Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Historia dhe kultura

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Historia dhe kultura prej 22.12.08 12:59

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
[justify]Dibra ėshtė qytet mjaft i vjetėr. Emri i saj pėrmendet qė nga shekulli i pestė para erės sonė nga Herodoti, e mė vonė nė shekullin e parė tė erės sonė nga Straboni dhe Plini. Kėta pėrmendin fisin Ilir, fisin e Doberėve, tė cilėt themeluan qytetin e tyre me emrin Dober. Ptolomeu nė shekullin e dytė tė erės sonė konfirmon nė hartat e tija planin e qytetit tė
quajtur Dober apo Doberos dhe banorėt e tij Doberėt. Hulumtimet arkeollogjike dhe historike tė deritanishme konfirmojnė se Dibra ėshtė pasardhėsi i qytetit tė Doberos, prej nga rrjedh dhe emri i sotėm Dibėr.Dibra ka qenė qendėr e
njohur tregtare dhe e artizanatit nė tė kaluarėn dhe ka luajtur rol tė
ėndėsishėm nė historinė e kėtij regjioni.

Ky qytet ka qenė udhėkryqi kreysor i kėtij regjioni nepėr tė cilin kalonte edhe VIA IGNATIA. Mė vitin 1502 njihet si qendėr e rėndėsishme qytetare. Nė vitet 30-40 tė shek.
XIX, ka afro 8400 banorė dhe 250 dyqane, dhe ishte njė nga qendrat mė tė rėndėsishme ekonomike. Deri nė vitin 1911 Dibra ka qenė njė nga vendet mė tė zhvilluara nė regjion si nga ekonomia, artizanatet, tregtia, ndėrtimet dhe arhitek-turėn e saj tė veēantė por edhe nė planin kulturo-social. Nė kėtė kohe Dibra numėronte 11.000 banorė dhe 462 shitore. Por mbas turbullirave dhe luftave Ballkanike ky vend e humbi rėndėsinė e vet, ashtuqė sot ėshtė njė nga vendet mė tė pazhvilluara ne Maqedoni.

Dibra ka qenė njė nga vatrat e qėndresės kundėr pushtuesve tė ndryshėm dhe dha njė ndihmesė tė veēantė nė luftrat shqiptaro-osmane nėn udhėheqen e Skėnderbeut. Dibra si vend i vjetėr ka dhe traditėn e vjetėr tė saj, e cila mund tė themi se nė mėnyrė fanatike rruhet edhe sot. Ajo ka karakteristikat e saja tė veēanta me tė cila dallohet nga rrethet tjera. Edhe pse ka pasė ndikime tė kulturave tjera, dibranėt akoma i rruajnė zakonet e vjetra, kėngėt e tyre tė vjetra, lojrat, veshjen dhe tė gjithė simbolet tjera etnografike.


Sot ka njė stagnim nė zhvillimin e sportit dhe kulturės ne mesin e tė rinjve, pėr arsye se shoqėritė dhe objektet e shumta qė mė parė egzistonin, sot nuk janė aktive apo kanė njė aktivitet simbolik Shoqėria e parė kulturore artistike "Liman Kaba" e cila ka qenė e njohur gati nė tėrė viset shqiptare tani ėshtė shkryer nė SHKA "Haki Stėrmilli". Mund tė pėrmendim teatrin "Qemal Ajdini" nė tė cilin teatėr janė shfaqur shumė pjesė dramatike nga artistė profesional dha ametėrė dibranė. Ekziston edhe grupi i kėngėve
qytatare "Penestija" i cili gati ēdo vit organizon festivalin e kėngėve qytetare "Kėngėt e Penestijes". Kėtu mund tė pėrmendim edhe klubin e shkrimtarėve "ART klub" i cili gati ēdo muaj bėn prezentim tė ndonjė libri tė ri tė shkruar nga anėtarė tė saj.

Nga fusha e sportit do tė pėrmendim klubin mė tė vjetėr futbollistik "Korabi", i formuar nė vitin 1923, klub nė tė cilin kanė kaluar shumė gjenerata lojtarėsh, ne kėtė
moment luan nė ligėn e tretė perėndimore. Nė Dibėr kemi dhe dy klubet tė karatesė "Uraniku" dhe "Korabi", klube tė cilėt kanė prezentuar shpirtin sportiv tė dibranėve nėpėr garat internacionale evropiane duke fituar mdalje nėpėr kėto gara. Klubet e hendbollit dhe basketbollit tani pėr tani nuk janė aktive.
Dibra
, Dibra e
Madhe, Komu
na Diber.[/size]



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 03.05.12 8:48, edituar 5 herė gjithsej (Reason for editing : Komuna Diber ne Maqedoni, Historia Dhe Kultura e saj)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Ekonomia e komunes Diber prej 22.12.08 13:09

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Komuna e Dibrės rradhitet nė rendin e komunave tė pazhvilluara. Si vepreimtari kryesore ekonomike dominon bujqėsia dhe blegtoria. Sipėrfaqja e pėrgjithshme agrare nė komunėn e Dibrės pėrfshin 7.708 ha nga e cila tokė 33.4% ėshtė tokė e punueshme, kullosat pėrfshihen me 22% ndėrsa me pyje pėrfshihen 44.6%. Si pauri natyrore tė qytetit mund tė pėrmendim ujėrat mė tė njohura termo-minerale nė Europė, rezervat e mėdha tė gipsit si dhe liqenin hidroakumulues si burim tė energjisė. Industria ka qenė promotori kryesor i proēeseve pozitive tė zhvillimit tė ekonomisė nė komunėn e Dibrės.Si rezulltat i procesit tė tranzicionit nė Republikė, kjo degė humb rėndėsinė dhe intezitetin e saj pėrarsye se shumė kapacitete u mbyllėn ose punojnė me kushte mjaft tė vėshtirėsuara. Si subjekte mė kryesore tė cilėt janė aktive nė komunėn e Dibrės mund t'i numėrojmė:
Kombinatin e gipsit
KNAUF- Radika
Kombinatin e tekstilit Novost
Fabrika pėr prodhime tė plastikės;Deplast
Banjat e Dibrės
Fabrika pėe materijale ndėrtimore Tutti Frutti
Ndėrmarja transportuese Shpiletrans Reparti pėr profile tė
salduara EMO - Oher
Kombinati bujqėsor Progres
Pėrveē kėtyre subjekteve prodhuese nė komunė ka edhe shumė ndėrmarje tė vogla pėr pėrpunimin e drurit( "Deshat"), pėr prodhime tė sungjerit, tė gatimeve tė miellit (Behar-LN;,
;Kllas) si dhe njė numėr i madh i ndėrmarjeve private qė kryesisht
merren me tregti (Dash Komerct;,).
Kombinati i gipsit KNAUF-Radika; si
rezulltat i privatizimit tani ėshtė njė prej kapaciteteve mė moderne nė regjionin e ballkanit dhe ėshtė i vetmi kapacitet industrial nė komunė me tė cilin mund tė mburemi nė komunė.]Ai punėson rreth 180 punėtore dhe me prodhimet e tij mbulon gati tėrė teritorn ballkanik.
Kombinati i tekstilit ėshtė fabrika mė e vjetėr nė komunėn e Dibrės e cila deri nė vitin 1990 punėsonte mbi 750 punėtore, kurse tani ajo punėson vetėm 100 punėtore dhe shfrytėzohet me kapacitet 20% deri 30%. Fabrika pėr pro-dhimet e plastikės e cila prodhon dritare dhe dyer, gypa kanalizimi, lamperi etj, punėson rreth 150 punėtore dhe shfrytėzohet me kapcitet 15% deri 20%.
;Banjat e Dibrės" nė Kosovrast dhe Banisht pėrveē se janė organizatė shėndetsore ato mund tė ofrojnė edhe shėrbime turistike dhe hotelierike, ato paraqesin dhe njė potencijal tė pashfrytėzuar. Nga kapaciteti i mundshėm prej 150.000 bujtjeve nė vit ato shrytėzohen me 40% dhe atė djatė maujve tė verės. Duhet tė pėrmendim dhe atė se edhe pse shum banorė tė komunės punojnė
pėrkohėsisht nė vendet e Europės dhe sidomos nė SHBA, pėr tė siguruar egzistencėn e familjeve tė tyre, numri tė papunėsuarve nė komunė rritet dita ditės. Llogaritet se nė vendet europiame ka rreth 1800 banorė ndėrsa nė SHBA rreth 8000 banorė nga tė cilėt 80% janė popullatė aktive puntore. Sot numri i tė papunėsuarve nė Komunė ka arritur kulminacionin, nga 1.400 tė paraqitur nė vitin 1989 mė 31.12.2000 ky numėr ėshtė rritur nė 5.100 qė do tė thotė pėr 3.64 herė mė tepėr tė papunėsuar. Nėse dihet se nė Dibėr punojnė rreth 2.000 vetė
kjo do tė thotė se nė nji tė punėsuar ka 2.5 puntore aktiv tė papunėsuar. Orientimi i zhvilimit ekonomik nė periudhėn e ardhėshme.Duke marrė parasysh
pasuritė natyrore qė disponon komuna e Dibrės, mundemi lirisht tė konstatojmė se zhvillimi ekonomik nė periudhėn e ardhėshme duhet tė orientohet nė tre
drejtime dhe atė: -Zhvillimi i mjaftueshėm industrial i kapaciteteve pėr modernizimin e prodhimit dhe zgjerimin e prodhimeve tė gipsit
-Zgjerimi i kapaciteteve pėr shfrytėzimin e ujrave tė
banjave dhe liqenit dhe
-Restartimi i kapaciteteve egzistuese, si dhe formimi i ndėrmarjeve tė vogla duke realizuar procesin e privatizimit tė tyre.
Pasuritė natyrore
tė shtresave tė gipsit qė egzistojnė nė komunėn e Dibrės, realisht mundėsojnė qė kjo industri nė dhjetvjetorin e ardhshėm tė jetė bartėse e zhvillimit ekonomik. Duke analizuar tregun europian dhe pėrdorimin e pllakave tė gipsit nė industrinė ndėrtimore nė kontinentin e Europės, nudemi tė konstatojmė se
egzistojnė mundėsi reale qė kapacitetet e tanishme tė kombinatit “Knauf-Radika” tė zgjerohen pėr pesė herė mė shumė. Mundėsit investuese tė investitorit Knauf janė tė afta qė kėtė zgjerim tė kapaciteteve ta realizojnė nga fondet e veta egzistuese.Zgjerimi i kapaciteteve tė banjave tė Dibrės si dhe themelimi i njė kompanije pėr zhvillimin e turizmit nė ujrat e liqenit ėshtė i
lidhur ngushtė me procesin e privatizimit tė kėtyre dy objekteve. Nė periudhėn e ardhėshme ka mundėsi reale pėr ndėrtimin e nji objekti tė kategorisė sė lartė me 300 krevatė pėr klientė nga shtetet e jashtme, si dhe riparimi dhe modernizimi i kapaciteteve egzistuese qė tė aftėsohen pėr shfrytėzimin e tyre gjatė tėrė vitit. Sipas kėti planifikimi mundėsohet qė tė ritet numri i flejtjeve prej 65.000 nė 240.000 flejte nė vit, si dhe numri i tė punėsuarve tė dyfishohet.Realizimi i kėti plani ėshtė i lidhur ngushtė me aftėsitė financiare tė pronarit tė ardhshėm tė kėti objekti, sepse kushtet natyrore tė ujrave mineral qė disponon Banjishti dhe Kosovrasti mundėsojnė realisht ndėrtimin e kapaciteteve edhe mė tė mėdha.Krahas me zhvillimin e turizmit nė ujrat e liqenit tė Dibrės, egzistojnė mundėsi reale edhe pėr zhvillimin e kapaciteteve pėr peshkim, prej tė cilit aktivitet mundėsohen rezulltate financiare tė mira dhe inkuadrim tė 20-30 punėtorė.Restartimi i ndėrmarjeve egzistuese, si dhe themelimi i ndėrmarjeve tė vogla nė dhjetėvjetorin e ardhshėm ėshtė mundėsi reale, por e lidhur ngushtė me privatizimin e kėtyre ndermarjeve.



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 03.05.12 11:02, edituar 2 herė gjithsej (Reason for editing : Dibra.Peshkopia.Dibra Peshkopia.Dibra e Madhe.)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Kualieti i jetes prej 22.12.08 13:18

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Nė kėtė parametėr janė tė pėrfshira tė dhėnat qė janė tė pėrshkruara edhe nė pikat e
mėparshme tė kėtij Profili, siē janė papunėsia, kultura, ambienti, sektori qytetar, infrastruktura, shėndetėsia e tė tjera.Bashkė me kėto tė dhėna , mėposhtė ka edheinformata shtesė, me qėllim qė tė kihet njė pasqyrė mė e qartė pėr standartin jetėsor nė Dibėr:
Pėr pastėrtinė e qytetit kujdeset NKP “STANDARD”. Nevojat e qytetit janė tė mėdha, dhe kjo ndėrrmarje ballafaqohet me vėshtirėsi nė zbatimin
e detyrave, pėr shkak tė mungesės tė mjeteve dhe makinerive
cilėsore dhe sasiore qė do ndihmonin pėr njė qytet sa mė tė pastėr.Lidhur me pastėrtinė, njė problem tjetėr paraqet vendi pėr mbledhjen e mbeturinave (deponija kryesore).
Rrugėt lokale kanė dimenzione tė ngushta, dhe nuk janė tė ndėrtuara sipas standarteve. Trotuaret janė pjesėrisht tė prishura, dhe njė pjesė e tyre nuk
janė tė ndėrtuara.
Dibra ėshtė njė nga qytetet e rralla qė ka rrugė rajonale me gjerėsi prej 5 metrash, ku asfalti ėshtė shumė e amortizuar (rruga Dibėr-Mavrovė dhe rruga e Dibėr-Strugė) ndėrsa traseja e rrugės ėshtė pjesėrisht e deformuar. Gjelbėrimi nė qytet nuk ėshtė nė shkallė tė kenaqshme, por nė kėtė
fushė bėhen perpjekje si nga NKP “Standard”, ashtu edhe nga shoqata ekologjike
“Deshat”, nepėrmjet mbjelljes sė fidaneve .
Fabrikat nė Dibėr i plotėsojnė pjesėrisht kushtet ekologjike pėrfunksionim. Furnizimi me ujė i qytetit bėhet nėpėrmjet NKP “STANDARD”, me kapacitet 200
l/sek, me shkallė tė lartė tė pastėrtisė (ujė burimi i fshatit Rosok).
Rezervari kryesor pėr akumulimin e ujit ėshtė i vogėl, dhe ėshtė e nevojshme qė
tė intervenohet pėr zgjerimin e tij, nė mėnyrė qė furnizimi me ujė tė jetė i
pandėrprerė.
Rrjeti i elektrifikimit nė qytet mbulon tėrė qytetin, dhe s'ka restriksione nė
fumizimin me energji elektrike (me detajisht pėr problemet e elektrifikimit
ėshtė treguar nė pjesėn e infrastrukturės).
Rol tė rėndesishėm nė qytetin tonė luan edhe liqeni akumulativ i Dibrės, i cili
shfrytėzohet pėr shumė funksione:
1. Furnizimin me energji
elektrike, nėpėrmjet hidrocentralit Spile
2. Ujitjen e arave
3. Ky liqen shėrben edhe pėr turizmin gjatė verės, pėr vetė faktin qė ka kushte
mjaft tė pershtatshme natyrore. Edhepse s'ka kushte infrastrukturore pėr
turizėm. Nevoitet qė tė hartohet plan detal urbanistik pėr kėtė zonė, ndėrsa bėhen pėrpjekje nga pushteti lokal nė bashkėpunim me organizatat e jashtme nė kėtė drejtim, siē ėshtė asfaltimi i rrugės, instalimi i ujėsjellesit dhe kanalizimit si dhe energjia elektrike qė nuk janė tė rregulluara deri nė shkallėn e duhur.
Dibra ka kushte natyrore edhe pėr turizmin malor (mund tė pėrmenden p.sh.
luginat e Radikės dhe Drinit tė Zi), si dhe pėr peshkim (mund tė
pėrmendet trofta e Radikės). Dibra ėshtė qytet me objekte tė vjetra me rėndėsi historiko-kulturore, siē janė shtėpitė me arkitekturė sė vjetėr qytetare specifike, Hamami i Dibrės , urat etj, tė cilat do ndihmonin nė zhvillimin e turizmit historiko-kulturor.
Kriminaliteti nuk ėshtė nė shkallė tė lartė
Ne Dibėr ka tre salla shkollore sportive, (dy prej tė cilave janė tė
vjetėruara), njė poligon sportiv dhe stadiumi i futbollit i qytetit.

zhvillimin e manifestimeve kulturore nė Dibėr, rol tė veēantė luan Pallati i Kulturės”Shkupi” ku organizohen manifestime tė ndryshme kulturore, tė organizuara nga shoqėri tė ndryshme me karakter kulturor siē janė Teatri “Qemal Ajdini”, SHKA” Haki Stėrmilli”, shoqata “Votra dibrane”, shoqata e shkrimtarėve ”art klub” etj. Nė kuadėr tė Komunės mbahen edhe “Ditėt e Takimeve Dibrane” dhe ėshtė ky njė manifestim tradicional qė mbahet gjatė verės, kur Dibrėn e vizitojnė bashkqytetarė dhe mysafirė nga SHBA dhe vendet perėndimore. Dy vitet
e fundit ėshtė mbajtur “Festivali i teatrit shqiptar tė Maqedonisė” me tendencė qė ky tė mbetet festival tradicional.
Pėr informim nė lidhje me pushtetin lokal(duke pėrfshirė kėtu edhe njėsitė rajonale tė pushtetit qėndror si dhe organizatat joqeveritare), kujdeset Qendra pėr Informim tė Qytetarėve, e cila funksionon nė kuadėr tė Komunės(tel. 046 831
555). Tė dhėna mesatare tė tjera (tė
pėrafėrta) nė lidhje me njė familje nė Dibėr:

Gjeografi.gjeografia.Diber.Peshkopia,Gjeografi.gjeografia.Diber.Peshkopia
Diber.Diber.DiberDiber.Diber.Diber.Diber.Diber.DiberDiber.Diber.Diber.

Sipas
regjistrimit tė vitit 1994 njė familje dibrane pėrbėhet prej mesatarisht 4,79
persona.

Nė ē’do
4 persona aktivė(mbi 18 vjet dhe tė aftė pėr punė), i punėsuar ėshtė njė.

Nė ē’do
6 qytetarė, njė ėshtė i pajisur me automobil.

Nė ē’do
4 persona, ka nga njė lidhje telefonike.

Shkalla
e arsimit ėshtė 90%

Pėr ē’do
200 persona, ka njė krevat pėr trajtim shėndetsor.

Nataliteti dhe mortaliteti janė nė proporcion 4/1



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 07.03.09 11:34, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : Gjeografi.gjeografia.Diber.Peshkopia,Gjeografi.gjeografia.Diber.Peshkopia)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Re: Historia dhe kultura Today at 16:14

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi