Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Bakteret, Dobia dhe dėmi i tyre per Njeriun

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Per ajrin qė hyn dhe kalon nėpėr hundė. Oxygen mbush zgavrat e vogėla tė mushkėrive tuaja dhe kalon nė capilaret, tė gatshėm pėr tė vepruar nė ēdo qelizė tė trupit tuaj. Ju jeni gjallė.Siē ėshtė ajri qė ju vetėm merrni frymė. Kur ne marrim frymė, flagrat tona kane kapur miliona grimca tė padukshme: pluhur, polen, argjile e bardhė,, sporet bimore . Nga ana tjetėr, keto grimca janė nė shtėpi tė njė komuniteti tė madh tė viruseve dhe baktereve. Disa mund tė shkaktojė alergji apo episodet e astmės. Rrallė janė thithur mė shumė patogjene vetė janė agjentė tė sėmundjeve tė tilla si SARS, gripi apo tuberkulozit.

Por ne mund tė marrim frymė lehtė, sepse mikrobet shumica lundrues nė ajėr janė tė padėmshme, dhe disa janė edhe tė dobishme.


Bakteret pėrbėjnė shumicėn e masės sė jetės nė Tokė, por ne nuk e dimė pėr ekzistencėn e tyre. Antoni van Leeuwenhoek filloi pėrdorimin e mikroskopėve tyre me mostrat e ujit pellg dhe pėshtymė nga 350 vjet mė parė. Viruset janė shumė mė tė vogla se bakteret, por shumė mė tė shumtė se tė gjitha format e tjera tė jetės sė bashku, janė zbuluar vetėm gjatė njė shekulli. Vetėm nė dekadat e fundit kanė filluar tė kuptojnė se mikrobet janė kudo, nga maja malit e deri disa kilometra nėn sipėrfaqen e Tokės. Dhe kohėt e fundit kemi kuptuar rėndėsinė e tyre pėr shėndetin tonė dhe shėndetin e planetit. Ne jemi krenarė qė kemi eksploruar pothuajse ēdo cep tė Tokės, por pas botės se e njohur ėshtė njė botė e fshehur e mikrobeve, shpesh mė vendimtare.

Injoranca jonė e bollėkut microbial nė planetin ėshtė kryesisht pėr shkak tė paaftėsisė sonė pėr tė kultivuar mikroorganizmave nė laborator. Kohėt e fundit ADN kanė lejuar qė ne tė studiuar popullsive tė tėra nė njė mjedis tė caktuar.

Nė vitin 2006, shkencėtarėt nė Berkeley National Laboratory Lawrence njoftuan se mostrat e ajrit qe mblodhėn nė San Antonio dhe Austin (Texas) ushqyen paktėn 1.800 lloje tė ndryshme tė baktereve ajrore, Midis tyre ishin bakteret nga fusha sanė, impiante tė trajtimit tė ujėrave tė zeza, burimet termale dhe mishrat e njeriut.

Mikrobet jane shumė lundrues nė ajėr nuk vjen nga larg, por tė tjerat kanė udhėtuar nė distanca tė mėdha. Pluhuri nga shkretėtirat e Kinės nė tė gjithė Paqėsorin nė Amerikėn e Veriut dhe vazhdon udhėtimin e tij nė lindje tė Evropės pėr tė shkuar rreth botės. Kėto retė e pluhurit tė mbushura me viruset dhe bakteret nga toka ku ata kane origjinėn, dhe mikrobet e mbledhura tym, ose mjegull te formuar nė kalimin e detit. Ēdo herė qe marrim frymė, ne thithim njė mostėr tė botės. Mbi ajrit qė e thithim, atmosfera e sipėrme, gjithashtu pėrmban mikrobet qė noton nė lartėsi deri nė 36 kilometra mbi sipėrfaqen e Tokės. Por nga studimet e fundit rezulton se mikrobe dhe baktere ka edhe ne lartesi me te medha ku mungojne kushte per jetese,Pak mė poshtė, tė jetojnė dhe madje dhe lulėzojnė. Ka dėshmi se pavarėsisht niveleve tė larta tė rrezatimit ultravjollcė, qė vrasin bakteret dhe miKrobet, disa kane aftesi te riprodhohen brenda reve.

Nė vitin 2008, Brent Christner dhe kolegėt e tij nė Louisiana State University ka treguar se mikroorganizmat e gjetur ne debore ishin me efektive se te tjerat. Siē mund ta shikoni, bora ėshtė fjalė pėr fjalė gjallė.

Kur jeta u shfaq nė Tokė vetėm e kishte oksigjen nė atmosferė. Oksigjeni ėshtė njė efekt anėsor i fotosintezės, procesi i "shpikur" 2.500 milion vjet mė parė nga cyanobacteria. Kėto baktere janė drejtpėrdrejt pėrgjegjės pėr gjysmėn e oksigjenit prodhuar ēdo vit nė Tokė, dhe nė mėnyrė indirekte siē janė shumica e pjesės tjetėr. Qindra miliona vjet formave arkaike tė cyanobacteria lidhen me qelizat qė pėrfundimisht tė zhvillohej nė bimė.

Por pėrsėri nė hundė tonė. Po nė lidhje me ata qė thith mikrobet ajrore pa e kuptuar? Ata janė vetėm duke kaluar nėpėr. Pasazhe tė hundės tona edhe port njė popullsi tė pasur dhe komplekse tė banorėve tė pėrhershėm. Shumica e baktereve tė pranishme nė flegrave tona bien nė tre pėrgjithshmė: Corynebacterium, Propionibacterium dhe aureus. Ndėr tė gjitha formė njė nga shumė komunitete qė pėrbėjnė microbiome njeriut: shokun e tėrė gjenetik i baktereve dhe organizmave tė tjera qė jetojnė nė lėkurėn tonė, mishrat tanė, dhėmbėt tona, organet gjenitale tonė dhe, mbi tė gjitha, zorrėt tona.

Nė trupin tonė ka rreth 1.350 gram baktere dhe mikrobe. Kėshtu, secili prej nesh ėshtė si njė organizėm dhe njė ekosistem me popullsi tė dendur, me habitateve qė specie tė ndryshme si kafshėve tė xhunglės dhe shkretėtirė. Edhe mikrobet qė jetojnė nė mishrat e dhėmbėve rreth mund tė jetė shumė tė ndryshme,

Pėr pjesėn mė tė madhe, mikrobet qė jetojnė nė trupin tonė ose janė tė dobishme ose jane te pa rrezikshme. Ato na ndihmojnė tė tretet ushqimi dhe absorbimin e lendeve ushqyese. Prodhimin vitamina esenciale dhe anti-inflamator proteina qė gjenet tona nuk mund tė prodhojė, dhe trajnimin e sistemit tonė imunitar pėr tė luftuar pushtuesit infektive. Bakteret qė jetojnė nė lėkurėn tonė fshehtė njė lloj hidratues natyral pengon plasaritje qė mund tė depėrtoj nėpėr patogjene.

Ne kemi marrė dozėn tonė tė parė tė kėtyre bashkėpunėtorėve microbiologjikal kur kemi kaluar nėpėr kanalin e lindjes sė nėnės, tė cilit popullsia bakterial ndryshon nė mėnyrė dramatike gjatė shtatzėnisė. Pėr shembull, Lactobacillus johnsonii, i cili zakonisht jeton nė zorrėt dhe tė na ndihmojė tė tretet qumėshti bėhet mė plentiful nė vaginė, ndoshta pėr tė pėrgatitur fėmijėn pėr tė trete qumėshtin e gjirit.

Nė ēdo moment rreth njė e treta e popullsisė njerėzore nė vrimat e hundės ka nje bakter qe quhet: Staphylococcus aureus baktereve, njė bakter i cili zakonisht ėshtė jo aktiv, por qė mund tė bėhen virulent. Por S. aureus mund tė bėhet agresiv, sidomos kur kalon mjedise tė tjera. Nė lėkurė mund tė shkaktojnė ērregullime tė ndryshme, nga njė puēėrr rastit ne nje infeksion tė rėndė. Nė rrethana tė caktuara, bakteret individuale janė shkrirė nė njė masė qė vepron si njė front tė bashkuar qė mund tė pushtonin indet tė reja dhe madje edhe ndotin mjedise intravenoze dhe pajisje tė tjera spitalore. Tė rastet me rezistente kjo baktere mund tė shkaktojė infeksione vdekjeprurėse tė tilla si sindromi i shokut toksik dhe fasciitis nekrotizues.Ēfarė e bėn kėto variacione aq e rrezikshme ėshtė rezistenca e saj ndaj antibiotikėve, kėto mrekulli tė mjekėsisė moderne qė nga mesi i shekullit tė kaluar kanė shpėtuar miliona jetė njerėzish. Megjithatė, ne e dimė mė shumė rreth microbiota tonė, mė shumė e kuptojmė se sa e lehtė ėshtė pėr mikrobet e dobishme tė merrni kapur nė zjarrit mes njė antibiotik dhe bakteret tė synuara. Midis 10 dhe 40% e fėmijėve tė trajtuar me njė antibiotik tė spektrit tė gjerė tė zhvilluar diarre pas ndryshimit tė florės zorrėve.

Pėrdorimi i gjerė i antibiotikėve nė njė moshė tė hershme mund tė kenė efekte tė thella me kalimin e kohės. Pėr vite ėshtė e njohur se pylori bakter Helicobacter shkakton ulcers stomak nė disa njerėz, por shumica e kryen funksionin e dobishme e qė rregullon qelizat imune nė stomak. Martin Blaser, njė mikrobiologu nė Universitetin e Nju Jorkut i cili ka studiuar H. pylori pėr dekada tė tėra, ka vėrejtur se nuk janė mė pak tė rriturit qė ushqejnė kėtė mikrob, pjesėrisht duke marrė doza tė larta tė antibiotikėve gjatė foshnjėrisė. Ai beson se prania e reduktuar e baktereve dhe rastet nė rritje tė astmės te fėmijėt dhe tė rinjtė amerikanė mund tė bėjnė.

Ne duhet pastaj tė arrijnė fėmijėt me wheezing njė dozė tė shėndetshme tė H. pylori? Kjo ėshtė zakonisht mė e komplikuar se kaq. Siē kemi mėsuar mė shumė nė lidhje me marrėdhėniet nė mes nesh dhe mikrobet tona (dhe marrėdhėniet komplekse mes vete), shkencėtarėt kanė filluar tė shohin microbiota nė tė njėjtėn mėnyrė qė Ekologėt e gjykojnė njė ekosistem tė gjatė: jo si njė koleksion i specieve, por si njė mjedis dinamik, tė pėrcaktuara nga turma e ndėrveprimeve midis komponentėve tė tij.

Kjo duhet vėnė kujdes mė tė madh nė pėrdorimin e antibiotikėve dhe, gjithnjė, pėrdorimi i trajtimeve probiotic qė pėrkohėsisht tė rritur sasinė e njė mikrobi apo tė baktereve qe te perfitojme ne permisimin e shendetit te njerzve.

Kjo pikėpamje e marrėdhėnieve tona me mikrobet (tė tilla si shokėt e udhėtimit qė janė kujdesur pėr tė dhe pėr tė menaxhuar dobi tonė) ėshtė shumė e ndryshme nga ajo qė mbizotėron nė punėn time ditė, ku ne shohim ata si vrasės tė qoshe dhe tė zhdukin para pėrhapur. Tė dyja janė tė vlefshme views, natyrisht. Ne kurrė nuk duhet tė ulė vigjilencėn tonė ndaj kėrcėnimit tė patogjenėve infektive. Por si ne vazhdojmė tė eksploruar botėn microbial, frikėn tonė tė qenieve tė padukshme rreth nesh dhe brenda nesh, duhet tė kalitet me respekt pėr atė qė ne jemi mėsuar, entuziazmin dhe pėr atė qė ne ende kemi pėr tė zbuluar.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi