Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Hadithe nga Rijadus Salihin(pjesa e 3)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral

  • 600. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Si­kur njerėzit ta dinin vlerėn e ezanit dhe tė safit tė parė, ata nuk do tė kishin mbetur pa hedhė short (se kush do ta thirrė ezanin dhe kush do tė ulet nė safin e parė)”. (Mut­tefekun alejhi)
    601. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Safi mė i dobishėm ke meshkujt ėshtė safi i parė, ndėrsa mė i dėmshėm te ta ėshtė i fundit. Ndėrsa safi mė i dobishėm ke femrat ėshtė safi i fundit, kurse mė i dėmshėm ėshtė safi i parė”. (Muslimi)
    602. Ebu Seid El-Hudriu r.a. tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kishte vėrejtur se disa as-habė rrinin mbrapa prandaj iu tha atyre: “Ka­loni pėrpara dhe plotėsojeni safin e parė, ndėrsa safin pas jush le ta plotėsojnė ata qė vijnė pas jush. Pėrderisa disa njerėz vonohen edhe All-llahu do t'i lėrė ata prapa”. (Muslimi)
    603. Enesi r.a. thotė: “Ne u ngritėm qė tė falim namazin, ndėrsa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Drejtoni safet dhe ngjeshni me njėri-tjetrin, sepse vėr­tet unė ju shoh pas shpi­ne”. (Rivajeti i Buhariut me fjalėt e tij, ndėrsa i Mus­limit nė kėtė kuptim. Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “Kra­hu i ēdonjėrit ishte i ngji­tur me krahun e tjetrit nė saf, gjithashtu edhe kėmbėt”.)
    604. Nu'man ibni Beshiri r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Safet tuaja ose do t'i drejtoni, ose All-llahu do t'ua ndryshojė fytyrat juve”. (Muttefekun alejhi)
    Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i drejtonte safet tona, ashtu si­kur drejtoheshin shigjetat, dhe kur e vėrejti se ne e kemi kuptuar kėtė, njė ditė doli dhe kur kishte marrė qėndrimin tė thotė “All-llahu ekber” vėrejti njė beduin, tė cilit i kishte dalė kraharori jashtė safit, atėherė tha: “O robėr tė Zotit, ose do t'i drejtoni safet, ose All-llahu do t'i ndryshojė fytyrat tuaja, ose do tė vėjė pėrēarje nė mes jush”.
    605. Enesi r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ngjeshni safet tuaja, afrojeni safin njėrin pranė tjetrit, qafat bėni paralel. Pėr Atė qė shpirti im ėshtė nė du­art e Tij, unė e shoh djallin se si hyn nėpėr zbrazėtirat e safeve, ashtu sikurse futet delja e zezė”. (Hadithi ėshtė i vėrtetė, e trans­me­ton Ebu Davudi sipas kushteve tė Muslimit)
    606. Enesi r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Plotėsojeni safin e parė, pastaj atė qė vijon. Nėse duhet tė ketė zbrazėti, tė jetė nė safin e fundit”. (Ebu Davudi me isnad hasen)
    607. Abdull-llah ibni Mugaffel r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nė mes dy ezaneve (nė mes ezanit dhe ikametit) falet njė namaz! Nė mes dy ezaneve falet njė namaz”. Kur kėtė e tha pėr tė tretėn herė, atėherė shtoi: “Pėr atė qė dėshi­ron”. (Muttefekun alejhi)
    608. Aisheja r.anha thotė se: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nuk i ka lėnė katėr rekate para namazit tė drekės dhe dy rekate para namazit tė sabahut”. (Buhariu)
    609. Aisheja r.anha thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Dy rekatet e namazit tė sabahut janė mė tė dobishme se kjo botė dhe ēdo gjė qė ka nė tė”. (Muslimi)
    610. Ebu Abdull-llah Bilal ibnu Rebbah, muezini i Pej­gam­be­rit s.a.v.s., tregon se ka shkuar te i Dėrguari i All-llahut pėr tė thirrė ezanin e namazit tė sabahut, por Aisheja e angazhoi atė (Bilalin) me njė punė tjetėr, kėshtu qė u gdhi shumė. Bilali u ngrit dhe e thirri ezanin e namazit tė sabahut e pastaj edhe ezanin e dytė. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nuk doli, ndėrsa kur doli u fal me njerėz. Bilali e in­formoi tė Dėrguarin e All-llahut se Aisheja r.a. e kishte vonuar, duke i kėrkuar qė t'ia kryejė njė punė, derisa agoi shumė, dhe ky ishte shkaku qė e kishte vonuar. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Unė isha duke i falur dy rekatet e sabahut”. Bilali i tha: “O i Dėr­guari i All-llahut, ti je zgjuar vonė ?” Ai iu pėrgjigj: “Sikur tė zgjohesha edhe mė vonė se sa jam zgjuar do t'i kisha falur ato dyja duke i bėrė mirė dhe bukur ”. (Ebu Da­vudi)
    611. Ibnu Umeri r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i falte natėn nga dy rekate, ndėrsa me njė rekat tė vitrit e mbaronte nafilen e natės. I falte nga dy rekate sunnet para farzit tė sabahut, sikur ezanin ta kishte nė vesh (pėr farzin e sabahut). (Muttefekun alejhi)
    612. Aisheja r.anha thotė: “Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. i falte nė dhomėn time para farzit tė drekės nga katėr rekate, pastaj dilte dhe falte me xhemat farzin, pastaj prapė hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet). Kur e falte farzin e akshamit me xhemat, hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet). Kur e falte namazin e jacisė, hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet)”. (Muslimi)
    613. Ummi Habibe r.anha thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i fal katėr rekate para namazit tė drekės dhe katėr rekate pas, All-llahu do ta ruajė atė prej zjarrit”. (Ebu Da­vudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen sahih)
    614. Aisheja r.anha tregon se i Dėrguari i All-llahut, nėse nuk i falte katėr rekate para farzit tė drekės (pėr ndonjė arsye), ato i falte pas farzit. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
    615. Enesi r.a. thotė: “I kam vėrejtur as-habėt e vjetėr dhe me autoritet tė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. se me tė madhe nguteshin pėr tė falė nafile namazin para akshamit”. (Buhariu)
    616. Enesi r.a. thotė: “Ne i fal­nim nė kohėn e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. nga dy rekate pas perėndi­mit tė diellit dhe para farzit tė ak­shamit”. Tė pranishmit nė kėtė bi­sedė pyetėn: “A i falte Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nga dy rekate para farzit tė akshamit?” Enesi u pėrgjigj: “Ai neve na ka parė duke u falė, dhe nuk na ka urdhėruar e as nuk na ka ndaluar”. (Muslimi)
    617. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush e fal namazin e xhumasė (farzin), le t'i falė pas tij katėr rekate”. (Muslimi)
    618. Zejd ibnu Thabit r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “O njerėz, faluni nė shtėpitė tuaja. Vėrtet namazi mė i vlefshėm ėshtė kur njeriu falet nė shtėpinė e vet, pėrveē namazeve tė obliguara (farz)”. (Muttefekun alejhi)
    619. Xhabiri r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndokush prej jush e kryen namazin e vet (farzin) nė xhami, tė llogaritė edhe pėr shtėpinė e vet njė pjesė tė namazit, sepse vėrtet All-llahu do tė bėjė mirė nė shtėpinė e tij prej namazit tė tij”. (Muslimi)
    620. Aliu r.a. thotė: “Vitri nuk ėshtė i domosdoshėm sikurse namazet e ob­liguara (farzet), por I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e bėri sunnet. Ai ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė tek (vitr) dhe Ai e do tekun, prandaj faleni namazin e vitrit, o ju tė zotėt e Kur'anit!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)
    621. Ibnu Umer r.anhuma tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Bėne namazin e fundit tuajin natėn vitr (tek)!” (Muttefekun alejhi)
    622. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Faleni namazin e vitrit para agimit tė sabahut tuaj!” (Muslimi)
    623. Ebu Dherri r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo mėngjes, pėr ēdo nyje tuajėn jepet sadaka (lėmoshė). ?do tesbih ėshtė sadaka, ēdo tahmid ėshtė sadaka, ēdo tehlil ėshtė sadaka, ēdo tekbir ėshtė sadaka, urdhri pėr punė tė mirė ėshtė sadaka, ndalimi i sė keqes ėshtė sadaka. Pėr kėto do t'u mjaftojnė dy rekate, tė cilat falen nė namazin e paradites - duhasė”. (Muslimi)
    624. Ummi Hani Fahita Binti Ebu Talib r.anha thotė: “Unė shkova te i Dėrguari i All-llahut nė vitin e ēlirimit tė Mekkes, dhe e kam gjetur duke u pastruar (gusul). Pasi ėshtė pastruar i ka falur tetė rekate. Kjo ishte nė kohėn e para­dites - duhasė”. (Muttefekun ale­jhi)
    625. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i ka thėnė Bila­lit r.a.: “O Bilal, mė trego cila punė mė sė shumti tė jep shpresė e tė cilėn e ke bėrė nė Islam? Vėrtet unė e kam dėgjuar zhurmėn e na­llaneve tua para meje nė Xhen­net”. Bilali u pėrgjigj: “Punėn tė cilėn e kam bėrė dhe prej sė cilės shpresoj fitimin mė tė madh ėshtė ajo qė asnjėherė ditėn apo natėn kur jam pastruar (kam marrė ab­dest) e qė me atė abdest nuk kam falur atė qė mė ėshtė urdhėruar ta fal”. (Mutte­fekun alejhi)
    All-llahu xh.sh. thotė:
    “Kur tė kryhet namazi i xhumasė, atėherė shpėrnda­huni nėpėr tokė dhe kėrkoni mirėsinė e All-llahut dhe pėrmendeni All-llahun shpesh, ndoshta do tė shpė­toni”. (el-Xhuma:10)
    626. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Pesė namazet, xhumaja deri nė xhuma, Ramazani deri nė Ramazan e shlyejnė ēdo gjė nė mes tyre, nėse shmangen gabimet e mėdha”. (Muslimi)
    627. Ibnu Umeri r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kur ndokujt prej jush i vjen dita e xhumasė, le tė lahet”. (Muttefekun alejhi)
    628. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Gusli (larja e pėrgjithshme e trupit) nė ditėn e xhumasė, ėshtė obligim pėr ēdo musliman tė rri­tur”. (Muttefekun alejhi)
    629. Semure r.a. thotė se i Dėr­guari i All-llahut ka thėnė: “Kush merr abdest ditėn e xhumasė, ėshtė e mjaftueshme dhe e bukur, ndėrsa ai qė pastrohet nė tėrėsi ėshtė edhe mė mirė”. (Ebu Da­vudi dhe Tirmidhiu)

    * Materialet jane marre nga qendra ARDHMERIA



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 10.11.08 15:08, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
629. Semure r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush merr abdest ditėn e xhumasė, ėshtė e mjaftueshme dhe e bukur, ndėrsa ai qė pastrohet nė tėrėsi ėshtė edhe mė mirė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

630. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka mbajtur fjalim (hutbe) njė ditė tė xhuma dhe nė tė ka thėnė: “Nė kėtė ditė gjendet njė moment (orė), nėse ai pėrputhet me njė rob musliman duke falur, e qė ai kėrkon diēka prej All-llahut, me tė vėrtetė ai do ta arrijė atė”. Pejgamberi s.a.v.s. dha shenjė me dorėn e vet se janė tė paktė ata tė cilėt e shfrytėzojnė kėtė”. (Muttefekun alejhi)

631. Ebu Burde ibni Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė se Abdull-llah ibni Umeri r.anhuma ka thėnė: “A e ke dėgjuar babanė tėnd duke treguar se ē'ka thėnė i Dėrguari i All-llahut pėr vlerėn e momentit tė caktuar tė ditės sė xhumasė?” Ai u pėrgjigj: “Unė i thashė: “Po, e kam dėgjuar duke thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Ai moment i vlefshėm ėshtė nė mes uljes sė imamit dhe mbarimit tė namazit”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe njė pjesė tė natės kaloje i zgjuar duke u falur! Kjo ėshtė vetėm pėr ty. Ndoshta Zoti yt do tė ringjallė nė njė vend tė lavdėruar”. (el-Isra:79)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Ata ngrihen nga shtrati dhe bėjnė ibadet natėn”. (es-Sexhde:16)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Vetėm pak natėn kanė fjetur”. (edh-Dharrijat:17)

632. Salim ibni Abdull-llah ibni Umer ibni Hattab r.anhuma nga babai i vet Abdull-llahu transmeton se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “I mrekullueshėm ėshtė Abdull-llahu, vetėm sikur tė falej edhe natėn!” Salimi r.a. thotė: “Pas kėsaj, Abdull-llah ibni Umeri r.a. nuk flente natėn, vetėm pak”. (Muttefekun alejhi)

633. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Agjėrimi mė i vlefshėm pas Ramazanit ėshtė agjėrimi i muajit tė All-llahut, Muharrem, ndėrsa namazi mė i vlefshėm pas farzeve ėshtė namazi i natės”. (Muslimi)

634. Ibni Umeri r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Namazi i natės ėshtė nga dy rekate, ndėrsa nėse i frikohesh sabahut, atėherė fale vitrin me njė rekat”. (Muttefekun alejhi)

635. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “Pejgamberi i falte natėn gjithnjė nga dy rekate, ndėrsa vitrin e falte vetėm njė rekat”. (Muttefekun alejhi)

636. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. nuk falte - nė Ramazan apo jashtė tij - mė shumė se njėmbėdhjetė rekate. I falte katėr rekate, e mos pyet pėr bukurinė dhe gjatėsinė e tyre! Pastaj prap i falte katėr rekate, e mos pyet pėr bukurinė dhe gjatėsinė e tyre! Pastaj i falte tre rekate. Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a flen ti para se ta falėsh namazin e vitrit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Oj Aishe, sytė e mi flenė, por nuk flen zemra ime!” (Muttefekun alejhi)

637. Ibnu Mes'udi r.a. thotė: “Jam falur me Pejgamberin s.a.v.s. njė natė dhe ai qėndroi aq gjatė saqė mendova diēka keq”. Tė pranishmit e pyetėn: “Ēka ke menduar?” Ibnu Mes'udi tha: “Mendova tė ulem dhe tė shkoj”. (Muttefekun alejhi)

638. Abdull-llah ibni Amr ibnul As r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Namazi mė i dashur te All-llahu ėshtė namazi i Davudit a.s., agjėrimi mė i dashur te All-llahu ėshtė agjėrimi i Davudit a.s. Ai flente gjysėm nate, njė tė tretėn e kalonte nė namaz, pastaj prapė flente njė tė gjashtėn. Ai njė ditė agjėronte, e njė ditė hante”. (Muttefekun alejhi)

639. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ēohej tė falej gjatė natės, e fillonte namazin me dy rekate tė shkurta”. (Muslimi)

640. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush ēohet gjatė natės, dhe nėse nė mėnyrė tė pakuptueshme dhe pa vetėdije i shkon Kur'ani nėpėr gjuhė, dhe nuk di se ēka flet, atėherė le tė shkojė tė shtrihet nė shtrat”. (Muslimi)

641. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i kalon netėt e Ramazanit duke bėrė ibadet, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke pasur qėllim tė sinqertė, do t'i falen tė gjitha gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vėrtet ne e shpallėm atė (Kur'anin) natėn e Kadrit”. (el-Kadr:1)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Ne atė e zbritėm nė njė natė tė bekuar”. (ed-Duhan:3)

642. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush falet natėn e Kadrit, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe ka qėllim tė sinqertė, do t'i falen gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

643. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit bėnte i'tikaf nė xhami (mbyllej nė tė) dhe thoshte: “Lypeni natėn e Kadrit nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

644. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. bėnte ibadet (nuk flente) gjatė muajit tė Ramazanit, atė qė nuk e bėnte ditėve tė tjera dhe muajve tė tjerė. Ndėrsa nė dhjetė ditėt e fundit bėnte ibadet mė shumė se ditėve tė tjera”. (Muslimi)

645. Aisheja r.anha tregon se ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka mendon sikur unė tė dija pėr njė natė se ajo ėshtė nata e Kadrit, ēka duhet tė them unė atė natė?” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Thuaj: “O Zoti im, Ti je falės, e don faljen, mė fal mua!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

646. Hudhejfe r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ēohej prej gjumi e pastronte gojėn e vet me misvak (furēė natyrore prej njė lloj druri)”. (Muttefekun alejhi)

647. Aisheja r.anha thotė: “Ne i pėrgatitnim tė Dėrguarit tė All-llahut misvakun e tij dhe ujin e pastėr, edhe atėherė kur All-llahu e zgjonte natėn, ai e pėrdorte misvakun, merrte abdest dhe falej”. (Muslimi)

648. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Me tė madhe u porosis ta pėrdorni misvakun”. (Buhariu)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
649. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Misvaku ėshtė mjet pėr pastrimin e gojės dhe kėnaqėsi pėr Krijuesin”. (Nesaiu dhe Ibnu Huzejme)

650. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mustaqet shkurtoni, kurse mjekrėn lėshone!” (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Faleni namazin dhe jepeni zekatin!” (el-Bekare:43)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Por u qe urdhėruar ta adhurojnė vetėm All-llahun, qė si besimtarė tė sinqertė t'u rrėfejnė fenė, edhe tė kryejnė tė falurit, edhe tė japin zekatin, e ajo ėshtė fe stabile”. (el-Bejjine:5)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Merre zekatin nga pasuria e tyre qė t'i pastrosh me tė”. (et-Tewbe:103)

651. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė (shtylla): dėshminė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kryerjen e namazit, dhėnien e zekatit, vizitėn Ka'bes dhe agjėrimin e Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

652. Talha bin Ubejdullah thotė: “Erdhi njė njeri prej Nexhdit te Pejgamberi s.a.v.s. qė kishte flokė tė dendur. Ne dėgjonim zėrin e tij, mirėpo nuk kuptonim se ē'thoshte, derisa iu afrua tė Dėrguarit tė All-llahut dhe pyeti pėr Islamin. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Islami ėshtė pesė kohė tė namazit ditėn dhe natėn”. Njeriu pyeti: “A jam i obliguar me diēka tjetėr pėrveē kėtyre?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, vetėm nėse ti do nė mėnyrė vullnetare”. Pejgamberi s.a.v.s. pastaj tha: “Agjėrimi i Ramazanit”. Njeriu pyeti: “A kam obligim tjetėr pėrveē agjėrimit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, pėrveē nafile”.

Transmetuesi pėrmend: Pastaj Pejgamberi s.a.v.s. pėrmendi dhėnien e zekatit. Njeriu pyeti: “A kam obligim tjetėr pėrveē zekatit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, vetėm nėse dėshiron vullnetarisht”. Njeriu u kthye prapa duke thėnė: “Betohem nė Zotin, se as nuk do tė shtoj e as nuk do tė mungoj diēka prej kėtyre”. I Dėrguari i All-llahut tha: “Do tė shpėtojė nėse e thotė tė vėrtetėn”. (Muttefekun alejhi)

653. Ibnu Abbasi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e ka dėrguar Muadhin r.a. nė Jemen dhe i ka thėnė: “Thirri tė dėshmojnė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i Dėrguari i All-llahut, e nėse ata binden nė kėtė, atėherė informoi se All-llahu i ka obliguar me pesė kohėt e namazit pėr ēdo ditė dhe natė, nėse binden edhe nė kėtė, atėherė informoi se All-llahu i ka obliguar me zekat, qė do ta marrish prej tė pasurve tė tyre e do t'ua shpėrndash tė varfėrve tė tyre”. (Muttefekun alejhi)

654. Ibnu Umeri r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mua mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit (pabesimtarė), derisa tė dėshmojnė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij, dhe derisa tė falin namazin dhe tė japin zekatin. E kur e bėjnė kėtė, atėherė e kanė tė mbrojtur prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre, pos nėse i kanė hyrė nė hak Islamit, llogaria e tyre ėshtė te All-llahu”. (Muttefekun alejhi)

655. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Pasi i Dėrguari i All-llahut ėshtė shpėrngulur nė ahiret (ka vdekur), Ebu Bekri u zgjodh pėr zėvendės tė tij. Disa prej arabėve u kthyen nė kufėr (mosbesim). Atėherė Umeri r.a. tha: “Si do t'i luftosh njerėzit, kur Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit derisa tė mos thonė: 'La ilahe il-lall-llah'. Kush e thotė kėtė ėshtė e lirė pasuria dhe shpirti i tij prej meje, pėrveē me hak, dhe llogaria me tė ėshtė nė kompetencėn e All-llahut”. Ebu Bekri atėherė tha: “Betohem nė All-llahun se unė me tė vėrtetė do ta luftoj ēdokend qė e ndan namazin dhe zekatin. Zekati ėshtė obligim i pasurisė. Betohem nė All-llahun se nėse ata nuk e japin zekatin edhe tė kėrpeshit (frenit) tė deveve, tė cilin ia jepnin Pejgamberit s.a.v.s., do t'i luftoj pėr mosdhėnien e tij”. Umeri r.a. tha: “Betohem nė All-llahun, dhe atėherė nuk kam parė asgjė tjetėr, vetėm se All-llahu e kishte hapur kraharorin e Ebu Bekrit pėr luftė dhe u binda se me tė ėshtė e vėrteta”. (Muttefekun alejhi)

656. Ebu Ejjubi r.a. tregon se njė njeri i ka thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “Mė trego pėr njė vepėr e cila mė ēon nė Xhennet?” Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ta adhurosh All-llahun (T'i bėsh ibadet), dhe tė mos i bėsh shok, tė falėsh namazin, tė japėsh zekatin dhe ta ndihmosh farefisin”. (Muttefekun alejhi)

657. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė pronar i arit dhe i argjendit (tė hollave), qė nuk i pėrmbush obligimet e veta, nuk do tė mbetet nė Ditėn e gjykimit pa u farkuar me pllaka tė zjarrta, qė do tė nxehen nė zjarrin e Xhehennemit, dhe me tė do tė fėrgohen anėt e tij, balli, kraharori dhe shpina, dhe ēdo herė qė pllakat ftohen do tė nxehen pėrsėri. Kjo do tė jetė nė ditėn qė do tė zgjasė pesėdhjetė mijė vjet, nė tė cilėn do tė zbatohet gjykimi nė mes njerėzve, robėrve, dhe kur do t'i tregohet ēdokujt rruga pėr nė Xhennet ose nė Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka do tė bėhet me devetė, pasurinė e njeriut?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Edhe asnjė pronar i deves, qė nuk i kryen obligimet e veta, e prej tyre mjeljen e saj ditėn kur ajo shkon tė pijė ujė. Ēdo pronar qė nuk i kryen obligimet e veta ndaj deves, nė Ditėn e Gjykimit do tė shtrihet nė njė vend tė rrafshtė dhe tė gjerė, aq sa dy devetė e tij do tė mund ta shkelnin me thundrat e tyre dhe ta kafshojnė me dhėmbėt, kurdo qė njėra prej tyre tė kalojė mbi tė, tjetra kthehet te ai, dhe ky mundim do tė zgjasė njė ditė, gjatėsia e sė cilės ėshtė pesėdhjetė mijė vjet, derisa tė kryhet gjykimi nė mes robėrve, dhe kur do t'i tregohet ēdokujt rruga pėr nė Xhennet apo Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka do tė bėhet me lopėt dhe delet?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ēdo pronar i lopėve ose deleve, i cili nuk i kryen obligimet e veta ndaj tyre, nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė i shtrirė nė njė vend tė rrafshtė, kah lopėt dhe delet e veta, dhe ato me brirėt e tyre do ta therin dhe me thundrat e tyre do ta shkelin, e nė mesin e tyre nuk do tė ketė me brinjė tė kthyer prapa, apo pa brirė e as me brirė tė thyer. Kurdo qė tė kalojnė nėpėr tė parat, menjėherė pas tyre vijnė dhe kalojnė tė tjerat. Dhe kjo do tė jetė nė njė ditė, e cila do tė zgjasė pesėdhjetė mijė vjet, derisa t'u shqiptohen gjykimet robėrve dhe derisa tė mos u tregohet rruga pėr nė Xhennet apo Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė veprohet me kuajt?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Kaloria ndahet nė tri lloje: Pėr dikė do tė jetė barrė, pėr dikė mbulesė dhe pėr dikė shpėtim. Sa i pėrket atij pėr tė cilin ėshtė barrė, ėshtė ai qė i mban kuajt pėr shkak tė namit, kryelartėsisė apo garave kundėr muslimanėve, pėr tė tillin kali ėshtė barrė...Sa i pėrket atij, pėr tė cilin ėshtė mbulesė, ėshtė ai qė mban kuaj nė rrugėn e All-llahut, dhe nuk i harron obligimet ndaj All-llahut dhe kujdeset pėr ta. Pėr njeriun e kėtillė, kali ėshtė mburojė nga zjarri i Xhehennemit...Sa i pėrket atij, pėr tė cilin ėshtė shpėtim, ėshtė ai qė mban kuajt pėr hir tė All-llahut dhe tė muslimanėve, i cili i kullot nė livadhe dhe kopshtije, gjithė atė qė kalorėt dhe kuajt e tyre e hanė nė kullosa dhe ara, do tė shkruhet aq numėr i tė mirave. Gjithashtu pėr ēdo shėrbim tė tyre, tė madh dhe tė vogėl, do tė shkruhen tė mira. Ēdo kalim i distancės dhe hipja mbi njė e mė shumė lartėsira do t'i shkruhen tė mira, nė numrin e gjurmėve dhe hedhurinave tė tij. Ēdo kthim i kalit nga ana e pronarit nė lumenj dhe burime, nė tė cilat i jep ujė, i shkruhen tė mira aq sa herė kali do tė pijė ujė”. Tė pranishmit i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, e si do tė jetė me gomarėt?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Mua nuk mė ėshtė shpallė asgjė e posaēme pėr gomarėt, pėrveē ajetit tė pėrgjithshėm e universal: “Ai qė punon mirė, sa grima - e sheh atė. Por, edhe kush punon keq sa grima - do ta shohė”. (ez-Zilzal:7-Cool (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė! Agjėrimin e keni obligim tė detyrueshėm, siē e kishin detyrė edhe ata qė ishin para jush, ndoshta do tė bėheni tė devotshėm. Nė ditė tė caktuara me numėr, por ai nga ju i cili ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim - atėherė tjera ditė me tė njėjtin numėr. Ndėrsa ata qė nuk mund ta mbajnė - kompensimi ėshtė tė ushqejė njė varfėnjak. Dhe kush jep mė tepėr, vullnetarisht, ajo ėshtė mirė pėr tė. Por, tė agjėroni ėshtė mė mirė, ta dini”. (el-Bekare:183-184)

658. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush i ndihmon dy shokė nė rrugėn e All-llahut, do tė thirret nga tė gjitha dyert e Xhennetit: 'O rob i All-llahut eja kėtu, kėtu ėshtė mirė'. Kush ėshtė prej atyre qė bėjnė namaz, do tė thirret nga dera e namazit, e kush ėshtė luftėtar i xhihadit do tė thirret nga dera e xhihadit. Kush ėshtė prej atyre qė agjėrojnė, do tė thirret nga dera Rejjan (Xhennet i posaēėm nė tė cilin hyjnė ata qė agjėrojnė). Kush ėshtė prej atyre qė japin sadaka (lėmoshė), do tė thirret nga dera e sadakasė”. Atėherė, Ebu Bekri r.a. tha: “Pashė babėn dhe nėnėn time, o i Dėrguari i All-llahut! Pėr atė qė thirret prej atyre dyerve, nuk do tė ketė mė mundime, e a do tė ketė ndokush qė do tė thirret nga tė gjitha ato dyer?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Po, dhe shpresoj qė edhe ti do tė jesh prej tyre!” (Muttefekun alejhi)

659. Sehl ibni Sa'd r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet nė Xhennet ėshtė njė derė, e cila quhet Rejjan, nėpėr tė cilėn do tė hyjnė Ditėn e Gjykimit vetėm ata qė agjėrojnė, nėpėr atė derė tė tjerėt nuk do tė hyjnė. Do tė thirret nė atė derė ku janė agjėruesit. Do tė ēohen agjėruesit dhe nuk do tė mundet tjetėrkush tė hyjė nga kjo derė, e pasi tė hyjnė agjėruesit dera do tė mbyllet e nuk do tė mundet tė hyjė askush tjetėr”. (Muttefekun alejhi)

660. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e agjėron muajin e Ramazanit, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke i kryer obligimet islame, do t'i falen gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

661. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė vijė muaji i Ramazanit, hapen dyert e Xhennetit dhe mbyllen dyert e Xhehennemit dhe shejtanėt lidhen me zinxhir”. (Muttefekun alejhi)

662. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Agjėroni me tė pamurit e hėnės dhe bėni bajram me tė pamurit e hėnės. E nėse ėshtė vranėsirė, atėherė plotėsoni tridhjetė ditė tė Shabanit!” (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė teksti i Buhariut, ndėrsa nė rivajetin e Muslimit shtohet: “Nėse ėshtė vranėt, atėherė agjėroni tridhjetė ditė!”

663. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut ishte njeriu mė bujar, nė mėnyrė tė veēantė kur i vinte Xhibrili a.s. Xhibrili a.s. i vinte Pejgamberit s.a.v.s. nė Ramazan, ēdo natė dhe me tė studionte Kur'anin. Vėrtet kur Pejgamberi s.a.v.s. takohej me Xhibrilin, ishte mė bujar nė veprat e mira se sa era qė sjell shiun”. (Muttefekun alejhi)

664. Aisheja r.anha thotė: “Kur vinin dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, i Dėrguari i All-llahut bėnte ibadet natėn dhe e ēonte familjen e vet qė tė bėjnė ibadet, ndėrsa dyshekun e vet me gjithė mbulojė e palonte”. (Muttefekun alejhi)

665. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nė asnjė mėnyrė, asnjėri prej jush tė mos e pret Ramazanin duke qenė agjėrueshėm, njė apo dy ditė, pėrveē nėse ai agjėrues ėshtė person qė e mban agjėrimin e vet tė rregullt. Nė atė rast atė agjėrim tė rregullt mund ta agjėrojė”. (Muttefekun alejhi)

666. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė mbetet edhe gjysma e muajit Sha'ban, atėherė mos agjėroni nafile!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

667. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ēohuni nė syfyr sepse vėrtet nė syfyr ka begati”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
668. Zejd ibnu Thabiti r.a. thotė: “Ne ēoheshim nė syfyr sė bashku me tė Dėrguarin e All-llahut, e pastaj ngriheshim tė falnim namazin”. Njėri prej tė pranishmėve pyeti: “Sa ishte intervali nė mes syfyrit dhe sabahut?” Zejdi u pėrgjigj: “Sa pesėdhjetė ajete!” (Muttefekun alejhi)

669. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. i kishte dy muezinė: Bilalin dhe Ibni Ummi Mektumin. Pėr kėtė Pejgamberi s.a.v.s. kishte thėnė: “Vėrtet Bilali e thirr ezanin gjatė natės, hani dhe pini derisa ta thėrrasė ezanin Ibnu Ummi Mektumi”.

Transmetuesi thotė: “Intervali nė mes tyre ishte sa njėri zbriste e tjetri hipte nė vendin ku thirrej ezani”. (Muttefekun alejhi)

670. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar ka thėnė: “Robtė e mi mė tė dashur janė ata qė nguten nė iftar (d.m.th. nuk e shtyejnė iftarin por bėjnė iftar nė kohė)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

671. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush harron dhe han ose pin, mos ta ndėrprejė por ta vazhdojė agjėrimin, sepse atė All-llahu e ushqeu dhe i dha tė pijė”. (Muttefekun alejhi)

672. Lekit ibni Sabire r.a. thotė: “Unė i kam thėnė: 'O i Dėrguari i All-llahut, mė thuaj diēka pėr abdestin!' Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Merr abdest sipas rregullit, fėrkoi gishtat nė mes mirė, laje hundėn deri nė thellėsi, pėrveē atėherė kur je agjėrueshėm!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen sahih)

673. Aisheja r.anha thotė: “Tė Dėrguarin e All-llahut e zinte agimi, e ai ishte xhunub (i obliguar tė lahej), pastaj lahej dhe agjėronte”. (Muttefekun alejhi)

674. Aisheja dhe Ummi Selema r.anhuma kanė thėnė: “E zinte agimi tė Dėrguarin e All-llahut xhunub, pa parė ėndėrr, pastaj agjėronte”. (Muttefekun alejhi)

675. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Agjėrimi mė i vlefshėm pas Ramazanit, ėshtė nė muajin e All-llahut, Muharrem, kurse namazi mė i vlefshėm pas farzeve ėshtė namazi i natės”. (Muslimi)

676. Muxhibete El-Bahilijete, nga babai i saj ose mixha transmeton se ai (njėri prej tyre) kishte shkuar te Pejgamberi s.a.v.s., mirėpo kishte munguar njė kohė dhe kishte shkuar pas njė viti. Gjatė kėsaj kohe gjendja e tij kishte ndryshuar dukshėm, dhe ai tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a mė njeh?” Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu: “Kush je ti?” Ky iu pėrgjigj: “Unė jam Bahiliu, qė isha te ti vitin e kaluar”. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i tha: “Ē'tė ka ndryshuar, ishe i bukur?” Ky atėherė i tha: “Prej momentit qė jam ndarė prej teje, asgjė nuk kam ngrėnė ditėn, por vetėm natėn”. I Dėrguari i All-llahut i tha: “Ti e ke munduar vetveten!” Pastaj e kėshilloi: “Agjėroje muajin e sabrit (durimit) dhe nga njė ditė pėr ēdo muaj!” Njeriu i tha: “Mė shto mua sepse unė kam fuqi pėr agjėrim!” Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu: “Agjėro dy ditė!” Bahiliu i tha: “Mė shto edhe mė shumė!” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Agjėro tri ditė!” Ai prapė i tha: “Shto!” Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i tha: “Agjėro prej muajve tė mėdhenj: Muharrem, Rexheb, Dhul Ka'de dhe Dhul-hixh-xhe. Pastaj pusho, pastaj agjėro, pastaj pusho, pastaj agjėro dhe pastaj pusho sė agjėruari!” Pejgamberi s.a.v.s. me tre gishtat e vet dha shenjė nga tri ditė”.

Muaji i sabrit ėshtė muaji i Ramazanit. (Ebu Davudi)

677. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nuk ka ditė, nė tė cilėn veprat e mira janė mė tė dashura te All-llahu se sa kėto ditė. Ato janė: dhjetė ditėt e muajit Dhul-hixh-xhe”. Tė pranishmit pyetėn: “O i Dėrguari i All-llahut, e as xhihadi nė rrugė tė All-llahut?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “As xhihadi nė rrugė tė All-llahut, pėrveē nėse njeriu del vetė dhe me pasurinė e vet, dhe nuk kthehet me asgjė”. (Buhariu)

678. Ebu Katade thotė: “E pyetėn as-habėt tė Dėrguarin e All-llahut pėr agjėrimin ditėn e Arefatit, e ai tha: “Agjėrimi i Arefes i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar dhe tė vitit qė ka ngelur”. (Muslimi)

679. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka agjėruar ditėn e Ashurasė dhe ka urdhėruar agjėrimin e kėsaj dite. (Muttefekun alejhi)

680. Ebu Katade r.a. thotė se as-habėt e kanė pyetur tė Dėrguarin e All-llahut pėr agjėrimin e ditės sė Ashurasė, e ai ka thėnė: “Agjėrimi i ditės sė Ashurasė i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar”. (Muslimi)

681. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nėse mbetem gjallė deri nė vitin e ardhshėm, me siguri do ta agjėroj ditėn e nėntė tė muajit Muharrem”. (Muslimi)

682. Ebu Ejjubi r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush e agjėron Ramazanin, e pastaj e pėrcjell edhe me gjashtė ditė tė muajit Shevval, do tė jetė sikur tė kishte agjėruar tėrė jetėn”. (Muslimi)

683. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Veprat prezentohen ditėn e hėnė dhe ditėn e enjte, andaj dėshiroj qė tė prezentohet vepra ime duke qenė unė agjėrueshėm”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

Muslimi e pėrmend kėtė por pa fjalėn agjėrim.

684. Aisheja r.anha thotė: “I Dėrguari i All-llahut kujdesej tė agjėrojė ditėn e hėnė dhe ditėn e enjte”. (Muslimi)

685. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Miku im s.a.v.s. mė ka porositur pėr tri gjėra: “Agjėrimin e tri ditėve pėr ēdo muaj, faljen e dy rekateve tė namazit tė duhasė dhe faljen e namazit tė vitrit para se tė shkoj tė flejė”. (Muttefekun alejhi)

686. Ebu Derdai r.a. thotė: “I dashuri im s.a.v.s. mė ka porositur pėr tri gjėra, tė cilat nuk do t'i lė asnjėherė derisa tė jem gjallė: Agjėrimin e tri ditėve pėr ēdo muaj, faljen e namazit tė paradrekės (Salatu-d-Duha), dhe tė mos shkoj tė fle pa e falur namazin e vitrit”. (Muslimi)

687. Ebu Dherri r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kur tė agjėrosh tri ditė pėr ēdo muaj, atėherė agjėro tė trembėdhjetėn, tė katėrmbėdhjetėn dhe tė pesėmbėdhjetėn ditė”. (Tirmidhiu)

688. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut agjėronte e nuk hante gjatė ditėve tė bardha, kur qėndronte nė shtėpi, e as gjatė udhėtimit”. (Nesaiu)

689. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka shkuar te Sa'd ibnu Ubadete dhe ky i ka sjellė bukė dhe vaj, prej sė cilės ka ngrėnė i Dėrguari i All-llahut, e pastaj ka thėnė: “Kanė bėrė iftar te ju agjėruesit, kanė ngrėnė te ju tė devotshmit dhe mirėbėrėsit dhe janė falur pėr ju melaqet”. (Ebu Davudi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
690. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut bėnte i'tikaf nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit Ramazan”. (Muttefekun alejhi)

691. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. bėnte i'tikaf nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit Ramazan, derisa ndėrroi jetė, pastaj bėnin i'tikaf gratė e tij pas vdekjes sė tij s.a.v.s.. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vizita Ka'bes, pėr hir tė All-llahut, pėr atė qė ka mundėsi ta marrė kėtė udhė ėshė obligim, e kush nuk beson, ani, All-llahu me siguri nuk ėshtė i varur prej askujt”. (Ali Imran, 97)

692. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė (shtylla): dėshminė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kryerjen e namazit, dhėnien e zekatit, vizitėn Ka'bes dhe agjėrimin e Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

693. Nga Ebu Hurejre transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut na ka mbajtur njė hutbe, me ē'rast ka thėnė: “O njerėz!, vėrtet All-llahu ua ka bėrė obligim juve haxhxhin, prandaj kryjeni”. Njė njeri ka thėnė: “A pėr ēdo vit, o i Dėrguari i All-llahut?” I Dėrguari i All-llahut heshti, kurse ai njeri tri herė e pėrsėriti pyetjen. Atėherė i Dėrguari i All-llahut tha: “Sikur tė thosha “po”, atėherė sigurisht do tė ishte obligim i domosdoshėm pėr ēdo vit, por ju kėtė nuk do tė mundni”. Pastaj ka thėnė: “Mė lini me atė qė u kam lėnė juve, sepse para jush shumė kanė pėsuar pėr shkak tė pyetjeve tė shumta dhe pėr shkak tė kundėrvėnies pejgamberėve tė tyre. Kur t'ju urdhėroj diē, atėherė atė kryene, nėse keni mundėsi, por kur t'ju ndaloj diē, atėherė atė lėreni!” (Muslimi)

694. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Mėkatet e vogla tė bėra ndėrmjet dy umreve janė tė falura. Kurse pėr haxhxhin e pranuar, nuk ka shpėrblim tjetėr pėrveē Xhennetit”. (Muttefekun alejhi)

695. Nga Aisheja r. anha transmetohet se ka thėnė: “I kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, xhihadin e konsiderojmė si vepėr mė tė mirė, andaj a nuk do tė bėjmė xhihad?” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Vėrtet pėr ju xhihadi mė i vlefshėm ėshtė haxhxhi i pranuar”. (Buhariu)

696. Nga Aisheja r. anha transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka ditė nė tė cilėn All-llahu liron robėr mė shumė nga zjarri, se nė ditėn e Arefatit”. (Muslimi)

697. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė umre nė Ramazan ėshtė e barabartė me njė haxhxh apo me njė haxhxh me mua”. (Muttefekun alejhi)

698. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se njė grua tha: “O i Dėrguari i All-llahut, vėrtet obligimi i All-llahut ndaj robėrve tė tij me haxhxh e ka arritur babain tim plak me pleqėri tė thellė, sa nuk mund tė qėndrojė nė mjetin e tij transportues, prandaj a mund ta kryej unė haxhxhin pėr tė?” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Po!” (Muttefekun alejhi)

699. Nga Lekit b. Amiri r.a. transmetohet se ai ka ardhur te Pejgamberi s.a.v.s. dhe ka thėnė: Vėrtet babai im ėshtė plak i shtyer nė moshė, nuk mund ta kryejė haxhxhin, umren e as tė udhėtojė. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Kryeje pėr tė haxhxhin dhe umren”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

700. Nga Saib b. Jezidi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mua mė kanė dėrguar nė haxhxh me tė dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. nė haxhxhin lamtumirės, kur unė kam pasur shtatė vjet”. (Buhariu)

701. Nga Enese r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e ka kryer haxhxhin nė samarin e kafshės ngarkuese me rroba e ushqim”. (Buhariu)

All-llahu xh.sh. ka thėnė:

“Numri i muajve tė All-llahut ėshtė dymbėdhjetė, nė Librin e All-llahut, prej ditės qė krijoi qiejt dhe tokėn, e nga kėta, katėr janė tė shenjtė. Ajo ėshtė fe e qėndrueshme. Nė kėto mos bėni mėkate dhe luftoni kundėr idhujtarėve, pa pėrjashtim, siē luftojnė ata tė gjithė kundėr jush, dhe ta dini se All-llahu ėshtė nė anėn e atyre, tė cilėt i frikohen All-llahut”. (et-Tewbe. 36)

“Ju caktohet lufta (ju ngarkohet si detyrė) edhe pse e urreni atė. Ju ndoshta urreni ndonjė gjė, por ajo ėshtė e mirė pėr ju, ndoshta dėshironi diēka qė ėshtė e keqe pėr ju. All-llahu e di, por ju nuk e dini”. (el-Bekare, 216)

“Dilni nė luftė, qofshi tė dobėt a tė fortė, dhe luftoni pėr hir tė All-llahut me mish e me shpirt. Nėse e dini, kjo ėshtė mė mirė”. (et-Tewbe, 41)

“All-llahu ka blerė nga besimtarėt shpritrat dhe pasuritė e tyre me Xhennet - ata do tė luftojnė pėr hir tė All-llahut dhe do tė vrasin e do tė vriten. Ai kėtė ua ka premtuar me siguri nė Tevrat dhe Inxhil edhe nė Kur'an - pra, kush i plotėson premtimet e veta mė mirė se All-llahu? Pandaj gėzojuni pazarllėkut qė e keni bėrė me Tė, Ai ėshtė shumė i madh”. (et-Tewbe, 111)

“Besimtarėt tė cilėt nuk luftojnė - pėrveē atyre qė janė tė paaftė pėr luftė - nuk janė tė barabartė me ata qė luftojnė nė rrugė tė All-llahut me pasigurinė dhe jetėn e vet. Ata qė luftojnė, te All-llahu janė nė shkallė mė tė lartė. All-llahu tė gjithėve u ka premtuar mirėsi. All-llahu do t'u japė luftėtarėve, jo atyre qė nuk luftojnė, shpėrblim tė madh. Shpėrblime tė larta prej Tij dhe falje e mėshirė. - All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm dhe fal”. (en-Nisa, 95 dhe 96)

“O besimtarė! A doni t'ju udhėzoj nė njė tregti qė do t'ju shpėtojė nga vuajtja e dhembshme”. (es-Saff, 10)

Ajetet kur'anore pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura. Sa u pėrket haditheve pėr vlerėn e xhihadit, ato janė mė shumė se ato qė do t'i pėrmendim, sikur qė vijojnė:

702. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: Ėshtė pyetur i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme? Ka thėnė: “Besimi nė All-llahun dhe nė tė Dėrguarin e Tij”. I ėshtė thėnė: “Pastaj cila ėshtė?” Ka thėnė. “Xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. I ėshtė thėnė: “Pastaj cila ėshtė?” Ka thėnė: “Haxhxhi i pranuar”. (Muttefekun alejhi)

703. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: I kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme?” Tha: “Besimi nė All-llahun dhe xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

704. Nga Enesi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė ecje e mėngjesit apo njė ecje e mbrėmjes nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė e mirė se bota dhe ēdo gjė nė tė”. (Muttefekun alejhi)

705. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: Erdhi njė njeri te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe tha: “Cilėt njerėz janė mė tė vlefshėm?” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “(Njeriu mė i vlefshėm ėshtė) besimtari qė lufton me shpirtin e pasurinė e tij nė rrugėn e All-llahut”. (Ai njeriu atėherė) ka thėnė: “Pastaj kush?” Ka thėnė: “Pastaj besimtari qė nė njėrėn prej luginave kodrinore e adhuron All-llahun, duke i braktisur njerėzit pėr shkak tė sherrit tė tij (qė mund ta kaplojė prej tyre)”. (Muttefekun alejhi)

706. Nga Sehl b. sa'di r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Qėndrimi njėditor nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė. Njė vend i juaj nė Xhennet ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė. Qėndrimi njėmbrėmėsh apo njėditor i robit nė rrugėn e All-llahut tė Madhėruar ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė”. (Muttefekun alejhi)

707. Nga Selmani r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Qėndrimi njėditor apo njėnatėsh nė fushėbetejė ėshtė mė i mirė se agjėrimi mujor dhe falja nė tė. Nėse luftėtari vdes nė fushėbetejė, do tė shpėrblehet pėr veprat tė cilat do t'i bėnte gjatė luftės, dhe do tė shpėrblehet pėr punėn e tij rreth furnizimit dhe do tė sigurohet nga sprovat e varrit”. (Muslimi)

708. Nga Uthmani r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Qėndrimi njėditor nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i mirė se njė mijė ditė tjera shtėpiake”. (Tirmidhiu thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

709. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo i plagosur qė ėshtė plagosur nė rrugėn e All-llahut do tė vijė Ditėn e Gjykimit duke i rrjedhė plaga e tij gjak: gjaku i plagės do tė jetė nė ngjyrė tė gjakut kurse aroma e tij do tė jetė aroma e miskut”. (Muttefekun alejhi)

710. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kaloi njė shok i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. nėpėr njė grykė (mali) ku ishte njė burim i vogėl uji tė ėmbėl, qė i pėlqeu, dhe tha: “Sikur tė izolohesha nga njerėzit dhe tė vendosesha nė kėtė grykė, por kėtė kurrė nuk do ta bėj derisa nuk mė lejon i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., prej tė cilit do tė kėrkoj leje”. Ia tha kėtė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. e ai i tha: “Mos e bėj atė, sepse qėndrimi i njėrit nga ju nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i vlefshėm nga namazi i tij nė shtėpinė e tij shtatėdhjetė vjet. A nuk dėshironi ju qė All-llahu t'ju falė dhe t'ju futė nė Xhennet. Luftoni nė rrugėn e All-llahut, sepse kush lufton nė rrugėn e All-llahut aq sa ėshtė koha ndėrmjet dy mjeljeve tė deves, pėr tė ėshtė i sigurt Xhenneti”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
711. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I ėshtė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'ėshtė e barabartė me xhihadin nė rrugėn e All-llahut?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė. “Ju kėtė nuk mund ta bėni”. Tė pranishmit edhe dy apo tri herė janė drejtuar me kėtė pyetje, kurse Pejgamberi s.a.v.s. ēdo herė u pėrgjigjej duke thėnė. “Ju kėtė nuk mund ta bėni!” E pastaj ka thėnė: “Shembuli i muxhahidit nė rrugėn e All-llahut ėshtė sikur shembulli i agjėruesit dhe falėsit i cili nė tėrėsi u nėnshtrohet ajeteve tė All-llahut, nuk pushon tė falet, as tė agjėrojė derisa nuk kthehet muxhahidi nga rruga e All-llahut”. (Muttefekun alejhi. Ky citat ėshtė sipas Muslimit)

Kurse sipas transmetimit tė Buhariut: “Njė njeri tha: “O i Dėrguari i All-llahut, mė udhėzo mua nė njė vepėr tė barabartė me xhihadin”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Unė nuk mund ta gjejė!” Pastaj ka thėnė: “A mundesh ti, kur tė shkojė muxhahidi (nė luftė), tė hyshė nė mesxhidin tėnd, dhe tė falesh pa ndėrprerje dhe tė agjėrosh pa ndėrprerje?” Pastaj ka thėnė: “E kush mundet kėshtu?”

712. Nga Ebu Abs Abdurrahman b. Xhebri r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka tė ngjarė qė kėmbėt e njė robi tė pluhurosen nė rrugė ta All-llahut e pastaj ta prek zjarri!” (Buhariu)

713. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė njeri nuk do tė hedhet nė zjarr, i cili ka qarė nga frika prej All-llahut vetėm po tė kthehet qumėshti (qė e ka pirė) nė sisėn e vet, as qė do tė bashkohet te njė rob pluhuri i marrė nė rrugė tė All-llahut me tymin e Xhehennemit”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

714. Nga Ibni Abbasi r.anhuma transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Dy sy nuk do t'i pėrshkojė zjarri: Syri qė qau nga frika prej All-llahut dhe syri qė vėzhgoi nė rrugė tė All-llahut”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky hadith ėshtė hasen)

715. Nga Zejd b. Halid r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrgatit me pėrgatitje njė luftėtar nė rrugėn e All-llahut, edhe ai ėshtė luftėtar, kurse kush kujdeset dhe e furnizon me tė mira familjen e luftėtarit gjatė mungesės sė tij, po ashtu ėshtė luftėtar”. (Muttefekun alejhi)

716. Nga Ebu Umame r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sadaka mė e mirė ėshtė hija e ēadrės nė rrugėn e All-llahut, ose dhėnia e deves nė shėrbim nė rrugėn e All-llahut ose tė njė ati (a pele fisnike) nė rrugė tė All-llahut”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky hadith ėshtė hasen sahih)

717. Nga Enesi r.a. transmetohet se njė djalosh prej fisit Esleme ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, unė vėrtet dua tė luftoj nė rrugėn e All-llahut, por nuk kam me ēka tė pėrgatitem pėr luftė”. (Pejgamberi s.a.v.s.) i ka thėnė: “Shko te filani, sepse ai ėshtė pėrgatitur pėr luftė, por ėshtė sėmurė”. Djaloshi erdhi te luftėtari i sėmurė dhe i tha: “Tė ka bėrė selam i Dėrguari i All-llahut dhe ka thėnė tė mė japish pėrgatitjen tėnde luftarake. Njeriu tha: “Oj filane (shėrbėtores vėr. pėrk.), jepja krejt ēka kam pėrgatitur dhe mos mbaj asgjė. Pasha All-llahun, mos lė asgjė prej tyre, qė edhe ti tė kesh bereqet nė pėrgatitje”. (Muslimi)

718. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka dėrguar mesazh Beni Lahjanit: “Ēdo dy veta le tė dėrgojnė njė, kurse shpėrblimi u ndahet tė dyve”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė tij hadithi ėshtė: “Le tė dalė nė radhėt luftarake nga ēdo dy veta njėri”. E pastaj i tha njėrit qė pat mbetur nė shtėpi: “Kushdo nga ju qė kujdeset pėr familjen dhe pasurinė e atij qė ka dalė (nė rrugė tė All-llahut) me mirėsjellje, shpėrblimi i tij do tė jetė sa gjysma e atij qė ka dalė (nė rrugė tė Tij)”.

719. Nga Berā'i r.a. transmetohet se ka thėnė: “Tė Dėrguarit tė All-llahut i erdhi njė njeri i armatosur me tesha hekuri, me ē'rast ka thėnė: “Tė luftoj ose ta pranoj Islamin? (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Pranoje Islamin, e pastaj lufto!” Ai e pranoi Islamin, pastaj ka luftuar dhe nė fund ėshtė vrarė. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ka punuar pak, kurse do tė shpėrblehet shumė”. (Muttefekun alejhi; ky citat ėshtė nga Buhariu)

720. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-As r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu do t'i falė shehidit ēdo gjė, pėrveē borxhit”. Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Mbytja nė rrugė tė All-llahut shlyen ēdo gjė pėrpos borxhit” (Muslimi)

721. Nga Ebu Katade r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. qėndroi mes as'habėve dhe ka theksuar se xhihadi nė rrugėn e All-llahut dhe besimi nė All-llahun ėshtė puna mė e lavduar. U ngrit njė njeri dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a konsideron ti se nėse unė vritem nė rrugėn e All-llahut, do tė mė falen tė gjitha mėkatet e mia?” I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Po, nėse vritesh nė rrugėn e All-llahut duke qėndruar durimtar, duke llogaritur (nė shpėrblimin e All-llahut) duke u vėnė nė hov e duke mos u tėrhequr”. Pastaj i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Si the?” Njeriu ka thėnė: “A konsideron ti se nėse unė vritem nė rrugėn e All-llahut, do tė falen tė gjitha mėkatet e mia?” I Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “Po, nėse qėndron durimtar, llogaritė (nė shpėrblimin e All-llahut) dhe vihesh nė hov e nuk tėrhiqesh, pėrpos nėse ke borxh. Nė tė vėrtetė kėshtu mė tregoi Xhibrili alejhisselam”. (Muslimi)

722. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ka thėnė njė njeri: “Ku do tė shkoj unė nėse vritem, o i Dėrguari i All-llahut?” (I Dėrguari s.a.v.s.) ka thėnė: “Nė Xhennet!” Atėherė njeriu i hodhi hurmat tė cilat i kishte nė duar, e pastaj shkoi nė luftė derisa u vra”. (Muslimi)

723. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: Erdhi njė grup njerėzish te Pejgamberi s.a.v.s. dhe thanė. “Dėrgoje me ne njė grup njerėzish, tė cilėt do tė na mėsojnė Kur'anin dhe Sunnetin. (Pejgamberi s.a.v.s.) u dėrgoi atyre 70 ensarė, tė cilėt quheshin kurrā', kurse ndėr ta ishte edhe daja im Harami. Ata (nė Medine) lexonin Kur'an dhe e studionin bashkėrisht, natėn mėsonin kurse gjatė ditės sillnin ujė dhe e vendosnin nė xhami. Ata bartnin dru, i shitnin ato, e me fitimin e tyre blenin ushqim pėr banorėt e Suffasė dhe pėr tė varfėrit. Ata i ka dėrguar Pejgamberi s.a.v.s., por ata i vranė (nė tradhti) para se tė arrinin nė vendin e caktuar. Ata kanė thėnė: “All-llahu ynė, lajmėro pėr ne Pejgamberin tonė se ne jemi takuar me Ty dhe se jemi tė kėnaqur me Ty e se Ti je i kėnaqur me ne. Njė njeri (idhujtar) erdhi te Harami, daja i Enesit, pas shpinės sė tij dhe e goditi me shtizėn e tij nė shpinė dhe e shpoi. Harami atėherė tha: “Pasha All-llahun e Ka'bes, ngadhėnjeva”. Nė tė njėjtėn kohė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. (shokėve tė vet nė Medine) u tha: “Vėrtet vėllezėrit tuaj vdiqėn, kurse fjalėt e tyre tė fundit kanė qenė: “All-llahu ynė, lajmėro pėr ne Pejgamberin tonė se ne jemi takuar me Ty dhe se Ti je i kėnaqur me ne”. (Muttefekun alejhi. Ky citat ėshtė sipas Muslimit)

724. Nga Abdull-llah b. Ebi Ewfa r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. njė ditė, kur u pėrlesh me armikun, ka pritur diē deri nė perėndim tė diellit, pastaj ėshtė ngritur mes njerėzve dhe ka thėnė: “O njerėz, mos e dėshironi pėrleshjen me armikun, por luteni All-llahun pėr shėndetin tuaj. Por, kur tė pėrlesheni me armikun, atėherė bėhuni tė durueshėm dhe dijeni se Xhenneti ėshtė nėn hijet e shpatave”. E pastaj tha: “O All-llah, zbritės i Librit, lėvizės i reve, shpartallues i aleatėve. Shpartalloi dhe na ndihmo kundėr tyre”. (Muttefekun alejhi)

725. Nga Sehl b. Sa'di r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dy nuk refuzohen, apo rrallėherė do tė refuzohen: lutja gjatė thirrjes (ezanit) dhe lutja nė luftė, kur ata pėrleshen mes veti”. (Ebu Davudi me sened sahih)
726. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė. Kur shkonte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė luftė, thoshte: “All-llahu im! Ti je mbėshtetėsi im dhe ndihmėsi im, me Ty lėviz, me Ty deri nė cak arrij dhe me Ty luftoj (kundėr armikut)”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, tė cilėt thonė se ky ėshtė hadith hasen)

727. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. kur ėshtė frikėsuar prej ndonjė populli ka thėnė: “All-llahu im! Ne Ty tė lėmė nė qafat e tyre dhe ne Ty tė mbėshtetemi nga tė kėqijat e tyre”. (Ebu Davudi me sened sahih)

728. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e mbyll (qė ta ushqejė) kalin pėr nė rrugėn e All-llahut, duke besuar nė All-llahun dhe duke besuar thellė nė premtimin e tij, vėrtet tė ushqyerit dhe dhėnia ujė atij dhe plehu i vogėl dhe i madh i tij do tė matet nė Ditėn e Gjykimit”. (Ai do tė shpėrblehet pėr kėtė nė Ditėn e Gjykimit) (Buhariu)

729. Nga Ebu Hammad (Ukbe b. Amir el-Xhuhennij) r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Shumė vende do tė ēlirohen nga ju dhe juve ju mjafton All-llahu si ndihmės, prandaj askush nga ju mos t'i marrė lojė (mos t'i nėpėrkėmbė) shtizat e tij (ushtrimet me shtiza)”. (Muslimi)

730. Nga Ebu Hammad (Ukbe b. Amiri) r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Vėrtet All-llahu me njė shtizė do t'i ēojė nė Xhennet tre individė: ndėrtuesin e saj, qė ka llogaritur nė mirėsi gjatė ndėrtimit tė saj, hedhėsit e saj mbi armikun dhe atė i cili i afron. Ushtroni hedhjen dhe kalėrimin e kalorėsisė luftarake, por nėse merreni me hedhjen e shtizės pėr mua ėshtė mė mirė se tė merreni me kalėrim. Kush e lė hedhjen e shtizave pasi tė mėsohet me atė punė, duke e humbur vullnetin pėr tė, vėrtet e ka lėnė njė ni'met, ose ka thėnė: e ka mohuar atė ni'met”. (Ebu Davudi)

731. Nga Seleme b. el-Ekva r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ka kaluar Pejgamberi s.a.v.s. me njė rast pranė njė grupi as'habėsh tė cilėt ushtronin dhe garonin nė hedhje tė shtizės, me ē'rast u tha: “O bijtė e Ismailit, hedhni shtiza dhe ushtroni, sepse edhe stėrgjyshi juaj ka qenė hedhės shtize”. (Buhariu)

732. Nga Ebu Jahja Hurejm b. Fatik r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė. “Kush shpenzon nga pasuria e tij nė rrugėn e All-llahut, i shkruhen atij shtatėqind fish”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

733. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se erdhi njė arab te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, njeriu qė lufton pėr shkak tė presė luftarake, njeriu qė lufton qė tė pėrmendet dhe njeriu qė lufton pėr shkak tė namit nė vendin e tij, kurse nė njė transmetim tjetėr: qė lufton nė emėr tė trimėrisė dhe nė emėr tė fanatizmit, kurse nė njė rivajet tjetėr: edhe njeriu qė lufton nga urrejtja ndaj armikut, prandaj kush ėshtė nė rrugėn e Zotit?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush lufton qė fjala e All-llahut tė jetė mbi ēdo gjė, ai ėshtė nė rrugėn e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)
734. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė. “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Cilido njėsit luftarak apo ekspeditė qė lufton me armikun dhe zė peng prenė luftarake dhe paqėsohet, ata kanė nxituar pėr dy tė tretat e shpėrblimit tė tyre, dhe cilido njėsit luftarak apo ekspeditė qė lufton me armikun dhe humb, atyre do t'u plotėsohet shpėrblimi i tyre”. (Muslimi)
735. Nga Abdull-llah b. Amr b. el Asi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kthimi (nga lufta pasi ėshtė dhėnė ēdo gjė) ėshtė sikur lufta”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)
“El-Kafletu” dmth. kthim nga lufta pas mbarimit tė saj, qė d.t.th. ai shpėrblehet nė kthimin e tij edhe pas mbarimit tė luftės.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
736. Nga Ebu Hurejre r.a. dhe nga Xhabiri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lufta ėshtė mashtrim”. (Muttefekun alejhi)

737. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kė ju e emėroni dėshmor?” (As'habėt) kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, kush vritet nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor”. (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Atėherė vėrtet do tė kishte pak dėshmorė nė ummetin tim”. (As'habėt) kanė thėnė: “E kush ėshtė dėshmor, o i Dėrguari i All-llahut?” Ka thėnė: “Kush ėshtė vrarė nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor, kush ka vdekur nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor, kush vdes nga murtaja, ai ėshtė dėshmor, kush vdes nga barku (sėmundje interne) ėshtė dėshmor, dhe kush pėrmbytet ėshtė dėshmor”. (Muslimi)

738. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush vritet nė mbrojtjen e pasurisė sė tij ėshtė dėshmor”. (Muttefekun alejhi)

739. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut: ē'mendon, nėse do tė vinte njė njeri me dėshirė tė grabisė mallin tim?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Mos ia jep pasurinė tėnde”. Njeriu tha: “Ē'mendon, nėse ai mė sulmon fizikisht?” Tha: “Lufto me tė!” Njeriu tha: “E ēka nėse ai mė vret?” Tha: “Atėherė ti je dėshmor”. Njeriu tha: “Ē'mendon nėse unė e vras atė?” Tha: “Ai ėshtė nė zjarr”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“E ai nuk u hodh nė pėrpjetėzėn. E ē'gjė tė mėsoi ty se ē'ėshtė Akabe. Ėshtė lirimi i njė skllavi”. (el-Beled, 11-13)

740. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme?” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Besimi nė All-llahun dhe xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. Transmetuesi thotė: “Kam thėnė: “Cila robėri ėshtė mė e vlefshme?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Ai qė sillet mė sė miri nė familjen e tij (ku ėshtė nė shėrbim dhe ai qė ėshtė mė i shtrenjtė”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė!” Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, me bonjakėt dhe tė varfėrit e ngratė, me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, me shokėt pėrreth e udhėtarėt dhe ata qė janė nėn kujdesin tuaj. All-llahu, pa dyshim, nuk i do ata qė janė mendjemėdhenj dhe arrogantė”. (en-Nisa, 36)

741. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur njėrit nga ju shėrbėtori ia sjell ushqimin dhe nėse nuk e ulė (nė sofėr) pranė vetes, atėherė le t'i japė njė kafshatė apo dy, njė haje apo dy, sepse ai mori pėrsipėr pėrkujdesjen e tij”. (Buhariu)

742. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Robi i mirėsjellshėm nė pronėsi tė tjetrit ka dy shpėrblime”. Pasha Atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti i Ebu Hurejres, sikur tė mos ishte xhihadi nė rrugėn e All-llahut, haxhxhi dhe mirėsia ndaj nėnės sime, do tė dėshiroja tė vdes si rob nė pronėsi tė tjetrit”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Tė pyesin se ē'do tė japin. Thuaj: “Atė qė e jepni prej pasurisė jepni pėr prindėrit, jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr kurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s'ka dyshim se All-llahu e di”. (el-Bekare, 215)

“O populli im! Matni drejt si me litėr ashtu edhe me kandar dhe mos ua mungoni njerėzve gjėrat e tyre dhe mos bėni nė tokė keq dhe trazira”. (Hud, 85)

“Tė mjerėt ata qė nuk peshojnė drejt, qė nuk blejnė e marrin masėn e plotė prej tė tjerėve, por kur u masin tė tjerėve me litėr e kandar ua mungojnė. A nuk mendojnė ata se do tė ngjallen nė njė ditė tė madhe, nė ditėn kur njerėzit do tė ngrihen me urdhėr tė Zotit tė botėve”. (el-Mutaffifīn, 1-6)

743. Nga Ebu Katade r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush gėzohet qė All-llahu ta shpėtojė nga vėshtirėsitė e Ditės sė Gjykimit, le t'ia shtyejė afatin borxhliut tė rėnduar apo le t'ia falė borxhin”. (Muslimi)

744. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri u jepte hua njerėzve. Ai i ka thėnė djaloshit tė tij: “Kur t'i shkosh njė borxhliu tė ngarkuar falja atij, ndoshta All-llahu na falė neve. E kur i erdhi All-llahut (vdiq), Ai ia fali tė gjitha”. (Muttefekun alejhi)

745. Nga Ebu Mes'ud el-Bedrij r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Do tė japė llogari njė njeri nga popujt e kaluar, e nuk do tė gjendet asnjė e mirė pėrveē asaj qė ėshtė pėrzier me njerėzit dhe ka qenė dorėshlirė (nė shitblerje dhe dhėnie tė borxhit) dhe i urdhėronte shėrbėtorėt e tij qė t'i falin borxhliut tė rėnduar. All-llahu i Madhėruar pėr tė do tė thotė: “Ne e kemi mė tepėr detyrė (faljen) se sa ai, andaj falne atė”. (Muslimi)

746. Nga Hudhejfe r.a. transmetohet se ka thėnė: “Do tė sjellė All-llahu i Madhėruar afėr vetes njė prej robėrve tė tij, tė cilit i ka dhėnė pasuri dhe do t'i thotė: “Ē'ke vepruar nė botė?” (Hudhejfe) ka thėnė: “E All-llahut nuk mund t'ia fshehin asnjė fjalė”. (en-Nisa, 42). Robi do tė thotė: “Zoti im, mė ke dhėnė pasuri dhe unė kam bėrė shitblerje me njerėzit. Karakteri im ka qenė durimi dhe lėshimi pe para borxhlinjve, atij qė e ka pas lehtė e kam duruar kurse tė rėnduarit ia kam shtyer afatin”. All-llahu i Madhėruar thotė: “Unė e kam mė tepėr detyrė (njė gjė tė tillė) se sa ti. Falne robin tim!”. Ukbe b. Amiri dhe Ebu Mes'ud el-Ensariu r.a. thonė: “Kėshtu kėtė e kemi dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s”. (Muslimi)

747. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pret borxhliun e rėnduar apo ia falė atė All-llahu do ta futė Ditėn e Kijametit nėn hijen e arshit tė Tij, atė ditė kur nuk ka hije pos hijes sė Tij”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Qoftė lartėsuar All-llahu, Sundues i vėrtetė! Dhe mos u ngut me leximin e Kur'anit para se tė pėrfundojė shpallja e tij, dhe thuaj: “O Zoti im, shtoma diturinė!” (Ta Ha, 114)

“Apo ėshtė ai, qė orėt e natės i kalon me fytyrė nė tokė (nė lutje), duke u frikėsuar nga bota tjetėr dhe duke shpresuar nė mėshirėn e Zotit tė vet? Thuaj: “A janė njėlloj ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė? Mėsim marrin vetėm tė menēurit”. (Zumer, 9)

“O besimtarė. Kur ju thuhet: “Bėni vend nė tubim, ju zgjeroni vendin qė edhe All-llahu t'ju vendosė”, por kur ju thuhet: “Kundėrshtoni” - ju kundėrshtoni! All-llahu, ata nga mesi juaj, qė besojnė dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dijenia, do t'i ngritė nė shkallė tė lartė. All-llahu ėshtė i informaur se ē'punoni”. (Muxhadele, 11)

“Ka gjithashtu edhe njerėz edhe gjallesa e kafshė ngjyrash tė ndryshme. Por All-llahut nga robėrit e tij i frikėsohen tė dijshmit. All-llahu ėshtė, njėmend, i fortė dhe fal”. (Fatir, 28)

748. Nga Muaviu r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kujt i dėshiron All-llahu mirė, i jep dituri tė thellė nė fe”. (Muttefekun alejhi)

749. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk lejohet zilia, pėrveē pėr dy njerėz: njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė pasuri dhe e ka udhėzuar qė atė pasuri ta shpenzojė nė rrugėn e sė vėrtetės, dhe njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė urtėsi, dhe sipas urtėsisė sė tij gjykon dhe i mėson tė tjerėt”. (Muttefekun alejhi)

Qėllimi i zilisė (hasedit) ėshtė dmth. zili pa poshtėrsi, dėshirė pėr gjėnė e njėjtė.

750. Nga Sehl b. Sa'di r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. i ka thėnė Aliut r.a.: “Pasha All-llahun, qė All-llahu nėpėrmjet teje ta udhėzojė njė njeri ėshtė mė mirė pėr ty se sa njė kope tė deveve mė tė mira”. (Muttefekun alejhi)

751. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Transmetoni tė tjerėve ē'kam thėnė, qoftė edhe njė ajet, tregoni pėr Bijtė e Izraelitėve pa shtuar. Kush gėnjen me qėllim ndaj meje, vetes le t'i pėrgatitė vendin nė zjarr”. (Buhariu)

752. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush niset nė rrugė qė tė kėrkojė dituri, All-llahu do t'ia lehtėsojė rrugėn pėr nė Xhennet”. (Muslimi)

753. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thėrret nė rrugė tė vėrtetė do tė shpėrblehet aq sa edhe tė gjithė ata qė e kanė ndjekur, e qė nė kėtė nuk do t'i mungonjė asnjė pjesė e shpėrblimit tė tyre”. (Muslimi)

754. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur vdes njeriu, sevabet i pushojnė t'i arrijnė, pėrveē nė tri raste: sadakasė sė pėrhershme, diturisė prej tė cilės ka dobi njerėzia dhe fėmijės sė mirė i cili lutet pėr tė”. (Muslimi)

755. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Bota ėshtė e mallkuar dhe ēdo gjė e saj ėshtė e mallkuar, pėrveē tė pėrmendurit e All-llahut dhe ajo (vepra) qė e pason, dhe njeriut tė ditur dhe atij qė mėson”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Shprehja “dhe ajo (vepra) qė e pason” ka pėr qėllim bindjen praktike ndaj All-llahut.

756. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush del nga shtėpia pėr shkak tė kėrkimit tė diturisė, konsiderohet se ėshtė nė rrugėn e All-llahut derisa tė kthehet nga rruga”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

757. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari nuk ngopet nga e mira, derisa fundi i tij tė jetė Xhenneti”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

758. Nga Ebu ed-Derdan r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush niset pėr nė rrugė duke kėrkuar dije, All-llahu do t'ia lehtėsojė rrugėn pėr nė Xhennet. Vėrtet edhe melekėt ia shtijnė krahėt kėrkuesit tė diturisė nga kėnaqėsia me veprėn e tij. Pėr dijetarin falje kėrkon ēdo gjė nė qiej dhe nė tokė, e madje edhe peshqit nė ujė. Vlera e dijetarit ndaj robit tė devotshėm ėshtė sikur qė ėshtė vlera e hėnės ndaj tė gjithė yjeve tjerė (ngase rrezja e hėnės pėr tokėn ėshtė mė e fuqishme sh.k.). Vėrtet dijetarėt janė trashėgimtarė tė pejgamberėve; pejgamberėt nuk kanė lėnė trashėgimi dinarė as dirhemė, por ata kanė lėnė pėr trashėgimi dijen, prandaj kush e merr, ka marrė hisen mė tė bollshme.”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

759. Nga Ebu Hurejre te r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pyetet pėr njė dituri, e ky atė e fshehė, nė Ditėn e Gjykimit do tė hedhet me litar nga zjarri”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
760. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush mėson diturinė me tė cilėn kėrkohet kėnaqėsia e All-llahut tė Madhėruar, por e mėson vetėm pėr shkak tė synimeve tė kėsaj bote, ai nuk do tė ndijė aromė Xhenneti Ditėn e Gjykimit”. (Ebu Davudi, me sened sahih)

761. Nga Abdull-llah b. Amr. b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “All-llahu i Madhėruar nuk do t'ua marrė (njerėzve) dijen nė atė mėnyrė qė do t'ua nxjerrė nga shpirtrat e tyre, por do ta marrė ashtu qė do tė bėjė tė vdesin tė diturit, pas sė cilės nė Tokė nuk do tė mbetet asnjė njeri i ditur.. Atėherė njerėzit vetes do t'i marrin pėr imamė injorantėt. Ata do tė pyeten (me pyetje tė ndryshme) e ata do tė pėrgjigjen pa dije pėrkatėse. Kėshtu ata (injorantėt) vetė do tė lajthisin por edhe do t'i lajthisin tė tjerėt”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Mė kujtoni Mua, t'u kujtoj edhe Unė dhe mė falėnderoni e mos mė mohoni!” (el-Bekare, 152)

“Nėse jeni mirėnjohės, Unė gjithsesi do t'ua shtoj edhe mė tepėr”. (Ibrahim, 7)

“Dhe thuaj: Lavdėruar qoftė All-llahu!” (el-Isra, 111)

“Ndėrsa lutja e fundit: “Falėnderimi ėshtė pėr All-llahun, Zot i botėve”. (Junus, 10)

762. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberit s.a.v.s. nė natėn e Israsė i janė dhėnė dy gota: me verė dhe me qumėsht. I shikoi ato (Muhammedi s.a.v.s.) dhe e mori qumėshtin. Atėherė Xhibrili tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut i cili tė pėrudhi nė pastėrtinė natyrore (fitreh), sepse po ta kishe marrė verėn, populli yt do tė humbte!” (Muslimi)

763. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo punė me vetėdije, tė cilės nuk i paraprin falėnderimi All-llahut, ėshtė e pavlefshme”. (Hadith hasen, Ebu Davudi dhe tė tjerėt)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata tė cilėt po e fyejnė All-llahun dhe tė Dėrguarin e tij, All-llahu do t'i mallkojė nė kėtė dhe nė botėn tjetėr; Atyre u ka pėrgatitur vuajtje tė turpshme”. (el-Ahzab, 56)

764. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush bėn njė salavat pėr mua, All-llahu atij ia bėn dhjetė salavate”. (Muslimi)

765. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė parėt qė do tė mė kenė mua pranė janė ata qė mė sė shumti kanė bėrė salavate pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

766. Nga Evs b.Evsi r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dita juaj mė e vlefshme ėshtė dita e xhuma, prandaj shtojeni mbi mua atė ditė salavatin. Me siguri, salavatet tuaja do tė mė paraqiten”. Shokėt e tij kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė paraqiten ty salavatet tona, kur ti do tė kalbesh?” ((Muhammedi a.s.) tha:: (Pejgamberi s.a.v.s.) thotė: “Belite” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Vėrtet trupat e pejgamberėve janė haram (tė ndaluar) pėr tokėn”. (Ebu Davudi me sened sahih)

767. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “I humbur dhe i nėnēmuar ėshtė ai qė, kur nė praninė e tij pėrmendet emri im, nuk bjen salavat pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

768. Nga Aliu r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Koprrac ėshtė ēdokush te i cili pėrmendem, e nuk thėrret salavat pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

769. Nga Fedale b. Ubejd r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut e ka dėgjuar njė njeri qė bėn lutje nė namazin e tij, por nuk e ka theksuar falėnderimin All-llahut, as salavatet mbi Pejgamberin s.a.v.s., nė ēka Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Ky u ngut“. Pastaj i tha atij apo tė tjerėve: “Kur dikush prej jush falė (bėn lutje), le tė fillojė me falėnderimet Krijuesit tė tij, lavdisė Atij dhe lartėsisė sė Tij, e pastaj le tė thėrret salavat mbi Pegamberin s.a.v.s., e vetėm atėherė le tė lutet pėr ē'tė dojė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith sahih)

770. Nga Ebu Muhammed Ka'b b. Uxhreh r.a. transmetohet se ka thėnė: Pejgamberi s.a.v.s. doli mes nesh, kurse ne thamė: “O i Dėrguari i All-llahut, ne tashmė dimė si tė tė pėrshėndesim me selam, por si do tė thėrrasim salavate pėr ty?” Ka thėnė: “Thuani: All-llahume sal-li ala Muhammedin ve ala ali Muhammedin, kema sal-lejte ala ali Ibrahime, inneke hamidun mexhid; All-llahumme barik ala Muhammedin ve ala ali Muhammedin, kema barekte ala ali Ibrahime, inneke hamidun mexhid. (O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe familjen e tij, siē na e mėshirove familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e bekove familjen e Ibrahimitt. Vėrtet Ti je i Lavdishėm”. (Muttefekun alejhi)

771. Nga Ebu Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Na erdhi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.. kurse ne ishim nė ndeje te Sa'd b. Ubadeh r.a., e Beshir b. Sa'di tha: “O i Dėrguari i All-llahut, na ka urdhėruar All-llahu tė thėrrasim salavate mbi ty, si do ta bėjmė kėtė”. I Dėrguari i All-llahut ka heshtur aq, sa ne dėshiruam qė mos ta kishte pyetur pėr kėtė, pastaj tha: “Thuani: “O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e mėshirove familjen e Ibrahimit. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e bekove familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm dhe i madhėrishėm. Kurse selami ėshtė sikur qė e din”. (Muslimi)

772. Nga Ebu Humejd es-Saidij r.a. transmetohet se ka thėnė: (As' habėt) kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė thėrrasim salavate mbi ty?” (Pejgamberi s.a.v.s. ) ka thėnė: “Thuani: “O All-llah, mėshiroje Muhammedin, gratė e tij dhe pasardhėsit e tij, siē e ke mėshiruar familjen e Ibrahimit. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe gratė dhe pasardhėsit e tij siē e ke bekuar familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Tė pėrmendurit e All-llahut ėshtė mė e madhe”. (el-Ankebut, 45)

“Mė kujtoni Mua, t'ju kujtoj edhe unė”. (el-Bekare, 152)

“Dhe nė vete pėrmende Zotin tėnd, me pėrulje dhe vendosmėri dhe pa e ngritur zėrin lart, nė agim dhe nė muzg, dhe mos jij nga indiferentėt”. (el-A'raf, 205)

“Dhe pėrmendeni All-llahun shpesh, ndoshta do tė shpėtoni”. (el-Xhumuah, 10)

“Muslimanėve dhe muslimaneve, edhe besimtarėve e besimtareve, edhe tė dėgjueshmėve e tė dėgjueshmeve, edhe tė sinqertėve e tė sinqertave, edhe durimtarėve e durimtareve, edhe tė pėrulurve e tė pėrulurave, edhe meshkujve qė japin sadaka edhe femrave qė japin sadaka, edhe meshkujve qė agjėrojnė edhe femrave qė agjėrojnė, edhe meshkujve qė kujdesen pėr pjesėt e turpshme tė trupit tė vet edhe femrave qė kujdesen pėr pjesėt e turpshme tė trupit tė vet, edhe meshkujve qė e pėrmendin All-llahun shpesh si edhe femrave, All-llahu me tė vėrtetė u ka pėrgatitur falje dhe shpėrblim tė madh”. (el-Ahzab, 35)

“O besimtarė, kujtojeni shpesh All-llahun! Dhe atė madhėrojeni nė mėngjes e nė mbrėmje”. (el-Ahzab, 41-42)

Ajetet pėr kėtė kaptinė janė tė shumta dhe tė njohura.

773. Nga Ebu Ejjub el-Ensarij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė dhjetė herė: Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut tė vetėm. Ai s'ka shok. Atij i takon sundimi dhe falėnderimi. Ai ėshtė i gjithėfuqishėm - ėshtė sikur t'i falė (nga robėria) katėr individė nga pasardhėsit e Ismailit”. (Muttefekun alejhi)

774. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė: “A tė tė njoftoj me fjalėt mė tė dashura pėr All-llahun? Fjalėt mė tė dashura tė All-llahut janė: “Subhanall-llahi ve bihamdihi” (Madhėria dhe falėnderimi i pėrkasin All-llahut tė Madhėruar.) (Muslimi)

775. Nga Ebu Malik el-Esh'arij r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pastėrtia ėshtė gjysma e imanit, el-hamdu lil-lahi mbush peshojėn, kurse subhanall-llahi vel-hamdu lil-lahi mbush ēdo gjė ndėrmjet qiejve dhe tokės”. (Muslimi)

776. Nga Sa'd b. Ebi Vekkasi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Njė beduin erdhi te i Dėrguari i All-llahut dhe i tha: “Mėsomė tė them ndonjė fjalė!” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: “Lā ilāhe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, All-llahu ekberu kebiren, vel-hamdu lil-lahi kethiren, ve subhanall-llahu rabbil-alemine, ve la hawle ve la kuvvete il-la bil-lahi-l-azizil-hakim” (Nuk ka Zot pėrveē tė vetmit All-llah qė nuk ka shoqėrues, All-llahu ėshtė mė i madhi nė madhėrinė e vet, pėr All-llahun qofshin falėnderimet e shumta, Lavdia i qoftė All-llahut, krijuesit tė botėve. Nuk ka fuqi as forcė pa All-llahun, tė Lavdishėm dhe tė Urtė). Beduini tha: “Tė gjitha kėto janė pėr Krijuesin tim e ē'ėshtė e imja?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė. “Thuaj: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė pėrudh dhe mė furnizo”. (Muslimi)

777. Nga Thevbani r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut, kur e pėrfundonte namazin, tri herė kėrkonte falje, e pastaj thoshte: “All-llahu im! Ti je paqe dhe nga Ti rrjedh paqja, bekimi qoftė mbi Ty, o posedues i madhėrisė dhe bujarisė“. Kur ėshtė pyetur el-Evzaija, e ai ėshtė njė nga transmetuesit e hadithit: “Si kėrkohet falje (istigfar)?” Ai ka thėnė: “Thuhet: Estagfirull-llahe, estagfirull-llahe” (e lus All-llahun pėr falje)”. (Muslimi)

778. Nga Mugire b. Shu'beh r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pas pėrfundimit tė namazit dhe dhėnies selam ka thėnė: “La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, lehul-mulku ve lehu-l-hamdu ve huve ala kul-li shej'in kadir. All-llahume la mānia lima a'atajte, ve la mu'tije lima mena'te, ve la jenfeu dhel-xheddi minke-l-xheddu”. (Nuk ka Zot tjetėr pėrveē tė Vetmit All-llah, qė nuk ka shoqėrues nė asgjė, i Tij ėshtė tėrė sundimi dhe vetėm atij i pėrket tėrė falėnderimi dhe lavdia. Ai ėshtė sundues i gjithmundshėm i ēdo gjėje. All-llahu im, s'ka kush qė e ndalon atė qė Ti e jep dhe s'ka kush qė e jep atė qė Ti e ndalon, as tė zellshmit nuk i vlen zelli dhe puna pa tė dhėnurit e All-llahut. (Prej teje ėshtė zelli e pasuria). (Muttefekun alejhi)

779. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se muhaxhirėt varfanjakė i kanė ardhur tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. dhe kanė thėnė: “Tė pasurit na tejkaluan nė shkallė tė larta dhe begati tė pėrhershme. Ata falen si falemi edhe ne, agjėrojnė sikur agjėrojmė ne, ata kanė dobi nga pasuria, ata kryejnė haxhxhin, umren dhe xhihadin dhe ndajnė sadaka”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “A dėshironi t'ju mėsoj diēka me tė cilėn do t'i arrini ata qė ju kanė tejkaluar dhe ata qė vijnė pas jush; nėse kėtė e bėni, askush nga ju nuk do tė jetė mė i vlefshėm pėrveē nėse vepron ē'veproni edhe ju”. Muhaxhirėt varfanjakė kanė thėnė: “Po, gjithqysh, o i Dėrguar i All-llahut!” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Do tė thoni subhanall-llah, el-hamdu lil-lah, dhe All-llahu ekber pas ēdo namazi nga tridhjetė e tri herė”. Ka thėnė transmetuesi Ebu Salih nga Ebu Hurejre: “Kur ėshtė pyetur pėr mėnyrėn praktike tė dhikrit (pas namazit, Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Subhanall-llah, ve-l-hamdu lil-lah, vall-llahu-ekber, qė secila tė jetė nga tridhjetė e tri herė”. (Muttefekun alejhi)

Muslimi shton nė transmetimin e tij: “Dhe janė kthyer muhaxhirėt varfanjakė te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe kanė thėnė: “Vėllezėrit tanė, pasanikėt, kanė dėgjuar ē'punojmė ne, ndaj edhe bėjnė si ne.” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ajo ėshtė dhunti e All-llahut, Ai ia jep kujt tė dojė”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
780. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lavdon All-llahun pas ēdo namazi me tridhjetė e tri herė dhe kush e falėnderon All-llahun tridhjetė e tri herė, e kush e madhėron All-llahun tridhjetė e tri herė, e pastaj me tė njėqindtėn e plotėson duke thėnė:” La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu; lehu-l-mulku ve lehu-l-hamdu; ve huve ala kul-li shej'in kadir, do t'i falen mėkatet, qofshin ato edhe se shkuma e detit”. (Muslimi)

781. Nga Ka'b b. Uxhre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahu s.a.v.s. ka thėnė: “Pėrcjellėset, pėrmes tė cilave nuk tret shqiptuesi – ose kryerėsi – i tyre pas ēdo namazi tė obliguar janė tridhjetė e tri herė tesbihi, tridhjetė e tri herė tahmidi dhe tridhjetė e katėr herė tekbiri”. (Muslimi)

782. Nga Mu'adhi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut e ka marrė pėr dore dhe i ka thėnė: “O Mu'adh, pėr All-llahun, unė tė dua”. Pastaj ka thėnė: “O Mu'adh, unė tė porosis qė assesi nė fund tė namazit mos tė lėshė pa thėnė: “All-llahumme einni ala dhikrike ve shukrike ve husni ibadetike”. (All-llahu im! Mė ndihmo nė pėrkujtimin Tėnd, falėnderimin Tėnd dhe nė pėrsosurinė e ibadetit Tėnd”. (Ebu Davudi me senede sahih)

783. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ta kryeni teshehhudin nė namaz, ēdonjėri nga ju le tė kėrkojė nga All-llahu mbrojtjen nga katėr gjėra me fjalėt: “O All-llahu im! Mė ruaj nga dėnimi i Xhehennemit, dėnimi i varrit, nga sprovat e jetės dhe tė vdekjes, dhe nga sherri i mashtrimeve tė Dexhxhallit”. (Muslimi)

784. Nga Aliu r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur falej, gjithnjė fjalė tė fundit ndėrmjet teshehhudit dhe selamit i kishte: “All-llahu im! Mė fal ē'kam bėrė dhe ē'kam lėnė pa bėrė, ē'kam fshehur dhe ē'kam bėrė publikisht, dhe ē'kam tepruar, dhe atė qė Ti e di mė mirė se unė. Ti je ai i pari (pėr ēdo gjė) dhe Ti je i mbrami (pėr ēdo gjė), nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje”. (Muslimi)

785. Nga Aisheja r. anha transmetohet se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. pat shpeshtuar tė thoshte nė rukunė dhe sexhdet e tij: “Subhaneke-ll-llahumme rabbena ve bihamdike, All-llahumme-gfirli” (Lavdia tė qoftė Ty, o All-llahu im, Krijuesi im, Ty tė qoftė falėnderimi, All-llahu im, mė fal!”). (Muttefekun alejhi)

786. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sa i pėrket rukusė, nė tė duhet Madhėruar Krijuesi tuaj; sa i pėrket sexhdes, nė to pėrpiquni me dua sepse ėshtė e mundur t'u pranohet lutja”. (Muslimi)

787. Nga nėna e besimtarėve Xhuvejrije binti-l-Harith r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. njė mėngjes doli nga ajo nė kohėn e sabahut, ndėrsa ajo ishte nė mesxhidin e saj. Pastaj u kthye, pasi e fali namazin e duhasė (paraditės), kurse ajo ishte ulur, me ē'rast (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “A ende je nė gjendjen e njėjtė nė tė cilėn jam ndarė prej teje?”. Ajo tha: “Po”. Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet pas teje kam thėnė prej fillimit tė ditės, kėto fjalė do t'i peshonin ato, e ato janė: “Subhanall-llahi ve bihamdihi adede halkihi, ve rida nefsihi, ve zinete arshihi, ve midade kelimatihi”. (Lavdia i qoftė All-llahut dhe Atij i qoftė falėnderimi aq sa janė krijesat e Tij,aq sa ėshtė i kėnaqur me Qenien e Tij, aq sa peshon arshi i Tij dhe aq sa janė shumėfjalėt e Tij”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr pėr tė: “Suhbhan All-llahi adede halkihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi zinete Arshihi, subhanall-llahi midade kelimatihi”. (Lavdia i qoftė All-llahut nė numrin e krijesave tė Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa janė krijesat e Tij, pasi ai ėshtė personalisht i kėnaqur aq sa ėshtė i kėnaqur me Qenien e Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa peshon Arshi i Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa janė shumė fjalėt e Tij”).

Nė transmetim tė Tirmidhiut ėshtė: “A dėshiron tė tė mėsoj fjalėt tė cilat do t'i theksosh?” (Pastaj e theksoi tesbihin e cekur, duke e thėnė nga tri herė): “Subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi midade kelimatihi, subhannall-llahi midade kelimatihi, subhanall-llahi midade kelimatihi”.

788. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “Unė jam nė kujtimin e robit Tim pėr Mua, Unė jam me tė kur mė pėrmend Mua, nėse ai mė pėrmend nė veten e tij, Unė e pėrmend atė nė veten Time, e nėse ai mė pėrmend Mua nė bashkėsi, edhe Unė atė e kujtoj nė bashkėsi mė tė mirė se tė atij”. (Muttefekun alejhi)

789. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ju kanė tejkaluar muferridunėt!” (As'habėt) thanė: “Kush janė kėta muferridunėt, o i Dėrguari i All-llahut?” Ka thėnė: “Tė tillė janė ata dhe ato qė e pėrmendin shumė All-llahun xh.sh”. (Muslimi)

Ėshtė pėrcjellur: “El-Muferridun” janė me “R” tė dyfishuar, disa thonė pa tė. E pranueshme ėshtė ajo e shumicės: me dyfishim.

790. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Dhikri mė i vlefshėm ėshtė La ilahe il-lall-llah”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadidh hasen)

791. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė: Subhanall-llahi ve bihamdihi (Lavdia dhe falėnderimi i qoftė All-llahut) pėr tė mbillet njė hurmė nė Xhennet”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

792. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “E kam takuar Ibrahimin a.s. natėn e Israsė, e ai mė tha: O Muhammed, pėrcjelli ummetit tėnd nga unė selam dhe lajmėroi se Xhenneti ėshtė vend i mirė; ujė i ėmbėl dhe i shėrueshėm; dhe lajmėroi se Xhenneti ėshtė rrafshinė; fidani i Xhennetit ėshtė: subhanall-llahi, vel-hamdu lil-lah, la ilahe il-lall-llah dhe All-llahu ekber”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

793. Nga Ebu Derdai r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A nuk doni t'u lajmėroj pėr punėn mė tė mirė, pėr mė tė pastrėn te Krijuesi juaj, pėr mė tė lartėn sipas gradės, qė ėshė mė e mirė pėr ju se ndarja e arit dhe argjendit: qė ėshtė mė e mirė pėr ju se takimi me armiqtė tuaj, ku ju u mėshoni nė qafė dhe ata u mėshojnė nė qafė preni atyre kokat?” (As-habėt) kanė thėnė: “Gjithsesi!” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “(Kjo ėshtė) Pėrmendja e All-llahut”. (Tirmidhiu; Hakim Ebu Abdull-llahu thotė se transmetimet janė sahih)

794. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “A dėshiron tė tė drejtoj nė njė nga thesarėt e Xhennetit?” U pėrgjigja: “Gjithqysh, o i Dėrguari i Zotit”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “La havle ve lā kuvvete il-la bil-lahi” (Nuk ka fuqi as forcė pa ndihmėn e All-llahut). (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė e pėrmendin All-llahun nė kėmbė, ulur, edhe ratė...” (Ali Imran, 190-191)

795. Nga Aisheja r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e pėrmendte All-llahun nė ēdo kohė dhe nė ēdo situatė”. (Muslimi)

796. Nga Hudhejfete dhe nga ebu Dherre r.anhuma transmetohet se kanė thėnė: “Kur i Dėrguari i All-llahut shkonte nė shtrat, thoshte: “All-llahu im, nė emrin tėnd jetoj dhe vdes”, kurse kur zgjohej thoshte: “Falėnderimi i qoftė All-llahut qė na ngjallė pasi na vdes, tek Ai ringjallemi”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre qė i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje, me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij, dhe mos i hiq sytė tu prej tyre...” (el-Kehf, 28)

797. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ka engjėj qė udhėtojnė gjithnjė dhe kėrkojnė ithtarė tė dhikrit, e kur gjejnė popullin qė e pėrmend All-llahun e Madhėruar, engjėjt thėrrasin: 'Eni te ajo qė po e kėrkoni!', e pastaj i rrethojnė me krahėt e tyre deri nė qiellin e kėsaj bote, kurse Krijuesi i tyre, edhe pse e di mė mirė se ata i pyeti: 'Ē'po flasin njerėzit e Mi?'” Ka thėnė: “Engjėjt thonė: 'Po tė lavdojnė (tesbih) Ty, po tė madhėrojnė (tekbir) Ty, po tė falėnderojnė (tahmid) Ty, dhe po tė lartėsojnė (temxhid) Ty'. All-llahu tha: 'A mė kanė parė robtė e Mi?' Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, ata nuk Tė kanė parė!' All-llahu pyeti: 'Ēfarė do tė ishin, sikur tė mė shihnin?' Engjėjt thonė: 'Sikur Tė tė shihnin, ata edhe mė tepėr do Tė tė adhuronin, do Tė tė falėnderonin dhe do Tė tė lavdonin'. All-llahu tha: 'A po kėrkojnė diē robtė e Mi?' Engjėjt thanė: 'Po Tė lusin pėr Xhennet'.” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “All-llahu thotė: 'A e kanė parė atė?'. Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, o Krijues, nuk e kanė parė Xhennetin'. All-llahu atėherė u tha: 'E si do tė luteshin pėr Xhennetin, sikur ta kishin parė?' Engjėjt thanė: 'Sikur ta kishin parė Xhennetin, ata edhe mė shumė do tė lakmonin pėr tė, edhe mė shumė do tė kėrkonin dhe edhe mė shumė do tė dėshironin'. Atėherė All-llahu i pyeti ata: 'Prej ēkahit ata kėrkojnė mbrojtje dhe strehim?' Engjėjt thanė: 'Ata kėrkojnė mbrojtje nga zjarri'. All-llahu tha: 'A e kanė parė ata zjarrin?' Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, nuk e kanė parė!' All-llahu tha: 'E si do tė kėrkonin ata mbrojtjen nga zjarri sikur ta kishin parė?' Engjėjt thanė: 'Sikur ta kishin parė zjarrin, ata edhe mė shumė do tė iknin nga ai, dhe edhe mė shumė do tė frikėsoheshin nga ai'. All-llahu i Madhėruar thotė: 'Bėhuni dėshmitarė qė po ua fali atyre”. Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė prej engjėjve thotė: 'O Krijues, nė mesin e tyre ėshtė njė qė nuk ėshtė prej tyre, ai ka ardhur nė mesin e tyre pėr ndonjė nevojė tė tyre'. All-llahu i Madhėruar thotė: 'Meqė janė sė bashku ulur, nuk do tė jetė i pafat bashkulėsi i tyre'..” (Muttefekun alejhi)

Sipas transmetimit tė Muslimit: Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ka engjėjt udhėtarė tė zgjedhur, tė cilėt i pėrcjellin tubimet e dhikrit, dhe kur gjejnė tubim tė dhikrit, ata ulen me ta dhe njėri-tjetrin e mbėshtjellin me krahėt e tyre, kėshtu qė e mbushin gjithė ē'ka mes tyre dhe qiellit tė kėsaj bote. Pasi qė shpėrndahen (tė tubuarit), engjėjt ngrihen dhe shkojnė nė qiell. Atėherė All-llahu i pyet ata pėr pėrmendėsit e All-llahut, ndonėse mė mirė se ata e di gjendjen e tyre: 'Prej nga erdhėt?' Engjėjt thonė: 'Vijmė nga robtė Tu, qė nė tokė Tė bėjnė tesbih, tekbir, tehlil, tahmid dhe lutje!' All-llahu i Madhėruar thotė: 'Ēka po mė lusin?' Engjėjt thonė: 'Tė lusin pėr Xhennetin!' All-llahu thotė: 'A e kanė parė ata Xhennetin tim?' Engjėjt thonė: 'Jo, Krijuesi ynė!' All-llahu thotė: 'E si do tė lutnin ata pėr Xhennetin sikur ta kenė parė atė?' Engjėjt thonė: 'Do tė lusin t'i strehosh ata'. All-llahu thotė: 'A e kanė parė ata zjarrin Tim?' Engjėjt thonė: 'Jo!' All-llahu thotė: 'E si do ta bėnin kėtė sikur ta kishin parė atė?' Engjėjt thonė: 'Ata tė lutin pėr falje'. All-llahu thotė: 'Unė tashmė tė gjithėve ua kam fal dhe u kam dhėnė ē'kanė kėrkuar dhe i kam mbrojtur nga ajo qė kanė kėrkuar”. Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Engjėjt thanė: 'Nė mesin e tyre ka njė rob mėkatar, ai ka ecur dhe rastėsisht iu ėshtė bashkangjitur nė ndejė'. All-llahu thotė: 'Edhe atij ia kam falė, sepse ai bėn pjesė nė njė popull, qė asnjėherė nuk do tė jetė i pafatė bashkulėsi i tyre '.”

798. Nga Ebu Hurejre r.a. dhe nga Ebu Seidi r.a. transmetohet se kanė thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė grup njerėzish nuk do tė ulen ta pėrmendin All-llahun, e qė engjėjt nuk do t'i rrethojnė, nuk do t'i kaplojė mėshira dhe nuk do tė lėshohet mbi ta qetėsia shpirtėrore dhe qė All-llahu nuk do t'i pėrmend tek ata (engjėj) qė i ka pranė”. (Muslimi)

799. Nga Ebu vakid el-Harith b. Avfi r.a. transmetohet se njėherė i Dėrguari i All-llahut ėshtė ulur nė xhami, rreth tij ishin as'habėt, e me atė rast erdhėn tre persona nė xhami. Dy prej tyre u nisėn nė drejtim tė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., kurse njė shkoi. Dy qė u nisėn kah Pejgamberi s.a.v.s., kur erdhėn deri te hallka rreth Muhammedit s.a.v.s., njėri prej tyre e pa njė vend tė zbrazėt dhe u ul nė atė hallkė. Personi i dytė u ul prapa hallkės, kurse shoku i tyre i tretė doli nga xhamia. Pasi qė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mbaroi me ligjėratėn tha: “A dėshironi t'ju njoftoj pėr gjendjen e kėtyre tre ardhacakėve? Njė nga ata iu mbėshtet, ashtu qė edhe All-llahu e mbėshteti, i dyti ka ngurruar nga turpi, ashtu qė edhe All-llahu ngurroi (nga dėnimi i tij), kurse sa i pėrket tė tretit qė ktheu shpinėn, edhe All-llahu ka kthyer nga ai (mėshirėn e Tij)”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
800. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: Muaviu me njė rast doli nė xhami nė hallkėn e xhematit dhe tha: “Ēka qėndroni ju kėtu?” U pėrgjigjėn: “Qėndrojmė ulur qė ta pėrmendim All-llahun”. (Muaviu) ka thėnė: “Ju qėndroni ulur kėtu vetėm pėr All-llahun?” Thanė: “Veēmas pėr kėtė qėndrojmė kėtu”. (Muaviu) ka thėnė: “Sa mė pėrket mua, unė nuk ju kam pėrbetuar nga dyshimi ndaj thėnies tuaj. Askush qė ka qenė nė shkallėn time tek I Dėrguari i All-llahut nuk ka komunikuar mė pak hadithe se unė, por kėtė herė ju komunikoj se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. me njė rast doli nė mesin e as'habėve, tė cilėt ishin ulur nė hallkė nė xhami, dhe u tha: “Pėr ē'arsye qėndroni ulur kėtu?” Thanė: “Ne kėtu qėndrojmė ulur pėr Ta pėrmendur All-llahun dhe pėr Ta falėnderuar qė na ka pėrudhur nė Islam dhe qė na ka dhuruar me tė”. (I Dėrguari i All-llahut) ka thėnė: “Ju kėtu qėndroni ulur vetėm pėr All-llahun? Sa mė pėrket mua, unė nuk kėrkova betimin tuaj pse akuzoj sinqeritetin tuaj por vetėm pėr shkak se mė erdhi Xhibrili dhe mė ka lajmėruar se All-llahu krenohet me ju para engjėjve”. (Muslimi)

DHIKRI GJATĖ SABAHUT DHE AKSHAMIT

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe nė vete pėrmende Zotin tėnd, me pėrulje dhe devotshmėri dhe pa e ngritur zėrin lart, nė agim dhe nė muzg, dhe mos jij nga indiferentėt”. (el-A'raf, 205)

Ekspertėt gjuhėsorė pohojnė se “asāl” ėshtė shumėsi i “esīl”. Kjo kohė ėshtė ndėrmjet ikindisė dhe akshamit.

“Ndėrsa Zotin tėnd madhėroje dhe lavdėroje nė mbrėmje dhe nė mėngjes”. (Gafir, 55)

“Dhe lartėso me falėnderim Zotin tėnd, para se tė dalė dielli dhe para se tė perėndojė”. (Ta Ha, 130)

Ekspertėt gjuhėsorė pohojnė se “ashijjun” d.m.th. edhe koha prej drekės deri nė aksham.

“Nėpėr shtėpi qė janė ngritur me lejen e All-llahut aty pėrmendet edhe emri i Tij, aty e lavdėrojnė nė mėngjes dhe nė mbrėmje. Ka njerėz, tė cilėt puna dhe shitblerja nuk i pengon ta pėrmendin All-llahun nė muzg dhe nė agim”. (Sa'd, 18)

801. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur zgjohej thoshte: “O All-llah, me Ty zgjohemi dhe me Ty na ze mbrėmja, me Ty jetojmė, me Ty vdesim dhe te Ti ėshtė kthimi”. Kurse kur binte nė gjumė thoshte: “O All-llah, me Ty jetojmė, me Ty vdesim dhe te Ti ringjallemi”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

802. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Ebu Bekr es-Siddiku r.a. ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, m'i urdhėro disa fjalė qė t'i shqiptoj kur tė zgjohem dhe kur tė flej”. (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: O All-llah, Krijues i qiejve dhe i tokės, njohės i fshehtėsisė dhe i sė njohurės, Krijues i ēdo gjėje dhe Sundues i tyre, unė dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje, te Ti kėrkoj mbrojtje nga e keqja ime dhe nga e keqja e djallit dhe idhujtarisė sė tij”. (Pastaj) ka thėnė (Pejgamberi s.a.v.s.): “Kėto fjalė thuaj sa herė tė zgjohesh, tė ngrysesh dhe sa herė tė shtrihesh nė shtrat”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili ka thėnė se ėshtė hadith hasen sahih)

803. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ngrysej thoshte: “Ne kemi ngrysur, por edhe sundimi i All-llahut, nuk ka zot tjetėr pėrveē tė Vetmit All-llah, i cili nuk ka rival”. Transmetuesi mė tej thotė: “E kam parė (Pejgamberin s.a.v.s.) se pas fjalėve tė theksuara ka thėnė: “Atij i takon sundimi dhe Atij i takon lavdia, Ai ėshtė i gjithėfuqishėm. O Krijues, tė kėrkojmė mirė pėr tėrė kėtė natė dhe pėr ato qė vijnė pas kėsaj. Tė mbėshtetem prej ēdo tė keqe nė kėtė natė dhe sė keqes nė netėt vijuese. Krijues, tė mbėshtetem nga pėrtacia dhe mendjemadhėsia e shėmtuar. Tė mbėshtetem nga dėnimi i Xhehennemit dhe dėnimi nė varreza”. Ndėrsa kur zgjohej, thoshte po ashtu kėshtu, por nė vend: “kemi ngrysur” (emsejna) thoshte “jemi zgjuar” (asbahna) dhe “sundimi yt ėshtė zgjuar”. (Muslimi)

804. Nga Abdull-llah b. Hubejb r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė: “Lexoje: Kul huvAll-llahu ehad dhe dy muavedhetejna (Kul eudhu bi rabbil felek dhe kul eudhu bi rabbinnas) kur tė ngrysesh dhe kur tė zgjohesh nga tri herė, do tė mjaftojnė kėto pėr ēdo gjė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė e pėrmendin All-llahun nė kėmbė, edhe ulur, edhe ratė dhe mendojnė thellė pėr krijimin e qiejve dhe tė tokės”. (Ali Imran, 190-191)

805. Nga Hudhejfe dhe nga Ebu Dherri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur binte nė shtrat, thoshte: “Me emrin tėnd, o All-llah, unė jetoj dhe vdes”. (Buhariu)

806. Nga Aliu r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka thėnė atij dhe Fatimes r. anhuma si vijon: “Kur tė shkoni pėr nė shtrat, apo kur tė shtriheni nė shtrat, thuani tridhjetė e tri herė All-llahu ekber, tridhjetė e tri herė shubhanall-llah dhe tridhjetė e tri herė el-hamdu lil-lah”.

Nė njė transmetim thuhet: “Subhnall-llahu ėshė tridhjetė e katėr herė”, kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “All-llahu ekber ėshtė tridhjetė e katėr herė”. (Muttefeku alejhi)

807. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjė nga ju tė shkojė pėr nė shtrat, le ta shkundė shtratin me ndonjė mjet, le ta fshijė me brendinė e izarit (material pėr veshje) tė tij, sepse nuk ėshtė e njohur se ē'ka hyrė pas tij nė shtrat e pastaj le tė thotė: Me emrin Tėnd, o Krijuesi im bie nė shtrat dhe me ty ngrihemi, nėse ma merr shpirtin mėshiroje, e nėse ma kthen ruaje me ēka i ruan robtė Tu tė mirė ”. (Muttefekun alejhi)

808. Nga Aisheja r. anha transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur ulej nė shtrat, fryente nė duart e tij dhe i lexonte mbi to dy muavedhetejna (Felek dhe Nas), e atėherė me duart e tij e fėrkonte trupin e tij. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin tjetėr tė Buhariut dhe Muslimit thuhet se “Pejgamberi s.a.v.s. kur shkonte nė shtrat, ēdo natė i bashkonte shuplakat e tij, fryente nė to dhe lexonte: “Kul huvall-llahu ehad, Kul eudhu birabbi-l-felek dhe Kul eudhu bi rabbi-n-nas”, e pastaj me to e fėrkonte sa ėshtė e mundur trupin e tij. Fillonte (tė fėrkojė) me duart e tij nga koka dhe fytyra e tij dhe pjesėn tjetėr tė pėrparme tė trupit. Kėtė e bėnte nga tri herė”. (Muttefekun alejhi)

Gjuhėtarėt pohojnė se shprehja “en-nefthu” ėshtė fryerje pa zė.

809. Nga Bera' b. Azibi r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė mua: “Kur tė nisesh pėr nė shtratin tėnd, merr abdest sikur pėr namaz, e pastaj shtriu nė anėn e djathtė dhe thuaj: All-llahu im, po tė dorėzohem Ty, gjendjen time po ta besoj Ty, strehohem nėn mbrojtjen tėnde, me dėshirė kah Ti dhe nga frika prej Teje. Strehim dhe shpėtim nuk ka prej Teje pėrveē tek Ti. Besoj nė Librin tėnd qė e ke shpallur dhe Pejgamberin tėnd qė e ke dėrguar; nėse vdes, vdes i pastėr; kėto fjalėt qė i thua le tė jenė fjalėt e fundit”. (Muttefekun alejhi)

810. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. kur shkonte nė shtratin e tij ka thėnė: “Falėnderimi i qoftė All-llahut qė na ushqeu dhe na dha tė pimė, qė kujdeset pėr ne dhe na strehon, e sa janė ata qė nuk kanė mbrojtės e strehues”. (Muslimi)

811. Nga Hudhejfe r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur dėshironte tė flejė, dorėn e tij tė djathtė e vente nė fytyrėn e tij, e atėherė thoshte: “All-llahu im, mė ruaj nga dėnimi yt ditėn kur do t'i ringjallish robėrit e Tu”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Ebu Davudi e transmeton kėtė hadith nga Hafseja r. anhuma dhe thekson se i Dėrguari kėto fjalė i theksonte nga tri herė.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Zoti juaj ka thėnė: “Mė thėrrisni t'ju pėrgjigjem”. (Gafir, 60)

“Lutjuni Zotit tuaj, me pėrulje dhe fshehurazi! Ai nuk i do ata qė e teprojnė”. (el-A'raf, 55)

“Dhe kur tė tė pyesin robėrit e mi pėr Mua, Unė jam me tė vėrtetė afėr, i pėrgjigjem lutjes sė lutėsit kur mė lutet”. (el-Bekare, 186)

“Ai, qė i pėrgjigjet edhe tė ngratit, kur ky i drejtohet Atij, Ai, qė tė keqen e largon”. (en-Neml, 62)

812. Nga Nu'man b. Beshir r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lutja ėshtė ibadet i vėrtetė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

813. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. thoshte: “All-llahu im, unė tė lus pėr udhėzim dhe devotshmėri, pėr dėlirėsi dhe mėvetėsi (mosvarjen nga tė tjerėt)”. (Muslimi)

814. Nga Tarik b. Eshjeme r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kur njė njeri e pranonte Islamin, Pejgamberi s.a.v.s. ia mėsonte namazin dhe atėherė e urdhėronte tė lutet me kėto fjalė: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė udhėzo, mė jep shėndet dhe mė furnizo”. (Muslimi)

Nė transmetimin tjetėr tė Tarikut, Muslimi thotė se Tariku e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. se njė njeri, qė ka ardhur te i Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'tė them unė kur ta lus Zotin tim?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė jep shėndet dhe mė furnizo”, sepse kėto fjalė pėrmbajnė tėrė dunjanė dhe ahiretin tėnd”.

815. Nga Abdull-llah ibn Amr b. el-Asi r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu im, sjellės i zemrave, silli zemrat tona kah nėnshtrimi ndaj Teje”. (Muslimi)

816. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kėrkoni mbrojtjen e All-llahut nga presionet e sprovave, nga thellėsitė e fatkeqėsisė, nga keqėsimi i fatit dhe nga gėzimi i armikut”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin tjetėr Sufjani thotė: “Dyshoj se kam shtuar ndonjė (fjalė) prej tyre”.

817. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu im, ma pėrmirėso fenė time, qė ėshtė mbrojtja e jetės (punės) sime, ma pėrmirėso dunjan time, nė tė cilėn ėshtė jeta ime e tashme, ma pėrmmirėso ahiretin tim, nė tė cilin ėshtė kthimi im, ma bėn jetėn shtesė e ēdo tė mirė dhe vdekjen tė sigurt (qetė) nga ēdo e keqe”. (Muslimi)

818. Nga Aliu r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Thuaj: All-llahu im, mė udhėzo dhe mė mbėshtet (nė Ty)”.

Njė transmetim tjetėr ėshtė: “All-llahu im, tė lus Ty pėr udhėzim dhe mbėshtetje!” (Muslimi)

819. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut pat thėnė: “All-llahu im, kėrkoj mbrojtje tek Ti nga paaftėsia dhe pėrtacia, nga frika, pafuqia dhe koprracia. All-llahu im, kėrkoj mbrojtje tek Ti nga dėnimi i varrit dhe kėrkoj mbrojtje tek Ti nga sprovat e jetės dhe tė vdekjes”.

Nė njė transmetim tjetėr shtohen fjalėt: “nga borxhet e rėnda dhe nga dominimi i njerėzve”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi