės,RNM i Pyllit tė Helshanit . Oferta natyrore. Pozitė gjeografike nė tė ardhmen nyje (me ndėrtimin e autostradės Durrės Prishtinė dhe superstrades Gjakovė-Lezhe; Pasuri minerare: bakėr, krom, kuarc etj . Kushte mė tė mira pėr bujqėsi dhe blegtori , kushte tė mira pėr zhvillimin e turizmit. Rajonizimi: Malėsia e Gjakovės, Malėsia e Hasit.

POPULLSIA. Popullim i hershėm dhe i vazhdueshėm; Nė pėrbėrje tė Pulatit deri nė shek. XVIII, malėsisė, malėsisė sė vogėl ose Gjakovės. Popullsi e ardhur mė tepėr nga Dukagjini . Numuri i Popullsisė:Rrethi , Dendėsia e popullsisė, Hasi 50 b/ km2, Kuksi 68 b/km2, Tropoja 26 b/km2. Janė 75 qendra tė banuara . Shpėrndarja nė drejtim vertikal e qendrave tė banuara: Nga 350 m nė 950 m mbi nivelin e detit . Deri 400 m janė 15 fshatra ose 20 % e tyre . 400 – 800 m 59 fshatra ose 79 % . Mbi 800 m 1 ose rreth 1 % e tyre. Popullsia . Deri nė 400 m 40 % e saj , 401 – 800 m 55 % e saj, Mbi 800 m 5 %. Sipas formave tė relievit: Nė rrethinat 10 % e popullsisė sė malėsive. Nė gropat 90 % nga tė cilėt: nė gropėn e Krumės 23 %, nė gropėn e Tropojės 66 %, nė gropat e veēuara 11 %, Struktura moshore e popullsisė: Fėmijė deri nė 14 vjeē: Hasi 39,9 %, Kukės 37 %, Tropojė 32,9 %. Tė moshuar: Hasi 4,8 %, Kuksi 5,3 %, Tropojė 6,9 %, Struktura e popullsisė sipas vendbanimit. Popullsia urbane: B. Curri me popullsi nė vitin 1989 12500 banorė, ndėrsa nėvitin 2001 kishte 6551 banorė; Kruma pėrkatėsisht 4600 banorė dhe 3218 banorė
, Fierza 2500 dhe 911, Kami - 43 disa tė dhėna tė tjera 129 mė 2001. Popullsia urbane . Kuksi 21,1 %, Hasi 16,4 %, Tropoja 26,8 %. Struktura gjinore e popullsisė, femrat zenė nė rrethin: Has 50.7 %, Kukės 49,8 %, Tropojė 49,8 %. Punėsimi nė bujqėsi: Has 63 % , Tropojė 57,7 %, Kukės 54,5 %, Punėsimi nė industri 2 - 4 % e popullsisė . Njėsitė etnografike: Malėsia e Gjakovės me shtrirje: Nė lindje deri nė rrafshin e Dukagjinit , Nė perėndim edhe nė Alpet lindore deri nė luginėn e Nikajt , Nė jug deri nė luginėn e Drinit , Nė juglindje deri tek lugina e Skatinės , Nė veri deri nė Ēerem , Dallohet pėr larminė e varianteve, ngjyrave dhe motiveve tė kostumeve popullore: Burrat – tirqe tė bardha
me shajak e gajtan tė zi anash , Gratė – pėshtjellak i gjerė me tė kuqen mbizotėruese dhe xhubletė nė luginėn e Nikajt , Malėsia e Hasit: Shtrirja Krumė – Kukės , Pėrbėhet nga: Hasi i Rrafshit ose i Butė
(Kosovė) me 60 fshatra dhe Hasi i Thatė ose i Gurrit me 24 fshatra , Hasi i Gurrit: Popullsia e quan vehten dukagjinas , Ushtron mė shumė blektorinė, ndėrsa nė mėrgim si furtarė, zejtarė dhe mullisa; Qendrat urbane ishin Prizreni dhe Gjakova , Tiparet e tė folurit mė tepėr nga malėsia e Gjakovės , Vepronte kanuni i Malėsisė; Banesa e tipit kullė Veshja e njėjtė me atė tė malėsisė sė Gjakovės , Gratė tė njohura pėr pėrpunimin e leshit: torba, hejbe, jastėkė, dyshekė etj. Ekonomia. Para
1990, E mbėshtetur nė sektorin primar, qė jepte 2/3 e prodhimit tė pėrgjithshėm: Bujqėsi e blegtori ½ natyrore , Industri e nxjerrjes sė mineraleve: Krom nė Kam dhe Ragam, bakėr: nxjerrje dhe pasurim nė Golaj , kuarcit nė Kėrnajė , Industri e prodhimit tė lėndės sė sharruar .
Pontencial dhe prodhim i ulėt i industrisė pėrpunuese dhe i shėrbimeve . Mesatarja pėr frymė e GDP: 1960 409 $ , 1970 419 $, 1980 1738 $ vihet nė shfrytėzim hidrocentrali i Fierzės , 1990 911 $. Pas vitit 1990, U paralizua prodhimi industrial, Tashmė funksionojnė vetėm disa biznese tė vogla tregėtare, gastronomisė, prodhim mobilje, paisjeve prej duroalumini; Sipėrmarrje tė kufizuara; Tendencė e vazhdueshme e biznesmenėve pėr t’u larguar; Investime tė kufizuara kosovare; Zhvillimi lidhet me: Infrastrukturėn , krijimin e eurorajonit verilindor tė Shqipėrisė dhe Kosovės[/justify]
ALPET SHQIPTARE. ALPET.Tropoja, Kruma, Hasi, Kukesi,



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 03.05.12 10:08, edituar 2 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
VARGU I KORABIT DHE LUGINA E DRINIT TE ZI
Pozita gjeografike
e vargut tė Korabit: Pozicion me lindor nė vend, Bėn pjesė nė zonat mė tė vjetra , Bėn pjesė nė zonat mė tė larta tė vendit , Pjesė e harkut tė madh Shar-Korab-Rudokė , Shtrirje midis grabeneve tė mėdha; Kufiri shtetėror e ndau nė dy zona tė veēuara, krejtėsosht tė izoluara nga
njera tjetra pėr njė kohė tė gjatė , E ndau nga qendrat tradicionale urbane. NĖNNJĖSITĖ PĖRBĖRSE. Veriore ose pllaja e Shishtavecit, Jugore
ose vargu Korab-Deshat ,, Kufiri lugu akullnajor i Rrafshit tė Korabit , Pllaja e Shtavecit dhe malet pėrreth: Koritnik dhe Gjallicė, Kolosian, Serakol, Kallabak. Pozicion tepėr i izoluar –lidhja e vetme gryka e Vanave; E ndarė nga qendra urbane e Dragashit dhe Prizreni;
Lartėsitė 1300 – 1700 m; Pėrmasat 15 km e gjatė, 11 km e gjerė; Zhvillim intensiv i erozionit; Forma tė shumta akullnajore; Klimė e ashpėr: temperatura mesatare vjetore 7 0 C, e janarit – 2 0 C, e korrikut 16-17 0 C; bien rreth 850 mm/vit reshje, dėbora me shtresė 1-1,5 m dhe zgjatje mbi 2 muaj; Hidrografia pasur: Luma dhe Bushtrica; Toka: tė kafenjta, tė MP dhe LM; Bimėsia: dushqe, ahishte, pull me mėshteknė . Oferta natyrore ,Shumė e kufizuar pėr toka tė punueshme. Mė e pasur pėr fshatrat Shishtavec dhe Novosej , E pasur me kullota verore , Biodiversitet i pasur , Kushte tė mira dhe tradita pėr kultivimin e patates, thekėr e kumbulla , Peizazhe me bukuri tė rrallė , Disa monumente natyre , Popullim i vazhdueshėm, i filluar me stane , Qendra tė banuara tė pėrqėndruara dhe tė vendosura nė disa forma relievi: shpate tė pjerrėt, lugje, tarraca deliuvale, kone depozitimi. Midis qendrave tė banuara: Shishtaveci, Novosej, Zapod, Topojan, Borje. Popullsi shqiptare dy gjuhėshe: shqip dhe sllavisht . Pjesa jugore e vargut tė Korabit , Vargu Korab – Deshat , Korabi pėrbėhet nga tri kreshta gėlqerore tė mermerizuara tė ndara nga lugje akullnajore: Panairit, Staneve tė Preshit, Bjeshka e Shehut. Mali i Gramės (2345 m), Mali i Bardhė (1966 m), Deshatit (2374 m). Tokat: LM, MP dhe shumė pak tė kafenjta. Bimėsia: dushqe, ahishte e halorė, kullota alpine. Kushte tė vėshtira jetese. Oferat natyrore: Pasuri minerare: minerale tė rralla, squfur, gjipse etj; Kushte tė mira pėr blegtori natyrore, turizmė; Hidroenergji, bimė medicinale, mjaltėse etj. Popullimi i vargut tė Korabit. Nė drejtim vertikal: nga 700 m (Sllovė) nė 1400 m (Turraj). Deri 1000 m – 61 % e popullsisė . Mbi 1000 m 39 % e popullsisė; Gjithėsej 26 fshatra; Mbizotėrojnė fshatrat e vegjėl, mė i madhi Shishtaveci . Rreth 14000 banorė .

LUGINA E DRINIT TĖ ZI .
Midis vargut tė Korabit dhe vargjeve tė Lurės rreth 130 km e gjatė dhe drejtim V-J, deri 8-10 km e gjerė, nga 250 m deri nė rreth 700 m. Pozitė gjeografike tė ndėrmjetshme sepse: Shėrben si korridor i madh natyror i ndikimit kontinental: klimatik, hidrografik e biologjik. Peizazhe me ndikim tė ndjeshėm kontinental . Pozitė gjeografike tė pėrshtatshme: Korridor i madh: popullimi, pushtimesh . Lėvizje kulturash dhe ndikimsh . Tregėtare e komunikimesh . Lidhet me gryka e qafa me trevat e tjera shqiptare jashtė kufirit shtetėror: Morinit, Bllatės. Brenda kufirit lugina e Bulqizės dhe qafa e Buallit, qafa e Murrės; Zalli i Okshtunit. Pozitė lidhėse nyje midis trevave shqiptare perėndimore dhe lindore nė Maqedoni dhe nė vazhdim nė pjesėn qendrore tė Ballkanit . Rol jo i njėjtė i pozitės gjeografike: pozitiv deri nė
vitin 1913 dhe pozitė e izoluar sidomos nė ½ dytė tė shek. XX; rol pozitiv gjithmonė e mė I dukshėm pas vitit 1990. Pasoja tė mėdha negative ndarja e qendrės tradicionale urbane tė Dibrės sė Madhe dhe tė Prizrenit nė zhvillimin dhe emancipimin hapėsirės rurale tė Dibrės, tė Kuksit dhe tė vetė qytetit tė Dibrės djhe tė Prizrenit. Gjithsesi dallohet pėr shkallė emancipimi tė mirė tė popullsisė, sepse ka aplikuar jo pak emigracionin: nė fillim me blegtori nomade deri nė Myzeqe dhe nė Thesali dhe mė pas emigrmin ekonomik jashtė shtetit. Diferencohen dy pjesė: Pjesa veriore drejt Prizrenit . Pjesa jugore drejt Dibrės sė Madhe .
Kushtet natyrore
]Ndėrtimi litologjik: molasa pliokuternare; depozitime paleogjenike dhe mesozoike
(gėlqerore) e paleozoike (rreshpe). Lugina ėshtė e re – pliokuaternare: E formuar nė grabenin e madh me tė njėjtin emėr. Nė pliocen – liqen i madh gjatė gjithė grabenit . Nė pliokuaternar, u copėtua dhe u diferencuan grabenet e reja dhe horstet midis tyre. Lėvizje tė fuqishme
diferencuese me amplitudė mbi 500-600 m: molasa pliocenike ndodhet nė lartėsinė 1000 m dhe nėn depozitimet kuaternare. Zinxhir liqenesh deri nė mezin e kuaternarit nė sektorė qė u pėrfshinė nga lėvizje ulėse, nė tė cilėt u formuan zgjerimet (Dibrės, Peshkopisė, Kukėsit) dhe nė
sektorė tė pėrfshirė nga lėvizje ngritėse, nė tė cilėt lugina ngushtohet (Topojan, Skavicė). Pikėrisht me kėtė evolucion karakteristik lidhet ndėrthurja e zgjerimeve me ngushtimet pėr gjatė shtrirjes sė luginės. Zgjerimi i Kuksit. 250 – 300 m mbi nivelin e detit; 10 km i gjatė, 3,5 km i gjerė . I formuar nė kryqėzimin e rhyerjes tektonike tė Drinit tė Zi dhe tė Drinit tė Bardhė; Zhytje me amplitudė tė madhe, treguesit: Trashėsi e madhe e depozitimeve molasike; Tėrheqje e ujėrave drejt veriut , Ngritje me amplitudė tė madhe , Tarraca lumore shumė tė zhvilluara.

Klima e luginės sė Drinit tė Zi . Ndikim i dukshėm i klimės kontinentale , Temperatura mesatare
jetore 110 C, janarit 0,20 C, korrikut 21,50 C, minim absolut -200 C, max absol 380 C, Ngrica tė gjata, 900 mm reshje, 38 ditė me dėborė.

Hidrografia: Drini i Zi tek Ura e Topojanit – 16 l/sek/km2 . Tokat: tė kafenjta, Bimėsia natyrore – brezi i dushkut
Popullimi i lugines se Drinit te Zi
Lugina ka popullim tė hershėm. Pėr kėtė tregojnė: Vendbanimet neolitike, si: Ēetushės, sidomos i zhvilluar nė periudhėn e brinxit, 6 km nė veriperėndim tė Peshkopisė. Qeramika e tyre tregon lidhjet e gjera deri nė Bosnjė. Vendbanimi ilir i Peshkopisė i shek. IV-II p.er.sonė; Burimet termominerare janė pėrdorur nga romakėt . Qendra qytetare e periudhės romake tė vonė e Grazhdanit ishte vendosur nė degėzimin e Drinit tė Zi tė rrugės Egnatia. Kjo qendėr arriti lulėzimin me disa mijra banorė nė antikitetin e vonė. U shkatėrrua nga sulmet e barbarėve sllavė. Kėshtjella e Sfetigradit e Skėnderbeut u pushtua nga turqit mė 1448. Peshkopia pėrmėndet pėr herė tė parė nė shek. XI me emrin Episcopus, emėrtim fetar, qendra e peshkopit, ndėrsa me emrin Peshkopi nė shek. e XV. Skenderbeu ka vepruar gjerėsisht nė krahinė, me tė lidhen shumė emėrtime vendesh. Nė periudhėn turke Peshkopia ishte njė qendėr e vogėl banimi krahinore dhe tregėtare, nė hije tė Dibrės sė Madhe. Nė vitin 1938 kishte 1000 banorė. Mė pas u rrit si qendėr administrative dhe industriale . Peshkopia ėshtė e vendosur nė konin e
depozitimit tė Pėrroit tė Banjave. Pjesa e vjetėr e qytetit me ndėrtesa tė shek tė XIX, afėr shtratit tė lumit, ndėrsa pjesa e re nė taracat lumore . Shumica e popullsisė sė luginės ėshtė muslimane me trashėgimi tė pasur materialo-shpirtėrore. Disa objekte tė kultit islam janė ngritur mbi ato tė krishtere: xhamia e fshatit Burim. Shpėrndarja e qendrave tė banuara. Janė 195 qendra tė banuara me shtrirje: Nga 350 m nė 900 m (Trepēė). 350 – 500 m 42 % midis tyre dhe dy qendrat urbane, 500 – 800 m 54 % , Mbi 800 m 4 % e gjithė qendrave tė banuara. Sipas
vendosjes: nė afėrsi tė shtratit (tarraca e parė) rreth 10 % e tyre nė lartėsitė deri 100 m mbi shtratin e lumit 26 % nė lartėsitė 100 – 300 m mbi shtratin e lumit 22 % nė lartėsitė mbi 300 mbi shtratin e lumit 42 %. Sipas shpateve: shpati i djathtė 56 % me ekspozim perėndimor shpati
i majtė 44 % me ekspozim lindor , Lartėsia mesatare e qendrave tė banuara: 2,6 km, Popullsia mesatare e qendrave tė banuara: 840 banorė. Struktura e qendrave tė banuara. Tė pėrqėndruara nė luginė , Tė pėrqėndruara me lagje nė shpatet , Tė shtrira gjatė rrugės
automobilistike – Shupenza , Ndėrtesa karakteristike: shumica dy katshe ,Tipi me teliza por edhe tipi i kullės dibrane. Qendra rurale tradicionale tė mbyllura Qendra tė reja pjesėrisht tė hapura: Shupenza, Kastrioti ,Qendra tė reja urbane: Kuksi i ri , qytet socialist me
banesa tė pėrbashkėta, me qendėr tė madhe, struktuyrė tė pėrcaktuar, ndėrtesa tė njė tipi dhe jo sipas traditės.

Trashėgimie pasur e qendrave rurale , Rritje e vazhdueshme e popullimit, Nė vitin 1926 kishte rreth 50 000 banorė, Nė vitin 1990 kishte rreth 200 000 banorė , Nė vitin 2001 kishte rreth 165 000 banorė. Nė krahasim me vitin 1989 popullsia nė vitin 2001 u pakėsua me: Nė rrethin e Kuksit
19,6 %, Nė rrethin e Dibrės 13,7 %, Nė rrethin e Bulqizės 14,5 %, Dendėsia e popullsisė nė vitin 2001: rrethi i Kuksit 68 b/km2 nga 84,6 b/km2 nė vitin 1989, rrethi Dibrės 78,7 % b/km2 nga 91,3 b/km2 nė vitin 1989, rrethi i Bulqizės 91,6b/km2 nga 107,2 b/km2 nė vitin 1989. Struktura moshore e popullsisė: A. % e numurit tė fėmijve (0-114 vjeē nė pop. e pėrgjithshme: Rrethi i Kuksit 37 % tė pop. sė pėrgjithshme Rrethi i Dibrės 37 % tė pop sė pėrgjithshme , Rrethi i Bulqizės 35,2 % tė pop sė pėrgjithshme , B % e tė moshuarve nė numurin e pėrgj tė pop:
Rrethi i Kuksit 5.3 %, Rrethi Dibrės 5,6 %, Rrethi i Bulqizės 5,6 %. Struktura gjinore e popullsisė: femra , Rrethi i Kuksit 49,8 %, Rrethi Dibrės 49,4 %, Rrethi i Bulqizės 50,3 %. Popullsia urbane dhe rurale: Rrethi i Kuksit 21,1 %: Qyteti i Kuksit 16621 banorė(2001). Rrethi Dibrės 16,4 %: qyteti i Peshkopisė 14017 banorė(2001). Rrethi i Bulqizės 23,2 %, Punėsimi nė bujqėsi: Rrethi i Kuksit 54,5 %, Rrethi Dibrės 60,4 %, Rrethi i Bulqizės 65,8 %. Punėsimi nė industry, Rrethi i Kuksit 3 %, Rrethi Dibrės 5-8 %, Rrethi i Bulqizės 9-11 % . Krahinat
etnografike tė vargut tė Korabit dhe tė luginės sė Drinit tė Zi. Takohen dy krahina etnografike: Luma nė vargun e Korabit. Dibra nė tė dy anėt e Drinit tė Zi me shtrirje nga grykėderdhja e Jabllanicės (jashtė kufirit) deri nė grykėderdhjen e Mall Lurės e Veleshicės. LUMA: Pėrfshihej nė Dukagjinin e vjetėr me qendėr Bicajn. Ekonomia e saj mbėshtetej nė blegtori. Vendbanimet: tė grumbulluara me mbizotėrim tė tipit tė kullės pa telize dhe me shkallė brenda. Veshja e burrave pėrbėhet nga njė lloi tiqesh pa prėhėr, me xhepa dhe me shqelka, sipėr vishet kaporana dhe nė kokė qeleshja rrafshtake. Veshja e grave: pėrbėhet nga guna e zezė me pėrmasa tė zvogėluara, kėmisha e gjatė me mbėshtjellse tė bardhė, tė punuar nė vegje. Gruaja ėshtė e njohur pėr pėrpunimin e leshit, qilimave pėrparjeve.Veshja qutetare pėr burrat tirqet, ndėrsa gratė ēitjanet. Vallet – kryesisht ½ rrethi dhe dyshe. Vallet qytetare kuksiane shoqėrohen me curle, lodėr, fyell, ēifteli,
darje.

DIBRA.Pėrbėhet nga Dibra e Madhe dhe Dibra e Vogėl . Dibra e Madhe banohet nga shqiptarė autoktonė nė maqedoni, me qendėr qytetin e Dibrės. Dibra e Vogėl (brenda kufirit shtetėror) dhe
pėrfshin fushėn dhe malėsinė, qendra Peshkopia . Nė tė dyja kėto nėnkrahina gjenden kėto njėsi tė tjera etnografike: A.Nga e majta e luginės:- 9 malet e Dibrės me tre nėnėndarje, Golloborda me 4 nėnėndarje – Lura, B- Nga e djathta e luginės sė Drinit tė Zi, Zona e
Ujėmirės , Dibra e Poshtėme , Sherri i Dibrės (pjesėrisht jashtė kufirit), Koxhaxhiku - jashtė kufirit , Dibra e Madhe - jashtė kufirit , Reka e Poshtėme - jashtė kufirit , Reka e Sipėrme - jashtė kufirit , Baza ekonomike e Dibrės: Nė tė kaluarėn blegtoria e ndėrthurur me bujqėsinė. Praktikohej shtegtimi stinor Korab dhe Myzeqe e Thesali, Dallohet pėr ndėrtime nė gjithė Ballkanin. Organizimi shoqėror mbėshtetej nė kanunin e Skėnderbeut me strukturė patriarkale. Veshja e gruas: guna e leshtė me ngjyra natyrore , Veshja e burrit: tirqe tė njė varianti tė veēantė (pa gji, me shqeka dhe me xhepa) , Dallohet puna e dorės sė gruas dibrane pėr qilima artistikė , Burrat dallohen si gurgdhėndės , Muzika popullore dibrane ka stil tė lehtė dhe tė ėmbėl. Pėrveē fyellit dhe ēiftelisė pėrdoret lauria, qė ėshtė njė variant i lahutės , Njihet vallja dibrane burrave me sinkopime tė thella.

EKONIMIA E LUGINES.

Aktiviteti kryesor : Bujqėsia me predonimin e bimėve tė arrave, sidomos misėr, grurė, perime veēanėrisht fasule; fruta sidomos mollė, gėshtenja, kumbulla, arra. Traditė nė kultivimin e
misrit e fasules. Pėrmėndet pėr kanalet ujitėse – Setės etj; ujėmbajtės – Bllatės etj. Blegtori – gjedhė dhe tė imta . Aktiviteti dytėsor – industria: Ushqimore: konservim frutash e perimesh drurit , Material ndėrtimit, Bakrit – nxjerje, metulgji , Squfuri nė Kėrēisht etj. Me gjithė pėrmirėsimet nė krahasim me zonat malore pėrsėri mbeten veprues faktorėt kufizues: Sipėrfaqe e kufizuar e tokės sė punuar pėr fermer: nga 0,22 ha nė 0,59 ha. Mbizotėron punimi i tokės me krahė: nga 17 % nė 44 % dhe me kafshė: nga 32 % (komuna Kolsh) nė 71 % ( komuna Shupenzė) dhe shumė pak me mekanikė nga 0 % (komuna Ujėmisht) nė 27 % (komuna Bicaj). Ende komunikim shumė i vogėl me tregun: Prodhimet bujqėsore pėr treg nga 2 % (komuna Kolsh) nė 37 % (komuna Tomin). Prodhimet blegtorale pėr treg nga 4 % (komuna Kolsh) nė 21 % (komuna Tomin).
Prodhime tė pėrpunuara pėr treg 0.8 % (komuna Ujėmisht) nė 19 % (komuna Maqellarė). MUNDESITE E ZHVILLIMIT. Bujqėsi e specializuar nė misėr, perime, fasule, foragjere, fruta, gjedhė dhe tė imta; Industri elektrike – Skavica , Industri e lehtė dhe ushqimore, drurit , Industri e bakrit dhe e material ndėrtimit . Turizmė me ofertė shumė tė pasur .
Pėr kėtė duhet infrastrukturė dhe krijimi i eurorajonit tė Dibrės



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 03.05.12 14:19, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 RAJONI JUGOR prej 18.09.08 13:21

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
RAJONI JUGOR
POZITA GJEOGRAFIKE,
Pėrputhet me njėsinė fiziko-gjeografike tė Krahinės Malore Jugore. Me Rajonin erėndimor kufiri shėnon kalimin nga kodrat nė male; Me Rajonin Juglindor kufiri shėnon kalimin nga malėsitė nė relievin e rregullt; Dalje e gjerė nė detin Jon, 130 km gjatėsi dhe nga 20 nė 100 km gjerėsi; Bėn pjesė nė zonėn tektonike Jonike dhe tė Sazanit, nė trevėn sedimentare (gėlqerorė, flish dhe molasė), me mbizotėrim tė strukturės sė rrudhosur, nė trevėn me regjim kryesisht nė ngjeshje tė lėvizjeve neotektonike, pėr pasojė n, pėr pasojė nė trevėn me strukturrevėn me strukturė tė trashėguar; Shtrihet nė relieve malore tė rregullta; Bėn pjesė nė klimėn tipike mesdhetare, nė nėnzonat jugore nė tė zonave
klimatike mesdhetare fushore, mesdhetare kodrinore, mesdhetare paramalore dhe mesdhetare malore. Gjendet nė pellgjet ujėmbledhės tė Semanit, Vjosės, Kalasės, Pavllės, Bistricės, lagunės sė Butrintit dhe tė lumenjėve e pėrrenjėve tė tjerė qė pėrfundojnė nė detin Jon. Shtrihet nė brezat e tokave tė hinjta kafe, tė kafenjta, tė murme pyjore dhe livadhore malore me tipare mesdhetare; Bėn pjesė nė disa breza bimorė, nė tė cilėt mbizotėrojnė llojet mesdhetare. Kjo pozitė gjeografike kushtėzon tiparet mesdhetare tė peizazhit.

Pozita gjeografike ka kushtėzuar dukuri tė caktuara: Zhvillime specifike
sociale dhe ekonomike tė lidhura me faktorėt historikė, politikė, por edhe natyrorė dhe sodomos me pozitėn gjeografike: Popullim i lashtė dhe i vazhdueshėm; Mė afėr me kulturėn helene antike dhe mė tė vonė. Pėr pasojė: Kėtu u kryqėzua mė shumė se kudo kultura ilire me atė helene dhe romake; ma pas kultura arbėrore e shqiptare me atė lindore dhe perėndimore. Komunikim mė tė madh me vendet dhe kulturat e tjera tė lindjes, tė Mesdheut, sidomos me ishujt jonianė e egjeanė, por edhe me vendet perėndimore deri nė Amerikė, Kanada, Australi etj. Pėr pasojė: tradita nė emigracion; Shkallė e lartė e emancipimit tė popullsisė; Tradita tė pasura kulturore. Ofertė mė e varfėr natyrore: pasuri tė pakta natyrore, por shkallė mė e lartė e zhvillimit social, kulturor, emancipues, nivelin e jetės etj. Ndjenja tė fuqishme kombėtare tė mbėshtetura edhe nė nivelin e lartė emancipues dhe kulturor tė popullsisė, qė u bėri ballė valėve tė fuqishme asimiluese tė kulturave tė mėdha tė kohės. Aftėsi e madhe rezatuese nė gjithė vendin pėr emancipimin kulturor dhe zhvillimin social e ekonomik. Popullsi besimit myslyman, sidomos e sektit bektashi dhe popullsi e krishtere, sidomos ortodokse. Shkallė mė e lartė e degradimit, madje e dezertifikimit tė peizazhit. Kjo lidhet me: Karakterin mė tė shprehur
mesdhetar tė peizazhit: ndėrtim gjeologjik terrigjen dhe gėlqeror, kontraste tė mėdha tė relievit, klimė mesdhetare, toka mė tė varfėra me humus etj; Popullimin mė tė lashtė dhe tė vazhdueshėm; Zhvillimet mė tė ngjeshura dhe mė intensive politike, deri nė konflikte tė armatosura.

Kushtet natyrore: Ndėrtimi gjeologjik: mė pak i ndėrlikuar: Gėlqerorė tė kretės dhe tė paleogjenit tė poshtėm dhe mė pak tė jurės dhe tė triasit; terrigjenė: flish dhe molasė kuaternare, Struktura tė
rregullta gjeologjike; Ndėrthurje tė rregullta tė strukturės antiklinale me sinklinale tė pėrzazgjatura dhe drejtvijore me drejtim VP-JP. Regjim mbizotėrues nė ngjeshje tė lėvizjeve neotektonike. Pėrhapje e kufizuar e grabeneve. Shtrirje e madhe e shkėputjeve gjatėsore, Deformim i strukturave antiklinale dhe sinklinale, Pėrhapje e kufizuar e shkėputjeve tektonike tėrthore; Asimetri e strukturave qė shoqėrohet me asimetri morfologjike, nė shpėrndarjen e burimeve dhe tė
qendrave tė banuara. Aktivitet i theksuar sismik, sidomos gjatė thyerjeve tektonike. Pasuritė minerare: minerale jometalike dhe lėndė djegėse. Relievi Shumė mė i rregullt: Ndėrthurje e vargjeve malore me luginat,Vetėm dy malėsi: Malėsia midis Tomorrit e Melesinit dhe Malėsia
e Kurveleshit. Gryka tė shumta tėrthore me origjinė tė ndryshme dhe tė diskutueshme. Forma tė rrumbullakta apo tė sheshta tė kreshtave malore . Asimetri e theksuar morfologjike, Shtrihet nga niveli i detit nė 2468 m (Nemėrēkė), Ndryshime tė mėdha nė vlerat e copėtimit horizontal dhe
vertikal tė relievit; Gjenden disa tipa gjenetikė tė relievit. Oferta e relievit. Kushte shumė tė mira pėr qendrat e banuara dhe bujqėsi nė luginat kryesore dhe fushėgropėn e Delvinės, ndėrsa nė shpatet e
luginat dytėsore shumė tė kufizuara. Intensitet i lartė i erozionit dhe shkallė e avancuar e degradimit tė peizazheve. Larmi i peizazheve gjeomorfologjikė: bregdetarė, luginorė, karstikė, akullnajorė etj.

KLIMA . Tipare tė theksuara mesdhetare; Ndryshime nė vertikal;
Temperatura mesatare vjetore: 12-160 C, e korrikut 23-260 C, e janarit 7-100 C. Reshjet mbi mesataren e vendit, nga 1500 mm nė 2600 mm nė vit . Pėrqėndrim mė i madh nė ½ e ftohtė tė vitit dhe nė stinėn e dimrit; 2-3 muaj dhe mė tepėr thatėsirė. Ofertė shumė e pasur nė vlerat termike dhe nė ato pluviometrike. Mė e theksuar thatėsira dhe karakteri kapricios.

Hidrografia . Pasuri tė shumta ujore: lumenj dhe burime tė
mėdha, mė pak liqene; Pasuri tė mėdha tė ujėrave nėntokėsore karstike, disa pellgje hidrogjeologjike tė pasur; Regjim mesdhetar (pluvial) shumė i shprehur i rrjedhjes sė lėngėt. TOKAT . Mbizotėrojnė tokat HK dhe tė K, shtrirje e kufizuar e tokave tė MP dhe LM; Tė varfėra nė humus; Shkallė shumė e lartė e degradimit nė shpatet e kodrave dhe maleve . Bimėsi. Mbizotėrojnė llojet mesdhetare, adriatike dhe greke; Shtrirje mė e gjerė e brezit tė shkurreve mesdhetare dhe e dushkut. Katet bimore: shkurre dhe pyjet mesdhetare, dushqet, halorėt dhe kullotat alpine; Shtrirje mė lart i kateve bimore nė krahasim me rajonet e tjera tė vendit; Zėvėndėsim i ahut me bredhin e maqedonisė. Shkallė shumė e avancuar e degradimit tė bimėsisė. Zonat e mbrojtura.Trashėgimi e pasur natyrore: RS i mbrojtur i Kardhiqit (1800 ha); Parqe Kombėtarė – 8710 ha . Bredhi i Hotovės – 1200 ha. Butrinti - 2500 ha. Llogora – 1010 ha. Tomorri – 4000 ha. Monumente natyre: Qarku i Gjirokastrės 99. Vlorės 86, Berat 38. Zonat e mbrojtura, Rezervate natyrore tė menaxhuara: Bredhi i Sotirės - 1740 ha, Zhej - 1500 ha, Syri i Kaltėr – 200 ha. Karaburun - 20 000 ha. Balloll (Berat) - 330 ha, Bogovė - 350 ha, Rėzomė - 1400 ha. Rajonizimi i Rajonit Jugor. Fiziko-gjeografik: Zona lindore me dy nėnnjėsi;Zona perėndimore me gjashtė nėnnjėsi. Gjeografik: Nėnrajoni i Gjirokastrės; Nėnrajoni i Pėrmet

Gjeografia e Shqiperise. Shqiperia,



Edituar pėr herė tė fundit nga Dibrani_84 nė 16.05.12 17:10, edituar 4 herė gjithsej (Reason for editing : Rajoni Jugor, Jugu Shqiptar)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi