Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Hadithe nga Rijadus Salihin (pjesa 2)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
351. Aisheja r.a. pėrsėri thotė: “Kurejshitėt ishin tepėr tė shqetėsuar pėr shkak tė rastit tė gruas nga fisi El-Mahzumi, e cila kishte vjedhur, e pastaj kishin thėnė: “Kush do t'i flasė pėr kėtė Pej­gam­be­rit s.a.v.s.?” Pastaj thanė: “Kush do tė ketė guxim ta bėjė kėtė pėrveē Usame ibnu Zejdit, i cili ishte i dashuri i Pej­gam­be­rit s.a.v.s”. Usame shkoi te i Dėrguari i All-llahut dhe i tregoi se ka ardhur tė ndėrmjetėsojė pėr rastin e asaj gruaje. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Ti po ndėrmjetėson qė tė mos zbatohet njė dėnim prej dėnimeve tė All-llahut?” Pastaj Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u ngrit nė kėmbė dhe filloi tė flasė, ku pėrveē tjerash tha: “Ata tė cilėt ishin para jush pėsuan pėr arsye se kur nė mesin e tyre vidhte ndonjė fisnik (i pasur) e linin, nuk e dėnonin, ndėrsa kur vidhte ndonjė i dobėt (i varfėr) e zbatonin mbi tė dėnimin! Betohem me All-llahun qė sikur tė vidhte Fatimeja, e bija e Muhammedit, unė sigur­isht do t'ia preja dorėn”. (Mutte­fekun alejhi)
352. Enesi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka parė njė pėshtymė (nė tokė) nė drejtim tė Kibles dhe kjo gjė e nevrikosi aq shumė saqė kjo u vėrejt nė fytyrėn e tij, u ngrit dhe e fshiu me dorėn e vet, e pastaj tha: “Vėrtet ēdonjėri prej jush kur ēohet pėr tė falur namazin, atėherė ėshtė duke folur me Krijuesin e vet dhe Zoti i tij ėshtė nė mes tij dhe Kibles, pėr atė nuk lejohet qė askush prej jush tė pėshtyjė nė drejtim tė Kibles, por mund tė pėshtyjė nė tė majtė, apo nėn kėm­bėt e tij”. Pastaj mori njė skaj tė mbulesės sė tij dhe pėshtyu nė tė, e paloi njėrėn anė me tjetrėn dhe tha: “Apo le tė veprojė nė kėtė mėnyrė”. (Muttefekun alejhi)
Sa i pėrket tė pėshtymurit nė tė majtė apo nėn kėmbė, kjo ka tė bėjė vetėm jashtė xhamisė. Ndėrsa kur jemi nė xhami, atėherė pėshtymja le­johet vetėm nė faculetė, apo nė ndonjė leckė tjetėr.
All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:
“Dhe bėhu mė i afėrt ndaj besimtarėve qė tė pasojnė!” (esh-Shuara:215)
All-llahu xh.sh. thotė:
“All-llahu urdhėron dre­jtėsi dhe mirėsi, ndihmė dhe respekt ndaj tė afėrmve dhe ndalon amoralitetin, never­inė dhe gjithēka qė ėshtė krim dhe urrejtje. Ai ju kėshillon tė pranoni mėsimin”. (en-Nahl:90)
353. Ibni Umeri r.a. thotė: “Kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Imami (udhėheqėsi - sunduesi) ėshtė bari (i popullit tė vet) dhe do tė jetė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Burri ėshtė bari nė familjen e vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo ėshtė pėrgjegjė­se pėr tufėn e saj. Shėrbėtori ėshtė bari (rojtar) i pasurisė sė zotėriut tė vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Muttefekun alejhi)
354. Ebu Ja'la Ma'kil bin Jesar thotė: E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Atė rob qė All-llahu e cakton pėr ruajtjen e njė kopeje, dhe ai vdes duke tradhtuar kopenė e tij, All-llahu xh. sh. ia ndalon atij hyrjen nė xhennet”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė rivajet: “Duke mos u kujesur pėr te sipas kėshillave tė Tij, ai nuk do ta shijojė erėn e Xhen­netit”.
Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet: “Asnjė prijės, qė ėshtė pėrgjegjės pėr ēėshtjet e mus­limanėve, dhe nuk mundohet pėr ta, dhe nuk i kėshillon ata, ai nuk do tė hyjė me ta nė Xhennet”.
355. Aisheja r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nė shtėpinė time duke thėnė: “O All-llahu im, ai qė udhėheq nė ndonjė ēėshtje ummetin tim dhe i mundon ata Ti mundoje atė, kurse ai qė udhėheq nė ndonjė ēėshtje ummetin tim dhe sillet butė me ta Ti sillu butė me tė”. (Muslimi)
356. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Beni Israilėt udhėhiqeshin nga pej­gam­berėt, posa vdiste njė pej­gam­ber, menjėherė vi­nte nė vend tė tij tjetri. Pas meje nuk ka pej­gam­ber tjetėr. Por, do tė ketė hulefa (pasardhės) tė shumtė”. Shokėt i thanė: “O i Dėrguar i All-llahut ēka na urdhėron? Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Pėrmbusheni urdhrin e njėrit pas tjetrit pastaj zbatoni tė drejtat e tyre. Luteni All-llahun pėr halifen tuaj. Vėrtet All-llahu do t'i pyesė pėr tė gjitha ato gjėra pėr tė cilat kanė qenė mbikėqyrės”. (Muttefekun alejhi)
357. Nga Aidh ibni Amr trego­het se ka shkuar te Ubejdullah ibni Zijadi, dhe i ka thėnė: “O biri im, unė e kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet bariu mė i keq ėshtė 'hutameja' (qė sillet vrazhdė e pa mėshirė me kopenė e vet), prandaj ruaju tė mos bėhesh i tillė!” (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“All-llahu urdhėron dre­jtėsi dhe mirėsi, ndihmė dhe respekt ndaj tė afėrmve.” (en-Nahl:90)
All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:
“Dhe punoni me drejtėsi, All-llahu njėmend i do tė drejtėt”. (el-Huxhurat:9)
358. Nga Abdull-llah ibni Amr ibni El-Asi r.anhuma tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Njerėzit e drejtė te All-llahu do tė jenė nė minbera prej nurit (dritės): ata qė ushtronin drejtėsi nė pushtetin e tyre, familjet e tyre dhe nė detyrėn qė e morėn nė pėrgjegjėsi”. (Muslimi)
359. Nga Avf ibni Malik r.a. thuhet: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Udhėhe­qėsit tuaj mė tė mirė janė ata qė ju duan dhe i doni, dhe ata pėr tė cilėt ju luteni dhe ata luten pėr ju. Ndėrsa udhėheqėsit tuaj mė tė kėqij janė ata tė cilėt ju i urreni dhe ata ju urrejnė si dhe ata tė cilėt ju i mallkoni dhe ata ju ma­llkojnė!” Avfi r.a. tha: “Atėherė ne i thamė: “O Pej­gam­ber i All-llahut, a mos t'ju kundėrvihemi?” Tha: “Jo, derisa tė falin sė bashku me ju namazin. Jo, derisa tė falin sė bashku me ju namazin”. (Muslimi)
360. Ijad ibni Himar r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Banorė tė Xhennetit janė tre persona: udhė­heqėsi i drejtė qė u pėrmbahet kėshillave, njeriu i mėshirshėm zemra e tė cilit ėshtė e butė pėr ēdo tė afėrm dhe pėr ēdo musli­man, si dhe njeriu i pastėr e i ndershėm, i cili ka shumė fėmijė”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“O besimtarė, pėruljuni All-llahut dhe pėruljuni Pej­gam­be­rit, por edhe pėr­faqėsuesve tuaj”. (en-Nisa: 59)
361. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Kush e heq dorėn e vet nga dėgjueshmėria, do ta takojė All-llahun Ditėn e Gjyki­mit, por nuk do tė ketė argument mbrojtės. Kush vdes dhe nė qafėn e vet nuk ka besė tė dhėnė, vdes me vdekje xhahilijjeti”. (Muslimi)
Nė njė rivajet tjetėr tė Mus­limit ky hadith thuhet kėshtu: “Kush vdes i ndarė nga xhe­mati, vdes me vdekje xhahilijjeti”.
362. Ibni Abbasi r.anhuma tre­gon se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush urren diēka nga prijėsit e vet, le tė du­rojė, sepse ai i cili largohet nga prijėsi i vet vetėm pėr njė pėllėmbė, do tė vdes me vdekje xhahilijjeti”. (Muttefekun alejhi)
363. Ebu Bekerete tregon se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Kush e nėnēmon sulltanin, All-llahu do ta nėnēmoj atė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
Rreth kėsaj teme ekzistojnė shumė hadithe, tė cilat janė pėrmendur nė kaptinat tjera.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Atė, botėn tjetėr, do t'ua japim atyre qė nuk lakmojnė madhėshtinė nė kėtė botė, as s'duan ērregullime, se ardh­mėria ėshtė e atyre qė i frikėsohen All-llahut”. (el-Kasas: 83)
364. Nga Ebu Seid Abdurrah­man bin Semura r.a. thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “O Ab­durrahman, i biri i Semures mos kėrko udhėheqjen (pushtetin). Nėse tė jepet pa e kėrkuar do tė ndihmohesh nė tė, e nėse tė jepet duke e kėrkuar ngarkohesh me tė (dhe vetė pėrgjigjesh). Nėse betohesh nė diēka, por e sheh se tjetra ėshtė mė e mirė se ajo pėr tė cilėn je betuar, atėherė bėre atė qė ėshtė mė e mirė, e pėr betimin tėnd tė dhėnė mė parė jep keffaret (i paraparė pėr betim)”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Atė ditė miqtė do tė bėhen armiq tė njėri-tjetrit, pėrveē tė devotshmėve”. (ez-Zuhruf:67)
365. Nga Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre, r.anhuma, trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu nuk e ka dėrguar asnjė pej­gam­ber si dhe nuk e ka vendosur asnjė halife e qė nuk ia ka dhėnė dy shoqėri: Njėra shoqėri e udhė­zon nė punė tė mira dhe e nxit nė tė mbara, ndėrsa tjetra e udhėzon nė punė tė kėqija dhe e nxit nė tė mbrapshta. I mbrojtur do tė jetė ai qė e ka mbrojturAll-llahun (duke i mbrojtur urdhėrat e Tij)”. (Buhariu)
366. Nga Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thuhet: “Hyra te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. unė dhe dy kushėrinjtė e mi, njėri prej tyre i tha: “O i Dėr­guari i All-llahut, mė emėro udhė­heqės nė diē qė tė ka dhėnė pushtet All-llahu nė tė”. Tjetri tha tė njėjtėn gjė si i pari. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. pastaj u tha: “Betohem nė All-llahun se ne nuk vendosim nė pozitat udhėheqėse (vali) asnjė person qė e kėrkon atė, ose atė qė e lakmon pozitėn”. (Muttefekun alejhi)
367. Nga Imran bin Husejn r.anhuma tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Turpi sjell vetėm mirėsi”. (Muttefekun alejhi)
Dhe nė njė rivajet tjetėr tė Muslimit thuhet: “Turpi nė tėrėsi ėshtė mirėsi (hajr)”, ose ka thėnė: “Turpi ėshtė krejt mirėsi (hajr)”.
368. Nga Ebu Hurejre r.a. trego­het se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Besimi (imani) ėshtė shtatėdhjetė e ca ose gjashtėdhjetė e ca degė. Mė e larta ėshtė fjala “La ilahe il-lall-llah” (nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut), ndėrsa mė e ulta ėshtė mėnjanimi i ndonjė sendi nga rruga, qė i pen­gon kalimtarėt. Edhe turpi ėshtė degė e imanit”. (Muttefekun alejhi)
369. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. thuhet: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte edhe mė i turpėrueshėm se sa virgjėresha nė gjerdekun e saj (dhomėn e nusėrisė). Kur shihte diēka qė nuk i pėlqente, ne e hetonim kėtė nė fytyrėn e tij”. (Muttefekun alejhi)
Thelbi i turpit, sipas mendimit tė dijetarėve emi­nentė, ėshtė karakteri qė e nxit njeriun qė t'i braktisė tė kėqi­jat dhe qė e shtyen t'ia japė tė drejtėn qė i takon se­cilit person. Ndėrsa Ebul Ka­sim El-Xhunejdi r.a. duke e pėrshkruar turpin thotė: “Turpi ėshtė tė pamurit e shenjave tė All-llahut dmth. shenjat e begative tė Tij dhe tė pamurit e mungesave tė veta. Produkt i kėtyre tė dyjave ėshtė turpi”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe pėrmbushni obligi­met, sepse obligimet me siguri kanė pėrgjegjėsi”. (el-Isra:34)



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 21.10.08 13:01, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
370. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet njeriu mė i keq te All-llahu nė Ditėn e Gjykimit ėshtė ai qė i zbulon fshehtėsitė e gruas sė vet, e edhe ajo tė tijat, dhe pastaj pėrhapen fshehtėsitė”. (Muslimi)
371. Nga Aisheja r.a. thuhet: “Njė ditė ishim ne, gratė e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. te ai, kur u duk Fatimeja r.a., qė ecte plotėsisht ashtu si ecte Pej­gam­be­ri s.a.v.s. Kur e pa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i dėshiroi mirėseardhje dhe tha: “Mirė se erdhe bija ime!” e pastaj ia bėri njė vend dhe e uli pranė vetes nė anėn e djathtė apo tė ma­jtė, e pastaj i tregoi diēka fshehtas dhe ajo qau shumė. Kur Muhammedi s.a.v.s. e pa dėsh­pėrimin e saj tė madh, pėr tė dytėn herė pėrsėri fshehtas i tha diēka e pastaj ajo u gėzua dhe qeshi. Unė pastaj i thashė: “Ty tė zgjodhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nė mesin tonė dhe tė tregoi ndonjė fshehtėsi!”, dhe e pyeta: “?'tė tha Pej­gam­be­ri s.a.v.s.?” Ajo m'u pėrgjigj: “Nuk mund t'i zbuloj fshehtėsitė e tė Dėrguarit tė All-llahut”. Dhe pasi qė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kishte ndė­rruar jetė, i thashė Fatimesė: “Tė betohem nė hakun tim te ti, qė tė mė thuash tash se ē'tė ka thėnė i Dėrguari i All-llahut, atėherė kur nuk dėshirove tė mė tregosh, pra mė thuaj tash”. H. Fatimeja mė tha: “Po. Tash mund tė tė tregoj. Sa i pėrket herės sė parė, kur mė tregoi fshehtazi, mė tha: “Pėr ēdo vit Xhibrili njė herė ose dy herė sė bashku me tė e lexon Kur'anin dhe nė kėtė moment dy herė mė ka propozuar, unė mendoj se vdekja ime mė ėshtė afruar, por ti kij frikė All-llahun dhe kij durim. Vėrtet unė pėr ty jam paraardhės i mrekullueshėm”. Pėr kėtė unė kam qarė, ashtu si mė ke vėrejtur. Por, kur Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e pa dėsh­pėrimin tim tė madh, atėherė pėr tė dytėn herė mė pėshpėriti (mė foli nė vesh) dhe mė tha: “O Fatime, a nuk je e kėnaqur tė jeshė prijėse (zonjė) e tė gjitha grave besimtare, apo prijėse e grave tė kėtij um­meti?” Atėherė kam qeshur dhe jam gėzuar ashtu si mė ke vėrejtur vetė”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe realizoni obligimet, sepse obligimet kanė me siguri pėrgjegjėsi”. (el-Isra:34)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe zbatoni obligimet e All-llahut pėr tė cilat jeni ngarkuar”. (en-Nahl:91)
All-llahu xh.sh. thotė:
“O besimtarė, zbatoni marrėveshjet!” (el-Maide:1)
All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:
“O besimtarė, pėrse flisni atė qė nuk e bėni. Tek All-llahu ėshtė shumė e urrejtur ta thoni atė qė nuk e pu­noni”. (es-Saff:2-3)
372. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shenjat e hipokritit janė tri: kur flet gėnjen, kur premton ndryshon dhe kur i besohet diēka tradhton”. (Mutte­fekun alejhi)
Nė rivajetet e Muslimit shtohet: “Edhe nėse agjėron, falet dhe mendon se ėshtė musliman”.
373. Nga Abdull-llah bin Amr ibn El-Asi r.anhuma trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Personi tek i cili gjenden kėto katėr (cilėsi) ėshtė hipokrit i vėrtetė, kurse ai, tek i cili gjendet njė prej tyre, ai posedon cilėsi tė hipokrizisė, derisa nuk e flak atė:
-kur i besohet diēka, tradhton;
-kur flet, gėnjen;
-kur zotohet, mashtron
-kur grindet, tėrbohet”.
(Muttefekun alejhi)
374. Nga Xhabiri r.a.: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė ka thėnė: “Sikur tė kishte ardhur pasuria e Bahre­jnit, unė do ta kisha dhėnė kėtė, kėtė dhe kėtė”. Mirėpo pasuria nga Bahrejni nuk erdhi, derisa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ndėrroi jetė. Kur erdhi pasuria e Bahrejnit, Ebu Bekri ur­dhėroi qė tė kumtohet lajmi: “Kujt i ka premtuar Pej­gam­be­ri s.a.v.s. diēka, ose kujt i ka mbetur borxh, le tė vijė te ne”. Unė shkova te Ebu Bekri dhe i thashė: “Mua ma ka thėnė i Dėrguari i All-llahut kėtė dhe kėtė”. Ebu Bekri i mori dy grushta plot nga ai thesar (pasuri), kur i numėrova, ato ishin pesėqind. Ai mė tha: “Merr dy herė aq!” (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Vėrtet All-llahu nuk do ta ndryshojė gjendjen e njė populli, derisa ai tė mos e ndryshojė vetveten”. (er-Ra'd:11)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe mos u bėni si ajo, e cila e prishi tjerrin e saj pasi ta ketė dredhur fort”. (en-Nahl:92)
All-llahu xh.sh. prapė thotė:
“Dhe tė mos jeni sikur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra”. (el-Hadid:16)
All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:
“Mirėpo, ata nuk kujdesen pėr kėtė si duhet”. (el-Hadid:27)
375. Abdull-llah ibn Amr ibn As r.anhuma thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė ka thėnė: “O Abdull-llah, mos u bėj si filani, i cili natėn e shndėrroi nė namaz e pastaj e la edhe namazin e natės”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Bėhu i butė ndaj besim­tarėve”. (el-Hixhr:8
All-llahu i Madhėruar gjithashtu thotė:
“Por, sikur tė jeshė i ashpėr dhe hijerėndė do tė iknin prej rrethit tėnd”. (Ali Im­ran:159)
376. Ebu Dherri r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė punė tė mirė mos e nėnēmo, pra edhe atė qė ta takosh mikun tėnd me fytyrė tė qeshur”. (Muslimi)
377. Enesi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur e thoshte njė fjali, ai e pėrsėriste nga tri herė derisa tė kuptohej prej tij. Ndėrsa kur vinte nė mesin e njerėzve, pėrshėndette me selam deri nė tri herė. (Buhariu)
378. Aisheja r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nė fjalimin e vet ishte i qartė dhe ēdokush qė e dėgjonte e kuptonte”. (Ebu Davudi)
379. Xherir ibni Abdil-lahi r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nė haxh-xhetul veda mė ka thėnė: “Kėrko prej njerėzve qė tė tė dėgjojnė”. Pastaj tha: “Mos u kthe­ni pas meje nė pabesimtarė (ku­ffarė), qė njėri-tjetrit t'i mė­sho­ni nė qafė”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillime tė mira”. (en-Nahl:125)
380. Muavije ibn El-Hakem Es-Sulemi r.a. thotė: “Derisa unė isha duke u falur me Pej­gam­be­rin s.a.v.s. njė njeri prej tė pranish­mėve teshėtiu dhe unė thashė: “Jerhamukell-llah” (All-llahu tė mėshiroftė)! Njerėzit e pranishėm mė shpuan me shikimet e tyre! Unė thashė me vete: “Medet pėr mua, nėna ime! ?'keni, pse mė shikoni?” Ata filluan t'i rrahin gjunjtė. Pasi i pashė se heshtėn, unė mė nuk bėra zė. Pasi qė Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. u fal, - Betohem nė prindėt e mi se nuk kam parė kėshillues mė tė mirė para dhe pas tij. Betohem nė All-llahun se ai nuk mė ka pėr­qeshur, nuk mė ka fyer e as nuk mė ka qortuar - ai tha: “Nė kėtė lutje (namazi), nuk lejohet kurrfarė tė folurit prej fjalėve tė njerėzve. Nė kėtė lutje ushtrohet vetėm tes­bihu, tekbiri si dhe leximi i Kur'anit, apo ashtu si ka thėnė Pej­gam­be­ri” Unė pastaj thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, unė frik jam (ndarė) me xhahilijjetin, e All-llahu na e solli Is­lamin. Te ne ka njerėz tė cilėt shkojnė te fallxhorėt!” Pej­gam­be­ri tha: “Po ti mos shko!” Unė pastaj i thashė: “Te ne ka njerėz tė cilėt qesin fall me shpezė!” Ai mė tha: “Kjo ėshtė diē qė ata e besojnė por ajo nuk do t'ua pret (tė kėqijat)”. (Mus­limi)
381. Irbad ibni Sarije r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. na mbajti njė kėshillė prej sė cilės u dridhėn zemrat dhe lotuan sytė”.
Ky hadith nė tėrėsi ėshtė pėr­mendur nė kaptinėn pėr ruajtjen e sunnetit (me numėr rendor 161). (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)
Vėrejtje e krahasuesit: Hadithi 161 i cekur mė sipėr ėshtė sipas radhitjes sė origjinalit, pėrndryshe kėtu do tė duhej tė ishte midis hadithit 112 dhe 113. Meqenėse teksti i hadithit mungon ne po e sjellim me sa vijon:
Nga Ebu Nexhih, Irbad ibni Sarije r.a. i cili thotė: I Dėrguari i All-llahut na e mbajti njė kėshillė tė prekshme prej sė cilės u dridhėn zemrat dhe lotuan sytė. Thamė: O i Dėrguar i All-llahut sikur tė ishte kjo kėshillė lamtumirėse, andaj na lė porosi? -Tha: “Ju porosis t'i druani All-llahut, ta dėgjoni dhe t'i nėnshroheni edhe nėse pėrpiqet t'u mashtrojė njeri. Ai qė prej jush do tė jetojė (mė gjatė) do tė shohė kundėrshtime tė shumta. Andaj ju pėrmbajuni sunnetit tim dhe sunnetit tė hulefai rashidinėve tė cilėt u udhėzojnė ngase janė tė udhėzuar. Shtrėngone atė (sunnetin) me dhėmballat tuaja e (mos e lėshoni). Ruanu nga shpikja e gjėrave (nė fe) ngase ēdo shpikje ėshtė lajthim.” (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe ky i fundit tha: Hadithi ėshtė hasen sahih)
Fjala nė hadith me dhėmballat tuaja ėshtė shprehje artistike-simbolike e Pejgamberit alejhisselam e cila aspiron nė fuqinė tė cilėn duhet pėrdorur pėr ta ruajtur sunnetin dhe nė kujdesin qė duhet patur ndaj tij. (Shėnim i krahasuesit)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Kurse robtė e tė Mėshirshmit janė ata, tė cilėt nėpėr tokė ecin qetė, ndėrsa kur u drejtohen injorantėt, thonė: Paqe e qetėsi!” (el-Furkan:63)
382. Aisheja r.a. thotė: “Unė asnjėherė nuk e kam parė tė Dėr­guarin e All-llahut tė kapluar nė tė qeshur qė t'i duket nofulla. Ai vetėm ka buzėqeshur”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe kush madhėron tra­ditat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh:32)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“A tė ka arritur rrėfimi pėr musafirėt e nderuar tė Ibra­himit. Kur hynė dhe thanė: 'Paqe!' Dhe ai tha: 'Paqe, o njerėz tė panjohur!' Dhe ai shkoi pa u hetuar, ke familja e vet dhe solli njė viē tė majmė tė pjekur. Ua ofroi dhe u tha: 'A nuk e hani?'” (edh-Dharrijat:24-27)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe populli i tij u vėrsul tek ai - tė cilėt edhe mė parė bėnin vepra tė turpshme. O populli im, tha ai, ja vajzat e mia, kėto janė mė tė pastra pėr ju! Frikėsojuni All-lla­hut dhe mos mė turpėroni me musafirėt e mi! Vallė a nuk paska prej jush asnjė njeri i menēur?” (Hud:7
383. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush beson nė All-llahun dhe Ditėn e fundit, le ta nderojė musafirin, dhe kush beson nė All-llahun dhe Ditėn e fundit, le t'i vizitojė tė afėrmit, dhe kush be­son nė All-llahun dhe Ditėn e fun­dit, le tė flasė mirė ose le tė hesht”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Pėrgėzoi robėrit e Mi, qė dėgjojnė fjalėt dhe pasojnė atė mė tė bukurėn prej tyre”. (ez-Zumer:17-1
All-llahu xh.sh. prapė thotė:
“Zoti i tyre i pėrgėzon se do tė jetė i mėshirshėm dhe mirėbėrės dhe se do t'i dėr­gojė nė Xhennet ku do tė kenė kėnaqėsi tė vazhdueshme”. (et-Tewbe: 21)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe ne e gėzuam me njė djalosh tė mirė”. (es-Saf­fat:101)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Edhe Ibrahimit i patėn ardhur tė deleguarit tanė me lajme tė mira”. (Hud:69)
All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:
“Kurse gruaja e tij rrinte nė kėmbė dhe ne e pėr­gėzuam me Is-hakun e pas Is-hakut dhe Jakupin”. (Hud:71)
All-llahu xh.sh. prapė thotė:
“Dhe derisa ai lutej nė tempull, nė kėmbė, engjėjt e thirrėn: All-llahu ty tė pėr­gėzoi me Jahjaun”. (Ali Im­ran: 39)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe kur engjėjt i thanė: Oj Merjeme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet se emrin do ta ketė Mesih”. (Ali Imran:45)
Ka edhe shumė ajete tė tjera tė njohura nė kėtė temė, ndėrsa sa u pėrket haditheve:

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
384. Ebu Ibrahimi, i cili quhet edhe Ebu Muhammed dhe Ebu Muavije Abdull-llah ibni Ebi Evfa r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka pėrgėzuar Hatixhen r.anha me njė shtėpi nė Xhennet prej marga­ritarėve, nė tė cilėn nuk ka zhurmė, as monotoni e as lodhje. (Mutte­fekun alejhi)
385. Nga Ebu Musa El-Eshariu r.a., i cili mori abdest nė shtėpinė e vet, pastaj doli nga shtėpia dhe tha: “Gjithsesi do ta shoqėroj Pej­gam­be­rin s.a.v.s. dhe do ta kaloj me tė kėtė ditė”. Shkoi nė xhami dhe pyeti pėr Pej­gam­be­rin s.a.v.s. Tė pranishmit i thanė: “Shkoi atje!” Esh'ariu tha: “Unė dola prej xhamisė dhe shkova pas tij, duke pyetur pėr tė, derisa arrita te pusi i Erisit. Aty qėndrova te dera, derisa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kreu nevojėn dhe mori abdest. Pastaj u ngrita afėr tij, ndėrsa ai ishte ulur te pusi i Erisit, qėndronte nė me­sin e lartėsisė sė pusit, i kishte pėr­vjelur kėmbėt dhe i kishte lėshuar nė pus. Unė e pėrshėndeta me selam, pastaj u ktheva dhe u ula te dera dhe thashė: “Vėrtet sot do tė jem portieri i Pej­gam­be­rit s.a.v.s”. Pastaj arriti Ebu Bekri r.a. e shtyu derėn dhe unė i thashė: “Kush ėshtė?” Tha: “Unė jam Ebu Bekri”. Unė pastaj ia ktheva: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i thashė: “Ebu Bekri kėrkon leje tė hyjė!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Lėre tė hyjė dhe pėr­gėzoje se do tė shkojė nė Xhen­net!” Unė pastaj u ktheva te Ebu Bekri dhe i thashė: “Urdhėro, hyr! Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet. Ebu Bekri hyri dhe u ul nė anėn e djathtė tė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. nė pjesėn e sipėrme tė arkės sė pusit dhe tė dy kėmbėt i shtiu nė pus, ashtu siē kishte vepruar i Dėr­guari i All-llahut, dhe i pėrvoli teshat. Unė prapė u ktheva dhe u ula, dhe e lashė nė shtėpi vėllain tim tė marrė abdest dhe tė vijė pas meje.
Atėherė kam thėnė: “Nėse All-llahu xh.sh. i jep ndonjė tė mirė (duke menduar nė vėllain tim, i cili kishte mbetur nė shtėpi duke marrė abdest), do t'i vijė”.
Kur, dikush trokiti nė derė, dhe unė pyeta: “Kush ėshtė?” Ai u pėrgjigj: “Umeri, i biri i Hattabit!” Unė i thashė: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s., e pėrshėndeta me selam, pastaj i thashė: “Umeri kėrkon tė hyjė!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Lėre dhe pėrgėzoje me Xhennet”. Unė u ktheva te Umeri r.a. dhe i thashė: “Urdhėro, hyr! Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet”. Ai hyri dhe u ul nė anėn e majtė tė Pe­j­gam­be­rit s.a.v.s. nė pjesėn e epėrme tė pusit dhe i shtiu kėmbėt nė tė.
Pastaj unė u ktheva, u ula dhe thashė: “Nėse All-llahu ia dėshiron tė mirėn (mendon nė vėllain e vet), do t'i vijė”.
Atėherė dikush trokiti nė derė. Unė prapė pyeta: “Kush ėshtė?” Ai u pėrgjigj: “Uthmani, i biri i Af­fanit”. Unė iu pėrgjigja: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe e lajmėrova pėr ardhjen e Uthmanit. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Lejo tė hyjė dhe pėrgėzoje me Xhennet si dhe belanė e cila do t'i ndodhė”. Unė u ktheva te Uth­mani dhe i thashė: “Urdhėro, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet dhe belanė e cila do tė ndodhė”. Uthmani r.a. e gjeti pjesėn e epėrme tė pusit tė mbu­luar dhe u ul nė anėn tjetėr tė pusit”.
Seid ibnu Musej-jeb thotė: “Ul­jen e kėtyre e kam shpjeguar me varrezat e tyre”. (Muttefekun ale­jhi)
Ebu Musa El-Esh'ariu nė njė ri­vajet shton: “Kur Uthmani mori vesh pėr lajmin e gėzuar pėr Xhennet, e falėnderoi All-llahun xh.sh. e pastaj tha: “All-llahul Musteanu (All-llahu ėshtė Ai prej tė cilit kėrkoj ndihmė)”.
386. Ibnu Shumaseta thotė: “Shkuam ta vizitojmė Amr ibnul Asin r.a. tė shtrirė nė shtratin e vdekjes, i cili qau shumė. Pastaj e ktheu fytyrėn kah muri. I biri i tij filloi t'i flasė: “O babai im! A nuk tė ka pėrgėzuar Pej­gam­be­ri s.a.v.s. me kėtė dhe kėtė?” Ai u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Mė e vlefshmja dhe ajo nė tė cilėn llogarisim mė sė shumti ėshtė fjala e dėshmisė (shehadeti) se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi s.a.v.s. ėshtė i Dėr­guari i Tij. Unė vėrtet kalova nėpėr tri periudha: E konsideroja veten se isha armiku mė i madh i Pe­j­gam­be­rit s.a.v.s., mė dukej se askush nuk e urrente mė shumė se unė, dhe nė atė kohė nuk do tė kishte pėr mua kėnaqėsi mė tė madhe veē ta mbytja Pej­gam­be­rin. Sikur tė vdisja nė atė gjendje, do tė isha me siguri gjithmonė nė Xhe­hennem. Mirėpo, kur All-llahu e vendosi Islamin nė zemrėn time, shkova te Pej­gam­be­ri dhe i thashė: “Shtrije dorėn e djathtė qė tė beto­hem (zotohem)”. Ai e shtriu dorėn e tij tė djathtė, ndėrsa unė e tėrhoqa dorėn time. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “?'ke o Amr?” Unė pastaj i thashė: “Dua tė tė ku­shtėzoj!” Pej­gam­be­ri u pėrgjigj: “Kushtėzo ē'tė duash!” Unė pastaj i thashė: “Dua qė tė mė falen ga­bimet!” Pej­gam­be­ri tha: “A nuk e di se Islami rrėnon (shlyen) ēdo gjė qė ka qenė mė parė? A nuk e di ti se hixhreti rrėnon ēdo gjė qė ka qenė mė parė? A nuk e di se ha­xhxhi rrėnon ēdo gjė qė ka qenė mė parė?” Pėr mua atėherė nuk kishte njeri mė tė dashur se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. si dhe mė tė madh se ai nė sytė e mi. Unė nuk munde­sha t'i ngop sytė me tė pėr shkak tė re­spektit qė kisha ndaj tij. Sikur tė mė pyet sot dikush qė ta pėrshkruaj, nuk do tė mundesha ta bėj, pėr arsye se unė nuk i kam ngopur sytė e mi me tė. Sikur tė kisha vdekur nė atė gjendje me siguri do tė shpresoja qė tė jem prej xhennetlinjve.
Pastaj ishte periudha (e tretė), isha i ngarkuar nė vende udhėhe­qėse me pėrgjegjėsi (veli) dhe nuk e di gjendjen time si jam gjendur gjatė kėsaj kohe. Pėr kėtė kur tė vdes, tė mos mė pėrcjell mua va­jtimi e as zjarri, ndėrsa kur tė mė varrosni, hidheni mbi mua dheun nga pak, pastaj qėndroni rreth va­rrit tim aq sa tė mund tė prehet kur­bani dhe tė copėtohet mishi i tij, qė tė heq mėrzinė me ju derisa tė shoh se me ēka t'ju drejtohem tė dėrguarve tė Krijuesit tim”. (Mus­limi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe Ibrahimi ua porositi kėtė bijve tė vet, si edhe Ja­kubi: 'O bijtė e mi, All-llahu ua ka zgjedhur fenė, assesi mos vdisni ndryshe, vetėm si muslimanė!' A ishit ju dėshmitarė (tė pranishėm) kur i erdhi Jakubit momenti i vdekjes dhe u tha djemve tė vet: '?ka do tė adhuroni pas meje?' Do tė adhurojmė, i thanė ata, Zotin tėnd dhe Zotin e tė parėve tė tu, Ibra­himit dhe Ismailit e Is-hakut, vetėm njė Zot, dhe ne atij i jemi dorėzuar”. (el-Bekare:132-133)
387. Ebu Sulejman Malik ibni El-Huvejrith r.a. thotė: “Shkuam te i Dėrguari i All-llahut dhe tė gjithė ne ishim tė ri dhe tė njė mosheje. Te ai qėndruam njėzet net, ndėrsa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte i mėshir­shėm dhe i dashur. Ai mendoi se na ka marrė malli pėr familjet tona, andaj na pyeti kė kemi prej famil­jes e ne i treguam, pastaj ai tha: “Kthehuni te familjet tuaja dhe rrini me ta, mėsoni dhe urdhėroni ata (nė tė mira) dhe faleni kėtė namaz nė kėtė kohė dhe namazin tjetėr nė kohėn tjetėr. E kur tė vijė koha e namazit, njėri prej jush le ta thėrrasė ezanin e mė i moshuari nga ju le tė dalė imam”. (Mutte­fekun alejhi)
Buhariu shton nė njė rivajet: “Faluni ashtu sikurse mė keni parė duke u falur!”
388. Umer ibnu Hattabi r.a. thotė: “Kėrkova leje prej Pej­gam­be­rit s.a.v.s. pėr kryerjen e Umres (vizita e Qabes jashtė kohės sė haxhxhit), mė lejoi dhe mė tha: “Mos na harro o vėlla, nga lutjet e tua!” Ai e tha njė fjalė e cila mė gėzoi mė tepėr se sa tė bėhej e tėrė bota imja”.
Nė njė rivajet tjetėr Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shoqėrona neve, vėlla nė lutjet tua!” (Kėtė hadith e trans­me­tojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)
389. Enesi r.a. thotė: “Erdhi njė njeri te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe tha: “Unė kam vendosur tė udhėtoj, mė pėrgatit me diēka”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “All-llahu tė pėrgatittė me devotshmėri (takvalluk)!” Njeriu prapė tha: “Shto diēka tjetėr!”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Dhe t'i faltė mėkatet!”. “Shto prapė!”. I Dėrguari i All-llahut tha: “Dhe ta lehtėsoftė ty tė mirėn (ha­jrin), kudo qė tė jesh!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe konsultohu me ta nė punė!” (Ali Imran:159)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe ata konsultohen mes veti pėr punėt e veta”. (esh-Shūrā:35)
390. Xhabiri r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. na mėsonte isti­haren (tė kėrkuarit e asaj qė ėshtė mė e mirė) nė tė gjitha gjėrat, ashtu si­kurse na i mėsonte suret e Kur'anit. Ai thotė: “Kur dikush prej jush dėshiron tė bėjė diēka, le tė falė dy rekate jashta farzit, pastaj le tė thotė: “O Zoti im, Ty tė drejtohem qė tė mė orientosh me dijen Tėnde pėr atė qė ėshtė mė mirė pėr mua. Ty tė drejtohem qė tė mė japish fuqi pėr kryerjen e punėve tė mira, me fuqinė Tėnde, kėrkoj dhuntinė Tėnde tė pa­kufishme, Ti je i Gjithėfuqishėm, ndėrsa unė nuk kam fuqi, Ti je Ai qė posedon dituri, ndėrsa unė nuk di dhe Ti je Ai qė i di tė fshehtat. O Zoti im, nėse sipas dijenisė Tėnde, kjo punė ėshtė e mirė (hajr) pėr mua, pėr fenė time, jetėn time si dhe pėr pėrfundimin tim - ose tė thotė: Pėr kėtė jetėn time kalimtare dhe pėr jetėn e ardhshme tė am­shueshme - atėherė Ti mė ndihmo nė kėtė punėn time, lehtėsoma mua dhe bėre atė tė begatshme. Po, nėse nė dijeninė Tėnde e di se kjo punė pėr mua ėshtė e dėmshme (sherr), nė fenė time, nė jetėn time dhe nė pėrfundimin tim - ose tė thotė: Nė kėtė jetė timen si dhe jetėn e ardhshme tė pėrhershme - atėherė largoje atė prej meje dhe mė largo mua nga ajo. Mė cakto mua tė mirėn (hajrin) kudo qoftė, pastaj mė bėj tė kėnaqur me tė”.
Transmetuesi thotė se lutėsi pastaj e emiton dėshirėn e vet. (Buhariu)
391. Xhabiri r.a. thotė: “Nė ditėn e Bajramit, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ndėrronte drejtimin e kthimit tė vet”. (Buhariu)
Ky hadith do tė thotė se i Dėrguari i All-llahut shkonte nė njė rrugė, ndėrsa kthehej nė shtėpi nga njė rrugė tjetėr.
392. Nga Ibnu Umeri r.anhuma tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. (nė Medine) shkonte rrugės “Tarikush-shexhere”, ndėrsa kthehej rrugės Muarrese “Tarikul-muarres”. Kur hynte nė Mekke, hynte grykės sė sipėrme, ndėrsa dilte grykės sė poshtme. (Muttefekun alejhi)
?shtė e njohur se ėshtė mustehab t'u jepet pėrparėsi organeve tė djathta nė tė gjitha punėt e nder­shme si: abdesti, gusli, tejemmumi, veshja e rrobave, mbathja e kėpucėve, teshave tė brendshme, hyrja nė xhami, pėrdorimi i misva­kut (brushės sė dhėmbėve), prerja e thonjve, shkurtimi i mustaqeve, mėnjanimi i qimeve nga vendet e mbuluara tė trupit, qethja e flokėve, dhėnia e selamit nė namaz, nė ushqim e pije, pėr­shėndetje, kapjen e Haxheri Esve­dit, daljen nga nevojtorja, pėr ēdo marrje dhe dhėnie etj.
?shtė mustehab t'u jepet pėr­parėsi organeve tė majta nė punėt e kundėrta me ato qė i pėrmendėm si: pėshtyerja nė tė majtė, hyrja nė nevojtore, dalja nga xhamia, zbathja e kėpucėve, teshave tė brendshme, rrobave, gjatė istin­xhait (pastrimit tė organeve tė ne­vojės sė madhe dhe tė vogėl), si dhe tė gjitha punėve tė papastra.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Ai tė cilit do t'i jepet libri nė dorėn e djathtė tė tij, do tė thotė: 'Ja, lexomani librin tim!'” (el-Hākka:19)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Dhe ata tė djathtėt, e ēka di ti se kush janė tė djathtėt? Po tė majtėt, kush janė tė majtėt” (el-Vakia:8-9)
393. Aisheja r.anha thotė: “Pe­j­gam­be­rit s.a.v.s. i pėlqente pėr­dorimi i pjesėve tė djathta tė trupit nė tė gjitha ēėshtjet e tij: nė gjėrat e pastra, ecje si dhe nė mbathje”. (Muttefekun alejhi)
394. Aisheja r.anha thotė: “Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. e pėrdorte dorėn e djathtė pėr gjėrat e pastra dhe ush­qim, ndėrsa dorėn e majtė e pėr­dorte pėr nevojėn e tij dhe pėr gjėrat qė ishin tė papastra”. (Muttefekun alejhi)
395. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė mbatheni, filloni me tė djathtėn tuaj, ndėrsa kur tė zbatheni, filloni me tė majtėn, le tė jetė e djathta e para qė mbathet dhe e mbrama qė zbathet”. (Muttefekun alejhi)
396. Nga Hafseja r.anha tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. pėrdorte dorėn e djathtė pėr ushqim, pije dhe veshje, ndėrsa dorėn e majtė pėr gjėrat e tjera. (Ebu Davudi dhe tė tjerėt)
397. Nga Ebu Hurejre r.a. trego­het se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė visheni dhe kur tė merrni abdest, filloni me tė djathtat tuaja”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith sahih)
398. Nga Aisheja r.anha tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur dikush prej jush fillon tė hajė, le ta pėrmendė emrin e All-llahut tė Madhėruar, por nėse ha­rron ta pėrmend nė fillim tė ngrėnies, atėherė le tė thotė: “Me emėr tė All-llahut nė fillim dhe nė mbarim tė ushqimit (Bismil-lahi evvelehu ve ahirehu)”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)
399. Xhabiri r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kur njė njeri hyn nė shtėpinė e vet dhe e pėrmend em­rin e All-llahut xh.sh. para se tė hyjė, si dhe para se tė hajė, atėherė shejtani do t'u thotė shokėve tė vet: “Kėtu nuk keni as tė ndenjur e as ushqim”. Ndėrsa kur njė njeri hyn nė shtėpinė e vet, por nuk e pėrmend emrin e All-lla­hut xh.sh. para se tė hyjė, atėherė shejtani thotė: “Keni gjetur vend pėr tė ndenjur dhe ushqim”. Ndėrsa kur njeriu nuk e pėrmend emrin e All-llahut xh.sh. para se tė hajė, atėherė shejtani u thotė shokėve tė vet: “Keni gjetur tė ndenjur dhe ush­qim”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
400. Hudhejfeja r.a. thotė: “Ne, kur prezentonim nė ushqim sė bashku me tė Dėrguarin e All-lla­hut, nuk e zgjatnim dorėn nė ush­qim para se t'ia fillonte Pej­gam­be­ri s.a.v.s. Njėherė ishim duke ngrėnė sė bashku me Pej­gam­be­rin s.a.v.s. dhe erdhi njė shėrbėtore (xharije), sikur e shtyrė nga di­kush, erdhi dhe deshi ta vėrė dorėn e saj nė ushqim, por Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e kapi pėr dore. Pastaj erdhi njė beduin (malėsor), sikur i shtyrė nga dikush, edhe kėtė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e kapi pėr dore e pastaj tha: “Vėrtet, shejtanit i lejohet tė hajė nė ushqim nėse nė tė nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut. She­jtani ka ardhur me kėtė shėrbėtore qė t'i lejohet tė hajė pėrmes saj, andaj e kapa pėr dore (e pengova), pastaj shejtani erdhi me kėtė beduin, qė t'i lejohet tė hajė pėrmes tij andaj edhe kėtė e kapa pėr dore. Pasha Atė, nė dorėn e tė cilit ėshtė shpirti im, dora e tij (shejtanit) ishte nė dorėn time nėpėrmjet duarve tė tyre (shėrbėtores dhe beduinit)”. Pastaj i Dėrguari i All-llahut e pėrmendi emrin e All-llahut tė Madhėruar”. (Muslimi)
401. Umejje bin Mahshia Es-Sa­habiu r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte ulur dhe njė njeri pranė tij hante e i cili nuk e kishte pėrmendur em­rin e All-llahut saqė nga ushqimi i tij kishte mbetur vetėm njė kafshatė. Kur e afroi te goja tha: “Bis­mil-lahi evvelehu ve ahirehu”. (Me emėr tė All-llahut nė fillim dhe nė pėrfundim tė ushqimit). Pej­gam­be­ri s.a.v.s. qeshi, pastaj tha: “She­jtani hante vazhdimisht me tė, por kur e pėrmendi emrin e All-llahut, e volli gjithė atė qė e kishte nė barkun e vet”. (Ebu Davudi dhe Nesaiu)
402. Nga Aisheja r.anha thuhet: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte duke ngrėnė ushqim me gjashtė shokėt e vet. Erdhi njė beduin dhe e hėngri ushqimin me dy kafshata. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u tha shokėve tė vet: “Ja pra ky sikur ta kishte emėrtuar (me bismil-lah) do t'u kishte mjaftuar edhe juve (ushqimi i tij)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
403. Nga Ebu Umame r.a. bėhet e ditur se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur e ēonte sofrėn e vet, thoshte: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, falėnderim i plotė i mirė dhe i bekuar nė tė (ushqim), i cili nuk na ka bėrė tė panevojshėm, tė braktisur e tė pavarur nga Ai. Ai ėshtė Zoti ynė!” (Buhariu)
404. Nga Ebu Hurejre r.a. thu­het: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. asnjėherė nuk ka pėrmendur tė meta nė asnjė ushqim, nėse i ka ardhur i shijshėm e ka ngrėnė, e nėse nuk e ka pėlqyer e ka lėnė”. (Muttefekun alejhi)
405. Nga Xhabiri r.a. tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kėrkoi nga fa­milja e vet t'i sjellin pėr ushqim erėza, por ata i thanė: “Nuk kemi asgjė tjetėr pėrveē uthullės”. Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė kėrkoi uthull, pastaj filloi tė hajė duke thėnė: “Sa erėz e mirė ėshtė uthulla, sa erėz e mirė ėshtė uthulla!” (Muslimi)
406. Ebu Mes'ud El-Bedriu r.a. thotė: “Njė njeri e ftoi Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nė njė ziafet, tė cilin e kishte pėrgatitur pėr tė dhe pėr katėr tė tjerė, kėshtu qė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte prej atyre tė pestėve i pesti, por i ishte bashkangjitur edhe njė njeri gjatė rrugės pėr nė ziafet. Kur arritėm te dera e tė zotit tė ziafetit, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Ky na ėshtė bashkangjitur gjatė rrugės, pra nėse e lejon edhe kėtė lejoje, e nėse jo, atėherė ky le tė kthehet!” Atėherė i zoti i shtėpisė tha: “Gjithsesi unė e lejoj, o i Dėr­guari i All-llahut (qė tė jetė sė bashku me ne nė ziafet)”. (Mutte­fekun alejhi)
407. Umer ibnu Ebi Selem r.anhuma thotė: “Isha fėmijė dhe nėn mbikėqyrjen e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. nė shtėpinė e tij. Njėherė, para se t'ia fillojmė ushqimit, zgjata dorėn nė njė enė tė ush­qimit, por Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “Djalosh, thuaj 'Bismil-lah', pėrmende emrin e All-llahut, ha me dorėn e djathtė dhe ha para vetes”. (Muttefekun alejhi)
408. Seleme ibni Ekva r.a. tre­gon se njė njeri ka ngrėnė te Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. me dorėn e majtė, e i Dėrguari i All-llahut i tha: “Ha me dorėn e djathtė!” Ai tha: “Nuk mundem!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Si nuk mundesh! Nuk e pengoi asgjė pėrveē mendjemadhėsisė!” Pas kėsaj, njeriu nuk e afroi dorėn e majtė te goja”. (Muslimi)
409. Xhebelete bin Suhajm thotė: “Njė vit tė urisė kam ngrėnė hurma me Ibnu Zubejrin. Pranė nesh kaloi Abdull-llah ibni Umeri r.anhuma e ne ishim duke ngrėnė hurma, ndėrsa ai na tha: “Mos i hani nga dy hurma menjėherė, sepse Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka ndaluar qė tė hahen nga dy hurma pėrnjėherė”, pastaj thotė: “Pėrveē nėse njeriu ia lejon vėllait tė vet ngrėnien e dy hurmave menjėhe­rė”. (Muttefekun alejhi)
410. Abdull-llah ibn Busr r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kishte njė enė qė quhej “El-garrau”, tė cilėn e ēonin katėr persona (sini apo sofėr). Pasi qė as-habėt e fal­nin namazin e paradrekės (Salatu-d-Duha) e binin sofrėn e madhe (me pėrshesh me valė) dhe uleshin tė pranishmit rreth saj. Kur ishte numri i madh, atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ulej nė gjunj (qė tė ulen sa mė shumė). Njė beduin, i cili e kishte vėrejtur, pyeti: “?farė ulje ėshtė kjo?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Vėrtet All-llahu mua mė ka bėrė rob tė ndershėm e nuk mė ka bėrė tiran kokėfortė”. Pastaj tha: “Hani prej skajit tė enės dhe lene mesin e saj qė tė keni bereqet nė ushqim!” (Ebu Davudi)
411. Enesi r.a. thotė: “E kam parė Pej­gam­be­rin s.a.v.s. tė ulur nė pjesėn e mbrapme tė trupit duke ngrėnė hurma”. (Muslimi)
Preferohet ngrėnia me tre gishta dhe lėpirja e gishtėrinjve me yn­dyrė, ndėrsa ėshtė mekruh (nuk preferohet) fėrkimi i tyre para ngjyerjes, ėshtė mustehab qė tė fshihet ena, gjithashtu mustehab ėshtė marrja dhe ngrėnia e kaf­shatės qė tė bie nga sofra, si dhe lejohet fshirja e tyre me ushqim tjetėr.
412. Xhabiri r.a. tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka urdhėruar lėpirjen e gishtėrinjve si dhe lėpirjen e enės dhe ka thėnė: “Ju nuk e dini se nė cilin ushqim gje­n­det bereqeti”. (Muslimi)
413. Xhabiri r.a. tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse dikujt prej jush i bie kafshata e bu­kės, le ta marrė dhe le ta pastrojė nėse nė tė ka ndonjė send, pastaj le ta hajė, e mos t'ia lejė atė she­jtanit. Kur ta kryejė ushqimin, mos t'i fshijė gishtėrinjtė me faculetė derisa tė mos i lėpijė, sepse nuk e di se nė cilin ushqim ėshtė bere­qeti”. (Muslimi)
414. Enesi r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. hante ushqim, i lėpinte gishtėrinjtė e vet tri herė dhe thoshte: “Nėse bie ndonjė kafshatė e juaj duhet marrė atė dhe duhet pastruar nėse nė tė ka diēka, dhe duhet ngrėnė e tė mos i lihet she­jtanit”. Ai na urdhėroi qė ta fshi­jmė tepsinė dhe tha: “Ju nuk e dini se nė cilin ushqim tuajin ėshtė bereqeti”. (Muslimi)
415. Nga Seid ibni El-Harith tregohet se e ka pyetur Xhabirin r.a. rreth prishjes sė abdestit me prekjen e ushqimit qė e ka kapė zjarri, me ē'rast ai u pėrgjigj: “Jo! Vėrtet ne nė kohėn e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. nuk gjenim ushqim tė tillė, vetėm nė raste tė rralla, por edhe sikur tė gjenim, ne nė atė kohė nuk kishim faculeta, pėrveē skajeve tė teshave tė duarve dhe kėmbėve tona. Pastaj faleshim dhe nuk me­rrnim abdest”. (Buhariu)
Mustehab ėshtė qė para pijes tė mėnjanohet ēdo send qė ka rėnė, e sidomos ajo e cila ėshtė e dėm­shme apo infektuese, edhe nėse kjo kėrkon fryerje nė enė, apo nga ana e jashtme e enės. Mustehab ėshtė qė tė mbahet dora e djathtė para pijes.
416. Nga Enesi r.a. tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. merrte frymė kur pinte ujė nga tri herė. (Mutte­fekun alejhi)
Merrte frymė jashtė enės sė ujit. Transmetuesi nuk e ka pėrmendur shkakun.
417. Nga Ibni Abbasi r.anhuma tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mos pini pėrnjėherėsht ashtu siē pijnė kafshėt, por pini me dy ose me tre (gllėnjka) sė bashku. Pėrmendni emrin e All-llahut kur tė filloni dhe falėnderoni All-lla­hun kur ta pėrfundoni (pirjen)”. (Tirmidhiu, hadith hasen)
418. Nga Ebu Katade tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka ndaluar frymėmarrjen nė enė (d.m.th. tė lėshuarit e frymės nė enė sh.k.). (Muttefekun alejhi)
419. Nga Sehl ibni Sa'd r.a. tre­gohet se Pej­gam­be­rit s.a.v.s. i ki­shin sjellur diēka pėr tė pirė, piu prej saj, por nė anėn e djathtė kishte njė djalosh, ndėrsa nė anėn e majtė ishin disa njerėz tė moshuar, e i Dėrguari i All-llahut i tha djaloshit: “A mė lejon mua qė sė pari t'u jap kėtyre?” Djaloshi u pėrgjigj: “Jo, pėr All-llahun, unė askujt nuk i jap pėrparėsi nė atė qė mė takon prej teje”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. me dorėn e vet i dha tė pijė”.
Ky djalosh ishte ibni Abbasi (Muttefekun alejhi)
Mekruh ėshtė pirja nga ena e mbyllur, sikurse kanė qenė ibrikėt, nga gryka e tyre, natyrisht se ky mekruh ėshtė mekruh tenzihi e jo tahrimi.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
420. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet: “I Dėrguari i All-lla­hut ndaloi kthimin e grykės sė enėve pėr pije”. (Fjala ėshtė pėr enė pėr pije prej lėkure, kur gryka e saj kthehet ashtu qė pjesa e brendshme tė dalė jasht). (Mutte­fekun alejhi)
421. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka ndaluar fryerjen nė ujė. Njė njeri ka thėnė: “Qimen tė cilėn e shoh nė enė?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Derdhe atė!” Njeriu tha: “Unė nuk ngopem me njė frymėmarrje”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Largoje atėherė enėn nga goja jote (dhe merr frymė)!” (Tir­midhiu, hadith hasen)
422. Ibni Abbasi r.a. thotė: “I dhash ujė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. prej Zemzemit dhe ai piu duke qėn­druar nė kėmbė”. (Muttefekun alejhi)
423. Enesi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka ndaluar qė njeriu tė pijė ujė nė kėmbė. Katade thotė: “E pyetėm Enesin: 'E ngrėnia e ushqimit?'” Enesi u pėrgjigj: “Ajo ėshtė edhe mė e keqe dhe mė e shėmtueshme!” (Muslimi)
Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka qortuar dhe e ka ndaluar pirjen nė kėmbė.
424. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Asnjėri prej jush tė mos pijė nė kėmbė, e nėse harron, le ta kthejė”. (Muslimi)
425. Ebu Katade r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė i shėrben njerėzit nė pije, pin i fundit”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
Lejohet pirja nga tė gjitha enėt e pastra, pėrveē enėve tė arta dhe tė argjendta. Lejohet pirja e ujit nga burimi pa e pėrdorur enėn ose dorėn e vet. Ndalohet pėrdorimi i enės sė artė dhe tė argjendtė nė pije dhe ushqim si dhe nė tė gjitha pėrdorimet tjera.
426. Abdull-llah ibni Zejdi r.a. thotė: “Na erdhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e i qitėm ujė nė njė enė bakri dhe ai mori abdest”. (Mus­limi)
427. Xhabiri r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka shkuar te njė njeri prej Ensarėve dhe me tė ishte njė shok i tij. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha zotit tė shtėpisė, ensariut: “Nėse ke ujė prej mbrėmė nė kirbe (kirbe ėshtė enė prej lėkure pėr ujė qė i ngjan janxhikut), e nėse jo, ne do tė pimė ujė nga burimi, ( uji qė ka qėndruar nė kirbe ėshtė mė i fto­htė)”. (Buhariu)
Mustehab ėshtė veshja e rrobave tė bardha, por lejohet veshja e ngjyrės sė kuqe, tė gjelbėr, tė verdhė, tė zezė. Lejohet qė rrobat tė jenė prej pambukut, lirit, fijeve tė leshit si dhe tė materieve tė tjera, pėrveē mėndafshit.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“O djemtė e Ademit! Ju kemi dhėnė rroba qė t'i mbuloni vendet tuaja tė turpshme dhe veshje pėr zbukurim, mirėpo rrobat e devotshmėrisė janė mė tė mi­rat. Ato janė disa argumente tė All-llahut qė ndoshta tė mblidhni mend”. (el-A'raf:26)
All-llahu i Madhėruar prapė thotė:
“U jap edhe veshje qė ju mbron nga tė nxehtit, ju jap parzmore qė t'ju mbrojnė nė luftė”. (en-Nahl:81)
428. Ibni Abbasi r.anhuma tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Veshuni me rroba tė bardha, sepse ato janė veshja mė e pastėr dhe mė e mirė e juaja dhe nė to (veshjen e bardhė) mbėshtillni tė vdekurit tuaj”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
429. Ebu Xhuhajfe, Vehb ibni Abdil-lah r.a. thotė: “E kam parė Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nė Mekke, nė Ebtah (vend afėr Mekkes), nė tendėn e tij tė kuqe prej lėkure. Doli Bilali me ujin pėr abdest. Disave u kullonte uji i abdestit, e disa e fshinin. Atėherė doli Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. qė kishte veshur njė pallto tė kuqe. Sikur edhe tash i shoh kėrcijtė e tij tė bardhė. Mori abdest, ndėrsa Bilali e thirri eza­nin. Unė e pėrcillja se ēka flet me gojėn e vet, duke u kthyer herė nė tė djathtė e herė nė tė majtė: “Ejani nė namaz, ejani nė shpėtim!” Pastaj para veti e vuri njė shkop tė shkurtėr, doli pėrpara dhe u fal. Para tij kalonin qentė dhe gomarėt pa pengesė”. (Muttefekun alejhi)
430. Ebu Remthe Rifaatut-Te­jmijje thotė: “Unė e kam parė tė Dėrguarin e All-llahut tė veshur me dy rroba tė gjelbra”. (Ebu Davudi dhe Tirmi­dhiu)
431. Xhabiri r.a. tregon se : “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ditėn e ēlirimit tė Mekkes ka hyrė nė tė me ēallmė tė zezė”. (Muttefekun alejhi)
432. Ebu Seid Amr ibni Hurejth r.a. thotė: “Sikur tash jam duke e parė tė Dėrguarin e All-llahut me ēallmė tė zezė, anėt e sė cilės preknin nė krahėt e tij”. (Muslimi)
Nė njė rivajet tjetėr tė tij thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur u foli tė pranishmėve, e kishte ēallmėn e zezė.
433. Aisheja r.anha thotė: “Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. doli njė ditė nė mėngjes i veshur me njė pallto lara-lara prej gėzofi tė zi leshi”. (Muslimi)
434. Mugire ibni Shu'be r.a. thotė: “Njė natė udhėtova me tė Dėrguarin e All-llahut, e ai mė tha: “A ke ujė?” Unė iu pėrgjigja: “Po!” Ai atėherė zbriti prej kafshės kalėruese tė vet dhe shkoi larg de­risa mė nuk dukej nga terri i natės, pastaj u kthye. Unė atėherė ia pėr­gatita njė enė me ujė dhe ai e lau fytyrėn e vet, por meqė e kishte tė veshur njė xhybe prej leshi, nuk mundej t'i nxirrte duart ashtu qė i nxori nga ana e pėrfundme e xhubes. Pastaj i lau bėrrylat dhe i dha mes-h kresė. Unė desha t'i ndihmoj qė t'i heq tė dy mestet, e ai tha: “Lėre, i kam mbathur nė kėmbė tė pastra”, atėherė vetėm iu ka dhėnė mes-h mesteve”. (Mutte­fekun alejhi)
Nė njė rivajet tjetėr thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kishte tė veshur xhyben e Shamit me mėngė tė ngushta. Ndėrsa nė njė rivajet tjetėr se kjo ka ndodhur nė betejėn e Tebukut.
435. Esma binti Jezid El-Ensari r.anha thotė: “Mėngėt e kėmishės sė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. ishin tė gjata deri ke nyjat”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)
436. Ebu Hurejre r.a. thotė: “?ka ėshtė nėn zogthin e kėmbės prej veshjeve e ka vendin nė zjarr”. (Buhariu)
437. Ebu Dherri r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Treve All-llahu xh.sh. nuk do t'u flasė Ditėn e Gjykimit, as qė do t'i shikojė, e as nuk do t'i falė, por do t'i dėnojė shumė ashpėr”. Tha: ”Kėtė i Dėrguari i All-llahut e ka pėrsėritur tri herė”, e Ebu Dherri ka thėnė: “Kanė dėshtuar dhe kanė pėsuar ata, e kush janė ata, o i Dėrguari i All-llahut?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Zgjatėsi i teshės sė tij, pėrcjellėsi i fjalėve fyese dhe ai qė e shet pasurinė e vet duke u betuar rre­jshėm”. (Muslimi)
Sqarim: Masa aristokrate dhe tė lirėt pėr t'u dalluar nga tė varfėrit dhe robėrit i zgjatnin rrobat e tyre nėn zogjėt e kėmbėve. Njė veprim tė kėtillė me kėtė qėllim Pejgamberi alejhisselam e urrejti dhe e ndaloi. (Shėnim i krahasuesit)
438. Ebu Xhurejj, Xhabir ibni Sulejm r.a. thotė: “Kam parė njė njeri, nga i cili njerėzit nuk e lar­gonin shikimin e tyre, dhe ēdo gjė qė ai thoshte ata e pranonin me zemėr”. Pyeta: “Kush ėshtė ky?” Ata mė thanė: “I Dėrguari i All-llahut!” Unė atėherė i thashė dy herė: “Alejkes-selamu ja Resulull-llah!” (Nė ty qoftė paqja, o i Dėr­guari i All-llahut!), e ai mė tha: “Mos thuaj: 'Alejkes-selamu', sepse 'alejkes-selamu' ėshtė pėr­shėndetje e tė vdekurve, por thuaj: 'Es-selamu alejke'”. Transmetuesi pastaj vazhdon e thotė: “Unė atėherė i thashė: “A je ti i Dėrguari i All-llahut?” Ai mė tha: “Unė jam i Dėrguari i All-llahut, i cili nėse tė ndodhė ndonjė fatkeqėsi dhe ti e thėrret nė ndihmė, Ai do ta largojė ty atė fatkeqėsi, e nėse tė ndodhė e keqja e vitit, dhe ti e thėrret nė ndihmė, Ai do ta bėjė vitin tė begatshėm, nėse ti gjendesh nė ndonjė mal apo shkretėtirė dhe e humb kafshėn tėnde, nėse e thėrret Atė nė ndihmė, Ai do ta kthejė”. Transmetuesi tregon: “Unė pastaj i thashė: “Mė obligo me diēka!” Ai mė tha: “Mos e fyej askėnd!”, dhe vėrtet pas kėsaj askėnd nuk e kam fyer, qoftė i lirė apo rob, qoftė deve apo dele. “Mos e nėnēmo as­njė tė mirė, tė flasėsh fytyrėqeshur me vėllain tėnd, sepse edhe ajo ėshtė prej gjėrave tė mira. Ngrite izarin tėnd deri nė kėrēik, e nėse kėtė nuk e don, atėherė deri nė zogth tė kėmbės. Ruaju nga veshja tejet e gjatė, sepse ajo ėshtė shenjė e mendjemadhėsisė, ndėrsa All-llahu nuk i do mendjemėdhenjtė. Nėse dikush tė fyen dhe tė turpėron me atė qė e di te ti, ti mos e tur­pėro me atė qė e di te ai. Vėrtet turpi do tė bie mbi tė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu me isnad tė vėrtetė, ndėrsa Tirmi­dhiu thotė: hadith hasen sahih)
439. Muadh ibni Enes r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lė stolisjen me rroba pėr shkak tė modestisė ndaj All-llahut, edhe pse ka mundėsi pėr tė, All-llahu do ta thėrrasė Ditėn e Gjyki­mit para gjithė krijesave dhe do t'i ofrojė tė zgjedhė ēfarėdo rroba tė imanit pėr t'i veshur”. (Tirmidhiu, hadith hasen)
Mustehab ėshtė qė nė veshje tė ndiqet mesatarja, tė mos kalohet nė ekstrem, i cili vie nė kundėrshtim me zakonet dhe traditat, apo tė ci­lat nuk pėrputhen me mėsimet e sheriatit.
440. Nga Amr ibni Shuajbi, nga babai i tij dhe nga gjyshi i tij, trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu dėshi­ron tė shohė gjurmėn e begative tė Tij nė robin e vet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
441. Umer bin Hattabi r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, mėn­dafshin e vesh ai qė nuk ka fat”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “Ai qė nuk ka fat nė ahiret”.
442. Enesi r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e ka ve­shur mėndafshin nė kėtė botė, nuk do ta veshė atė nė botėn e ardhshme (ahiret)”. (Muttefekun alejhi)
443. Nga Aliu r.a. i cili ka thėnė: E kam parė Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. i cili kishte marrė nė tė djathtėn e tij njė copė mėndafshi e nė tė majtėn e tij njė copė ari e pastaj tha: “Kėto dyja janė haram pėr meshkujt e ummetit tim”. (Transmeton Ebu Davudi me sened hasen)
443. a) Ebu Musa el-Esh'ariu r.a. thotė se: Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Veshja e mėndafshit dhe e arit ėshtė e ndaluar pėr meshkujt e ummetit tim, ndėrsa u lejohet femrave.” (Transmeton Tirmidhiu dhe thotė hadith hasen sahih)
444. Enesi r.a. thotė: “I Dėrguari i All-llahut ua lejoi veshjen e rro­bave tė mėndafshta Zubejrit dhe Abdurrahman ibni Avfit, pėr shkak tė zgjebes qė e kishin”. (Mutte­fekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
445. Muaviu r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mos hipni nė shalė mėndafshi e as nė atė prej lėkurės sė tigrit”. (Ebu Davudi dhe tė tjerėt me isnad tė mirė: hadith hasen)
446. Ebul Melih nga babai i tij thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka ndaluar pėrdorimin e lėkurės sė luanit. (Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe tė tjerėt me isnad tė mirė)
Nė rivajetin e Tirmidhiut thuhet: “E ka ndaluar shtruar­jen e lėkurės sė luanit”.
447. Berra ibni Azib r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė ka thėnė: “Kur tė shkosh nė shtrat, merr ab­dest sikurse pėr namaz, e pastaj shtriju nė anėn e djathtė dhe thuaj: 'O Zoti im, Ty tė dorėzohem me shpirtin tim, te Ti drejtohem me fytyrėn time, Ty tė autorizoj pėr ēėshtjen time, Ty tė dorėzohem pėr dėshirat dhe peripecitė e mia. Nuk ka strehim dhe shpėtim pėrveē te Ti. Unė i besoj Librit Tėnd tė shpallur si dhe Pej­gam­be­rit Tėnd tė dėrguar'. Le tė jenė kėto fjalėt tua tė fundit”. (Muttefekun alejhi)
448. Aisheja r.anha thotė: “I Dėrguari i All-llahut i falte gjatė natės njėmbėdhjetė rekate dhe kur agonte i falte dy rekate tė shkurta, pastaj shtrihej nė anėn e tij tė djathtė derisa vinte muezzini dhe e thirrte ezanin”. (Muttefekun alejhi)
449. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ulet nė njė vend pėr ulje dhe nė tė nuk e pėrmend All-lla­hun, ai do tė jetė i larguar nga All-llahu. Gjithashtu edhe kush ėshtė i shtrirė nė shtrat, nė tė cilin nuk e pėrmend All-llahun, do tė jetė i larguar dhe i ndėrprerė prej All-llahut”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)
450. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut kur e falte namazin e saba­hut, ulej kėmbėkryq derisa lindte mirė dielli”. (Hadith sahih, trans­me­ton Ebu Davudi dhe tė tjerėt me sened tė vėrtetė)
451. Ibni Umeri r.anhuma thotė: “E kam parė Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nė oborrin e Qabes tė mbėshtjellur kėmbė dhe duar kėshtu (u ul, i mblodhi kėmbėt nė gishtėrinj, duke i kapur me duar), kjo ishte tė ndenjurit kėmbėkryq”. (Buhariu)
452. Shedid ibni Suvejd r.a. thotė: “Kaloi i Dėrguari i All-lla­hut para meje, dhe unė isha ulur kėshtu: e kisha vėnė dorėn time tė majtė pas shpine dhe isha mbėshtetur nė shpinėn e dorės sime, e Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “E preferon uljen e atyre tė cilėve All-llahu u ėshtė hidhėruar?” (Ebu Davudi me isnad tė vėrtetė)
453. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “Kur shkonim te i Dėrguari i All-llahut, ēdonjėri prej nesh ulej nė fund ku kishte vend”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)
454. Ebu Abdull-llah Selman El-Farisiu r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “?do njeri qė la­het ditėn e xhumasė dhe pastrohet sa mė mirė qė tė jetė e mundur, pastaj pėrdor yndyrė dhe vė parfum dhe niset nė namazin e xhumasė dhe nuk i ndan dy veta qė janė ulur, pastaj fal namazin e obliguar dhe hesht gjatė kohės kur imami e lexon hutben, All-llahu i Madhėruar me siguri do t'ia falė mėkatet e javės sė kaluar”. (Buhariu)
455. Amr ibni Shuajbi, nga ba­bai i tij dhe ai nga gjyshi i tij, r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Le tė mos ulet midis dy vetave pėrpos me lejen e tyre”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)
456. Hudhejfe ibnul Jeman r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka mallkuar atė qė ulet nė mesin e rrethit. (Ebu Davudi me isnad tė mirė)
Tirmidhiu trans­me­ton nga Ebi Mixhlez se njė njeri ishte ulur nė mesin e rrethit dhe Hudhejfeja i kishte thėnė: “?shtė i mallkuar nga gjuha e Muhammedit s.a.v.s. ai qė ulet nė mesin e rrethit tė njerėzve”. Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith sahih.
457. Ibnu Umeri r.a. thotė: “Tė pakta ishin ato tubime prej tė ci­lave i Dėrguari i All-llahut ēohej pa i bėrė kėto lutje : “O Zoti im, na jep frikėn Tėnde e cila do tė na largojė nga gabimet, dhe jepna pėrulshmėrinė Tėnde, e cila do tė bėjė tendė mes nesh dhe gabimeve qė do tė i bėnim ndaj Teje, na ēo nė Xhennetin Tėnd, jepna besimin e fortė, qė do tė na i lehtėsojė fatke­qėsitė e kėsaj bote. O Zoti im, for­cona tė dėgjuarit tonė, tė pamurit tonė dhe fuqinė tonė, sa tė jemi tė gjallė. Bėre (bindjen nė Ty) trashėgimtarė tonin. Bėn qė hakmarrja jonė tė jetė kundėr atyre qė na bėnė zullum, na ndihmo kundėr atyre qė na armiqėsojnė, mos lejo qė fatėkeqėsia ynė tė jetė nė fenė tonė, mos lejo qė dunjaja tė jetė preokupimi ynė mė i madh e as shkalla e diturisė sonė. Mos lejo qė tė na vjen mbi kokė ai qė nuk na mėshiron”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen)
458. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ata njerėz qė rrijnė nė njė tubim dhe nė tė nuk e pėrmendin All-llahun e Madhėruar si dhe nuk thonė salavate pėr Pej­gam­be­rin s.a.v.s., ata janė tė ndėrprerė nga Ai, e All-llahu nėse do i dėnon, nėse dėshiron i fal”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
459. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ulet nė njė vend pėr ulje dhe nė tė nuk e pėrmend All-lla­hun, ai do tė jetė i larguar nga All-llahu. Gjithashtu edhe kush ėshtė i shtrirė nė shtrat, nė tė cilin nuk e pėrmend All-llahun, do tė jetė i larguar dhe i ndėrprerė prej All-llahut”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Edhe njė tjetėr argument i Tij ėshtė gjumi i juaj natėn dhe ditėn”. (err-Rrum:23)
460. Ebu Katade r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “?n­drra e mirė - nė njė rivajet tjetėr: ėndrra e bukur - ėshtė prej All-lla­hut, ndėrsa ėndėrrimi i keq ėshtė prej shejtanit. Prandaj, ai qė sheh nė ėndėrr diēka qė nuk i pėlqen, le tė fryjė tri herė nė tė majtė, dhe le tė kėrkojė mbrojtjen e All-llahut nga shejtani dhe nuk do t'i bėjė dėm asgjė”. (Muttefekun alejhi)
461. Xhabiri r.a. tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur di­kush prej jush sheh ėndėrr tė keqe, tė pėshtyjė nė tė majtė tri herė dhe tė kėrkojė mbrojtjen e All-llahut nga shejtani tri herė dhe le ta ndėrrojė anėn nė tė cilėn ishte shtrirė”. (Muslimi)
462. Ebul Eska, Vathil ibnul Eska r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet prej shpifjeve mė tė mėdha ėshtė qė njeriu tė pranojė pėr baba atė tė cilin nuk e ka baba, apo tė vėrte­tojė se ka parė nė ėndėrr atė qė nuk e ka parė, ose tė deklarojė pėr tė Dėrguarin e All-llahut atė qė nuk e ka thėnė”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“O besimtarė, mos hyni nė shtėpi tė huaj pa marrė leje dhe pa i pėrshėndetur njerė­zit e saj”. (en-Nūr:27)
Po ashtu All-llahu xh.sh. thotė:
“Por, kur tė hyni nė shtėpi, ju tė pėrshėndetni me pėr­shėndetje tė caktuar nga All-llahu, tė uruar e tė bekuar”. (en-Nūr:61)
All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:
“Kur tė pėrshėndeteni nga dikush kthejani me pėr­shėndetje mė tė mirė ose me (pėrshėndetje) tė njėjtė!” (en-Nisa:86)
All-llahu xh.sh. thotė:
“A tė ka arritur rrėfimi pėr musafirėt e nderuar tė Ibra­himit, kur hynė dhe thanė: 'Paqe!' Dhe ai u tha: 'Paqe, o njerėz tė panjohur!'”. (edh-Dharrijat:24-25)
463. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Pasi All-llahu e krijoi Ademin a.s. i tha: “Shko dhe pėrshėndete atė grup tė meleqve qė janė ulur, dhe dėgjo si do tė pėrshėndesin. Ajo pėr­shėndetje do tė jetė pėrshėndetja jote si dhe pėrshėndetja e pasar­dhėsve tu”. Ademi a.s. u tha: “Es-selamu alejkum”, e ata u pėrgji­gjėn: “Es-selamu alejke ve rahme­tull-llah!” (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ty!), duke ia shtuar: “Ve rahmetull-llah” (mė­shi­ra e Zotit)”. (Muttefekun alejhi)
464. Ebu Umare El-Berra ibni Azib r.anhuma thotė: “Pej­gam­be­ri i All-llahut mė ka urdhėruar me shtatė gjėra: vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtirė, ndihmėn e tė dobtit, pėrkrahjen e tė shtypurit, pėrhapjen e selamit - paqes dhe justifikimin e betuesit”. (Muttefekun ale­jhi)
Ky ėshtė njėri prej riva­jeteve tė Buhariut.
465. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyni nė Xhennet derisa tė be­soni, dhe nuk do tė besoni derisa tė mos duheni nė mes veti. A nuk dėshironi t'ju udhėzoj nė njė gjė, nėse e bėni atė do tė duheni nė mes veti? Pėrhapni selamin (pėr­shėndetjen) nė mes jush!” (Mus­limi)
466. Ebu Jusuf Abdull-llah ibni Selam, r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “O njerėz, pėrhapeni selamin (thirrni nė paqe), jepni ushqim, mbani lidhjet familjare, faluni kur njerėzit flenė, do tė hyni nė Xhen­net me selam”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
467. Tufejl ibni Ubejje bin Ka'b tregon se ai shkonte te Abdull-llah ibni Umeri dhe herėt nė mėngjes shkonin me tė nė treg, dhe thotė: “Kudo qė shkonim nėpėr treg, Ab­dull-llahu e pėrshėndette secilin me radhė, njerėzit e rėndomtė, tregtarėt, tė varfėrit, nuk kalonte pranė askujt pa e pėrshėndetur”. Tufejli pastaj vazhdon: “Njėherė shkova te Abdull-llah ibni Umeri r.a. dhe ai mė ftoi qė tė shkoj me tė nė treg e unė i thashė: ?ka po kėrkon nė treg kur nuk do tė she­sish e as nuk do tė blesh asgjė, nuk do tė vėsh nė licitacion asgjė e as nuk do tė rrish me askėnd nė treg. Rri me ne kėtu tė bisedojmė”. Abdull-llah ibni Umeri r.a. mė tha: “O Ebu Batn (Tufejli ishte barkmadh), ne shkojmė pėr shkak tė selamit, pėrshėndesim kėdo qė e takojmė”. (Maliku nė Muvatta me isnad sahih)
Mustehab ėshtė qė ai qė fillon me selam tė thotė: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”, tė pėrshėndet nė shumės (Paqja dhe shpėtimi si dhe mėshira dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi ju!) e jo nė njėjės edhe nėse i pėrshėndeturi ėshtė vetėm njė person. Ndėrsa ai i cili ia kthen pėrshėndetjen do t'i thotė: “Ve alejkumus-selam ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”, po ashtu nė shumės por me lidhėsen “ve” nė fillim (Edhe mbi ju qoftė paqja, mėshira dhe begatia e All-llahut!).
468. Imran ibni Husajn r.anhuma thotė: “Erdhi njė njeri te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe tha: “Es-selamu alejkum”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ia ktheu; pastaj njeriu u ul, e Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Dhjetė”. Pastaj erdhi njė njeri tjetėr dhe tha: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ia ktheu selamin, njeriu u ul dhe Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Njėzet”. Mė vonė erdhi edhe njė njeri tjetėr dhe tha: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. pranoi selamin, njeriu u ul dhe Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Tridhjetė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith ha­sen)
469. Aisheja r.a. tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ky ėshtė Xhibrili, tė pėrshėndet me selam”. Unė atėherė i thashė: “Ve alejhis-selamu ve rahmetullahi ve berekatuhu”. (Muttefekun alejhi)
Nė disa rivajete ėshtė lėnė fjala “ve berekatuhu” e nė disa jo. Gjithsesi mė e mirė ėshtė ajo qė ėshtė mė e plotė.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
470. Mikdadi r.a. nė njė hadith tė tij tė gjatė thotė: “Ne ia ēonim Pej­gam­be­rit s.a.v.s. pjesėn e tij tė qumėshtit dhe njė natė shkova vonė, i dhashė selam qė tė mos e shqetėsoj atė qė ėshtė duke fjetur dhe tė dėgjojė ai qė ėshtė i zgjuar. Pas kėsaj erdhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe e pėrshėndeti me selam ashtu siē kishte vepruar Mikdadi”. (Muslimi)
471. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kalorėsi pėrshėndet kėmbėsorin, kėmbėsori atė qė ėshtė ulur, grupi i vogėl e pėrshėndet grupin e madh”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “I riu e pėrshėndet tė moshuarin”.
472. Ebu Hurejre r.a. nė hadithin rreth personit i cili nuk e falte mirė namazin, tregon se ka ardhur dhe e ka falur namazin e pastaj ka ardhur te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i ka dhėnė selam. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e pranoi selamin e pastaj tha: “Kthehu dhe falu pėrsėri, sepse nuk je falur!” Personi i cili nuk falej mirė shkoi dhe e pėrsėriti namazin, pastaj pėrsėri erdhi dhe i dha selam Pej­gam­be­rit s.a.v.s. Nė kėtė mėnyrė veproi tri herė. (Mut­tefekun alejhi)
473. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush e takon vėllain e vet, ta pėrshėndesė me selam, nėse ata i ndanė ndonjė dru ose ndonjė mur dhe pėrsėri takohen, le ta pėrshėndesė atė”. (Ebu Davudi)
All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:
“Por kur tė hyni nė shtėpi, ju tė pėrshėndetni me pėr­shėndetje tė caktuar nga All-llahu, tė uruar e tė bekuar”. (en-Nūr:61)
474. Enesi r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė ka thėnė: “O djalosh, kur tė hysh nė familjen tėnde, pėr­shėndete qė tė ketė begati pėr ty dhe pėr familjen tėnde”. (Tirmi­dhiu, hadith hasen sahih)
475. Sehl bin Sa'di r.a. thotė: “Nė mesin tonė ishte njė grua - si­pas njė rivajeti ishte e vjetėr - e cila i merrte gjėrat ushqimore dhe i ziente nė njė vorbė, i bluante kokrrat e elbit dhe kur ne e falnim namazin e xhumasė shkonim dhe e pėrshėndetnim atė dhe ajo na jepte nga ushqimi”. (Buhariu)
476. Ummi Hani dhe motra e saj Bintu Ebi Talib r.a. thonė: “Shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ditėn e ēlirimit tė Mekkes kur ai ishte duke u larė, ndėrsa Fatimeja e mbulonte me njė mbulesė e unė e pėrshėndeta, e pastaj e pėrmendi hadithin e mėparshėm” (Muslimi)
477. Esma bintu Jezid r.a. thotė: “Kaloi pranė nesh Pej­gam­be­ri s.a.v.s. pranė grave dhe na pėr­shėndeti nė mesin e grave”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu si hadith hasen)
Ky ėshtė citimi i hadithit si­pas Ebu Davudit, ndėrsa citimi i Tirmidhiut ėshtė se vėrtet Pej­gam­be­ri s.a.v.s. njė ditė kaloi nė xhami ku ishin ulur njė grup i grave dhe ai dha shenjė me dorė pėr pėr­shėndetje.
478. Enesi r.a. tregon se i Dėr­guari i All-llahut ka thėnė: “Kur ehli kitabėt (besimtarėt e librave tė shenjtė) ju pėrshėndesin, thuani: “Ve alejkum” (Edhe mbi ju)”. (Muttefekun alejhi)
479. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush vjen nė ndonjė tubim tė pėrshėndesė me selam dhe kur dėshiron tė largohet, tė pėr­shėndesė prapė me selam. Nuk ėshtė i pari mė i vlefshėm se i fun­dit”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith ha­sen)
All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:
“O besimtarė, mos hyni nė shtėpi tė huaja pa marrė leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e asaj (shtėpie)”. (en-Nūr:27)
All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:
“Edhe kur fėmijėt tuaj arrijnė moshėn e pjekurisė le tė kėrkojnė leje (pėr tė hyrė) ashtu siē kanė kėrkuar leje ata pėrpara tyre”. (en-Nūr:59)
480. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. thotė: “Kėrkesa apo leja pėr tė hyrė pėr­sėritet tri herė, nėse tė pranon mirė, e nėse jo, atėherė kthehu”. (Muttefekun alejhi)
481. Sehl ibnu Sa'd r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. thotė: “Kėrkimi i lejes pėr tė hyrė dikund ėshtė bėrė pėr shkak tė shikimit (qė tė mos qėllojė atij qė i kėrkohet leja nė gjendje tė padėshirueshme sh.k.)”. (Muttefekun alejhi)
482. Nga Rib'ijj ibni Hirash tre­gohet se njė njeri nga fisi i Beni Amirėve ka kėrkuar leje prej Pej­gam­be­rit s.a.v.s. qė tė hyjė nė shtėpinė e tij dhe i ka thėnė: “A mund tė hyj?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i ka thėnė shėrbėtorit tė vet: “Dil dhe mėsoje si kėrkohet leja pėr tė hyrė dhe thuaji atij tė thotė: 'Es-selamu alejkum, a ėshtė e lirė?' Njeriu e dėgjoi dhe i tha: “Esselamu alejkum a ėshtė e lirė?”Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė i dha leje dhe njeriu hyri”. (Ebu Davudi me isnad sahih)
483. Kilde ibni Hanbel r.a. tre­gon: “Shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe hyra te ai pa e pėr­shėndetur dhe Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “Kthehu dhe thuaj: 'Es-selamu alejkum, a tė hyjė?'” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith hasen)
484. Ebu Dherri r.a. thotė: “Njė natė dola dhe e vėrejta Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke shėtitur vetėm. Unė shkoja nėn hijen e hėnės dhe kur Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė vėrejti e mė tha: “Kush ėshtė?”, unė u pėrgjigja: “Ebu Dherri”. (Mutte­fekun alejhi)
485. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush teshėtinė, le tė thotė: 'Falėnderimi i qoftė All-llahut', ndėrsa shoku i tij apo vėllai: 'All-llahu tė mėshiroftė'. Kur t'i thotė vėllai apo shoku i vet: 'All-llahu tė mėshiroftė', atėherė personi qė teshėtinė le tė thotė: 'Zoti ju udhė­zoftė dhe mendjen tuaj e ndriēoftė'”. (Buhariu)
486. Ebu Musa tregon se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Nėse dikush prej jush teshė dhe thotė: 'El-hamdulil-lah' (falėnderimi i qoftė All-llahut), pėrshėndeteni me fjalėt e njohura, por nėse nuk thotė: 'El-hamdulil-lah', atėherė mos kėrkoni shėndet pėr tė, mos i thoni: 'Jerhamukell-llahu'!” (Muslimi)
487. Enesi r.a. tregon: “Dy njerėz kanė teshėtinė te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe pėr njėrin prej tyre Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kėrkoi shėndet dhe tha: 'Jerhamukell-llahu!' (tė mėshiroftė All-llahu), e pėr tjetrin jo. I dyti, pėr tė cilin Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nuk kėrkoi shėndet, tha: “Kur ky teshėtiu kėrkuat shėndet pėr tė, ndėrsa kur teshėtira unė, kėtė nuk e bėtė”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ky e falėnderoi All-lla­hun, ndėrsa ti nuk veprove ashtu”. (Muttefekun alejhi)
488. Ebu Hurejre r.a. tregon se kur Pej­gam­be­ri s.a.v.s. teshėtinte, e vente dorėn e vet apo ndonjė shami nė gojėn e vet dhe sa mun­dej e ulte zėrin e tė teshmes sė vet. Transmetuesit nuk i kujtohet se Ebu Hurejre thoshte: “e zvogėlonte apo e mbulonte zėrin e tė teshurit”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu si hadith hasen sahih)
489. Ebu Musa r.a. thotė: “?i­futėt kur vinin te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. teshėtinin dhe dėshironin qė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. t'u thoshte: “Jerhamukumull-llahu!” (All-llahu ju mėshiroftė!). Por, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u thoshte: “All-llahu ju udhėzoftė dhe ua ndriēoftė mend­jen tuaj!” (Ebu Da­vudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen sahih)
490. Berra r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Dy musli­manė tė cilėt takohen dhe nė mes veti pėrshėndeten, All-llahu xh.sh. do t'ua falė mėkatet e tyre para se ata tė ndahen”. (Ebu Davudi)
491. Enesi r.a. tregon se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-lla­hut, njėri prej nesh e takon vėllain apo mikun e vet, a ka nevojė (nė shenjė nderimi) tė pėrulet?” Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo!” “A mund ta marrė pėr dore dhe ta pėrshėndes me dorė?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Po!” (Tirmidhiu, ha­dith hasen)
492. Safvan bin Assal r.a. tre­gon: “Njė ēifut i thotė shokut tė vet: Eja me mua te ky Pej­gam­ber, dhe shkuam ke i Dėrguari i All-llahut dhe e pyetėm pėr shpjegimin e ajeteve (nėntė mrekullive tė mėdha tė All-llahut), ndėrsa trans­me­tuesi pasi e ka pėrmendur hadi­thin pėr ato ajete, thotė: “Nė fund tė dy e puthėn dorėn dhe kėmbėn e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. dhe thanė: dėsh­mojmė se ti je i Dėr­guari i All-llahut”. (Tirmidhiu dhe tė tje­rėt me sened tė vėrtetė)
493. Ibni Umeri r.anhuma duke treguar njė ndodhi thotė: “Ne iu afruam Pej­gam­be­rit s.a.v.s. dhe ia puthėm dorėn”. (Ebu Davudi)
494. Ebu Hurejre tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. e ka puthur Hasa­nin, tė birin e Aliut r.a., e atėherė Akre bin Habisi i tha: “Unė i kam dhjetė fėmijė dhe asnjėherė asnjė­rin prej tyre nuk e kam puthur”. Atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Ai qė nuk mėshiron, nuk mėshirohet”. (Ai qė nuk ka mėshirė ndaj tė tjerėve edhe tė tjerėt nuk do tė jenė tė mėshirshėm ndaj tij)”. (Muttefekun alejhi)
495. Berra ibni Azib r.anhuma thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. na ka urdhėruar: vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtinė, justifikimin e betuesit, pėrkrahjen e tė shtypurit, tė pėrgjigjurit nė ftesė dhe pėrhapjen e selamit”. (Muttefekun ale­jhi)
496. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. thotė: “Musli­mani ndaj muslimanit ka kėto pesė obligime: pranimin e selamit, vizi­tėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhe­na­zes, pėrgjigjen e ftesės si dhe tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtinė”. (Muttefekun alejhi)
497. Ebu Hurejre r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar do tė thotė Ditėn e Kijametit: “O njeri, isha i sėmurė dhe nuk mė vizi­tove!” Njeriu atėherė do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė vizitoj Ty, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur se filan robi im ishte i sėmurė dhe nuk e ke vizituar? A nuk e di se sikur ta kishe vizituar me siguri do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, kam kėrkuar prej teje ushqim, por nuk mė ke dhėnė”. Njeriu do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ushqim, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur qė robi im ka kėrkuar prej teje ushqim e ti nuk i ke dhėnė? A nuk e ke ditur se sikur t'i kishe dhėnė ushqim do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, Unė kam kėrkuar prej teje tė mė japėsh ujė, por ti nuk mė ke dhėnė tė pijė!” Njeriu do tė thotė: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ujė, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “Ka kėrkuar robi im ujė prej teje e ti nuk i ke dhėnė. Sikur t'i kishe dhėnė ujė atij, do tė mė kishe gjetur Mua te ai!” (Mus­limi)
498. Ebu Musa r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vizitoni tė sėmurit, ushqeni tė uriturit dhe lironi tė zėnurit rob”. (Buhariu)
499. Thevban r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Musli­mani kur e viziton vėllain e vet musliman, vazhdimisht ėshtė nė hurfen e Xhennetit derisa tė kthe­het”. Tė pranishmit e pyetėn ēka ėshtė hurfa e Xhennetit? Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ata janė portokajt e kėputur, pemėt e Xhen­netit”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
500. Aliu r.a. tregon se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Ai musliman i cili e viziton muslimanin nė mėngjes, shtatėdhjetė mijė melekė do tė lu­ten pėr tė deri nė mbrėmje, e nėse e viziton pas akshamit dhe nė ko­hėn e jacisė, atėherė do tė luten pėr tė shtatėdhjetė mijė melekė deri nė agim. Shpėrblimi i tij do tė jetė njė pemė e veēantė, portokaj tė vjelur”. (Tirmidhiu)
501. Enesi r.a. thotė: “Njė djalė i ri ēifut shėrbente te i Dėrguari i All-llahut dhe njė ditė u sėmur. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. erdhi ta vizi­tojė, u ul afėr kokės sė tij dhe i tha: “Pranoje Islamin!” Djaloshi e shikoi babain e vet, i cili ishte prezent. I ati i tha: “Dėgjoje Ebul Kasemin!” Djaloshi e pranoi Is­lamin. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė doli duke thėnė: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, i cili e shpėtoi nga zjarri i Xhehennemit”. (Buhariu)
502. Aisheja r.anha tregon se kur ndokush i ankohej Pej­gam­be­rit s.a.v.s. pėr ndonjė gjė, sėmundje apo plagė, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e prekte nė atė vend me gishtin e tij tregues (transmetuesi Sufjan ibni Ujejne e vuri gishtin e tij nė tokė pastaj e ngriti, duke dashur tė tre­gojė se si ka vepruar Pej­gam­be­ri s.a.v.s.) e pastaj tha: “Me emėr tė All-llahut, me dheun e tokės sonė, me frymėn (hukamėn) e njėrit prej nesh shėrohet i sėmuri ynė me lejen e Zotit tonė”. (Muttefekun alejhi)
503. Ebu Abdull-llah Uthman ibni Ebil Asi r.a. tregon se i ėshtė ankuar Pej­gam­be­rit s.a.v.s. pėr njė sėmundje nė trupin e vet. I Dėr­guari i All-llahut i tha: “Vėne dorėn tėnde nė vendin nė tė cilin ke dhembje dhe thuaj: “Bismil-lahi (tri herė) dhe shtatė herė thuaj: Kėrkoj mbrojtje me anė tė fuqisė sė All-llahut dhe mundėsisė sė tij prej sherrit tė asaj qė e ndiej dhe i druaj”. (Muslimi)
504. Ibnu Abbasi r.anhuma tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka hyrė te njė beduin pėr ta vizituar dhe sa herė qė hynte pėr ta vizituar tė sėmurin thoshte: “S'duhet mėrzitur, pastrim (prej mėkateve), ėshtė me dashjen e All-llahut”. (Buhariu)
505. Ebu Seid El-Hudriu dhe Ebu Hurejre r.anhuma kanė qenė dėshmitar se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė: 'La ilahe il-lall-llahu vall-llahu ekber' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, All-llahu ėshtė mė i madhi), All-llahu do ta dėshmojė se ai flet tė vėrtetėn dhe do tė thotė: '?shtė e vėrtetė se nuk ka Zot tjetėr, pėrveē Meje, Unė jam mė i madhi'. Ndėrsa kur tė thotė njeriu: 'La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, Ai ėshtė i vetmi i pashoq), atėherė All-llahu do tė thotė: '?shtė e vėrtetė se unė jam Zot i vetėm dhe nuk kam shok nė asnjė send'. Ndėrsa kur tė thotė robi: 'La ilahe il-lall-llahu, lehul mulku ve lehul hamdu' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, i Tij ėshtė sundimi dhe Atij i takon fa­lėn­de­ri­mi), atėherė All-llahu xh.sh. thotė: '?shtė e vėrtetė se nuk ka Zot pėr­veē Meje, dhe sun­dimi e falėn­de­ri­mi ėshtė i Imi'. Ndėrsa kur tė thotė robi: 'Nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, nuk ka asnjė akt, punė dhe ndėrrim qė bėhet pėrveē me fuqinė e All-llahut', atėherė All-llahu do tė thotė: '?shtė e vėrtetė se nuk ka Zot, pėr­veē Meje, dhe ēdo ndryshim, ēdo aksion dhe ēdo fuqi ėshtė vetėm me Mua (kjo ėshtė vepėr vetėm Imja)'. Atėherė i Dėrguari i All-llahut tha: “Kush e thotė kėtė gjatė sėmundjes sė vet e pastaj vdes, nuk do ta pėrtyp (gėlltit) zjarri i Xhehenne­mit”. (Tirmidhiu, hadith hasen)
506. Ibni Abbasi r.anhuma tre­gon se Ali ibni Ebi Talib r.a. doli prej te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur ishte shumė i sėmurė, nga e cila sėmundje edhe vdiq, dhe njerėzit i thanė: “O Ebul Hasan, si ėshtė i Dėrguari i All-llahut?” Aliu r.a. u pėrgjigj: “?shtė ngritur, el-hamdu li-l-Lah, i shėndoshė”. (Buhariu)
507. Kasim ibni Muhammed tregon se Aisheja r.a. ka thėnė: “Va re'sahu!” (O pėr kokėn time!), kurse Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Bel ene va re'sahu!” (Jo, por pėr kokėn time) ), dhe e pėrmend hadithin nė vijim. (Buhariu)
508. Ummi Seleme r.anha thotė: “Hyri Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ke Ebu Seleme tė cilit i ishte ngujuar shikimi. Atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ia mbylli sytė dhe tha: “Vėrtet kur tė dalė shpirti, atėherė atė e pėr­cjell edhe tė pamurit”. Nė atė moment disa anėtarė tė familjes sė Ebu Selemes filluan tė bėrtasin. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė tha: “Mos kėrkoni pėr vete pėrveē ha­jrit, sepse melaqet bėjnė amin pėr tė gjitha ato qė ju i thuani”. Pastaj tha: “O All-llahu im, fale Ebu Selemen dhe ngrite shkallėn e tij nė atė tė tė udhėzuarve dhe fali pasardhės tė denjė, na falė neve dhe atė o Zot i botėve dhe bėrja gjerė nė varrin e tij dhe jepi ndriēim nė tė”. (Muslimi)
509. Ummi Seleme r.anha tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė jeni prezent te i sėmuri apo te i vdekuri, atėherė folni mirė, sepse melaqet bėjnė amin pėr tėrė atė qė ju flitni”. Ummi Se­leme r.anha tregon se kur ka vdekur Ebu Seleme, shkova te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, Ebu Seleme vdiq”. Ai mė tha: “Thuaj: O Zoti im, mė fal mua dhe Ebu Selemen dhe mė jep mua pasardhės tė mirė!”. Pastaj thashė se All-llahu mė dha pas tij mė paso njė jetė tė mirė!”. Dhe, me tė vėrtetė All-llahu mė dha atė qė ishte mė i mirė se ai, Muhammedin s.a.v.s”.
Muslimi e trans­me­ton kėshtu: “Kur tė jeni prezent te i sėmuri apo te i vdekuri”, kėtu transmetuesi dyshon. Ndėrsa, Ebu Davudi dhe tė tjerėt e trans­me­tojnė vetėm tė vdekurin pa dyshim.
510. Ummi Seleme r.anha thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Robit tė cilit i ndodh ndonjė fatkeqėsi dhe thotė: “Inna lil-lahi ve inna ilejhi raxhi­un”. (Vėrtet ne jemi tė All-llahut dhe te Ai do tė kthehemi), o Zoti im, mė jep shpėrblim nė kėtė fatke­qėsi dhe zėvendėsoma me njė tė mirė, vėrtet atė i cili e thotė kėtė, All-llahu do ta shpėrblejė pėr fat­keqėsinė qė i ka ndodhur me njė shpėrblim tė mirė”. Ummi Seleme thotė: “Pasi ka shkuar nė ahiret Ebu Seleme, unė jam lutur ashtu siē mė ka mėsuar Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe pėr kėtė All-llahu ma ka dhėnė Pej­gam­be­rin s.a.v.s”. (Muslimi)
511. Ebu Musa r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur robit i vdes fėmija, All-llahu u thotė meleqve: 'A ia keni marrė shpirtin birit tė robit Tim?' Mele­qėt thonė: 'Po!' Pastaj u thotė: 'Ia keni marrė frytin e zemrės sė tij?' Meleqėt thonė: 'Po!' Pastaj prapė All-llahu thotė: '?ka tha pėr kėtė robi im?' Meleqėt thonė: 'U falėnderua dhe kėrkoi kthim te Ti!' All-llahu xh.sh. thotė: 'Ndėrtoni robit Tim njė shtėpi nė Xhennet dhe jepjani emrin 'Bejtul hamd' (shtėpia e falėnderimit)”. (Tirmi­dhiu, hadith hasen)
512. Usame ibnu Zejdi r.anhuma thotė: “Njėra prej vajzave tė Pe­j­gam­be­rit s.a.v.s. dėrgoi te i Dėr­guari i All-llahut njė njeri qė t'i tregojė dhe ta thėrrasė se njė fėmijė - apo djalė - i saj ėshtė para vdekjes. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha tė dėrguarit tė saj: “Kthehu te ajo dhe thuaj se e All-llahut ėshtė e tėrė ajo qė e merr, e All-llahut ėshtė edhe ajo qė e jep dhe ēdo gjė te Ai ėshtė me afat (exhel) tė caktuar dhe pėr kėtė urdhėroje atė qė tė bėjė durim dhe tė llogarisė nė dėmshpėrblim (kom­pensim)”. (Transmetuesi e pėr­mend hadithin nė tėrėsi). (Mutte­fekun alejhi)
513. Ibnu Umeri r.anhuma tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka vizituar Sa'd ibni Ubadeten dhe se sė bashku me Pej­gam­be­rin s.a.v.s. ishin Abdurrahman ibnu Avf, Sa'd ibnu Ebi Vekkas dhe Abdull-llah ibnu Mes'ud r.anhum. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. qau dhe kur ata e panė se si qante i Dėrguari i All-llahut qanė edhe ata e ai pastaj u tha: “A nuk dėgjoni? Vėrtet All-llahu nuk do tė dėnojė pėr shkak tė lotit tė syrit e as pėr dėshpėrimin e zemrės, por do tė dėnojė pėr shkak tė kėsaj ose do tė mėshirojė”. Kur tha “pėr shkak tė kėsaj”, atėherė bėri me shenjė kah gjuha”. (Muttefekun alejhi)
514. Enesi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. hyri te i biri i tij Ibra­himi, i cili ishte para vdekjes dhe iu mbushėn sytė me lotė dhe Abdur­rahman ibnu Avfi i tha: “Edhe ti, o i Dėrguari i All-llahut?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “O ibnu Avf, kjo ėshtė mėshirė”, e pastaj vazhdoi: “Vėrtet syri qan, zemra dėshpėrohet, por ne nuk do tė themi pėrveē atė me tė cilėn ėshtė i kėnaqur Zoti ynė. Ne pėr shkak tė ndarjes tėnde, o Ibrahim, jemi tė pikėlluar”. (Buhariu dhe njė pjesė Muslimi)
Hadithet rreth kėsaj teme janė tė shumta dhe tė njohura nė Sahih.
515. Ebu Rafi Eslem, rob i tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh. tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lanė tė vdekurin dhe pėr tė nuk flet asgjė, i fsheh tė gjitha ato qė i ka parė te ai, All-llahu xh.sh. do t'ia falė mėkatet dyzet herė mė tepėr”. (Hakimi, i cili thotė se hadithi ėshtė sahih si­pas konditave tė Muslimit)
516. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush prezenton xhenazen derisa tė falet namazi e ka pėr shpėrblim njė kirat, ndėrsa ai qė prezenton derisa tė varroset, shpėrblehet me dy kirate”. Tė pranishmit thanė: “?'janė dy kirate?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ai shpėrblim ėshtė sa dy kodra tė mėdha”. (Muttefekun alejhi)
517. Ummi Atijja r.anha thotė: “Na ėshtė ndaluar pėrcjellja e xhenazes, por ky ndalim nuk ishte i rreptė sikurse te ndalimet tjera (haram)”. (Muttefekun alejhi)
518. Ibnu Abbasi r.anhuma tre­gon se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Kushdo qė vdes prej muslimanėve dhe nė fal­jen e xhenazes sė tij marrin pjesė dyzet veta, tė cilėt nuk i bėjnė shok (shirk) All-llahut, vėrtet All-llahu do ta pranojė shefatin e tyre”. (Muslimi)
519. Merthed ibnu Abdull-llah El-Jezenij thotė: “Kur Malik ibnu Hubejre r.a. e falte namazin e xhenazes dhe kur njerėzit e pranishėm ishin pak, i ndante nė tri pjesė e pastaj u thoshte se i Dėr­guari i All-llahut ka thėnė: “Kujt i falet namazi i xhenazes prej tri safave, atij i ėshtė premtuar Xhen­neti”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)
520. Ebi Abdurrahman Avf ibni Malik r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka falur njė xhenaze dhe e kam mbajtur nė mend lutjen e tij, tė cilėn ai e lexoi: 'O Zoti im, fale dhe mėshiroje, falja mėkatet e tij. Bėja tė kėndshėm qėndrimin e tij, zgjeroja vendbanimin e tij tė ri. Laje trupin e tij me ujė, borė e akull tė mirė dhe tė kėndshėm, dhe pastroje prej mėkateve tė tij ashtu si pastrohen rrobat e bardha prej fėlliqėsirave, ndėrroja shtėpinė me mė tė mirė, dhe familjen me mė tė mirė si dhe gruan me mė tė mirė. Fute nė Xhennet dhe mbroje nga dėnimi i varrit dhe dėnimi i zjarrit tė Xhehennemit”. Transmetuesi thotė: “Aq sa dėshirova qė unė tė isha i vdekuri”. (Muslimi)
521. Ebu Hurejre, Ebu Ka­tade dhe Ebu Ibrahim Eshhelij nga baba i tij - i cili ishte sa­hab i Pej­gam­be­rit s.a.v.s. - r.anhum tregojnė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka falur njė xhenaze dhe ka thėnė: “O Zoti im, fali tė gjallėt dhe tė vdeku­rit tanė, tė vegjlit dhe tė mė­dhenjtė, meshkujt dhe femrat, ata qė janė tė pranishėm dhe ata qė mungojnė. O Zoti im, atė tė cilin e bjen nė kėtė jetė, bėre tė jetojė nė Islam, e atė tė cilin e vdesė prej nesh, bėre tė vdes me iman. O Zoti im, mos na ndaj nga dobia e tij dhe mos na vė nė sprovė pas tij”. (Tirmidhiu sipas rivajetit tė Ebu Hurejres dhe Eshhelis. Transmetimi i Ebu Davudit nga rivajeti i Ebu Hurejres dhe Katades. Hakimi thotė: Hadithi i Ebu Hurejres ėshtė sahih sipas kushteve tė Buhariut dhe tė Muslimit. Tirmidhiu thotė se Buhariu ka thėnė: Rivajeti mė i saktė i kėtij hadithi ėshtė i Eshheliut. Buhariu thotė: Gjėja mė e saktė nė kėtė temė ėshtė hadithi i Avf ibni Malikut).
522. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut duke thėnė: “Kur tė falni namazin e tė vdekurit, atėherė lu­tuni pėr tė me gjithė zemėr”. (Ebu Davudi)
523. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nė njė xhenaze ka thėnė: “O Zot, Ti je Zot i tij dhe Ti e krijove dhe Ti e drejtove nė Islam. Ti ia ke marrė shpirtin dhe Ti i di tė fshehtat dhe tė dukshmet e tij, ne kemi ardhur tė kėrkojmė shefaatin Tėnd pėr kėtė tė vdekur dhe fale”. (Ebu Davudi)
524. Vathile ibnul Esk'a r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e fali me ne xhenazen e njė njeriu mus­liman dhe gjatė lutjes e dėgjova duke thėnė: “O Zoti im, ky i biri i filanit ėshtė nė mbrojtjen Tėnde dhe nė fqinjėsinė Tėnde dhe ruaje nga prova e varrit dhe dėnimi i zjarrit. Ti e pėrmbush premtimin dhe meriton falėnderim. O Zoti im, fale dhe mėshiroje. Vėrtet, Ti je Ai qė fal dhe mėshiron”. (Ebu Da­vudi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
525. Abdull-llah ibni Ebi Evfa r.anhuma nė xhenazen e vajzės sė vet i ka marrė katėr tekbire dhe pas tekbirit tė katėrt qėndroi sa nė mes dy tekbireve tė para duke kėrkuar falje dhe duke u lutur pėr bijėn e vet, e pastaj tha: “I Dėrguari i All-llahut vepronte po nė kėtė mėnyrė”.
Ndėrsa nė njė rivajet thuhet: Bėri katėr tekbire, pastaj qėndroi njė moment derisa mendova se ai do tė thėrret edhe tekbirin e pestė, pastaj dha selam nė tė djathtė dhe nė tė majtė. Pasi mbaroi, i thamė: “?'ėshtė kjo?” Ai u pėrgjigj: “Unė nuk kam shtuar mė tepėr se ajo qė e kam parė Pej­gam­be­rin s.a.v.s”., ose ka thėnė: “Kėshtu ka vepruar i Dėrguari i All-llahut”. (Hakimi, hadith hasen)
526. Trans­me­ton Ebu Hurejre r.a., nga Pej­gam­be­ri s.a.v.s. qė ka thėnė: “Shpirti i besimtarit ėshtė i lidhur me borxhin e vet derisa mos t'i lahet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
527. Husajn ibni Vahvah r.a. tregon se ėshtė sėmurė Talha ibnu Berrai ibn Azib r.anhuma dhe erdhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ta vizitojė e i tha: “Unė nuk e shoh Talhan ndryshe vetėm tė vdekur, mė la­jmėroni mua dhe ngutuni me tė. Vėrtet nuk ka nevojė qė trupi i muslimanit tė mbyllet nė mesin e njerėzve tė shtėpisė”. (Ebu Da­vudi)
528. Aliu r.a. thotė: “Ishim nė xhenaze nė Bekiil Garkad dhe erdhi i Dėrguari i All-llahut e u ul dhe ne u ulėm rreth tij. Ai mbante njė shkop, e luajti kokėn dhe filloi tė shpojė nė tokė me shkopin e vet e pastaj tha: “Nuk ka asnjė prej jush e qė nuk i ėshtė pėrcaktuar njė vend nė Xhehennem e njė vend nė Xhennet”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a nuk duhet qė ne tė mbėshtetemi nė li­brin tonė?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Punoni, kryeni obligimet tuaja, ēdokush ėshtė i lehtėsuar pėr atė qė ėshtė krijuar”. (Transmetuesi pėrmend pėrfundimin e hadithit). (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Edhe ata, tė cilėt kanė ardhur pas tyre, thonė: 'O Zoti ynė! Na e fal neve dhe vėllezėrve tanė qė na kanė prirė nė besim”. (el-Hashr:10)
529. Aisheja r.a. tregon se njė njeri i ka thėnė Pej­gam­be­rit s.a.v.s.: “Vėrtet, nėna ime ka ndė­rruar jetė dhe kam parė se sikurse tė mundej tė fliste do tė mė urdhė­ronte tė jap sadaka (lėmoshė) pėr tė. A ka dobi nėse unė jap sadaka pėr tė?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Po!” (Muttefekun alej­hi)
530. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur vdes njeriu, puna e tij ndėrpritet pėrveē tri gjėrave: sadakasė sė pėrhershme (hajratit), nga dituria prej sė cilės kanė dobi tė tjerėt ose nga pasardhėsi i mirė, i cili lutet pėr tė vdekurin”. (Muslimi)
531. Enesi r.a. thotė: “Disa njerėz bartnin njė xhenaze dhe folėn mirė pėr tė. Atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Pastaj sollėn njė xhenaze tjetėr dhe njerėzit folėn keq pėr tė. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Ashtu du­het tė jetė!” Atėherė Umer ibnul Hattabi r.a. pyeti: “?ka duhet tė jetė ashtu?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Pėr tė parin folėt mirė dhe duhet tė shkojė nė Xhennet. Ndėrsa, pėr tė dytin folėt keq dhe duhet tė shkojė nė Xhehennem. Ju jeni dėshmitarė tė All-llahut nė tokė”. (Muttefekun alejhi)
532. Ebul Esvedi, i cili thotė: “Erdha nė Medine dhe u ula te Umer ibnul Hattabi r.a. ndėrsa njerėzit bartnin njė xhenaze. Tė pranishmit folėn mirė pėr tė vdekurin. Umeri tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Mė vonė kaloi njė xhenaze tjetėr dhe u fol mirė edhe pėr tė. Umeri prap tha: “Ashtu du­het tė jetė!” Pastaj kaloi njė xhenaze e tretė dhe u fol keq pėr tė. Atėherė Umeri tha: “Ashtu du­het tė jetė!” Ebul Esvedi thotė: “Atėherė pyeta: '?ka duhet tė jetė ashtu, o prijės i besimtarėve?' H. Umeri tha: “Unė fola ashtu sikurse ka folur i Dėrguari i All-llahut, e ai ka thėnė: 'Pėr cilindo musliman qė dėshmojnė katėr veta se ėshtė i mirė, All-llahu atė do ta ēojė nė Xhennet'. Ne atėherė thamė: 'E tre?' Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: 'Edhe tre!' Ne pastaj shtuam: 'E dy?' Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: 'Edhe dy!' Pastaj mė nuk e kemi pyetur vetėm pėr njė dėshmitar”. (Buhariu)
533. Enesi r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Musli­manin, tė cilit i vdesin tre fėmijė para se ta arrijnė moshėn e pjeku­risė (bylyk), All-llahu xh.sh. do ta ēojė nė Xhennet pėr shkak tė dashurisė dhe mėshirės sė tij ndaj fėmijėve”. (Muttefekun alejhi)
534. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė: “Erdhi njė grua te i Dėrguari i All-llahut dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, burrat po vijnė nė bi­sedė te ti, prandaj caktoje edhe pėr ne njė ditė, nė tė cilėn do tė tubo­hemi qė tė na mėsosh atė qė All-llahu ta ka mėsuar ty”. Pastaj, i Dėrguari i All-llahut tha: “Tubo­huni kėtė dhe kėtė ditė”, kur edhe u tubuan, pastaj erdhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe na mėsoi atė qė ia pat mėsuar All-llahu, duke thėnė: “Cilėsdo grua qė i vdesin tre fėmijė (tė moshės jomadhore), ata do tė jenė perde (mburojė) pėr tė prej zjarrit tė Xhehennemit”. Njė grua pyeti: “E nėse i vdesin dy fėmijė?” I Dėrguari i All-llahut u pėrgjigj: “Edhe dy!” (Muttefekun alejhi)
535. Ka'b ibnu Malik r.a. vėrte­ton se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u nis nė luftėn e Tebukut ditėn e enjte dhe ai dėshironte qė tė nisej nė rrugė ditėn e enjte. (Muttefekun alejhi)
Nė njė rivajet nė Sahihajn (tė Buhariut dhe Muslimit) thuhet: “Vėrtet pak herė i Dėr­guari i All-llahut ėshtė nisur nė rrugė pėrveē ditės sė enjte”.
536. Sahr bin Vadaate El-Gamidij Es-Sahabij r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, bekoje ummetin tim nė mėngjeset e hershme!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur e dėrgonte patrullėn apo ushtrinė, atė e bėnte nė fillim tė ditės. Transmetuesi Sahr ishte tregtar dhe gjithnjė e niste kar­vanin e tregtisė nė fillim tė ditės dhe kėshtu u pasurua dhe fitoi shumė. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen)
537. Amr ibn Shuajb nga gjyshi i tij pėrmes babait tė tij trans­me­ton se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Njė kalorės i vetėm ėshtė njė shejtan (i humbur), dy kalorės janė dy shejtanė (tė humbur), ndėrsa tre kalorės janė udhėtarė”. (Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Nesaiu, hadith hasen)
538. Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre r.anhuma tregojnė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tre veta nisen pėr nė rrugė, le ta zgjedhin menjėherė njėrin pėr prijės (udhė­heqės) tė vetin”. (Ebu Davudi me isnad tė mirė - hadith hasen)
539. Ibnu Abbasi r.anhuma tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shoqėria mė e mirė ėshtė prej katėr vetave, ēeta mė e mirė ėshtė patrulla prej katėrqind ve­tave, ndėrsa ushtria mė e mirė ėshtė prej katėr mijė vetave. Dym­bėdhjetė mijė ushtarė nuk mund tė pėsojnė disfatė e si shkak tė merret numri i vogėl”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)
540. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė udhėtoni nėpėr kullosa, jepjani deveve atė qė u takon prej tokės. Ndėrsa kur tė udhėtoni nėpėr shkretėtirė, ngutuni tė kaloni sa mė shpejtė, para se tė nxehė dielli; e nėse pushoni, largohuni nga rrugėt, sepse ato janė rrugė tė kaf­shėve tė egra dhe vendstrehim i luanėve gjatė natės”. (Muslimi)
541. Enesi r.a. thotė: “Ne kur ndodheshim nė ndonjė vend , nuk faleshim para se t'i vendosnim (rehatonim) kafshėt bartėse ”. (Ebu Davudi sipas kondi­tave tė Muslimit)
542. Xhabiri r.a. tregon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. e kishte traditė tė rrijė mbrapa gjatė udhėtimit. Ashtu u ndihmonte tė dobtėve, i shoqėronte dhe lutej pėr ta. (Ebu Davudi me isnad tė vėrtetė)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“I cili ju bėn tė mundshme tė udhėtoni me lundra dhe kafshė. Qė tė vendoseni mbi to dhe qė tė kujtoni dhuntitė e Zotit tuaj e tė thuani: 'Qoftė lavdėruar Ai, i cili na i ka nėnshtruar ato. Ne kėtė nuk do tė mund ta bėnim'”. (ez-Zuhruf:12-14)
543. Ibnu Umeri r.anhuma tre­gon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur hipte nė kafshėn kalėruese tė vet dhe nisej pėr rrugė, tri herė thoshte: “All-llahu ekber”, e pastaj vazhdonte: “Falėnderimi i qoftė Atij qė na e bėri kėtė, ruajtės tė tė cilit ne nuk jemi dhe ne do tė kthehemi prap te Krijuesi ynė. O Zoti im, tė lutemi Ty nė kėtė udhė­tim tonin pėr devotshmėri dhe mirėsi, si dhe tė bėjmė vepra tė atilla prej tė cilave Ti je i kėnaqur. O Zoti im, na e lehtėso kėtė udhėtim dhe na e bėnė tė afėrt largėsinė . O Zoti im, Ti je shoqėrues yni nė udhėtim dhe zėvendės yni nė familje. O Zoti im, unė kėrkoj ndihmė prej Teje nga vėshtirėsitė e rrugės dhe prej tė pamurit tė dėshpėruar dhe prej keqėsimit tė gjendjes nė pasuri, familje dhe fėmijė”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur kthehej e pėrsėriste dhe shtonte: “Tė kthyer e tė penduar, Zotin tonė duke e falėnderuar”. (Muslimi)
544. Ali ibni Rebiate thotė: “Isha i pranishėm kur Ali ibnu Ebu Talibi zuri njė kalė qė tė hipė nė tė dhe pasi qė e vuri kėmbėn e vet nė zenxhin tha: “Bismil-lahi”, ndėrsa kur u vendos mbi shpinėn e tij tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, qė na krijoi kėtė, pronarė tė sė cilės ne nuk jemi e as ruajtės. Dhe ne vėrtet do tė kthehemi te Krijuesi ynė”. Pastaj tri herė tha: “El-ham­dulil-lah”, tri herė: “All-llahu ėshtė mė i Madhi!”, e pastaj vazhdoi: “Lavdėrimi tė takon vetėm Ty, unė jam mizorues i shpirtit tim, mė fal, sepse nuk ka falės pėrveē Teje”. Pastaj qeshi dhe tė pranishmit i thanė: “O prijės i besimtarėve, pėr ēka qeshe?” Ai u pėrgjigj: “E kam parė tė Dėrguarin e All-llahut duke vepruar kėshtu. Pastaj qeshi e unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut pėr ēka qesh? “ Ai u pėrgjigj: “Vėrtet Krijuesit tėnd i pėlqen kur robi thotė:Falmi mėkatet, sepse ai e di se mėkatet nuk mund t'i falė askush tjetėr”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith hasen. Ky ėshtė teksti i Ebu Davudit)
545. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi e kishte traditė tė rrijė mbrapa gjatė udhėtimit. Ashtu u ndihmonte tė dobtėve, i shoqėronte dhe lutej pėr ta. “Ne ngritnim tekbire, kur ngriheshim nė kodrina, ndėrsa falėnderonim All-llahun kur zbritnim nė rrafshina”. (Buhariu)
546. Ebu Hurejre r.a. tregon se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, kam ndėrmend tė udhėtoj, prandaj mė porosit diēka”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Tė poro­sis takvallukun (frikėn nga All-llahu) dhe tė marrėsh tekbire nė ēdo kodrinė”. Pasi njeriu shkoi, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “O Zoti im, afroja largėsinė dhe lehtėsoja udhėtimin!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
547. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė: “Ishim me tė Dėrguarin e All-llahut nė njė udhėtim dhe ēdoherė qė ngriheshim mbi ndonjė luginė me zė thoshim: “La ilahe il-lall-llah, All-llahu ekber”. Zėri ynė ngrihej lartė. I Dėrguari i All-llahut me njė rast tha: “O njerėz, frenojeni vetveten, sepse ju nuk i luteni tė shurdhėtit apo atij qė nuk ėshtė i pranishėm. Ai ėshtė me ju. Ai dėgjon dhe ėshtė afėr”. (Mutte­fekun alejhi)
548. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Tri lutje (dua) janė tė pranuara pa dyshim: lutja e atij mbi tė cilin bėhet padrejtėsi, lutja e udhėtarit (musafirit), si dhe lutja e prindit pėr fėmijėn e vet”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen. Nė rivajetin e Ebu Davudit ishte hequr fjala “veledihi” - pėr fėmijėn e vet)
549. Havla binti Hakim r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kush vendoset nė njė vend (banesė, pushimore, hotel, etj.) pastaj thotė: Kėrkoj mbėshtetje me fjalėt e pėrsosura tė All-llahut nga sherri asaj qė ka krijuar; nuk do ta dėmtojė asgjė derisa tė lar­gohet prej atij vendi”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
550. Enesi r.a. thotė: “Udhėtuam me tė Dėrguarin e All-llahut dhe kur arritėm afėr Medines, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Tė kthyer, tė penduar e tė pėrkushtuar, Zotin tonė duke e falėnderuar”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i pėrsėriste kėto fjalė derisa arritėm nė Medine”. (Muslimi)
551. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk i lejohet njė gruaje, e cila beson nė All-llahun dhe nė Ditėn e Gjykimit, tė marrė rrugė tė gjatė prej njė dite e njė nate pa e shoqėruar njė i afėrm i familjes”. (Muttefekun alejhi)
552. Ibnu Abbasi r.a. tregon se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut duke thėnė: “Assesi nuk duhet lėnė vetėm njė burrė me njė grua, tė cilėn nuk e shoqėron njė i afėrm. Gruaja nuk duhet tė udhėtojė pa tė afėrmin e saj”. Njė njeri tha: “O i Dėrguari i All-llahut, gruaja ime udhėton pėr nė haxhxh, kurse unė jam regjistruar nė kėtė e kėtė betejė?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. iu pėrgjigj: “Shko dhe kryeje haxhxhin sė bashku me gruan tėnde!” (Mutte­fekun alejhi)
553. Ebu Umame r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut duke thėnė: “Lexojeni Kur'anin, vėrtet ai do tė ndėrmjetėsojė Ditėn e Gjykimit pėr tė zotėt e vet”. (Muslimi)
554. Nevvas bin Sem'an r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Ditėn e Gjykimit do tė vijė Kur'ani dhe tė zotėt e tij, tė cilėt vepronin sipas tij nė kėtė botė (dunja), u prijnė suret “El-Bekaretu” dhe “Ali imran”, tė cilat ndėrmjetėsojnė pėr shokun (lexuesin) e vet”. (Muslimi)
555. Uthman ibnu Affan r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Mė i miri prej jush ėshtė ai i cili mėson Kur'an dhe ia mėson atė dikujt”. (Buhariu)
556. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i besimtarit qė lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i qitrės (etruxhxhetu): aroma e sė cilės ėshtė e mirė dhe shijen e ka tė mirė; shembulli i be­simtarit qė nuk e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse hurma (temretu): nuk ka erė, por shijen e ka tė ėmbėl; ndėrsa shembulli i munafikut (hipokritit) i cili e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i krizan­temės (lule vjeshte) (rejhanetu), aroma e sė cilės ėshtė e mirė, ndėrsa shija e idhėt. Shembulli i munafikut i cili nuk e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i kungullit tė egėr (handzaletu), qė nuk ka aromė, kurse shijen e ka tė idhėt”. (Muttefekun alejhi)
557. Umer ibnul Hattabi r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu me kėtė Libėr do t'i ngrit disa popuj, ndėrsa do t'i ulė disa tė tjerė”. (Muslimi)
558. Ibnu Umer ibnul Hattabi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka xhelozi vetėm nė dy veta: Njeriut tė cilit All-llahu ia ka dhėnė Kur'anin dhe ai e lexon atė (nė namaz) natėn dhe ditėn , dhe njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė pasuri dhe ai atė e harxhon natė e ditė nė bamirėsi”. (Muttefekun alejhi)
559. Berra bin Azib r.anhuma thotė: “Ishte njė njeri i cili lexonte suretul Kehf, kurse pranė tij ishte njė kalė i lidhur me dy litarė. Nė njė moment zbriti njė re dhe filloi t'i afrohet, ndėrsa kali filloi tė ikė prej saj. Pasi agoi, njeriu erdhi te Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i tregoi pėr atė qė kishte ndodhur. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Kjo ėshtė mėshirė, zbriti pėr hir tė Kur'anit”. (Mutte­fekun alejhi)
560. Abdull-llah ibnu Amr ibnul Asi r.anhuma tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Poseduesit tė Kur'anit do t'i thuhet: Lexo dhe hip lartė, lexoje ashtu si e ke lexuar nė dynja. Vendi yt do tė jetė ke ajeti i fundit tė cilin do ta lexosh”. (Ebu Da­vudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen sahih)
561. Ebu Musa r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajeni Kur'anin, betohem nė Atė qė shpirti i Muhammedit ėshtė nė duart e Tij, vėrtet Kur'ani zgjidhet mė shpejt se sa deveja nga litari i saj”. (Muttefekun alejhi)
562. Ibnu Umeri r.anhuma tre­gon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet shembulli i njė hafidhi tė Kur'anit ėshtė sikurse shembulli i njė deveje tė lidhur. -Nėse kujdeset pėr tė e mban e nėse e lė ik”. (Kėshtu pra ėshtė edhe me hafidhin e Kur'anit, nėse gjithnjė e lexon do tė mbetet hafidh i tij, pėrndryshe do ta ha­rrojė). (Muttefekun alejhi)
563. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut duke thėnė: “All-llahu nuk i lejon askujt atė qė ia ka lejuar Pej­gam­be­rit, qė me zė tė bukur, melodik e tė lartė ta lexojė Kur'anin”. (Muttefekun alejhi)
564. Berra bin Azib r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke lexuar nė namazin e jacisė “Vettini vezzejtuni” (suren Tin). Unė nuk kam dėgjuar zė mė tė bukur se zėrin e Pej­gam­be­rit s.a.v.s”. (Mut­tefekun alejhi)
565. Nga Ebu Seid El-Huderijj r.a. pėrcillet se i Dėrguari All-llahut (s.a.v.s.) ka thėnė pėr “Kulhuvall-llahu ehad”: “Pėr Atė, shpirti im nė duart e tė cilit ėshtė, kjo sure ėshtė e barabartė me njė tė tretėn e Kur'anit”.
Nė njė transmetim tjetėr tregohet se I Dėrguari i All-llahut u tha shokėve tė tij: “A asnjėri prej jush nuk mund ta lexojė njė tė tretėn e Kur'anit brenda njė nate?” -Kjo iu duk e rėndė atyre dhe thanė: “Cili prej nesh do tė mund ta pėrballonte o I Dėrguari i All-llahut?” -Nė atė rast u pėrgjigj: “Kulhuvall-llahu ehad. All-llahus-samed ėshtė njė e treta e Kur'anit” (Transmeton Buhariu)
566. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė se: “'Kul huvAll-llahu ehad' ėshtė e barabartė me njė tė tretėn e Kur'anit”. (Transmeton Muslimi)
567. Ebu Mes'ud El-Bedrijj r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i lexon dy ajetet e fundit tė sures “Bekare” gjatė njė nate, do t'i mjaftojnė”. (Mutte­fekun alejhi)
568. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Mė autorizoi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. pėr ruajtjen e zekatit tė Ramazanit (sadakai fitrit) dhe mė erdhi njė udhėtar qė filloi tė marrė ushqim, e kapa dhe i thashė: “Patjetėr do tė tė dėrgoj te i Dėrguari i All-lla­hut!” Ai tha: “Unė jam i nevo­jshėm, unė kam familje dhe nevojė shumė tė madhe”. Unė e lejova tė shkojė. Kur agoi, i Dėrguari i All-llahut tha: “O Ebu Hurejre ē'bėri me ty ai qė e zure mbrėmė?” Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, u ankua nė nevojshmėri dhe familje, mė ėshtė dhimbsur dhe pėr kėtė e lashė tė hyjė. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Sa i pėrket atij, ai tė ka gė­njyer dhe prapė do tė vijė”. Pasi e dija se do tė vijė prapė, sipas fjalėve tė Pej­gam­be­rit s.a.v.s., unė e pritja: erdhi dhe filloi tė marrė ushqim. Unė i thashė: “Tė dėrgoj te Pej­gam­be­ri s.a.v.s”. Ai prapė tha: “Mė lėsho, unė jam i nevo­jshėm, kam shumė fėmijė dhe nuk do tė vij tjetėr herė”. Mu dhimbs dhe e lėshova tė shkojė. Tė nesėr­men i Dėrguari i All-llahut mė tha: “O Ebu Hurejre ē'bėri me ty ai qė e zure mbrėmė?” Unė i thashė: “Ankohej se ka nevojė shumė tė madhe dhe ka shumė fėmijė. Mu dhimbs dhe e li­rova tė shkojė”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “Ai tė ka gėnjyer dhe pėr­sėri do tė kthehet”. E prita pėr tė tretėn herė kur erdhi tė marrė ush­qim. E kapa dhe i thashė: “Gjith­sesi do tė tė dėrgoj te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. Kjo ėshtė hera e tretė qė ti thua se nuk do tė kthehesh dhe prapė vjen”. Ai mė tha: “Liromė, sepse unė do t'i mėsoj disa fjalė, tė cilat do tė sjellin dobi te All-llahu”. I thashė: “Cilat janė ato?” Ai mė tha: “Kur tė shkosh tė fleshė nė shtratin tėnd, lexoje ajeti Kur­sinė deri nė fund tė ajetit: “All-llahu la ilahe il-la huvel hajjul ka­jjumu”, dhe se All-llahu atė natė do tė mė ruajė dhe se shejtani nuk do tė mė afrohet deri nė agim. Pėr kėtė e lejova tė shkojė. Tė nesėr­men pas agimit, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “?ka bėri robi me ty dje?” Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai mė premtoi se do tė mė mėsojė disa fjalė me tė cilat All-llahu do tė mė sjellė dobi, pėr kėtė e lejova tė shkojė”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mė tha: “Cilat janė ato fjalė?” Unė i thashė se ai mė tha: 'Kur tė shkosh tė flesh lexoje ajeti Kursinė “All-llahu la ilahe il-la huvel hajjul kajjumu”, atė do ta kesh vazhdimisht mbrojtės tė All-llahut, as nuk do tė tė afrohet ndonjė shejtan derisa tė zgjohesh. Prap e lejova tė shkojė. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Tė ka thėnė tė vėrtetėn, edhe pse ai gjithmonė ėshtė gėnjeshtar. A e di se me kėnd ke biseduar prej tre netėsh o Ebu Hurejre?” I thash: Jo. Ai ishte shejtan!”, - m'u pėrgjigj. (Buhariu)
569. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ata njerėz qė tubohen nė njėrėn prej shtėpive tė All-llahut (xhami), qė tė lexojnė Librin e All-llahut dhe ta studiojnė nė mes veti, do t'ju vijė atyre paqja (qetėsia) e plotė e All-llahut dhe do t'i mbulojė mėshira e Tij, dhe melaqet do tė kujdesen pėr sigurimin e tyre e All-llahu do t'i lavdėrojė tek ata qė i ka pranė”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:
“O besimtarė! Kur tė niseni tė kryeni faljen (namazin), lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja me gjithė bėrryla, kurse kokėn tuaj fėrkojeni (bėni mes-h), edhe kėmbėt tuaja deri nė zog tė kėmbės. Dhe nėse jeni tė pa­pastėr (xhunub), atėherė pastrohuni! Por, nėse jeni tė sėmurė ose nė rrugė, ose nė qoftė se keni kryer nevojė natyrore apo keni pasur marrėdhėnie me gratė tuaja e nuk gjeni ujė, atėherė me duart tuaja prekni tokėn e pastėr, lėmoni fytyrat tuaja dhe duart tuaja. All-llahu nuk do t'u bėjė vėshtirėsi, por do qė t'ju pastrojė dhe t'ua plotėsojė dhuntinė e vet qė tė jeni mirėnjohės”. (el-Maide:6)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
570. Ebu Hurejre r.a. tregon: “E kam dėgjuar mikun tim s.a.v.s. duke thėnė: “Veshja solemne (rro­bat dhe stolitė), e besimtarit do tė arrijė deri ku ka arritur abdesti”. (Muslimi)
571. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur merr abdest robi musliman - be­simtari - kur ta lajė fytyrėn e vet, prej fytyrės sė tij del ēdo mėkat qė ka bėrė duke shikuar me sytė e vet, kėto mėkate bien sė bashku me rėnien e ujit ose me pikėn e fundit tė ujit. Ndėrsa kur t'i lajė duart e veta, atėherė ēdo mėkat qė e kanė bėrė duart e tij bie me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit tė dorės. Kur t'i lajė kėmbėt, atėherė ēdo mėkat qė kanė ecur nė tė kėmbėt e ti do tė bie prej kėmbės sė bashku me ujin e abdestit, apo me pikėn e fundit tė ujit tė abdestit nga kėmba, kėshtu qė kur tė kryhet abdesti, mbetet i pastėr prej mėkateve”. (Muslimi)
572. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “A dėshironi t'ju tregoj se me ēka All-llahu i shlyen mėkatet e juaja dhe me ēka i lartėson gradat tuaja?” Tė pranishmit i thanė: “Po, o i Dėrguari i All-llahut!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u tha: “Marrja e abdestit edhe atėherė kur ėshtė vėshtirė, shkuarja e shpeshtė nė xhami dhe pritja e namazit pas namazit. Kjo ėshtė fortifikatė, kjo ėshtė fortifi­katė”. (Muslimi)
573. Muavija r.a. thotė se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Muezinėt do tė jenė mė qafėgjatėt (mė tė pashmit) nė Ditėn e Gjykimit”. (Muslimi)
574. Abdull-llah ibni Abdur­rah­­man bin Ebu Sa'sa'ah tregon se Ebu Seid El-Hudriu i ka thėnė: “Unė tė shoh ty qė i do dhentė dhe shkretėtirėn, kur tė jesh me dhen nė shkretėtirė dhe kur tė thėrrasėsh ezanin pėr namaz, atėherė ngrite zėrin. Vėrtet ēdokush qė e dėgjon zėrin e namazit, qoftė xhind, njeri ose diēka tjetėr, do tė bėhet dėsh­mitar Ditėn e Gjykimit”. Ebu Seidi pastaj tha: “Unė kėtė e kam dė­gjuar prej tė Dėrguarit tė All-lla­hut”. (Buhariu)
575. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur thirret ezani pėr namaz, atėherė shejtani lėshon njė zė dhe ik qė tė mos e dėgjojė ezanin. Dhe kur tė kryhet ezani, ai kthehet derisa tė tubohen njerėzit pėr namaz dhe derisa tė bėhet ikameti, atėherė u afrohet njerėzve dhe u pėshpėrit: Pėrkujtoje kėtė, pėrkujtoje atė, etj., tė cilėn gjė njeriu nuk do ta kishte pėrkujtuar pa namaz, kėshtu qė njeriu nuk di sa ka falur”. (Mutte­fekun alejhi)
576. Abdull-llah ibni Amr ibni As r.anhuma thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kur ta dėgjoni ezanin, thuani ashtu siē thotė muezini, e pastaj bini salavat pėr mua, sepse kush bie salavat pėr mua njė herė, All-llahu i Madhėruar vetėm pėr atė salavat pėr mua, do tė bijė dhjetė salavate pėr tė. Pas salavateve lutne All-llahun pėr mua tė ma japė ndėrmjetėsimin. Ai ėshtė njė shkallė e veēantė, Xhennet, qė i takon njė robi prej robėrve tė All-llahut e shpresoj se ai rob do tė jem unė. Ai i cili lutet pėr ndėrmjetėsim timin dhe t'i mundėsohet shefaati”. (Muslimi)
577. Xhabiri r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė pasi ta dėgjojė thirrjen (eza­nin): “O Zoti im dhe Zot i kėsaj thirrjeje tė pėrsosur dhe i namazit qė do tė falet, jepja Muhammedit ndėrmjetėsimin dhe nderimin, ringjalle atė nė vendin mė tė famshėm, tė cilin ia ke premtuar, kush e thotė kėtė do tė jem shefaatxhi i tij nė Ditėn e Gjykimit”. (Buhariu)
578. Enesi r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Lutja (duaja) nė mes ezanit dhe ikametit nuk kthehet”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)
All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:
“Namazi me tė vėrtetė tė pengon nga amoraliteti dhe nga ēdo gjė e keqe”. (el-Ankebut:45)
579. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut duke thėnė: “?ka mendoni, si­kur tė ishte njė lumė para derės sė njėrit prej jush, nė tė cilin do tė lahej pėr ēdo ditė nga pesė herė, a do tė mbetej nė tė ndytėsi?” Tė pranishmit thanė: “Nuk do tė mbetej kurrfarė ndytėsie”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė tha: “Ky ėshtė shembulli i pesė kohėve tė namazit. All-llahu me faljen e namazeve i shlyen mėkatet”. (Muttefekun alejhi)
580. Xhabiri r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shem­bulli i pesė kohėve tė namazit ėshtė sikurse njė lumė i rrjedhshėm dhe i pastėr para derės sė njėrit prej jush, nė tė cilin ai lahet pesė herė nė ditė”. (Muslimi)
581. Ibnu Mes'udi r.a. tregon se kishte marrė njė puthje nga njė grua, andaj erdhi te Pejgamberi(a.s.) dhe e lajmėroi. All-llahu me kėtė rast shpalli ajetin:: “Fale namazin ditėn dhe natėn, vėrtet punėt e mira i shlyejnė punėt e kėqija”. Njeriu atėherė i tha Pe­j­gam­be­rit s.a.v.s.: “A vlen kjo pėr mua?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. iu pėrgjigj: “Pėr mbarė ummetin tim!” (Muttefekun alejhi)
582. Nga Uthman bin Affan r.a. thuhet se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Cili njeri prej muslimanėve kur hyn koha e rregullt e namazit, merr abdest e falė namazin me pėrpikėri tė plotė duke i kryer tė gjitha ruknet e tij, ky do tė jetė keffaret (larje gabimi) pėr mėkatet e mėparshme, derisa tė mos bėjė mėkate tė mėdha. Kjo vlen nė mėnyrė tė vazhdueshme”. (Muslimi)
583. Burejde r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lė namazin e ikindisė i humb e tėrė puna e tij”. (Buhariu)
584. Ebu Hurejre thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush shkon nė mėngjes apo mbrėmje nė xhami, All-llahu do t'i pėrgatit atij banesa nė Xhennet, ēdoherė kur shkon nė mėngjes apo mbrėmje”. (Mutte­fekun alejhi)
585. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pastrohet nė shtėpinė e vet, e pastaj shkon nė njė shtėpi prej shtėpive tė All-llahut (xhami), pėr ta kryer njėrin prej farzeve tė All-llahut, pėr ēdo hap qė bėn i shly­het njė mėkat, ndėrsa hapi pas tij ia lartėson gradėn”. (Muslimi)
586. Ubejj ibnu Ka'bi tregon se ishte njė njeri prej Ensarėve, nuk e di se ndokush ishte mė larg se ai prej xhamisė (e kishte shtėpinė shumė larg xhamisė), por ai nuk e linte asnjė kohė tė namazit pa e falur nė xhami. Njerėzit i thonin: “Sikur ta kishe blerė njė gomar me tė cilin do tė udhėtoje deri nė xhami dhe anasjelltas, gjatė natės dhe nė kohėn kur bėn vapė e madhe”. Ai u tha: “Unė nuk do tė dėshiroja as shtėpia ime tė jetė afėr xhamisė, unė dėshiroj qė tė mė shkruhet udhėtimi im nė xhami, si dhe tė mė shkruhet udhėtimi im kur tė kthehem te familja”. I Dėr­guari i All-llahut tha: “All-llahu tė gjitha kėto t'i ka bashkuar”. (Muslimi)
587. Xhabiri r.a. thotė: “Hapė­si­ra rreth xhamisė nė Medine ishte e zbrazėt dhe fisi Benu Selime dė­shi­ronte tė vendo­sej nė afėrsi tė xhamisė. Pėr kėtė mori vesh Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe u tha: “Jam informuar se ju dėshi­roni tė ven­do­se­ni nė afėrsi tė xhamisė?!” Ata iu pėrgjigjėn: “?shtė e vėrtetė, o i Dėrguari i All-llahut, ne kėtė e dėshirojmė”. Atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u tha: “O Beni Selime, nė shtėpitė tuaja shkruhen hapat tuaj, (dy herė)! (Pėr largėsinė nė mes shtėpive tuaja dhe xhamisė All-llahu do t'ju shpėrblejė”. Ata i thanė: “Ne nuk i gėzoheshim trans­ferimit”. (Mus­li­mi)
Buhariu e trans­me­ton kup­timin e tij sipas rivajetit tė Enesit.
588. Ebu Hurejre r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “A dėshironi t'ju tregoj se me ēka All-llahu i shlyen mėkatet dhe me ēka i lartėson derexhet?” Tė pranishmit i thanė: “Gjithsesi dėshirojmė, o i Dėrguari i All-llahut”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė u tha: “Marrja e abdestit edhe kur ėshtė vėshtirė (bėn kohė e ftohtė), shkuarja e shpeshtė nė xhami, pritja e namazit pas namazit. Kjo ėshtė fortifikatė. Kjo ėshtė fortifikatė”. (Muslimi)
589. Enesi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e ka vonuar faljen e namazit tė jacisė njė natė deri nė mesnatė, e pasi qė e fali namazin u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Kėta njerėz janė falur e kanė fjetur, por gjithnjė ishin nė namaz, gjatė kohės sė pritjes sė namazit”. (Buhariu)
590. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Njė njeri i verbėr erdhi te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, unė nuk kam udhėrrė­fyes qė mė ēon deri nė xhami”. E luti Pej­gam­be­rin s.a.v.s. qė ta lirojė nga shkuarja nė xhami dhe tė falet nė shtėpinė e vet. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e liroi nga shkuarja nė xhami, pasi qė ai ia ktheu shpinėn, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e thirri dhe i tha: “A e dėgjon ti thirrjen e ezanit pėr namaz?” Njeriu i verbėr u pėrgjigj: “Po, e dėgjoj!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. atėherė i tha: “Pėrgjigjju thirrjes!” (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
591. Uthman ibni Affani r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kush e fal namazin e jacisė me xhemat, ėshtė sikurse ai qė gjysmėn e natės e kaloi nė namaz. Ndėrsa ai, qė e fal namazin e sabahut me xhemat, ėshtė sikurse ai i cili ėshtė falur vetėm gjithė natėn”. (Mus­limi)
Nė rivajetin e Tirmidhiut, Uth­man bin Affani r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e fal namazin e jacisė me xhemat, ėshtė sikurse ta ketė falur gjysmėn e natės vetėm, ndėrsa kush e fal namazin e jacisė dhe tė sabahut me xhemat, ėshtė sikurse tė jet falur vetėm tėrė natėn”. (Tirmi­dhiu thotė: hadith hasen sahih)
592. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Si­kur ta dinin se ē'vlerė kanė namazi i jacisė dhe i sabahut, ata do tė vinin (nė xhami) qoftė edhe rrėshqanas”. (Muttefekun alejhi)
593. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka namaz mė tė rėndė pėr munafikėt (hipokritėt) se namazi i sabahut dhe i jacisė, e sikur ta dinin se ēka ka nė ta, do tė vinin nė xhemat, nė kėto dy namaze edhe rrėshqanas”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Ruani kohėt e faljes si dhe atė tė mesmen”. (el-Bekare:238)
All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:
“E nėse pendohen, e kryejnė namazin dhe japin zekatin, lėshojuni rrugėn”. (et-Tewbe:5)
594. Ibnu Umeri r.anhuma thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mua mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit (pabe­simtarė), derisa tė dėshmojnė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėr­guari i Tij, dhe derisa tė falin namazin dhe tė japin zekatin. E kur e bėjnė kėtė, atėherė e kanė tė mbrojtur prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre, pos nėse i kanė hyrė nė hak Islamit, llogaria e tyre ėshtė te All-llahu”. (Muttefekun alejhi)
595. Muadhi r.a. thotė: “Mė dėr­goi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nė Jemen dhe mė tha: “Ti do tė shkosh te populli qė ėshtė posedues i Librit (ehlul kitab). Thirri ata qė tė dėshmojnė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, e nėse binden nė kėtė, atėherė mėsoi ata se All-llahu i ka obliguar me pesė kohė tė namazit pėr ēdo ditė dhe natė, nėse binden nė kėtė, atėherė mėsoi ata se All-llahu i ka obliguar me zekat (lėmoshė), e cila merret prej tė pasurve tė tyre dhe u jepet tė varfėrve. Nėse binden nė kėtė, atėherė ruaju vlerės sė pasurisė sė tyre, si dhe ruaju mallkimit tė tė shtypurit, sepse nė mes tė tė shty­purit dhe All-llahut nuk ka perde”. (Muttefekun alejhi)
596. Xhabiri r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Vėrtet midis njeriut dhe shirkut qėndron lėnia e namazit”. (Muslimi)
597. Burejde r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Zotimi i cili na ndan neve dhe ata ėshtė namazi, andaj ai qė e lė atė ka bėrė kufr”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
598. Shekik ibni Abdull-llah, i cili ishte prej tabiinėve dhe ishte i njohur pėr pėrsosuri, thotė: “Shokėt e Muhammedit s.a.v.s. nuk e shihnin (konsideronin) lėnien e asnjė pune pėr kufr, pėr­veē lėnies sė namazit”. (Tirmidhiu me sened tė vėrtetė)
599. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. doli nė mes nesh dhe tha: “A nuk doni tė rreshtoheni ashtu siē rreshtohen melekėt tek Zoti i tyre? Ne i thamė: “O i Dėrguari i All-llahut, po si rreshtohen melekėt tek Zoti i tyre?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “plotėsojnė safat njėrin pas tjetrit dhe ngjeshen me njėri-tjetrin nė saf”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi