Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!

You are not connected. Please login or register

Shtet ne te vogla

Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Shtet ne te vogla prej 26.07.08 14:41

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Nė tė gjithė botėn, janė 17 mini-shtete tė pavarura, duke filluar nga mė i vogli, deri te mė i madhi. Secili nga ta ka njė sipėrfaqe mė tė vogėl se 360 kilometra katrorė. Nėse do tė bashkohej sipėrfaqja e kėtyre 17 shteteve, do tė mund tė fitohej njė shtet pak mė i madh se Rhode Island. Madje, edhe Singapori i vogėl ėshtė tepėr i madh krahasuar me kėtė listė (ai ka mbi 400 kilometra katrorė)! Ja lista...

Vatikani - 0.45kilometra katror - Shteti mė i vogėl nė botė me popullatė prej 770 banorėsh, asnjėri prej tyre nuk ėshtė banor i pėrhershėm. Shteti mė i vogėl, qė ėshtė i rrethuar me bazilikėn e Shėn Pjetrit, paraqet qendrėn shpirtėrore tė botės romano-katolike (me rreth 1 miliard besimtarė). I njohur edhe si Selia e Shenjtė, Vatikani ėshtė i rrethuar me Romėn.

Monako - 1.1 kilometėr katror - Shteti miniatural i Monakos shtrihet pėrgjatė rivierės franceze nė Mesdhe, afėr Nicės. 32,000 njerėz jetojnė nė shtetin qė njihet pėr kazinotė

e Monte Carlos dhe pėr princeshėn Grace. Shteti, me ndėrprerje, ėshtė i pavarur qė nga shekulli XIII.

Nauru - 13.6 kilometra katrorė - 13,000 banorėt e ishullit Nauru nė Paqėsor, jetojnė mbi shtresat e pakta tė fosfatit. Shteti u bė i pavarur nė vitin 1968 dhe dikur njihej formalisht si Pleasant Island (Ishulli i Kėndshėm).

Tuvalu - 14.6 kilometra katrorė - Tuvalu pėrbėhet prej 9 ishujve korale tė njė zinxhiri prej 500 kilometrash gjatėsi, nė Polinezi. Ishujt e fituan pavarėsinė nė vitin 1978. Ish-Ishujt Ellice kanė 12,000 banorė.

San Marino - 38.4 kilometra katrorė - Ndodhet nė malin Titano, nė Italinė veriore.

San Marino ka 29,000 banorė. Pretendon se ėshtė shteti mė i vjetėr nė Evropė, meqenėse

ėshtė themeluar nė shekullin IV.

Liehtenshtajni - 99.2 kilometra katrorė - Ky mikro-shtet ka 34,000 banorė. Nga Zvicra e ndan lumi Rhine, e nga Austria Alpet.

Ishujt Marshall - 112 kilometra katrorė - Atolet (duke pėrfshirė atolin mė tė madh botėror, Kwajalein), shkėmbinjtė nėnujorė dhe 34 ishujt (me popullatė prej 58,000 vetash) pavarėsinė e fituan mė 1986; ata dikur ishin pjesė e Territorit tė Mirėbesimit tė Ishujve Pacifikė (dhe i administrua nga Shtetet e Bashkuara).

Saint Kitts dhe Nevis - 166.2 kilometra katrorė - Ky shtet i Karaibeve me 39,000 banorė, pavarėsinė e fitoi mė 1983. Nevis ėshtė imė i vogli prej dy ishujve dhe e ka tė garantuar tė drejtėn e shkėputjes.

Sejshellet - 106 kilometra katrorė - 81,000 banorėt e grupit tė ishujve nė Oqeanin Indian
janė tė pavarur nga Britania e Madhe nga viti 1976.

Maldivet - 184 kilometra katrorė - Vetėm 200, prej 2000 ishujve tė Oqeanit Indian qė e formojnė kėtė shtet, janė tė populluar nga 340,000 banorė. Ishujt, pavarėsinė nga Britania e Madhe e fituan nė vitin 1965.

Malta - 195.2 kilometra katrorė - Ishulli ndodhet nė jug tė ishullit italian, Sicilia. U pavarėsua nga Britania e Madhe mė 1964, ndėrsa armata britanike u tėrhoq plotėsisht nga atje mė 1979. Ka 400,000 banorė.

Grenada - 212.8 kilometra katrorė - Ky shtet i Karaibeve (me popullatė prej 90,000 banorėsh), mori pavarėsinė nga Britania e Madhe nė vitin 1974. Vendi shtrihet shumė afėr Venezuelės.

Saint Vincent dhe Grenadines - 240 kilometra katrorė - 117,000 njerėz jetojnė nė kėta ishuj tė Karaibeve, tė cilėt nga Britania u pavarėsuan mė 1979.

Barbados - 265.6 kilometra katrorė - Rreth 280,000 njerėz jetojnė nė kėtė ishull tė
Karaibeve, pėrndryshe ishullin mė verior tė Antileve tė Vogla. Barbadosi, pavarėsinė nga Britania e fitoi mė 1966.

Antigua dhe Barbuda - 273.6 kilometra katrorė - Kjo popullatė karaibiane numėron 69,000 banorė dhe nga Britania ėshtė pavarėsuar mė 1981. Tre ishujt qė pėrbėjnė shtetin varen nga turizmi (sikurse edhe shumė ishuj tė tjerė tė Karaibeve).

Andorra - 28 kilometra katrorė - Principata e pavarur e Andorrės bashkėqeveriset nga kryetari i Francės dhe nga Peshkopi spanjoll i Urgelit. Me vetėm 70,000 banorė, ky destinacion turistik malor nė malet Pirineje, mes Francės dhe Spanjės, ėshtė i pavarur qė nga viti 1278.

Palau - 305.6 kilometra katrorė - Palau (qė njihet edhe si Belau), ishte njė Territor Mirėbesimi nė Ishujve tė Paqėsorit. Dikur njihej formalisht si Carolines, ndėrkaq pėrbėhet nga mbi 200 ishuj tė Paqėsorit; ka njė popullsi prej 20,000 njerėzve. Fitoi pavarėsinė nė vitin 1994.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi