Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Hadithe nga Rijadus Salihin (pjesa 1)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Me emrin e All-llahut, Tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit

1. Nga emiri i besimta­rėve, Ebu Hafse Umer ibn el Hattab ibn Nu­fejl ibn Abduluzzi ibn Rijah ibn Abdil-lah ibn Kurt ibn Rezah ibn Adijj ibn Ka'b ibn Luejj ibn Galib el Kurshijj el-Adevijj, All-llahu qoftė i kėnaqur me tė, trans­me­to­het se ka thėnė: “E kam dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) duke thėnė: “Veprat vlerėsohen sipas qė­lli­meve dhe ēdokujt i takon ajo qė e ka pėr qėllim. Prandaj, kush shpėrngulet (bėn hixhret) pėr shkak tė All-llahut dhe Tė Dėrguarit tė Tij, shpėrngulja e tij ėshtė pėr All-llahun dhe Tė Dėrguarin e Tij. Ndėrsa kush shpėrngulet tė fitojė disa tė mira tė kėsaj bote ose tė martohet me ndonjė femėr, shpėrngulja e tij vlerėsohet pėr atė qė ėshtė shpėrngulur”. (Mutte­fekun alejhi)
2. Trans­me­tohet nga Ebu Ab­dull-llah Xhabir ibn Abdull-llah el-Ensarijj r.a., qė thotė: “Nė njė be­tejė ishim me Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) me ē'rast na tha: “Vėrtet nė Medine ka burra tė cilėt kanė qenė me ju, qoftė kur keni ecur nėpėr kodra, qoftė nėpėr lugina. Ata i ka penguar sė­mund­ja”. Sipas njė transmetimi tjetėr: “Ata janė pjesėmarrės me ju nė shpėrblim”. (Muslimi)
3. Kurse sipas transmetimit tė Buhariut, hadithi i tra­nsmetuar nga Enesi r.a. thotė: “Ne u kthyem nga beteja e Tebukut me Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) i cili tha: “Vėrtet ka njerėz tė cilėt kanė mbetur nė Medine pas nesh, e tė cilėt janė me ne kudo qė tė shko­jmė; nė kodra apo nė lugina, ata i ka penguar sėmundja”.
4. Trans­me­tohet nga Ebu Jezid Ma'n ibn Jezid ibn Ahnes r.a., ba­bai dhe gjy­shi i tė cilit kanė qenė as-habė, se ka thėnė: “Babai im Jezidi, i ka marrė disa dinarė (prej ari) qė t'i ndajė sadaka dhe i lė te njė njeri nė xhami. Pastaj unė shkova, i mora dhe i solla, e ai mė tha: “Pasha All-llahun, unė nuk t'i kam destinuar ty”. U ankova pėr tė tek I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili na tha: “E jotja ėshtė ajo ēka ke vendos, o Jezid, kurse e jotja ajo qė e ke marrė o Ma'n”. (Buhariu)
5. Trans­me­tohet nga Ebu Hure­jre Abdurrahman ibn Sahr r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu nuk shikon nė trupat tuaj as nė fizionomitė tuaja, por shikon nė zemrat tuaja”. (Muslimi)
6. Trans­me­tohet nga Ebu Musa Abdull-llah ibn Kajs el-Esh'arij r.a. qė thotė: “E kanė pyetur Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. pėr njeriun qė lufton pėr tė treguar trimėri, qė lufton pėr fanatizėm (nacional, fisnor ose familjar) dhe pėr sy tė botės, cila prej kėtyre (luftėrave) ėshtė nė rrugė tė All-lla­hut?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. thotė: “Kush lufton (me armikun) vetėm pėr dominim dhe epėrsi tė fjalės sė All-llahut (fesė sė Tij - Islamit), vetėm ai ėshtė nė rrugė tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)
7. Nga Ebu Bekrete Nufej'i ibn el-Harith eth-Thekafijj trans­me­to­het se Pej­gam­be­ri (s.a.v.s) ka thėnė: “Kur tė pėrleshen dy mus­limanė me shpatat e tyre (pėr ta vrarė njėri-tjetrin), edhe vrasėsi edhe i vrari janė nė zjarr”. Atėherė i thashė: “O I Dėrguari i All-llahut, pėr vrasėsin ėshtė e qartė, por pėrse edhe i vrari?” Pej­gam­be­ri atėherė pėrgjigjet: “Sepse edhe i vrari ka dėshiruar ta vret shokun e vet”. (Muttefekun alejhi)
8. Ebu Hurejre r.a. pėrcjell se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Namazi i njeriut nė xhemat ėshtė mė i vlefshėm se namazi i tij nė shtėpinė e tij apo diku tjetėr pėr njėzet e disa shkallė. Kush merr abdest, nė formėn mė tė mirė, pastaj shkon nė xhami me tė vet­min qėllim qė ta falė namazin nė xhemat, duke mos i interesuar as­gjė tjetėr, pėr ēdo hap tė tij i shto­het nga njė gradė dhe i shlyhet nga njė mėkat derisa tė hyjė nė xhami, e kur tė hyjė nė xhami, atėherė nė namaz ėshtė aq sa i ka marrė kohėn namazi (nė xhami). Secilin prej jush e bekojnė engjėjt, derisa tė gjendet nė vendin ku ėshtė falė namazi, ata thonė: “O Zot, mėshiroje! O Zot, fale! O Zot, pranoja pendimin”. Engjėjt vep­roj­nė kėshtu pėrderisa njeriu tė mos fillojė t'u pengojė tė tjerėve, apo ta prish abdestin nė xhami”. (Mu­tte­fekun alejhi)
9. Trans­me­tohet nga Ebu-l-Ab­bas Abdull-llah ibn Abbas ibn Ab­dul-Mutalib r.a., nga I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., se All-llahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i ka pėrcaktuar cilat janė veprat e mira e cilat tė kėqija, pastaj i ka sqaruar ato: Kush dėshiron me zemėr tė bėjė njė vepėr tė mirė por nuk mund ta kryejė, All-llahu nė tėrėsi do t'ia shkruajė atė vepėr si tė kryer, kurse nėse dėshiron tė bėjė njė vepėr tė mirė dhe e kryen, All-llahu do t'ia shkruajė dhjetė deri nė shtatėqindherė mė tepėr. Por nėse dėshi­ron tė bėjė ndonjė vepėr tė keqe e nuk e kryen, All-llahu do t'i shkr­uajė njė vepėr tė mirė nė tėrėsi, kurse nėse dėshiron dhe kryen njė vepėr tė keqe, atėherė All-llahu ia shėnon vetėm njė vepėr tė keqe”. (Muttefekun alejhi)
10. Trans­me­tohet nga Abdur­rahman Abdull-llah ibn Umer ibn el-Hattab r.a. se ka thėnė: E kam dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Tre veta nga gjeneratat para jush u nisėn pėr nė rrugė, e njė ditė i zuri nata para njė shpelle nė tė cilėn hynė dhe bujtėn. Njė shkėmb u rrokullis nga kodra dhe plotėsisht e mbylli hyrjen e shpellės. Ata thanė: “Shpė­timi nga ky shk­ėmb ėshtė vetėm qė ta lusim All-llahun e madhėrishėm qė ta largojė pėr hir tė veprave tona tė mira”.
Njėri prej tyre tha: “O Zoti im, unė i kam pasur prindėrit pleq tė thinjur dhe asnjėherė para tyre nuk ju kam dhėnė tė hanė e as tė pijnė fėmijėve tė mi e as mallit tim (shėrbėtorėve). Njė ditė mė hutoi kėrkimi i kullosės mė tė mirė pėr kopenė time, e nuk ju erdha me kohė dhe ata kishin fjetur. Unė e mola qumėshtin nė enė dhe ua solla por i gjeta duke fjetur. Mė erdhi keq t'i trazoj, por edhe qė t'i ushqej para tyre familjen dhe shėrbėtorėt, andaj kam pritur me enė nė dorė dhe kam shikuar kur do tė zgjohen, e kjo pritje ka zgjatur deri nė agim. Fėmijėt e mi aty te kėmbėt e mia klithnin tė uritur, tė cilėve u kam dhėnė qumėsht pasi janė zgjuar prindėrit dhe e kanė pirė qumėshtin tė cilin ua kisha sjellur. O Zoti im! Nėse kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, e pėr askėnd tjetėr, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e kėsaj shpe­lle nė tė cilėn gjendemi!” Shkėmbi pak u lėviz, por jo edhe aq sa tė mund tė dalin!
Njeriu i dytė tha: “O Zoti im, e kam pasur njė kushėrirė tė afėrme tė cilėn e kam dashuruar mė tepėr se tėrė botėn, - sipas njė trans­metimi tjetėr - e kam dashur aq fort siē i duan burrat gratė, andaj kėrkova prej saj (siē kėrkojnė bu­rrat prej grave tė tyre), por ajo nuk mė lejoi. Njė vit mbre­tėronte uria e kushėrira e dashur u detyrua tė vijė tek unė dhe unė i dhashė 120 dinarė (monedha ari) qė tė vetmohet vetėm ajo me mua, dhe kur ajo ashtu veproi dhe unė plotėsisht e pėrfitova, - sipas njė transmetimi tjetėr - kur i bashkova kėmbėt e mia me tė saj, ajo (duke qarė) mė tha: “Frikėsoju All-llahut dhe mos e pėrbiro unazėn (mos e kryej aktin) pa tė drejtė”. Atėherė u largova prej saj duke e kursyer nga akti i turpshėm edhe pse e doja mė tepėr se ēdokėnd tjetėr, e lėshova nė liri duke ia dhuruar tė hollat e dhėna. O Zoti im, nėse unė kėtė e kam bėrė vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė Tėnde, na e largo kėtė nė tė cilėn jemi!” Shkėmbi pėrsėri edhe pak lėvizi nga hyrja e shpe­llės, por jo edhe aq sa tė mund tė dilet prej saj.
Njeriu i tretė tha: “O Zoti im, unė kam pasur rrogtarė dhe tė gjithėve ua kam paguar menjėherė fitimin e merituar pėrveē njė njeriu i cili u largua para se ta marrė mėditjen. Unė mėditjen e tij pastaj e kam pėrdorur si du­het dhe pasu­ria e tij u shumėzua. Pas njė kohe rrogtari im mė erdhi e mė tha: “O robi i Zotit, m'i jep tė hollat pėr mėditjen time tė papaguar!” Unė i thashė: “Krejt ēka sheh, pasuria, delet, lopėt, devet dhe robėrit janė prej mėditjes tėnde qė ėshtė shtuar”. Ai tha: “O robi i Zotit, mos u tall me mua!” Unė atėherė i thashė: “Unė nuk po tallem me ty”, pastaj e mori tėrė mallin dhe e ēoi, duke mos mė lėnė asgjė. O Zoti im, nėse unė kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e shpellės!” Shkėmbi u rrokullis, kurse udhėta­rėt dolėn dhe e vazhduan rrugėn!” (Mutte­fe­kun alejhi)
Tė gjithė dijetarėt islamė janė tė njė mendimi, se tevbeja (pendimi dhe lėnia, braktisja e mėkateve) ėshtė obligim i fortė is­lam (vaxhib). Nėse mėkati ka tė bėjė vetėm me All-llahun e jo edhe me tė drejtėn e ndonjė njeriu, atėherė pendimi ka tre kushte. I pari, qė menjėherė tė largohet nga mėkati, i dyti qė me zemėr tė bėhet pendimi pėr kryerjen e tij dhe i treti, qė paluhatshėm tė vendoset qė as­njėherė tė mos i kthehet tė njėjtit mėkat. Nėse mungon njėri prej kėtyre kushteve atėherė pendimi nuk ėshtė i vlefshėm.
Nėse mėkati ka tė bėjė me ndonjė njeri atėherė pendimi ka katėr kushte: tre tė theksuarit dhe (i katėrti) borxhin t'ia kthejė atij qė i ka borxh. Nėse borxhi ėshtė i natyrės materiale atėherė tė njėjtin ia kthen, kurse nėse mėkati ėshtė i atillė qė ka dėnim mė tė madh gjy­qėsor ose tė ngjashėm, atėherė ėshtė i obliguar tė mundėsojė ekze­ku­timin e dėnimit ndaj tij, ose tė kėrkojė falje nga ai tė cilin e ka dėmtuar, e nėse ka tė bėjė me ofendim gjuhėsor - atėherė do t'ia kėrkojė hallallin personit tė cilin e ka ofenduar.
Pendimi duhet tė bėhet pėr tė gjitha mėkatet. Nėse pendimi bėhet vetėm pėr disa mėkate - ai ėshtė i vlefshėm - dhe i falen ato mėkate, por tė tjerat i mbesin pa iu falė. Pėr domosdoshmėrinė e pendimit dhe braktisjes sė mėkateve ekzistojnė shumė argumente tė Librit tė All-llahut, tė Sunnetit tė Pej­gam­be­rit dhe tė Ixhmai Ummetit.
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“...Dhe tė gjithė pendo­huni tek All-llahu, o besim­tarė, ndoshta do tė shpė­to­ni”. (en-Nūr, 31)
“Dhe qė tė kėrkoni falje nga Zoti juaj dhe tė pendo­heni”. (Hud, 3)“O besimtarė! Pendohuni tek All-llahu me sinqeritet tė thellė” (Tahrim,


  • Materialet jane marre nga qendra ARDHMERIA



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 10.11.08 15:05, edituar 2 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 16.10.08 15:29

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
11. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Pasha All-llahun, unė i drejtohem me tevbe dhe istigfar All-llahut pėr mėshirė dhe falje mė tepėr se shtatėdhjetėherė nė ditė”. (Buhariu)
12. Nga el-Egarr ibni Jesar el-Muzennij r.a. trans­me­tohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O njerėz, drejtohuni All-llahut me tevbe dhe kėrkim pėr falje, edhe unė i bėj tevbe All-lla­hut nga njėqindherė nė ditė”. (Muslimi)
13. Ebu Hamza Enes ibni Malik el-Ensarij r.a, shėrbėtori i Tė Dėr­guarit tė All-llahut s.a.v.s. thotė se Alejhisselami ka thėnė: “All-llahu mė tepėr gėz­ohet pėr pendimin e robit tė vet se sa qė do tė gėzohej ndonjėri prej jush kur do ta gjente devenė e humbur nė shkretėtirė, pa ujė dhe fryte”. (Mutte­fekun alejhi)
Ndėrsa sipas transmetimit tė Muslimit, ky hadith ėshtė si vijon: “All-llahu mė tepėr gėzo­het pėr pendimin (tevben) e robit tė vet kur tė pendohet, se ndonjėri prej jush i cili ka udhėtuar me deve nėpėr shkre­tė­tirė, e i humbet, kurse me tė edhe i tėrė uji dhe ush­qimi, e kėrkon por e humb shpresėn pėr ta gjetur, pastaj vjen nėn njė lis dhe nga lodhja shtrihet nėn hijen e tij me shpresė tė humbur, dhe duke qenė nė kėtė gjendje, e sheh devenė e vet duke qėndruar pėrpara tij, ai ngrihet, e kap pėr litari dhe nga gėzimi i madh bėrtet: “O Zoti im! Ti je robi im, kurse unė jam zoti yt” duke u shpre­hur gaboi nga gėzimi i fortė”.
14. Nga Ebu Musa Abdull-llah ibn Kajs el-Esh'arij r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėri­shėm gjatė natės e mban tė shtrirė dorėn pėr tė pranuar pendimin e mėkatarėve tė ditės; dhe e shtrin dorėn gjatė ditės pėr tė pranuar pendimin e mėkatarėve tė natės, derisa tė lind Dielli nga Perėndimi”. (Muslimi)
15. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pendohet para se tė lind Dielli nga Perėndimi, All-llahu do ta falė”. (Muslimi)
16. Nga Ebu Abdurrahman Ab­dull-llah ibn Umer ibn el-Hattab pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Gjithėfuqishėm e pranon pendi­min e robit tė vet deri para gargarės sė tij (frymės sė tij tė fundit)”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
17. Nga Ebu Seid Sa'd ibn Ma­lik ibn Sinan el-Hudrij r.a. pėr­ci­llet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Moti para jush ka qenė njė njeri qė ka vrarė nėntėdhjete e nėntė veta, ka pyetur pėr njeriun mė tė dijshėm nė botė. Atė e udhė­zuan te njė murg (prift). Shkon te murgu e i thotė se ka vrarė 99 veta, andaj a ka pėr tė tevbe (mėshirė prej All-llahut dhe falje). Murgu i thotė se pėr tė nuk ka tevbe. Ky e vret edhe murgun dhe me tė i plotėson njėqind tė vrarėt. Pastaj vazhdon tė kėrkojė njeriun mė tė ditur nė botė, e udhėzuan te njė dijetar. Ky pasi e gjen i tregon se ka vrarė 100 njerėz dhe e pyet edhe kėtė se a ka pėr tė tevbe? Dijetari i tha: “Po! E cili ėshtė ai qė mund tė ndėrhyjė ndėrmjet tij dhe tevbes sė tij? -Shko nė atė vend dhe nė atė vend, aty banojnė njerėz tė cilėt e adhurojnė All-lla­hun edhe ti adhuroje All-llahun me ta dhe mos u kthe kurrė nė vendin tėnd, sepse ėshtė vend i keq”. Njeriu u nis pėr nė vendin e adhu­rimit tė All-llahut dhe kur arriti nė gjysmė tė rrugės i erdhi vdekja. Atėherė lindi grindja nė mes en­gjėjve tė mėshirės dhe engjėj­ve tė dėnimit. Engjėjt e mėshirės thanė: “Ai deri kėtu ka ardhur i penduar pėr mėkatet me zemėr tė drejtuar kah All-llahu i Madhėrishėm”. Kurse engjėjt e dėnimit thanė: “Asnjėherė mė parė nuk ka bėrė mirė”. Atėherė kėtyre engjėjve u vjen njė engjėll tjetėr nė formė tė njeriut e kėta e morėn pėr gjykatės qė tė gjykojė se cilėt kanė tė drejtė. Ky u thotė: “Matni nė mes dy vendeve (vendit tė adhurimit dhe atij tė mėkateve), e mė afėr cilit vend tė jetė, atij vendi edhe i ta­kon”. Engjėjt e matėn hapė­sirėn nė mes dy vendeve dhe konstatuan se i penduari ishte mė afėr vendit qė synonte, andaj e morėn engjėjt e mėshirės”. (Mutte­fekun alejhi)
Nė Sahihun e Buhariut ėshtė ky transmetim: “Njeriu i pen­duar ishte mė afėr vendit tė ibadetit vetėm pėr njė pėllėm­bė, andaj dhe u llogarit si banor i tij”. Po ashtu, nė Sa­hihun e Buhariut i shtohet edhe ky citat: “All-llahu i urdhė­ron njėrit vend (tė keqit) largohu kurse tjetrit vend (tė mirit) afrohu, pastaj urdhėron engjėjt ta masin largėsinė nė mes dy vendeve, e engjėjt kon­statojnė se i penduari ėshtė vetėm pėr njė pėllėmbė mė afėr vendit tė tevbes dhe ibadetit - andaj iu falėn mėkatet”. Kurse nė njė trans­metim qėndron: “Me gjoksin e zemrėn e tij ishte mė afėr ven­dit tė tevbes dhe de­votshmėrisė”.
18. Nga Ibni Abbasi dhe Enes ibni Maliku r.a. pėrcillet se I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur njeriu tė kishte njė luginė me arė, do tė dėshironte t'i ketė dy lugina (nė vend tė njėrės). Dhe gojėn e tij asgjė nuk mund ta mbushė (ngopė) pėrveē dheut. Atyre qė bėjnė tevbe All-llahu xh.sh. ua pranon tevben e tyre”. (Muttefekun alejhi)
19. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhė­rishėm qeshet (ėshtė i kėna­qur) me dy njerėz, tė cilėt luftojnė nė mes veti, e njėri e vret tjetrin, dhe tė dy hyjnė nė Xhennet! Njėri prej tyre lufton nė rrugė tė All-llahut, vritet dhe hyn nė Xhen­net, kurse vrasėsin e mėshiron All-llahu, e ky e pranon Islamin e pas­taj edhe vet bėhet shehid (vritet nė xhihad)”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“O besimtarė, kini durim dhe jini tė qėndrueshėm...” (Ali Imran, 200)
“Ne gjithsesi do t'ju spro­vojmė me diēka nga frika dhe uria, edhe me hu­mbje tė pasurisė dhe tė jetės e tė fry­teve. Dhe ti (Muhammed) pėrgėzoi durimtarėt”. (el-Bekare, 155)
“...Vetėm ata qė janė tė durueshėm realizojnė shpėr­blim tė pakufizuar”. (ez-Zu­mer, 10)
“Por kush duron dhe falė, ajo ėshtė nga punėt e men­ēura”. (esh-Shūrā 43)
“...Kėrkoni ndihmė pėr vete duke duruar dhe duke kryer faljen! All-llahu pa dyshim ėshtė me durim­tarėt”. (el-Bekare, 153)
“Ne do t'ju sprovojmė de­risa t'i dallojmė luftėtarėt nga me­si juaj dhe durim­tarėt”. (Muhammed, 31)
Ajetet tė cilat flasin pėr sabrin dhe shpjegojnė rėndėsinė e tij janė tė shumta dhe tė njohura, kurse nė vazhdim ja hadithet e Alejhis­s­elamit:
20. Nga Ebu Malik el-Harith ibn Asim el-Esh'arij r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pastėrtia ėshtė gjysma e imanit (besimit), el-hamdu li-l-lahi (falėnderimi All-llahut) ia plotėson (besimtarit) peshojėn (e veprave), subhanall-llahi velhamdu li-l-lahi (lavdia dhe falėnderimi All-llahut) e mbush krejt nė mes tė qiejve dhe tė Tokės, namazi ėshtė dritė (e zemrės), sadakaja (lėmosha) ėshtė dėshmi (e besimit), durimi (sabri) ėshtė shkėlqim, kurse Kur'ani ėshtė argument pėr ty ose kundėr teje. ?do njeri kur gdhin, shpirtin e vet e shet, e shpėton ose e shkatė­rron”. (Muslimi)
21. Nga Ebu Seid Sa'd ibni Malik el-Hudrij r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Njė grup njerėzish prej Ensarėve kėrkoi (gjėsende tė ndryshme) nga I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe ai u dha, ata pėr­sėri kėrkuan, e ai prap u dha ēka kėrkuan derisa nuk i mbeti atij as­gjė, e kur harxhoi krejt ēka kishte ju tha atyre: “?do gjė tė mirė qė posedoj do t'ju jap, asgjė nuk do tė kursej as s'do tė mbaj pėr vete, por kush kėrkon nderė (duke mos zgjatur dorėn dhe edhe pse ka shumė nevojė) All-llahu do ta nderojė, e kush kėrkon tė jetė i pavarur (tė kėtė sa mos t'ia shtrijė dorėn tjetėrkujt), All-llahu do ta pavarėsojė, e kush bėn shumė durim, All-llahu do t'i ndihmojė nė durim. Askujt nuk i ėshtė dhėnė dhuratė mė e mirė dhe mė e rėndėsishme se sa durimi (sabri)”. (Muttefekun alejhi)
22. Nga Ebu Jahja Suhejb ibn Sinan r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “E ēuditshme ėshtė ēėshtja e besim­tarit. ?ėshtja e tij ėshtė krejt mirė pėr tė dhe nuk ėshtė e tillė pėr as­kėnd tjetėr. Nėse besimtarin e go­det gėzimi, ai falėnderon (All-lla­hun), e kjo i sjell dobi, kurse nėse e godet e keqja, ai bėn durim (sabėr) andaj edhe kjo i sjell dobi”. (Mus­limi)
23. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. qė thotė: “Pasi qė e rėndoi sėmund­ja Pej­gam­be­rin s.a.v.s., e kaploi mundimi i vdekjes, ndėrsa Fatimeja r.anha tha: “O mundimi i babait tim!” (Ai alejhisselam) Tha: “Pas sodit, babai yt nuk do tė ketė mė mundime”. Kurse pasi ndėrroi jetė Alej­his­selami, Fatimeja r.a. tha: “O babai, im iu pėr­gjigje thirrjes sė Zotit tėnd, o babai im xhenneti Firdeus u bė shtrati yt, o babai im, te Xhibrili po e ndajė pikėllimin tim”. Ndėrkaq, kur u varros, Fatimeja r.a. tha: “A u pajtuan shpirtrat tuaj qė tė hedhin dhé mbi Tė Dėrguarin e All-llahut?” (Buhariu)
24. Trans­me­tohet nga Ebu Zejd Usame ibn Zejd ibn Hārithe - rob i liruar i Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., i dashur i tij dhe bir i tė dashurit tė tij r.a. se ka thėnė: “Vajza e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. mė dėrgoi tek Alejhisselami me porosi se djalin e ka tė sėmurė pėr vdekje, qė tė vijė tek ajo. Pej­gam­be­ri e kthen me selam dhe i thotė: “Vėrtet, e All-llahut ėshtė gjithēka qė merr, gjithēka qė jep dhe ēdo gjė tek Ai ėshtė me afat tė caktuar, andaj le tė bėjė durim duke llogaritur shpėrblim me tė tek All-llahu”. Vajza e Alejhisselamit e dėrgoi pėrsėri dhe i betohet qė tė vijė. (Alejhisselami) U ngrit nė kėmbė, e me tė ishin: Sa'd ibn Ubade, Muadh ibn Xhebel, Ubej ibn Ka'b, Zejd ibn Thabit dhe tė tjerė radi­jall-llahu anhum. Kur erdhi Pe­j­gam­be­ri te vajza e tij ia dhanė fėmijėn nė duar, ky e mori nė pre­hrin e vet, trupi i dridhej ndėrsa lotėt i shpėrthyen. Sa'di i tha: “?'ėshtė kjo, o I Dėrguari i All-llahut? (Pej­gam­be­ri) Tha: “Kjo ėshtė mėshirė tė cilėn All-llahu e vendos nė zemrat e robėrve tė tij”. Kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “Nė zemrat e robėrve tė tij tė cilėve dėshiron, dhe njėmend, All-llahu bėn mėshirė ndaj robėrve tė tij qė janė tė mėshirueshėm”. (Muttefekun alejhi)
25. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. qė thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kaloi pranė njė gruaje e cila qante mbi njė varr dhe i tha: “Frikėsoju All-llahut dhe bėj durim”. Gruaja i tha: “Largohu prej meje, sepse ty nuk tė ka goditur fatkeqėsia ime!” Ajo nuk e njihte Tė Dėrguarin. Kur i treguan se ai ishte Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ajo shpejtoi deri te dera e shtėpisė sė Pej­gam­be­rit dhe pasi nuk gjeti roje te dera, e hapi derėn dhe tha: (O I Dėrguari i All-llahut) “Unė ty nuk tė kam njohur”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Durimi ėshtė nė goditjen e parė (sepse atėherė ėshtė mė sė vėshtiri)”. (Muttefekun alejhi)
Nė Sahihun e Muslimit qėn­dron: “Gruaja qante pėr fėmi­jėn e saj (tė vogėl)”.
26. Nga Ebu Hurejre r.a. pėr­ci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhė­rishėm thotė: “Shpėrblimi i ro­bit tim besimtar, kur t'ia merr tė dashurin e tij nga banorėt e kėsaj bote, e ai bėn durim pėr tė duke llogaritur shpėrblim, ėshtė me Xhennet”. (Buhariu)
27. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ajo e ka pyetur Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s pėr murtajėn (taūn) dhe ai e ka lajmėruar se: “Ishte dėnim (vuajtje) qė All-llahu ia dėrgonte kujt tė dojė, kurse pėr besimtarėt e ka bėrė mėshirė (rahmet). Nuk ka asnjė rob qė gjendet nė vendin ku ėshtė pėr­ha­pur murtaja dhe qė qėndron nė ven­din e vet, duke duruar dhe duke llogaritur nė shpėrblimin e All-lla­hut (pėr durim) dhe duke ditur se asgjė nuk mund ta godasė pėr­veē asaj qė All-llahu ia ka pėr­cak­tu­ar - e qė tė mos e ketė shpėr­bli­min e shehidit”. (Buhariu)
28. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. qė thotė se e ka dėgjuar Tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “All-llahu xh.sh. thotė “Nė­se robin tim e sprovoj me dy tė dashurit e tij (me humbjen e syve) e ai bėn durim, do t'ia kompensoj me Xhennet”. (Buha­riu)
29. Nga Ata'ibn Ebi Rebahu trans­me­tohet se ka thėnė: “Mua ibni Abbasi mė ka thėnė: “A do tė ta tregoj njė nga gratė e Xhennetit? “Gjithsesi” - i thashė, e ai mė tha: “Kjo grua zezake erdhi te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e i tha: “Mua nga­njė­he­rė mė godet epilepsia dhe unė (nė atė gjendje) zhvishem, andaj lute pėr mua All-llahun e madhė­ri­shėm”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Nėse do, bėj durim nė sėmundje, do ta fitosh Xhennetin, e nėse do, po i bėj lutje All-llahut tė madhėrishėm qė tė tė shėrojė”. Ajo tha: “Do tė duroj”. Pastaj ajo vazhdoi: “Unė (nė atė gjendje) zhvishem, andaj lute All-llahun qė mos tė zhvishem”. Dhe Pej­gam­be­ri i bėri lutje”. (Muttefekun alej­hi)
30. Trans­me­tohet nga Ebu Ab­du­rrahman Abdull-llah ibn Mes'udi r.a. i cili ka thėnė: “Sikur e shikoj Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s se si tregon pėr njėrin nga pej­gam­berėt e All-llahut, sala­va­tull-lla­hi ve selamuhu alejhim, se si e rrahu populli i vet aq shumė sa e ka pėrgjakur, ndėrsa ai duke e fshirė gjakun nga fytyra thoshte: “O Zoti im, fale popullin tim, se ata nuk dinė”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
31. Nga Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre r.anhuma pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “?kado qė e godet muslimanin, qoftė lo­dhje, pikėllim, brengė, hidhėrim, mundim nga sėmundje a fatkeqėsi, madje edhe tė shpuarit e ferrės - me cilėndo prej kėtyre, All-llahu ia shlyen mėkatet atij”. (Muttefekun alejhi)
32. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kujt dėshiron All-llahu t'i japė tė mira, do tė sprovohet nga Ai (nė trup, nė pasuri, apo nė tė dashurit”. (Buhariu)
33. Nga Enesi r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Assesi askush prej jush mos ta dėshirojė vdekjen e vet pėr shkak se e ka goditur ndonjė e keqe. E nėse ėshtė i detyruar, atėherė le tė thotė: O Zoti im, mė le tė jetoj pėrderisa jeta tė jetė pėr mua mė e dobishme, kurse mė vdis nėse vdekja ėshtė pėr mua mė e dobishme”. (Muttefekun alejhi)
34. Trans­me­tohet nga Ebu Ab­dull-llah Habbab ibn el-Eret'ti r.a. qė thotė: “Iu ankuam Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. (pėr per­se­ku­timet nga mushrikėt) derisa ai ishte i mbėshtetur nėn hije tė Qa'besė nė burdėn e tij qė e kishte bėrė jastėk, e ne i thamė: “A nuk bėnė tė kėrkosh ndihmė pėr ne, a nuk do tė na bėsh lutje (dua)? Ai na tha: “Mė parė (para jush), pėr shkak tė fesė e merrnin njeriun, e hapnin njė gropė, e vendosnin nė tė, e pastaj e merrnin sharrėn dhe ia vendosnin nė kokė dhe e pėrgjysmonin, pastaj ia rrjepnin mishin dhe lėkurėn me krehėr hekuri, por as kjo nuk e largonte nga feja e tij. Pasha All-llahun, All-llahu do ta plotėsojė kėtė fe ashtu qė kalorėsi do tė shkojė prej Sana-sė deri nė Hadramevt e nuk do tė frikėsohet prej askujt tjetėr pėrveē prej All-llahut, dhe prej ujkut pėr kopenė e vet, mirėpo ju po nguteni”. (Buhariu)
Nė njė transmetim shtohet ky citat: “Ai e pat vendosur burdėn si jastėk, kurse neve mushrikėt ashpėr na per­sekutonin”.
35. Nga Enesi r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur All-llahu i dėshiron njė robi tė vet diē tė mirė (hajr), Ai ia shpejton dėnimin nė kėtė botė, ndėrsa kur All-llahu dėshiron qė njė rob tė vet ta qėllojė e keqja (sherr), Ai ia lė mėkatet e pafalura nė kėtė botė, ashtu qė tė vijė me mėkate nė Ditėn e Gjykimit (dhe aty e gjen e keqja)”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. po ashtu ka thėnė: “Vėrtet, madhė­sia e shpėrblimit ėshtė sipas ma­dhėsisė sė vėshtirėsisė (fat­ke­qė­si­sė). Vėrtet, All-llahu kur e do njė popull, Ai e sprovon me fat­ke­qė­si­. Kush ėshtė i kėnaqur me All-llahun nė fatkeqėsi (bela), edhe All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė, ndėrsa kush hidhėrohet pėr kėtė, edhe All-llahu hidhėrohet me tė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
36. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė trim ai qė fiton nė (mundje), por trim ėshtė ai qė e pėrmban veten nga zemėrimi”. (Muttefekun alej­hi)
37. Nga Sulejman ibn Sured r.a. pėrcillet se ka thėnė:”Isha ulur me Pej­gam­be­rin s.a.v.s. kurse dy njerėz grindeshin ndėrmjet veti. Njėri prej tyre u skuq prej zemėrimit dhe iu frynė damarėt e qafės. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet unė e di njė fjalė qė nėse e thotė do t'i kalojė ajo qė e ka gjetur. Nėse thotė: E udhu bi-l-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim (I mbėshtetem All-llahut nga djalli i mallkuar), do t'i kalojė ajo qė e ka kapluar”. Tė pranish­mit i thanė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė qė t'i mbėshtetesh All-llahut nga djalli i mallkuar”. (Muttefekun alejhi)
38. Nga Muadh ibn Enesi r.a. pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrmban zemė­ri­min e tij atėherė kur ka mundėsi t'ia kthejė (personit qė e ka zemėruar), All-llahu i Madhė­rishėm nė Ditėn e Gjykimit do ta ftojė qė para tė gjitha krije­sa­ve ta zgjedhė cilėn tė dojė nga hyri­tė”. (Ebu Davudi dhe Tirmi­dhiu thonė se ėshtė hadith hasen)
39. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet: “Njė njeri i tha Tė Dėr­guarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Mė porosit diēka (mė pėrudh)”. I Dėrguari tha : “Mos u zemėro!” Ky e pėrsėriti pyetjen disaherė. I Dėrguari sėrish tha: “Mos u zemėro!”. (Buhariu)
40. Nga Ebu Hurejre r.a. pėr­ci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtarit dhe besim­tares nuk i pushojnė sė godituri fatkeqėsitė nė ve­tveten e tij, nė fėmijėt e tij dhe nė pasurinė e tij, derisa tė takohet me All-lla­hun e madhėrishėm kur nė tė nuk do tė mbetet asnjė mėkat”. (Tirmi­dhiu thotė: hadith hasen sahih)
41. Nga Ebu Ibrahim Abdull-llah ibn Ebi Evfa r.anhuma pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė njė prej ditėve kur e pritte taki­min me armikun deri nė fillim tė perėndimit tė diellit, u ngrit dhe tė pranishmėve u tha: “O nje­rėz, mos e dėshironi pėrleshjen me armikun, luteni All-llahun pėr shėndet, por kur tė pėrlesheni me armikun, atėherė bėhuni tė qėndru­eshėm dhe di­jeni se Xhenneti ėshtė nėn hije tė shpatave”. Pastaj Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “O Zoti im, qė je Shpallės i Librit, Lėvizės i reve, Mundės i aleatėve, mundi ata dhe neve na ndihmo ndaj tyre!” (lutja u bė nė Luftėn e Hendekut). (Mu­ttefekun alejhi)
Ndihma dhe suksesi janė nga All-llahu xh.sh..
- Besimi i fortė dhe i sinqertė
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“O besimtarė, frikėsojuni All-llahut dhe jini me ata qė janė tė sinqertė!” (et-Tewbe, 119)
“.. Edhe tė sinqertėve e tė sinqertave.” (el-Ahzab, 35)
“.. Do tė ishte mė mirė pėr ata tė jenė besnikė ndaj All-llahut”. (Muhammed,21)
Kurse prej haditheve mbi kėtė temė janė edhe kėto:
42. Nga Ibni Mes'udi, r.a. pėr­cillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Sinqeriteti (sidk) shpie nė mirėsi, kurse mirėsia shpie nė Xhennet. Vėrtet njeriu i cili vazhdimisht ėshtė i sinqertė (nė besim dhe nė tė folur), tek All-llahu shkruhet besimtar i vėrtetė (siddik). Gėnjeshtra shpie nė prish­je (morale), kurse prishja shpie nė Xhehennem. Njeriu qė gėnjen vazhdimisht, mė nė fund tek All-llahu shkruhet gėnjeshtar”. (Muttefekun alejhi)
43. Nga Ebu Muhammed el-Hasan ibn Ali ibn Ebi Talib r.a. pėrcillet se ka thėnė: “Kam mba­jtur nė mend se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Largohu prej gjithēkaje qė ėshtė e dyshimtė, kurse pėrmbaju asaj qė nuk ėshtė e dyshimtė. Vėrtet sinqe­ri­teti nė be­sim ėshtė siguri, kurse gėnjeshtra ėshtė dyshim”. (Tir­mi­dhiu thotė se ėshtė hadith sahih)
44. Nga Ebu Thabiti, e ėshtė thėnė nga Ebu Seidi, e ėshtė thėnė edhe nga Ebu-l-Velidi, Sehl ibn Hunejfi qė ishte pjesėmarrės i Luftės sė Bedrit thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush dėshiron dhe kėrkon sinqerisht nga All-llahu qė tė jetė shehid, All-llahu do t'ia japė gradėn e shehidit edhe nėse vdes nė shtratin e vet”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“I cili tė sheh kur ngrihesh tė kryesh faljen, namazin, me tė tjerėt”. (esh-Shuara, 2l8-2l9)
“Ai ėshtė me ju, kudo qof­shi”. (el-Hadid, 4)
“Pėr All-llahun nuk ka asgjė tė fshehur,as nė tokė e as nė qiell”. (Ali Imran, 5)
“Sepse Zoti yt ėshtė njėmend nė pritė”. (el-Fexhr,l4)
“Ai e di ē'fshehin sytė mashtrues dhe ē'fshehin kraharorėt”. (el-Mu'minu, l9)
Ajetet e Kur'anit mbi kėtė temė janė tė njohura dhe tė shumta, kurse prej haditheve po i thekso­jmė disa:
45. Trans­me­tohet nga Umer ibn Hattabi r.a. se ka thėnė: “Njė ditė ishim duke ndenjur tek I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur u duk njė njeri me rroba shumė tė bardha dhe flokė shumė tė zeza. Nė tė nuk hetohej shenja e udhėtimit dhe askush prej nesh nuk e njohėm.U ul pranė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. duke i mbėshtetur gjunjtė e vet nė gjunjtė e tij, i vendosi duart e veta nė kof­shėn e tij dhe tha: “O Muhammed, mė trego ē'ėshtė Islami?” I Dėr­gu­a­ri i All-llahut s.a.v.s. tha: “Islami ėshtė tė dėshmosh se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muham­medi ėshtė i dėrguar i All-llahut, ta kryesh namazin, ta ndash zekatin, ta agjėrosh Ramazanin, ta vizitosh Qa'benė, nėse ke mundėsi ta bėsh kėtė!” Ai tha: “Tė vėrtetėn e the”. Ne u ēuditėm: Po e pyet dhe po ia vėrteton. Ai tha: “Mė trego, ē'ėshtė imani? (Pej­gam­be­ri) Tha: “Tė besosh All-llahun, engjėjt e Tij, librat e Tij, tė dėr­guarit e Tij, Ditėn e fundit dhe tė besosh nė tė caktuarit e Tij tė tė mirės dhe tė keqes”. Tha: “Tė vėrtetėn e the”. Tha: “Mė trego ē'ėshtė ihsani?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Ta adhurosh All-llahun sikur ta shohėsh, sepse edhe pse ti nuk e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty”. Tha: “Mė trego ē'ėshtė ēasti (i fundit, Dita e shka­tė­rri­mit)?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Pėr kėtė i pyeturi nuk di mė shumė nga ai qė pyet”. Tha: “Mė trego mbi shenjat e tij?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Kur robėre­sha t'i lind vetes zo­njushė, kur tė shihen barinjtė kem­bėzbathur, tė zhveshur e tė mjerė se si garojnė nė ndėrtimin e godi­nave tė mėdha”. Pastaj shkoi, kurse unė mbeta njė kohė. Pastaj (I Dėrguari) tha: “O Umer, a e di kush ishte pyetėsi?” Thashė: “All-llahu dhe I Dėrguari i Tij mė sė miri e dinė”. Tha: “Vėr­tet ishte Xhibrili, erdhi t'ua mėsojė fenė tuaj”. (Muslimi)
46. Nga Ebu Dherr Xhundub ibn Xhunadeh dhe Ebu Abdurrahman Muadh ibn Xhebeli r. anhuma trans­me­tohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ki ndėr­mend (frikėsohu) All-llahun kudo qė tė jeshė. Tė keqen pėrcille me tė mirė, ajo do ta fshijė tė keqen. Dhe me njerėzit bėhu i moralshėm-me moral dhe sjellje tė mira”. (Tir­mi­dhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
47. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. i cili ka thėnė: “Isha pas Pej­gam­be­rit s.a.v.s. njė ditė, kur mė tha: “O vogėlush, unė po t'i mėsoj disa fjalė: Ruaje All-llahun (duke i kryer urdhrat e Tij dhe duke u larguar nga ndalimet e Tij), dhe Ai ty do tė ruajė, ruaje All-llahun dhe Ai do tė jetė me ty (do tė mbrojė dhe ndihmojė), nėse dikėnd e lut, atėherė lute vetėm All-llahun, nėse kėrkon ndihmė, atėherė kėrko vetėm prej All-lla­hut, dije se sikur mbarė populli tė mblidhet pėr tė ndihmuar nė diēka, ata nuk mu­nd tė tė ndihmojnė as­gjė mė tepėr se sa qė tė ka pėr­caktuar All-llahu. Po edhe sikur tė mblidhen pėr tė dėmtuar diēka, ata nuk do t'ia dalin tė tė dėmtojnė pėrveē asaj qė All-llahu tė ka pėr­caktuar. Lapsat (pėr shėnimin e pėrcaktimeve) janė ngri­tur, kurse ngjyra e shkrimit (tė fatit) ėshtė tharė. (Don tė thotė:nuk mund tė shlyhet dhe tė ndryshohet pėrcak­timi)”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)
Kurse nė njė transmetim tjetėr tė kėtij hadithi shėnohen edhe kėto fjalė: “Ruaje All-llahun, do ta gjesh pėrpara teje, njihe All-llahun (duke e respektuar) nė rehati, e Ai ty do tė njohė (me ndihmėn e Tij) nė vėshtirėsi, dije se ajo prej tė cilės ke shpėtuar nuk ka mundur tė tė godasė, dhe asaj qė tė ka goditur nuk ke mun­dur t'i shpėtosh, dije se fitorja arrihet me durim, kurse suksesi me mundim dhe se pas vėshtirėsive vjen lehtėsimi.”
48. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Vėrtet ju i bėni disa punė tė cilat nė sytė tuaj janė mė tė vogla se qimja e flokut, kurse ne nė kohėn e Tė Dėrguarit tė All-lla­hut s.a.v.s. i numėronim dhe kon­sideronim prej ga­bimeve (mėkat­eve) mė tė mėdha”. (Buhariu)
49. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ėshtė xheloz. Xhelozia e All-llahut vjen nė shprehje kur njeriu i bėn ato vepra tė cilat i ka ndaluar All-llahu”. (Muttefekun alejhi)
50. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Tre njerėz nga Beni Israilėt, All-llahu xh.sh. dėshiroi t'i sprovojė. Njėri prej tyre ishte zgjeban, i dyti qelan kurse i treti i verbėr. All-llahu ua dėrgoi njė engjėll i cili sė pari i vjen zgjebanit dhe i thotė: “?'ki­she dėshiruar mė sė shum­ti?” Tha: “Mė sė shumti kisha dėshiruar tė kem ngjy­rė dhe lėkurė tė mirė dhe tė ēlirohem nga kjo pėr shkak tė sė cilės mė urrejnė njerėzit”. Engjėlli e fėrkoi me dorė dhe prej tij ranė krejt zgjebet dhe e fitoi ngjyrėn e mirė (tė tru­pit). (Pastaj engjėlli) Tha: “Cilėn pasuri mė sė shumti e dėshiron?” Tha: “Devetė - ose lo­pėt” (nuk i kujtohet sakt trans­me­tu­esit), ai ia jep njė deve barsė dhe i thotė: “All-llahu tė bekoftė me tė!” Pastaj shkoi te qelani dhe i tha: “?'kishe dėshiruar mė sė shumti?” (Qelani) Tha: ”Flokė tė bukura dhe tė largohet prej meje ajo prej sė cilės njerėzit neveriten nga unė.” Engjėlli e fėrkon dhe ai shėrohet e i jipen flokė tė bukur. (Engjėlli) Tha: “Cilėn pasuri e dėshiron mė sė shumti?” (Qelani) Tha: “Lopėt”. Engjėlli ia jep njė lopė barsė dhe i thotė: “All-llahu tė bekoftė me tė”. Engjėlli i shkon tė verbėrit e i thotė: “?'kishe dėshiruar mė sė shumti?” (I ver­bėri) Tha:” Tė ma kthejė All-llahu tė pamurit, qė t'i shoh njerėzit”. Engjėlli e fėrkon dhe All-llahu ia kthen tė pamurit. (Engjėlli) Tha:” Cilėn pasuri e dėshiron mė sė shumti?” (I verbėri) Tha: “Dhen­tė!” Engjėlli ia jep njė dele qė lind. Te tė tre pasuria u shtua e u rrit kėshtu qė njėri (zgjebani) e bėri njė luginė me deve, i dyti (qelani) e bėri njė luginė me lopė dhe i treti (i verbėri) e bėri njė lu­gi­nė me dele. Pas kėsaj engjėlli i vjen zgjebanit nė formėn dhe pam­jen e tij tė mėparshme e i thot­ė: “Unė jam njė njeri i mjerė, mė janė kėputur lidhjet nė kėtė udhėtim timin, andaj sot askush nuk mund tė mė ndihmojė pėrveē All-llahut, e pastaj ti, andaj po tė lutem nė em­rin e Atij qė tė ka dhėnė ngjyrė dhe lėkurė aq tė bukur dhe qė tė ka dhėnė kaq deve, tė mė japėsh njė deve qė tė mund ta va­zhdoj rrugėn”. (Ish-zgjebani, tash pasa­nik) Tha: “Jo, unė kam shumė ob­li­gime (borxhe). (Engjėlli) I tha:”Sikur po tė njoh unė ty, a mos ke qenė njė zgjeban nga i cili neveriteshin njerėzit, njė i varfėr tė cilin All-llahu e ka pasuruar! “Tha: “Unė kėtė pasuri e kam trashėguar nga tė parėt e mė­dhenj”. (Engjėlli i) Tha: “Nėse po gėnjen, le tė tė kthejė All-llahu nė atė gjendje nė tė cilėn ke qenė”.
Engjėlli pastaj i shkon qelanit - por nė formėn dhe pamjen e tij tė mėparshme e i thotė ashtu siē i tha zgjebanit, por edhe ky i pėrgjigjet ashtu siē iu pat pėrgjigjur zgje­bani. (Engjėlli) Tha: “Nėse po gėnjen le tė tė kthejė All-llahu nė atė gjendje nė tė cilėn ke qenė!”
Pastaj engjėlli i shkon ish tė verbėrit, por nė formėn dhe pam­jen e tij tė mėparshme dhe i thotė: “Unė jam i mjerė dhe udhėtar, mė janė kėputur lidhjet nė kėtė udhėtim timin, andaj sot askush nuk mund tė mė ndihmojė pėrveē All-llahut, pastaj ti. Tė lutem me atė qė tė ka kthyer tė pamurit, mė jep njė dele, qė (tė ndihmohem me tė e) tė vazhdoj rrugėn”. (Ish i verbėri) Tha: “Vėrtet unė kam qenė i ver­bėr, por All-llahu ma ka kthyer tė pamurit, merr vėlla ēka tė duash dhe lė ēka tė duash! Pasha All-lla­hun, asgjė sot nuk tė ndaloj tė marrėsh nė emėr tė All-llahut tė Gjithėfuqishėm e tė Madhėrishėm. (Engjėlli) Tha: “Mbaje krejt pasurinė, ju vetėm keni qenė tė sprovuar. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ty, kurse ėshtė i hidhėruar me dy shokėt e tu”. (Muttefekun ale­jhi)
Nė transmetimin e Buhariut qėndron: “Nuk tė falėnderoj nėse lė diēka qė tė nevojitet”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
51. Nga Ebu Ja'la Shedad ibn Evs r.a. pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mendjemprehtė ėshtė ai qė e kontrollon vetveten dhe punon pėr jetėn pas vdekjes, kurse kokėtul ėshtė ai qė ndjek dėshirat e epshit tė vet dhe (pa kurrfarė merite) shpreson se All-llahu do t'ia falė”. (Tirmidhiu thotė: hadith ha­sen)
52. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrci­llet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nga e mira e Islamit tė njeriut ėshtė lėnia e asaj nga ajo qė nuk i intereson”. (Hadith hasen. Trans­me­ton Tirmidhiu dhe tė tjerėt)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“O besimtarė, frikėsojuni All-llahut me devotshmėri tė vėrtetė”. (Ali Imran, l02)
“Prandaj, shprehni de­votshmėri All-llahut sa tė mundeni”. (et-Tegabun, l6)
“O besimtarė! Frikėsojuni prej All-llahut dhe flisni vetėm tė vėrtetėn!” (el-Ahzab, 70)
Ajetet qė urdhėrojnė pėr de­votshmėri janė tė shumta dhe tė njohura. Po ashtu All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“...Ai qė i ruhet All-llahut, pėr atė ka rrugėdalje. Dhe do ta furnizojė prej nga nuk e kujton fare”. (et-Talak 2-3)
“...Nėse i frikėsoheni All-llahut Ai do t'ju bėjė tė aftė ta dalloni tė pavėrtetėn nga e vėrteta dhe do t'i largojė veprat tuaja tė kėqija e do t'ua falė. All-llahu ėshtė bamirės i madh”. (el-Enfal, 29)
Aje­tet rreth kėsaj temė janė tė shumta dhe tė njohura, kurse prej hadi­theve ja disa:
53. Trans­me­tohet nga Ebu Hurej­re r.a. qė thotė se e kanė pye­tur Pej­gam­be­rin: “O I Dėrguari i All-llahut, cili ėshtė njeriu mė i ndershėm?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Ai qė ėshtė mė i devotshėm”. (Tė pranish­mit i) Thanė: “Nuk tė pye­tėm pėr kėtė”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Jusufi ėshtė pej­gam­ber i All-llahut, bir i pej­gam­be­rit tė All-lla­hut, bir i pej­gam­berit tė All-llahut, bir i dostit (halilit) tė All-llahut”. Thanė: “Ne as pėr kėtė nuk tė pyetėm!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Atėherė pėr tė parėt e arabėve po mė pyetni? Mė tė dalluarit prej tyre nė xhahilijjet do tė jenė mė tė dalluarit nė Islam nėse vetėdijėsohen (e pranojnė Islamin)”. (Muttefekun alejhi)
54. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet kjo botė (dunjaja) ėshtė e ėmbėl dhe tėrheqėse dhe vėrtet All-llahu juve nė tė ju ka bėrė mėkėmbės (zėvendės), Ai ju vėshtron si vepro­ni, andaj ruajuni dunjasė dhe ruajuni grave, sepse vėrtet intriga (fi­tneja) e parė e Beni Israilėve ka qenė pėr shkak tė grave”. (Muslimi)
55. Nga Ibni Mes'udi pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, unė tė lutem Ty pėr udhė­zim (pėrudhje), pėr devotshmėri, pėr ndershmėri dhe pėr pavarėsi (nga njerėzit)”. (Muslimi)
56. Nga Ebu Tarif Adij ibn Hatim et-T'aij r.a. pėrcillet se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush betohet me betim pėr diēka, e pastaj vėren diē mė tė devotshme (se ajo pėr tė cilėn ėshtė betuar), le ta marrė (apo veprojė) atė qė ėshtė mė e devot­shme (duke e thyer-shkelur beti­min!)”. (Muslimi)
57. Nga Ebu Umame Suddejj ibn Axhlan el-Bahilij r.a. pėrcillet se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-lla­hut s.a.v.s. duke e mbajtur hutbenė nė Haxhxhin lamtumirės ku thotė: “Frikėsojuni All-llahut, falni pesė kohėt e namazit, agjėroni muajin e agjėrimit, jepni zekatin e pasu­ri­sė suaj dhe respektoni udhė­heqėsit tuaj, kėshtu do tė hyni nė Xhe­nnetin e Krijuesit tuaj”. (Tir­mi­dhiu nė fund tė kaptinės pėr namazin thotė: hadith hasen sahih)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Dhe kur besimtarėt i panė aleatėt, thanė: Kjo ėshtė ajo qė na pat premtuar All-llahu dhe Pej­gam­be­ri i Tij; All-llahu dhe I Dėrguari i Tij e kanė folur tė vėrtetėn dhe kjo atyre vetėm ua ka forcuar besimin dhe bind­shmė­rinė”. (el-Ahzab, 22):
“Ata tė cilėve kur u thanė njerėzit: “Po tubohen njerėzit pėr shkak tuajin, kini fri­kėn”, ajo ua forcoi be­simin dhe thanė: “Na mjafton All-llahu, eh sa Zot i mirė ėshtė Ai” dhe u kthyen aleatėt me mirėsinė e All-llahut. Nuk i qėlloi (besim­tarėt) kurrfarė e keqe dhe pasuan kėnaqėsinė e All-lla­hut. All-llahu ėshtė i mirė pa masė”. (Ali Imran, 173-174)
“Ti kij bindje (mbėshtetje) nė atė qė ėshtė i gjallė, qė nuk vdes”. (el-Furkan, 58)
“...Dhe besimtarėt vetėm tek All-llahu le tė mbėsh­te­ten!” (Ibrahim, 11)
“..E kur tė vendosėsh, atė­he­rė mbė­shtetu tek All-lla­hu”. (Ali Imran, l59)
Ajetet pėr urdhrin e mbėshte­tjes (nė All-llahun) janė tė shumta dhe tė njohura. I Lartmadhėrishmi thotė:
“Kush mbėshtetet tek All-llahu, pa dyshim Ai i mjafton atij”. (et-Talak, 3)
“Besimtarė tė vėrtetė janė ata, zemrat e tė cilėve kur pėrmendet All-llahu mbu­shen me frikė, e kur u lexo­hen ajetet e Tij, ua shtojnė be­si­min dhe qė mbėshteten vetėm te Zoti i tyre”. (el-En­fal, 2)
Ajetet pėr vlerėn e tevekkulit janė tė shumta dhe tė njohura. Nė vazhdim po i the­ksojmė hadithet mbi kėtė temė:
58. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r. anhuma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, Ty tė jam dorėzuar, Ty tė kam be­suar, nė Ty jam mbėshtetur, te Ti jam kthyer dhe nė emėr Tėnd hasmohem. O Zoti im, i mbėshtetem madhėrisė Tėnde, nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje, tė mė ruash nga lajthitja. Ti je i gjallė qė nuk vdes, kurse xhinnėt dhe njerėzit vdesin”. (Muttefekun alejhi)
Ky ėshtė transmetim i Mu­s­limit kurse Buhariu e ka shkur­tuar.
59. Trans­me­tohet po ashtu nga Ibni Abbasi r.a. se ka thėnė: “Has­bunall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Na mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbrojtės). Kėtė shprehje e ka thėnė Ibrahimi s.a.v.s. kur e kanė hedhur nė zjarr. E ka thėnė Muhammedi s.a.v.s. kur (armiqtė) i kanė thėnė: “Vėrtet njerėzit (ar­miqtė tuaj) kanė tubuar grumbull tė madh kundėr jush, andaj frikėso­huni. Pėrkundrazi, kjo ua shtoi e ua forcoi besimin (besimtarėve) dhe thanė: “Hasbunall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Na mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbro­jtės)”. (Buhariu)
Nė njė transmetim tjetėr nga Ibni Abbasi r.a. thuhet: “Fjala e fundit e Ibrahimit s.a.v.s. kur e kanė hedhur nė zjarr, ka qenė: “Hasbijall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Mė mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbrojtės)
60. Trans­me­tohet nga Umeri r.a. se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Sikur ju tė mbėshteteshit nė All-llahun me mbėshtetje tė njėmendtė, do t'ju furnizonte siē i furnizon shpezėt, gdhijnė tė uritur, ndėrsa ngrysen tė ngopur”. (Tirmidhiu thotė: hadith ha­sen)
61. Trans­me­tohet nga Ebu Umarete el-Ber? ibn Azib r. an­huma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O filan, kur tė biesh nė shtratin tėnd, thuaj: 'O Zoti im, shpirtin tim ta dorėzova Ty, fytyrėn time e drejtova kah Ti, ēėshtjen time ta dorėzova Ty, shpinėn time e mbėshteta te Ti - duke shpresuar nė Ty dhe duke u frikėsuar nga Ti, nuk ka nga Ti vendstrehim as vendshpėtim pėr­veē te Ti. Kam besuar nė Librin Tėnd tė cilin e ke shpallur dhe nė Pej­gam­be­rin Tėnd qė e ke dėr­guar'. Nėse vdesish atė natė, do tė vdesish me iman, e nėse gdhihesh, atėherė (gdhihesh) i shpėrblyer me mirėsi”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr tė dy sa­hihėve thuhet: “Mė ka thėnė I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Kur tė nisesh pėr nė shtrat merr abdest sikur pėr namaz, pastaj bjer nė anėn tėnde tė djathtė dhe thuaj atė qė u cek mė lartė”. Pastaj tha: “Bėri kėto fjalėt tė fundit qė i thua (para gjumit)!”
62. Trans­me­tohet nga nėna e be­simtarėve, Ummi Seleme, emri i sė cilės ishte Hind bintu Ebi Umejje Hudhejfe el-Mahzumijje r. anha, se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur dilte nga shtėpia e tij thoshte: “Nė emėr tė All-llahut, mbėshtetem nė All-lla­hun: O Zoti im, tė drejtohem pėr mbrojtje tė mos lajthitem e as tė mė lajthis dikush, tė mos rrėshqas e as tė rrėshqitem nga dikush, tė mos bėj zullum e as tė mė bėjnė zullum, tė mos injoroj kėnd, e as mos tė injorohem nga tė tjerėt”. (Hadithi sahih, e trans­me­tojnė Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe tė tjerė me senede sahih. Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih. Ndėrsa ishte nė shprehje tė Ebu Davudit)
63. Nga Enesi r.a. trans­me­tohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė - kur del prej shtėpisė - Nė emėr tė All-llahut, jam mbėshtetur nė All-llahun dhe nuk ka kurrfarė fuqie as forcė pėr­veē nė All-llahun - i thuhet atij: “Je i udhėzuar, i mbrojtur dhe i ruajtur, dhe prej tij ik djalli”. (Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu etj. Tirmidhiu thotė: hadith hasen. Ebu Davudi e shton kėtė fjali: “Djalli i thotė djallit tjetėr: “Si ia del me njeriun i cili ėshtė i udhė­zuar, i ruajtur dhe i mbrojtur?”)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Ti shko rrugės sė drejtė siē je urdhėruar”. (Hud, ll2)
“Atyre qė thonė, Zoti ynė ėshtė All-llahu e pastaj qėn­drojnė nė kėtė, u vijnė en­gjėjt: “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni por gėzohuni Xhennetit qė u ėshtė prem­tuar”. Ne jemi miqtė tuaj nė jetėn e kėsaj bote dhe nė botėn tjetėr. Atje do tė keni tėrė ato qė dėshirojnė shpirtrat tuaj dhe ēdo send qė tė kėrkoni. Si shpėrblim nga ai qė fal dhe ėshtė mėshirėplotė”. (Fussilet, 30-32)
“Ata qė thonė: Zoti ynė ėshtė All-llahu dhe qėndro­jnė nė kėtė, tė mos frikėso­hen as tė mos pikėllohen! Ata janė banorė tė Xhen­netit. Aty do tė mbesin pėrgjithmonė si shpėrblim pėr atė ēka kanė punuar”. (el-Ahkaf, l3-l4)
64. Nga Ebu Amri - ose Ebu Amrete - Sufjan ibn Abdull-llahu r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Thashė: O I Dėrguari i All-llahut! Mė thuaj pėr Islamin atė pėr ēka nuk do tė kem nevojė tė pyes askėnd pėrveē teje”. Tha: “Thuaj, e besoj All-llahun, pastaj vazhdo me ngulm (nė kėtė)”. (Muslimi)
-Pėr kalueshmėrinė e kėsaj bote, pėr tmerret dhe ēėshtjet e tjera tė Ahiretit, pėr mangėsitė dhe vetedukimin personal dhe nxitjen e vetvetes nė korrektėsi
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Thuaj! Unė ju kėshilloj vetėm njė gjė. “Ngrihuni ndaj All-llahut me sinqeritet, dy nga dy, ose njė nga njė, e pastaj mendoni”. (Sebe, 46)
“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė pėr­mendin All-llahun nė kėmbė, edhe ulur, edhe ratė dhe men­dojnė thellė pėr krijimin e qiejve dhe tė tokės. O Zoti ynė, Ti nuk e ke krijuar kėtė mė kot, qofsh lartėsuar! Dhe ruana prej dėnimit tė zja­rrit”. (Ali Imran, l90-l9l)
“A nuk i shikojnė devetė si janė krijuar. Edhe qiellin - sa lart ėshtė ngritur. Edhe malet - si janė vėnduar. Edhe tokėn si ėshtė zgjeruar? Ti kėshillo - Ti je vetėm kėshillues”. (el-Ga­shije, l7-2l)
“Pse ata nuk shkojnė nėpėr botė tė shohin si pėr­funduan”. (Muhammed, l0)
Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta, kurse prej haditheve, ėshtė hadithi i theksuar mė lart: “Njeri i menēur ėshtė ai i cili e kontrollon vetveten”. (Hadithi nr. 51 i kėsaj pėrmbledhjeje)
- Qė ta pranojė atė me seri­ozitet dhe pa kurrfarė ngurrimi -
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Por ju bėni konkurren­cė me vepra tė mira..“ (el-Bekare, l48)
dhe thotė:
“Dhe shpejtoni pėr tė kėrkuar falje nga Zoti juaj dhe pėr nė Xhennet, gjerėsia e tė cilit kap qiejt dhe tokėn, e ėshtė pėrgatitur pėr tė de­votshmit”. (Ali Imran, l33).
Ndėrsa prej haditheve pėr kėtė temė janė kėto:
65. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Erdhi njė njeri te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i tha: “O I Dėrguari i All-llahut, cila sadaka e ka shpėrblimin mė tė madh?” Tha: “Tė japėsh sadaka kur tė jesh i shėndoshė e koprrac, e frikėsohesh nga varfėria, dhe e dėshiron pasurinė. Mos e vono kėtė gjer kur tė vjen shpirti nė fyt, e atėherė tė thuash: “Jepjani kėtė atij dhe kėtė atij tjetrit, ndėrsa kjo qysh mė herėt veē ka qenė e tij”. (Muttefekun alejhi)
66. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se I Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Bėni vepra tė mira para se t'u gjejė njėra prej shtatė soshėve: Mos pritni t'u gjejė varfėria e rėndė, ose pasuria qė ju masht­ron, ose sėmundja qė ju dėm­ton, ose pleqėria qė ju shkatėrron, ose vdekja e shpejtė, ose dexhxhalin - ai ėshtė mė i keqi qė pritet e nuk ka ardhė, ose ēasti i fundit - kurse ēasti i fundit do tė jetė mė i ziu dhe mė i hidhuri”. (Tirmidhiu qė ka thėnė: hadith hasen)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Ata, tė cilėt bėjnė luftė pėr ne, Ne do t'i drejtojmė me siguri rrugėve tona; Ndėrkaq All-llahu ėshtė me tė vėrtetė nė anėn e ba­mi­rės­ve”. (el-Ankebut, 69)
“Por pėrmende emrin e Zotit tėnd dhe Atij pėrkushtoju plotėsisht!” (el-Muzemmil, Cool
“Dhe adhuro Zotin tėnd sa tė jesh gjallė (deri nė vdek­je)” (el-Hixhr, 99)
“Ai qė punon mirė, sa grima - e sheh atė”. (ez-Zel­zele, 7)
“...Ndėrsa tė mirat qė tek All-llahu i siguroni pėr vete qysh mė parė, do t'i gjeni edhe mė tė mėdha tek All-llahu dhe do tė fitoni shpėr­blim edhe mė tė madh”. (el-Muzemmil, 20)
“...Dhe ēkado qė jepni pėr tė mirė, All-llahu me siguri e di”. (el-Bekare, 273)
Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.
Kurse prej haditheve tė kėsaj teme janė kėto:
67. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se I Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Kushdo qė tregon armiqėsi ndaj mikut (velij) Tim, unė do t'i shpall luftė. Me asgjė robi Im nuk mund mė mirė tė mė afrohet, pos me atė me ēfarė Unė e kam obliguar dhe vazhdimisht robi Im mė afrohet me vepra tė mira (nafile), derisa ta dua, e kur ta dua, Unė bėhem veshi i tij me tė cilin dėgjon; syri i tij me tė cilin sheh; dora e tij me tė cilėn sulmon fuqishėm; kėmba e tij me tė cilėn ec. I kėtilli nėse mė kėrkon diē, do t'ia jap, e nėse kėrkon mbrojtje nga Unė, do ta mbrojė atė”. (Buhariu)
68. Nga Enesi r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­rit s.a.v.s. i ėshtė pėr­cjellur nga Krijuesi i tij i Madhėri­shėm i cili ka thėnė: “Kur tė mė afrohet robi Mua njė pėllėmbė, Unė atij i afrohem njė krah; kurse nėse ai Mua mė afrohet njė krah, Unė atij i afrohem njė pash, dhe kur tė mė vjen ai duke ecur, Unė i vijė atij duke vrapuar”. (Buhariu)
69. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r. anhuma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė dy begati janė tė papėrfillshėm shumica e njerėzve, e ato janė: shėndeti dhe koha e lirė”. (Buhariu)
70. Nga Aisheja r. anha trans­me­tohet tė ketė thėnė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ngrihej natėn (pėr namaz) aq gjatė saqė kėmbėt i patėn pėl­citur (nga dhembjet), andaj unė i thashė: “Pėrse po vepron kėshtu o i Dėrguari i All-llahut, kur t'i ka falur ty All-llahu mėkatet e mėparshme dhe tė pastajmet?” Ai tha: “A nuk dua qė tė jem rob falėnderues?” (Muttefekun alejhi)
Ky ėshtė citat i Buhariut. Si ky ėshtė edhe nė sahihajn nė transmetim tė Mugire ibn Shu'be.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
71. Trans­me­tohet se Aisheja r. anha ka thėnė: “Kur vinte dhjetėshja (dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit) i Dėrguari i All-llahut s.a.v. e gjallėronte natėn (me ibadet), e zgjonte familjen e tij, angazhohej mė tepėr dhe vetmohej (pėr ibadet dhe izolim prej grave)”. (Muttefekun alejhi)
72. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari i fortė (nė besim) ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur tek All-llahu se sa besimtari i dobėt, dhe te secili ka dobi. Kujdesu pėr atė qė tė sjell dobi. Kėrko ndihmė nga All-llahu e mos u bėj i dobėt.Nėse tė godet diēka, mos thuaj: sikur tė veproja kėshtu do tė ndodhte kjo, por thuaj: All-llahu e ka caktuar dhe ēka ka dashur Ai ka vepruar. Sepse “lev-i” (sikur tė...) e fillon veprimin e djallit”. (Muslimi)
73. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Xhehennemi ėshtė i rrethuar me epshe, kurse Xhenneti ėshtė i rrethuar me vėshtirėsi”. (Muttefekun alejhi)
74. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė vdekurin e pėrcjellin tri gjėra: familja e tij, pasuria e tij dhe veprat e tij. Dy kthehen kurse njė mbetet me tė. Kthehet familja dhe pasuria e tij, kurse me tė mbe­sin veprat e tij”. (Muttefekun ale­jhi)
75. Nga Ibni Mes'udi trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit prej jush Xhenneti i ėshtė mė i afėrt se sa rripi i sandalles (lidhė­sja e kėpucės) sė tij, e po ashtu ėshtė edhe Xhehennemi”. (Buhariu)
76. Nga Ebu Abdull-llah - Ab­durrahman Thevb?n, shėrbėtor (mevl?) i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s., duke thėnė: “Tė re­komandoj tė bėsh shumė sexhde, sepse ti nuk bėn asnjė sexhde pėr All-llahun e qė All-llahu tė mos lartėsojė ty nga njė shkallė dhe ta shlyen me tė nga njė mėkat”. (Muslimi)
77. Trans­me­tohet nga Ebu Safv?n Abdull-llah ibn Busr el-Eslemij r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu mė i mirė ėshtė ai qė jeton gjatė dhe bėn vepra tė mira”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
78. Nga Ebu Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Ensarij r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Pasi u shpall ajeti i sadakasė, ne asokohe punonim si hamej, pastaj erdhi njė njeri dhe dha shumė pasuri sadaka. (Tė pranishmit) Thanė: “Dėshiron tė tregohet”, pastaj erdhi njė njeri tjetėr dhe dha njė tas sadaka. Thanė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i panevojshėm pėr kėtė tas!” Me atė rast u shpall ajeti: “Ata qė pėrgo­jojnė besimtarėt nė dhėnien vull­netare tė kontributeve, madje i pėrbuzin edhe ata tė cilėt japin me pėrpjekje tė madhe.” (et-Tewbe, 79) (Muttefekun alejhi)
79. Nga Seid ibn Abdul-Aziz, nga Rebija ibn Jezid, nga Ebu Idris el-Havl?ni, nga Ebu Dherr Xhun­dub ibn Xhunade r.a. pėrcillet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. trans­me­ton nga All-llahu i Gjithėfuqishėm, qė ka thėnė: “O robtė e Mi! Unė ia kam ndaluar dhunėn Vetes dhe e kam ndaluar edhe ndėr ju, prandaj mos i bėni dhunė njėri-tjetrit. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė la­jthitur, pėrveē atij qė e pėrudhi Unė, prandaj kėrkoni udhėzime nga Unė, do t'ju pėrudhė. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė uritur, pėrveē atij qė e ushqej Unė, pran­daj kėrkoni t'ju ushqej, do t'ju ushqej. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė zhveshur, pėrveē atij qė e veshi Unė, prandaj kėrkoni veshje nga Unė, do t'ju vesh. O robtė e Mi! Vėrtet ju gaboni natėn dhe ditėn, kurse Unė i fali tė gjitha mėkatet, prandaj kėrkoni nga Unė falje, do t'ju fal. O robtė e Mi! Ju kurrė nuk mund tė arrini tek ajo me ēka Mua dėm do tė mė shkak­tonit qė tė mė dėmtonit, as qė ndonjėherė do tė arrini tek ajo qė Mua dobi do tė mė sjellė, qė tė mė kontribuonit. O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ishin tė devotshėm, si zemra mė e devotshme e njėrit nga ju, kjo nuk do ta shtonte sundimin Tim nė asgjė.
O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ishin tė prishur si zemra mė e prishur e njėrit nga ju, kjo nuk do ta pakėsonte sundimin Tim nė asgjė. O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ngriheshi (qėndroni) nė njė vend dhe dėshi­rat dhe lutjet Mua tė m'i drejtoni, dhe Unė t'i pėrgjigjesha lutjes sė ēdonjėrit, kjo nuk do ta zvogėlonte atė qė kam Unė pėrpos sa zenė vend gjilpėra kur ngulitet nė det. O robtė e Mi! ?do gjė varet nga veprat tuaja, tė cilat tek Unė janė tė ruajtura dhe tė llogaritura, kurse pėr tė cilat Unė do t'ju shpėrblej. Kush gjenė mirė, le ta falėnderojė All-llahun kurse kush gjenė tė kundėrtėn, mos ta fajėsojė askė pėrveē vetvetes”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“A nuk ju kemi lėnė tė je­toni mjaft, e ai qė ka dashur tė mendojė ka pasur mjaft kohė, madje ju erdhi edhe Pej­gam­be­ri!” (el-Fatir, 37)
Ibni Abbasi dhe dijetarėt tjerė islamė rreth kuptimit tė kėtij ajeti thonė: “A nuk ju kemi lėnė tė je­toni 60 vjet” dhe kėtė e provojnė me hadithin qė do tė theksohet mė poshtė. Thonė edhe pėr 18 vjet ose 40 vjet. Po ashtu, El-Hasani, el-Kelbiu dhe Mesruki transmetojnė nga Ibni Abbasi se kur ndonjėri prej medinasve mbushte 40 vjet, vetmohej pėr ibadet. Kurse pėr pjesėn e ajetit: “Madje u erdhi edhe Pej­gam­be­ri” Ibni Abbasi dhe Xhumhuri thonė: “Ai ėshtė Pe­j­gam­be­ri Muhammed s.a.v.s.”, e ka pasur edhe mendime tė tjera.
Kurse hadithet mbi kėtė temė janė:
80. Nga Ebu Hurejre trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu e arsyeton njeriun qė ia ka shtyer exhelin derisa t'i ketė mbushė gja­shtėdhjetė vjet”. Dijetarėt thonė: Kuptimi i hadithit ėshtė: Pas kėtij afati (gjashtėshjetė vjet) All-llahu nuk i jep rast njeriut tė arsyetohet.
81. Trans­me­tohet nga Aisheja r. anha se ka thėnė: “Pasi u shpall sureja En-Nasr (“Kur vjen ndihma e fitorja e All-llahut”), i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nuk ka falė asnjė namaz e tė mos ketė thėnė: “Suhbhaneke rabbena ve bi ham­dike, All-llahummagfir lī” (Lavdia tė qoftė Ty, Krijuesi ynė dhe qofsh i falėnderuar. O All-llahu im, mė fal) (Muttefekun alejhi)
Sipas njė transmetimi tjetėr nė dy sahihėt nga Aisheja r.a. trans­me­tohet: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. shpeshherė thoshte nė kėrrusjet (ruku') dhe nė sexhdet e tij: “Sub­hānekall-llahumme rabbenā ve bihamdike, All-llahu­mmag­fir lī” (Lavdia tė qoftė Ty, Krijuesi ynė dhe qofsh i falėnderuar, O All-llahu im, mė fal), duke e bėrė kėshtu te'vīl Kur'anin. Te' vīl i Kur'anit do tė thotė: veprim i asaj qė urdhėrohet nė Kur'an sipas fjalėve tė La­rtmadhėri­shmit: “Fe sebbih bi­hamdi rabbike ve-s-tagfirhu” (Ti madhėroje Zotin tėnd me lavdėresa dhe kėrko falje nga Ai). Sipas njė tra­nsmetimi tė Muslimit, I Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. e shpeshtoi tė thoshte para se tė vdesė: “Subhānekall-llahumme ve bihamdike estagfiruke ve etūbu ilejke” (Lavdia tė qoftė Ty, All-llahu im dhe qofsh i falėnderuar, te Ti kėrkoj falje dhe pendohem). Aisheja r.a. thotė: “I thashė: O i Dėrguari i All-llahut, ē'janė kėto fjalė tė reja qė po i thua?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Mua mė ėshtė dhėnė njė shenjė (alamet) pėr um­metin tim, qė kur ta shoh, tė them: “Idhā xhāe nasrull-llahi ve-l-fet'hu” (Kur vjen ndihma e All-llahut dhe fi­torja) e deri nė fund tė sures”. Ndėrsa sipas njė transmetimi po ashtu tė Muslimit, i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. shumėherė thoshte: “Sub­hānall-llahi ve bihamdihī, Estagfirull-llahe ve etūbu ile­jhi” (Lavdia i qoftė All-llahut dhe qoftė i falėnderuar, kėrkoj falje nga All-llahu dhe tek Ai pendohem). Ka thėnė (Ai­sheja): “I thashė: “O i Dėr­guari i All-llahut po tė shoh shpesh se thua: “Subhanall-llahi ve bihamdihī. Estagfirull-llahe ve etūbu ilejhi?” Pej­gam­be­ri tha: “Mė ka la­jmėruar Krijuesi im se unė do tė shoh njė shenjė (alamet) nė um­me­tin tim, dhe kur ta shoh atė ta shpeshtoj thėnien: “Subha­n­all-llahi ve biham­dihi. Estagfi­rullahe ve etūbu ilejhi”. Unė e kam parė atė, e ajo ėshtė: “Idhā xhāe nasrull-lahi ve-l-fet'hu.” (Kur vjen ndihma e All-llahut dhe fi­torja. Dhe i sheh njerėzit qė po hyjnė nė fenė e All-llahut grupe-grupe. Ti madhėroje Zotin tėnd me lavdėresa dhe kėrko falje nga Ai! Ai me tė vėrtetė e pranon pendimin. (en-Nasr: 1-4)).
82. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Secili njeri do tė ringjallet (nė Ditėn e gjykimit) nė gjendjen nė tė cilėn ka vdekur”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“...Dhe ēka tė bėni nga tė mirat, All-llahu me siguri e di atė”. (el-Bekare, 215)
“?kado qė tė bėni mirė, All-llahu e di.” (el-Bekare, 197)
“Ai i cili punon mirė, sa grima - e sheh atė” (ez-Zel­zele, 7)
“Kush ka bėrė mirė, ka bėrė pėr vete.” (el-Xhathije, 15)
Pėr kėtė temė ka shumė ajete. Sa u pėrket haditheve, ato janė mjaft shumė dhe tė panumėruara, po i theksojmė disa sosh:
83. Trans­me­tohet nga Ebu Dherr Xhundub ibn Xhunade r.a. se ka thėnė: “I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila ėshtė vepra mė e mirė?” Tha: “Besimi nė All-llahun dhe lufta (xhihadi) nė rrugėn e Tij”. I thashė: “Cili lirim robėrie ėshtė mė i miri?” Ai tha: “Ai qė ėshtė mė i vlefshėm pėr familjen e tij (aty ku ka shėrbyer) dhe qė ėshtė mė i shtrenjtė nė ēmim”. I thash: “Nėse nuk mund ta bėjė?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Ndihmoji atij qė bėn mjeshtėri, ose bėni mjeshtėri atij qė nuk di mjesh­tėri”. Thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, e ēka mendon nėse unė nuk mund tė bėj diē nga dobėsia?” (Pej­gam­be­ri) tha: “Ruaju mos u bėsh keq tė tjerėve, e kjo do tė jetė sadaka jote pėr veten tėnde”. (Muttefekun alejhi)
84. Nga Ebu Dherri r.a. po ashtu trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “?do mėngjes pėr ēdo nyje (tė trupit) tuaj ka sadaka. ?do tesbih - lavdėrim (tė shprehurit subhanall-llah) ėshtė sadaka; ēdo tahmid - falėnderim (tė shprehurit elhamdu li-l-lah) ėshtė sadaka; ēdo tekbir - madhėrim (tė shprehurit All-llahu ekber) ėshtė sadaka; urdhėresa pėr tė mirė ėshtė sadaka, ndalesa kundėr tė keqes ėshtė sadaka. Krejt kėtė e zėvendėsojnė dy rekate namaz nafile tė paraditės (duhā)”. (Muslimi)
85. Trans­me­tohet pėrsėri nga Ebu Dherri r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mė janė prezentuar veprat e ummetit tim, tė mirat dhe tė kėqijat. Ndėr veprat e tyre tė mira e kam gjetur edhe lar­gimin nga rruga atė qė i mundon kalimtarėt. Kurse ndėr veprat e tyre tė kėqija bėn pjesė edhe pėshtyma e cila nėse bėhet nė xhami (nė ndonjė mėnyrė paraqitet e) nuk groposet”. (Muslimi)
86. Po ashtu trans­me­tohet nga Ebu Dherri r.a. se disa njerėz kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, pasanikėt na tejkaluan me shpėr­blime, ata falin namaz si ne, agjė­rojnė si ne, kurse (pėrveē kėsaj) nga teprica e pasurisė sė tyre japin sadaka”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “A nuk ju ka dhėnė All-llahu edhe juve me ēka tė bėni sadaka? Vėrtet, ēdo tesbih (lavdėrim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tekbir (madhėrim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tahmid (falėnderim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tehlil (thėnia: La ilahe il-lall-llah) ėshtė sadaka”. Urdhė­resa pėr tė mirė ėshtė sadaka, ndalesa kundėr tė keqes ėshtė sadaka, edhe marrėdhėnia seksu­ale (bashkėshortore) ėshtė sadaka”. Njerėzit i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a edhe kur ndonjėri prej nesh kryen marrėdhėnie epshore ka shpėrblim? Tha: “Mė thuani, nėse epshin e tij e pėrdor nė haram, a nuk ka pėr tė mėkat? Po ashtu nėse e pėrdor nė hallall do tė ketė shpėrblim”. (Muslimi)
87. Pėrsėri trans­me­tohet nga Ebu Dherri r.a. i cili thotė: “Mė tha Pej­gam­be­ri s.a.v.s.: “Assesi nė asnjė mėnyrė mos e nėnēmo asnjė vepėr tė mirė, po qoftė edhe ta takosh vėllain tėnd me buzėqeshje”. (Muslimi)
88. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo nyje tė njeriut, ēdo ditė kur lind dielli, duhet dhėnė sadaka. Nėse pajton dy veta - edhe kjo ėshtė sadaka, nėse dikujt i ndihmon qė tė hipėn nė kafshėn e tij, ose i ndihmon qė barrėn ta ngarkojė nė kafshėn e tij (kalė ose deve) edhe kjo ėshtė sadaka, edhe fjala e mirė ėshtė sadaka, ēdo hap tė cilin e bėn pėr tė shkuar nė namaz ėshtė sadaka, edhe largimi nga rruga i asaj qė i pengon kalimtarėt ėshtė sadaka”. (Muttefekun alejhi)
Kurse nė Sahih tė Muslimit sipas transmetimit tė Aishes r.a. thuhet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet secili njeri prej Beni Ademėve ėshtė krijuar me 360 (treqind e gjashtėdhjetė) nyje. Kush e madhėron All-llahun (duke thėnė: All-llahu ekber), kush e falėnderon (me elhamduli-l-lah), kush i bėn tehlil (duke thėnė: La ilahe il-lall-llah), kush i shpreh lavdi (tesbih), kush i kėrkon falje (istigfār), kush e mėnjanon njė gur, njė ferrė apo njė kockė nga rruga e njerėzve, ose urdhėron pėr tė mirė, ose ndalon kundėr sė keqes (shpėrblimi i tij ėshtė) sa 360 (nyjet), ai atė ditė do tė ecė i shpėtuar nga zjarri”.
89. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush shkon nė xhami pėr namaz nė mėngjes ose nė mbrėmje, All-llahu pėr kėtė do t'i pėrgatisė atij gosti (nė Xhennet) nė mėngjes ose nė mbrėmje”. (Muttefekun alejhi)
90. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “O ju gratė mus­limane, asnjėra nga ju mos ta pėr­buzė shoqen fqinje tė saj, qoftė ajo edhe pėr njė thundėr deleje”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
90. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “O ju gratė mus­limane, asnjėra nga ju mos ta pėr­buzė shoqen fqinje tė saj, qoftė ajo edhe pėr njė thundėr deleje”. (Muttefekun alejhi)
91. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Imani (besimi) ėshtė gjashtėdhjetė e disa apo shtatėdhjetė e disa degė: Mė e vlefshme ėshtė fjala: “La ilahe il-lall-llah” (nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut), kurse mė e ulta ėshtė tė larguarit nga rruga e asaj qė i mundon kalimtarėt. Edhe turpi ėshtė njė degė e imanit”. (Mutte­fekun alejhi)
92. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri duke udhėtuar nė njė rrugė e kaplon etja e madhe, e gjen njė pus, zbret nė tė dhe pi ujė. Pastaj del nga pusi dhe has njė qen me gjuhė tė nxjerrė jashtė qė han baltė nga etja. Njeriu thotė: “Kėtė qen e paska kapluar etja siē mė pat kapluar edhe mua mė parė”. Pastaj njeriu zbret nė pus dhe mbush kėpucėn e vet me ujė, pastaj e kap me gojė derisa ngjitet lartė dhe i jep tė pijė qenit. All-llahu pėr kėtė e falėnderon dhe ia fal mėkatet”. (As'habėt i) Thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, edhe pėr kafshėt kemi shpėrblim?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Nė gjithēka qė ka mėlqi tė lagur ka shpėrblim”. (Muttefekun alejhi)
Nė transmetimin e Buhariut theksohet: “E falėnderon All-llahu, ia falė mėkatet dhe e fut nė Xhennet”. Kurse nė njė transmetim tė Buhariut dhe Muslimit (ku kjo ngjarje thek­sohet mė gjerėsisht), thekso­het: “Njė ditė njė qen u soll rreth pusit, pasi qė etja e kishte kapluar pėr vdekje. Atė e sheh njė lavire dhe horre prej Beni Israilėve e cila e zbathi kėpucėn e saj dhe me tė i dha ujė qenit derisa e ngopi; pėr kėtė vepėr iu falėn mėkatet”.
93. Ebu Hurejre r.a. po ashtu thotė se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet e kam parė njė njeri duke u dėfryer nė Xhennet pėr shkak se kishte prerė njė dru i cili i pengonte nė rrugė duke kaluar muslimanėt”. (Muslimi)
Kurse nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Njė njeri has nė njė degė tė lisit nė mes tė rrugės, e thotė: “Pasha All-llahun, unė kėtė do t'ua largoj muslimanėve qė mos t'i mun­dojė”. Andaj u fut nė Xhen­net”. Kurse nė njė transmetim tė Buhariut dhe Muslimit: “Duke ecur rrugės njė njeri e gjen njė degė tė ferrės dhe e largon. All-llahu e falėnderoi atė dhe ia fali mėkatet”.
94. Ebu Hurejre r.a. trans­me­ton se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush merr abdest bukur e mirė, pastaj shkon nė namaz tė xhumasė, atje hesht dhe dėgjon (hutben), i falen mėkatet e bėra nė mes tė dy xhumave dhe tri ditė mė tepėr. Kush argėtohet nė xhami me rėrė (dhe gjėra tė tjera), e ka zhvlerėsuar dobinė e xhumasė”. (Muslimi)
95. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur njė rob musliman, apo njė besimtar merr abdest, kur e lanė fytyrėn, prej tij bien tė gjitha mėkatet e syve tė tij me tė cilėt ka shikuar, bashkė me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit. Kur t'i lajė duart, i bien tė gjitha mėkatet e duarve me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit, derisa tė dalė i pastėr nga mėkatet. Kur t'i lajė kėmbėt e tij, i bien tė gjitha mėkatet e kėmbėve bashkė me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit, ashtu qė ai mbetet plotėsisht i pastėr prej mėkateve”. (Muslimi)
96. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Pesė namazet - prej njėrit deri te tjetri, namazi i xhumasė - prej njėrit deri te tjetri dhe prej njė ramazani gjer nė ramazanin tjetėr, janė pastrues tė mėkateve nė mes tyre - nėse ruheni prej mėkateve tė mėdha”. (Muslimi)
97. Nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė rob (musliman) kur tė sėmuret, ose kur tė jetė nė rrugė, i shėnohen (shpėrblimet) njėsoj sikur ka qenė i shėndoshė dhe nė shtėpi”. (Buhariu)
98. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “?do vepėr e mirė ėshtė sadaka”. (Kėtė hadith e trans­me­ton Buhariu, kurse Muslimi e trans­me­ton prej Hudhejfes r.a.)
99. Xhabiri r.a. thotė se i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė musliman nuk do tė mbjell njė fidan e tė mos ketė pėr ēdo fryt qė hahet prej tij sadaka, e edhe pėr atė qė i vidhet ai ka sadaka, edhe pėr atė qė i humbet ka sadaka”. (Muslimi)
Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “Secili musliman qė mbjell njė fidan (pemė) e prej saj hanė njerėzit, kafshėt dhe shpezėt, do t'i jetė kjo sadaka deri nė Ditėn e Gjykimit”. Kurse nė njė transmetim tjetėr po ashtu tė Muslimit thuhet: “Pėr ēdo pemė apo bimė qė mbjell muslimani e prej tyre ushqehen njerėzit dhe kafshėt, ai ka sadaka”. Transmetimi i kėtillė ėshtė prej Enesit r.a.
100. Trans­me­tohet nga Adijj ibn Hatim se ka thėnė: “E kam dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. duke thėnė: “Frikėsohuni (ruajuni) nga zjarri, qoftė edhe me gjysmė hurme”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr po nga ky transmetues, Buhariu dhe Muslimi theksojnė hadi­thin nė tėrėsi si vijon: “I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit prej juve Kri­juesi i vet do t'i drejtohet drejtpėrdrejt (me tė folur-pyetje) pa pėrkthyes. Do tė shikojė nga ana e tij e djathtė, e nuk do tė sheh tjetėr gjė veēse veprat e tij (tė mira). Pastaj do tė shikojė nga ana e tij e majtė, e nuk do tė sheh tjetėr gjė veēse veprat e tij (tė kėqija). Do tė shikojė pėrpara vetes e nuk do tė sheh tjetėr veēse zjarrin (e Xhehennemit) para fytyrės sė tij. Andaj, mbrohuni nga zjarri (i Xhe­hennemit), qoftė edhe me gjysmė hurme, e kush nuk e gjen kėtė, atėherė me fjalė tė mirė”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
101. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i kėnaqur me robin i cili kur han diēka e falėnderon All-llahun, e po ashtu edhe kur tė pijė diēka e falėnderon All-llahun”. (Muslimi)
102. Trans­me­tohet nga Ebu Musa r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s ka thėnė: “Secili musliman e ka ob­ligim njė sadaka”. Iu tha: “E ēka mendon nėse nuk e gjen?” Tha: “Do tė punojė me duart e tij, do t'i sjell dobi vetes dhe do tė japė sadaka”. Pastaj iu tha: “E ēka nėse kėtė nuk mundet?” Tha: “Do t'i ndihmojė tė nevojshmit qė ėshtė i dėmtuar”. Pastaj iu tha: “E ēka mendon nėse edhe kėtė nuk mun­det?” Atėherė (Pej­gam­be­ri) tha: “Do tė urdhėrojė pėr vepra tė mira apo tė hajrit”. Thanė: “E nėse edhe kėtė nuk e bėn dot?” Tha: “Do tė pėrmbahet nga e keqja, sepse edhe ajo ėshtė sadaka”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Lartmadhėrishėm thotė.
“Tā Hā. Nuk ta shpallėm Kur'anin pėr tė munduar”. (Tā Hā, 1-2)
dhe thotė:
“...All-llahu ju dėshiron lehtėsim e nuk ju dėshiron vėshtirėsi.” (el-Bekare, 185)
103. Nga Aisheja r.a. trans­me­to­het se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. hyri nė dhomėn e saj ku gjendej njė grua dhe i tha: “Kush ėshtė kjo?” Tha: “Kjo ėshtė filan gruaja, qė pėrmendet pėr namazin (e tepėrt) tė saj”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Mos e obligoni veten sa nuk keni mundėsi, se pasha All-llahun, Ai nuk mėrzitet pėrderisa ju tė mėrziteni”. Ai (Pejgamberi) mė sė shumti e donte fenė (adhurimin) e atij personi i cili ishte i vazhdueshėm nė tė.
“All-llahu nuk do t'i ndėr­prejė thevabet e Tij dhe shpėrblimin pėr veprat tuaja dhe nuk do tė mėrzitet pėr kėtė siē ndodh kjo me krijesat, pėrderisa ju tė mos mėrziteni e ta ndėrpritni ibadetin. Andaj ėshtė e domosdoshme qė prej ibadeteve vullnetare tė merrni vetėm ato qė mund t'i kryeni vazhdimisht e pa ndėrprerje, nė mėnyrė qė edhe shpėrblimi i All-llahut mbi ju tė rrjedh pandėr­pre­rė”.
104. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. i cili thotė: “Tre njerėz prej tė afėrmve erdhėn nė shtėpitė e grave tė Pej­gam­be­rit s.a.v.s. dhe pyetėn pėr ibadetin e Pej­gam­be­rit s.a.v.s. - e pasi morėn pėrgjigje, atyre iu duk se kjo ėshtė pak dhe thanė: “Ku jemi ne e ku ėshtė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. All-llahu atij ia ka falur tė gjitha mėkatet e mėparshme dhe ato tė ardhshmet”. Njėri prej tyre tha: “Sa mė pėrket mua, unė gjith­njė tėrė natėn do tė falem”. I dyti tha: “Unė vazhdimisht do tė agjė­roj”. I treti tha: “Unė do tė izolo­hem prej grave dhe kurrė nuk do tė martohem”. Kur vjen i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u thotė: “A jeni ju qė keni thėnė kėtė dhe kėtė? Sa mė pėrket mua, pasha All-llahun, unė jam mė i drojtur dhe mė i devotshėm ndaj All-llahut se sa ju, por unė agjėroj dhe ha, falem dhe flej, dhe bėj jetė bashkėshortore! Kush largohet nga Sunneti im, ai nuk mė pėrket mua”. (Muttefekun alejhi)
105. Nga Ibni Mes'udi r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Janė shkatėrruar dhe kanė humbur ata qė mbingarkohen (gjuhėsisht dhe nė veprim)”. Kėtė e tha tri herė. (Muslimi)
106. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet feja ėshtė lehtėsi, kushdo qė e vėshtirėson fenė (me shtesa) ajo e ngadhėnjen atė (duke e kthyer nė gjendje normale) andaj drejtohuni, afro­huni (njėri me tjetrin), dhe pėrgėzoni, shfrytėzoni dhe ndihmohuni me ecje tė mėngjesit, tė mbrėmjes dhe tė pasdarkės (shfrytėzoni le­htėsimet fetare nė ibadete)”. (Buhariu)
Sipas njė transmetimi tė Buhariut ky hadith pėrfundon kėshtu: “Silluni tė moderueshėm, afrohuni njėri me tjetrin, ecni (pėr namaz) gjatė ditės dhe natės dhe ndani njė pjesė tė ditės dhe natės pėr nafile. Mbahuni mesatar, mbahuni mesatar do t'ia arrini qėllimit”. Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit ėshtė: “Vetveten ndihmojeni nė kry­erjen e ibadeteve tė All-llahut ashtu qė ato t'i kryeni nė ēastet e komoditetit dhe dis­ponimit, nė mėnyrė qė t'u janė tė kėndshme e jo tė rėnda e tė mėrzitshme, qė t'ia arrini qė­llimit. Nė fe bėhuni racionalė - t'i arrini qėllimet me sa mė pak mundime e lodhje, mu ashtu sikur edhe nė punėt e kėsaj bote”.
107. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. i cili ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka hyrė nė xhami, kurse aty ishte njė litar i zgjatur nė mes dy shty­llave tė xhamisė. (Pej­gam­be­ri) Tha: “?'ėshtė ky litar kėtu?” (Tė pranishmit) Thanė: “Ky litar ėshtė i Zejnebes r.a. (njėra nga bash­kėshortet e Alejhisselamit), kur tė pėrgjumet gjatė namazit ajo mba­het pėr tė”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Zgjidheni, secili prej jush le tė falet me disponim, e kur tė pėrgjumet, le tė bie e tė flejė”. (Muttefekun alejhi)
108. Nga Aisheja r.a. trans­me­to­het se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur dikush prej jush kotet gjatė namazit (nafile), le tė flejė gjersa t'i kalojė gjumi. Sepse nėse dikush duke u falur kotet, ai nuk e di nga kthehet dhe ēka bėn, andaj mundet qė nė vend tė kėrkimit tė faljes (istigfar) e qorton vetveten”. (Muttefekun alejhi)
109. Trans­me­tohet nga Ebu Xhuhajfe Vehb ibn Abdull-llah r.a. i cili ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e vėllazėroi Selmanin me Ebu Derdā-nė r.a. Njė ditė Selmani i shkoi pėr vizitė Ebu Derdasė dhe kur e sheh Ummu Derdanė tė ve­shur thjesht i thotė: “?'ėshtė puna jote?” (Ajo) Tha: “Vėllai yt, Ebu Derda nuk ka dėshirė pėr gjėrat e kėsaj bote”. Pastaj vjen Ebu Derda, i pėrgatit ushqim vėllait tė vet dhe i thotė: “Ti ha, kurse unė jam duke agjėruar”. (Selmani) Tha: “Unė nuk do tė ha derisa edhe ti tė mos hash me mua”. Kur erdhi nata, Ebu Derda u ngrit pėr tė falė namaz (nafile) kurse Selmani i tha: “Bjer dhe fli”. Ebu Derda ra tė flejė, pastaj sė shpejti u zgjua tė falet. Selmani prapė thotė: “Bjer dhe fli!” Kur nata ishte nė pėrfundim Selmani i tha Ebu Derdasė: “Tash zgjohu!” Pasi e falėn sabahun, Selmani i thotė vėllait tė vet: “Ti vėrtet ke detyra ndaj Krijuesit tėnd, ke detyra ndaj vetvetes dhe ke detyra edhe ndaj familjes tėnde. Jepja dhe plotėsoja secilit tė dre­jtėn e tij”. Pastaj shkon te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe ia rrėfen ngjarjen. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. thotė: “Selmani ka thėnė (dhe vepruar) tė drejtėn”. (Buhariu)
110. Trans­me­tohet nga Ebu Rib'ij Handhale ibn Rebi' el-Use­jdijji, njė nga shkruesit e tė Dėr­guarit s.a.v.s. se ka thėnė: “Mė ta­koi Ebu Bekri r.a. dhe mė tha: “Si je o Handhale?” I thashė: “Han­dhale ka bėrė hipokrizi!” (Ebu Bekri) Tha: “Subhanall-llah (Lavdi i qoftė All-llahut), ēfarė po flet?” Unė i thashė: “Ne shkojmė tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili na flet pėr Xhennetin dhe Xhehen­nemin aq qartė si t'i shihnim me sytė tanė, ndėrsa kur dalim nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ne jepemi pas dėfrimit me gratė, me fėmijėt dhe gjėra tė tjera dhe ha­rrojmė shumicėn nga ajo qė dėgju­am”. Ebu Bekri r.a. tha: “Pasha All-llahun, edhe ne veprojmė ashtu!” Pastaj unė dhe Ebu Bekri u nisėm derisa erdhėm tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur unė i thashė: “Ka bėrė hipokrizi Han­dhale o i Dėrguari i All-llahut!” I Dėrguari s.a.v.s. tha: “?'ėshtė ajo?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut ne ishim te ti dhe ti na e tėrhoqe vėrejtjen me Xhehennem dhe Xhennet aq qartė sikur t'i shihnim me sytė tanė, por kur kemi dalė prej teje, ne e kemi vazhduar dėfrimin me gratė, fėmijėt dhe gjėrat tjera tė kėsaj bote, saqė kemi harruar shumė nga ato qė i kemi dėgjuar prej teje”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Pasha Atė qė e posedon shpirtin tim, sikur tė ishit tė pėrhershėm - ashtu ēfarė ishit tek unė, dhe sikur kėtė vazhdimisht ta pėrkujtoni, juve do t'ju pėrqa­fonin dhe do t'ua kapnin duart engjėjt nė shtratin tuaj dhe nė rrugėt tuaja, mirėpo o Handhale, orė pas ore!” Kėtė e pėrsėriti tri herė”. (Muslimi)
111. Nga Ibni Abbasi r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Derisa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. na e mbante hut­benė, njė njeri qėndronte (nė kėmbė), andaj (Alejhisselami) pyeti pėr tė dhe (tė pranishmit) i thanė: “Ebu Israili ėshtė zotuar se do tė qėndrojė nė diell, e nuk do tė ulet, as nuk do tė strehohet nėn hije, as nuk do tė flasė, vetėm do tė agjėrojė”. Atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Urdhėrojeni tė flasė, tė strehohet nėn hije, tė ulet dhe ta plotėsojė agjėrimin e tij”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“A nuk ėshtė koha qė be­simtarėve t'u zbuten zemrat kur pėrmendet All-llahu dhe ēka ka zbritur nga e vėrteta (Kur'ani), e tė mos bėhen si­kur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra.” (el-Hadid, 16)
“Pastaj, vazhduam gjur­mėt e tyre me pej­gam­berėt tanė, pasuam me Isanė, tė birin e Merjemes, dhe atij i kemi dhėnė Inxhilin, kurse nė zemrat e pasardhėsve tė tij kemi derdhur butėsi dhe mėshirė, kurse murgėsinė e kanė shpifur vetė, nuk ua kemi caktuar Ne, vetėm pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut. Mirėpo, ata nuk ku­jdesen pėr kėtė si duhet.” (el-Hadid, 27)
“Dhe mos u bėni si ajo, e cila e kėputi pėlhurėn e vet pas njė qėndrese tė fortė.” (en-Nahl, 92)
“Dhe adhuro Zotin tėnd sa tė jeshė gjallė!” (el-Hixhr, 99)
Prej haditheve tė kėsaj teme ėshtė edhe ai qė trans­me­tohet nga Aisheja r.a. e cila pohon se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Feja mė e dashur tek All-llahu ėshtė ajo, pronari i sė cilės ėshtė vazh­di­misht i angazhuar nė tė”. (Shih hadithin nr. 103 tė kėtij libri nė kaptinėn paraprake).
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“?kado qė ju jep Pej­gam­be­ri merreni, e ēka t'ju ndalojė - pėrmbahuni (largohuni) prej asaj”. (el-Hashr, 7)
“Ai nuk flet me hamendje. Ajo nuk ėshtė tjetėr vetėm se shpallje qė shpallet”. (en-Nexhm, 3-4)
“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet.” (Ali Im­ran, 31)
“Ju keni shembull tė mrekullueshėm nė Pej­gam­be­rin e All-llahut, kush shpre­son nė mėshirėn e All-llahut dhe shpėrblimin nė botėn tjetėr.” (el-Ahzab, 21)
“Dhe jo, pasha Zotin tėnd, ata nuk janė besimtarė de­risa pėr gjykatės nė mosma­rrėveshjet e tyre nuk tė pra­nojnė ty, e pastaj pėr shkak tė gjykimit tėnd nė shpirtrat e tyre nuk ndiejnė aspak pe­shė, dhe derisa tė pėrulen plotėsisht”. (en-Nisa, 65)
“...Po nėse nuk pajtoheni nė ndonjė ēėshtje, drejtohuni All-llahut dhe Pej­gam­be­rit, nėse i besoni All-llahut dhe botės tjetėr.” (en-Nisa, 59)
Dijetarėt kanė thėnė se kjo do tė thotė: nė Kur'an dhe Sunnet. Dhe sėrish nė Kur'an thuhet:
“Kush e respekton Pe­j­gam­be­rin e ka respektuar edhe All-llahun.” (en-Nisa, 80)
“Kurse edhe ti, pa dyshim udhėzon nė rrugė tė drejtė, nė rrugė tė All-llahut.” (esh-Shūrā, 52-53)
“...Le tė ruhen ata, tė cilėt veprojnė nė kundėrshtim me urdhrin e Tij, mos t'i godasė ndonjė ngatėrresė apo mos t'i godasė ndonjė dėnim i dhembshėm”. (en-Nūr, 63)
dhe thotė:
“Dhe pėrkujtoni ajetet edhe urtėsitė e All-llahut, tė cilat lexohen nė shtėpitė tuaja.” (el-Ahzab, 34).
Ajete tė kėsaj kaptine ka shumė. Ndėrsa sa u pėrket haditheve, janė si vijon:
112. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kini kujdes atė qė po ua lė; ata qė kanė qenė para jush janė shkatėrruar pėr shkak tė pyetjeve tė shumta dhe kundėrshtimeve tė tyre me pej­gam­berėt e tyre. Kur t'ju ndaloj prej diēkaje, lar­gohuni prej saj, ndėrsa kur t'ju urdhėroj pėr diēka, atė pėrm­busheni sa tė keni mundėsi”. (Muttefekun alejhi)
113. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Krejt ummeti im do tė hyjė nė Xhennet, pėrveē atij qė nuk do”. I thanė: “E kush nuk do, o i Dėrguari i All-lla­hut?” Tha: “Kush mė respekton mua, ai do tė hyjė nė Xhennet, ndėrsa kush mė kundėrvihet (nuk mė respekton), ai nuk do”. (Buhariu)
114. Trans­me­tohet nga Ebu Musa r.a. se ka thėnė: “U dogj njė shtėpi nė Medine bashkė me njerėzit e saj natėn. Kur u infor­mua pėr rastin e tyre, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet ky zjarri ėshtė armik juaji, andaj kur tė flini, fikeni”. (Muttefekun ale­jhi)
115. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka urdhėruar qė gjatė ngrėnies tė lėpihen gishtat dhe tė fshihet ena me ushqim dhe ka thėnė: “Vėrtet ju nuk e dini se ku ėshtė bereqeti”. (Muslimi)
Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “Kur t'i bie nė tokė kafshata e ushqimit ndonjėrit prej jush, le ta marrė, le t'ia heq pjesėn e cila ėshtė zhytur, pastaj le ta hajė dhe le tė mos ia lėjė dja­llit: askush prej jush mos t'i fshijė duart me shami para se t'i lėpijė gishtat e vet sepse nuk e di nė cilin prej ush­qimeve tė tij ėshtė bereqeti”. Nė transmetimin e tretė tė tij thuhet: “Vėrtet djalli prezen­ton nė secilėn prej punėve tuaja, madje prezenton edhe nė ushqimin tuaj. Kur t'ju bie ndonjė kafshatė, le t'ia fshijė pluhurin, pastaj le ta hajė e mos t'ia lėjė djallit”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
116. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. i cili ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u ngrit nė mesin tonė dhe duke na kėshilluar tha: “O njerėz, ju vėrtet do tė tuboheni tek All-llahu i Madhėrishėm tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pa bėrė sunet: “Ashtu siē ju kemi krijuar herėn e parė do tė pėrsėrisim atė (krijim). Ky ėshtė premtimi ynė, Ne me tė vėrtetė mund ta bėjmė kėtė” (el-Enbija, 104). Kujdes, krijesa e parė e cila do tė vishet nė Ditėn e Gjykimit ėshtė Ibrahimi s.a.v.s. Disa njerėz tė ummetit tim do tė sillen nė Ditėn e Gjykimit dhe do t'i grabisin tė majtit (engjėjt e Xhehennemit), e unė do tė them: “O Krijuesi im, kėta janė shokėt e mi. Pastaj do tė mė thuhet: “Ti vėrtet nuk e di ēfarė kanė bėrė ata pas Teje”, kurse unė do tė them siē ka thėnė Robi i mirė (Isai a.s.): “Kam qenė dėshmitar derisa isha nė mesin e tyre, e pasi qė ma more shpirtin, mbete Ti mbikėqyrės i tyre? Dhe Ti je dėshmitar i ēdo sendi. Nėse i dėnon, dėnon robėrit Tu, e nėse ua fal, me tė vėrtetė Ti je i fortė e i urtė” (el-Maide, 117-118), e pastaj do tė mė thuhet: “Qysh se je ndarė ti prej tyre ata kanė vazhduar si murteda (tradhtarė tė Islamit)”. (Muttefekun alejhi)
- Dhe ēka thotė ai qė bėn thirr­je pėr kėtė dhe urdhėron nė vepra tė mira ose ndalon kundėr tė kėqijave -
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Dhe jo, pasha Zotin tėnd, ata nuk janė besimtarė de­risa pėr gjykatės nė mosma­rrėveshjet e tyre nuk tė pra­nojnė ty, e pastaj pėr shkak tė gjykimit tėnd nė shpirtrat e tyre nuk ndiejnė aspak pe­shė, dhe derisa tė pėrulen plotėsisht”. (en-Nisa, 65)
“Kur tė thirren besimtarėt tek All-llahu dhe Pej­gam­be­ri i Tij, qė ai t'i gjykojė, fjala e tyre qė do tė thonė ėshtė: “Dėgjojmė dhe pėrulemi!” Ata janė tė shpėtuar”. (en-Nūr, 51)
I kėsaj teme ėshtė edhe hadithi i pėrmendur nė fillim tė kaptinės sė kaluar (nėn nr. 160) i transmetuar nga Ebu Hurejre r.a. por edhe hadithet tjera.
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“...?ka ka tjetėr pas tė vėrtetės, pėrveē humbjes?” (Junus, 32)
“...Nė Libėr nuk kemi lėnė gjė mangut.” (el-En'ām, 3
“...Po nėse nuk pajtoheni nė ndonjė ēėshtje, drejtohuni All-llahut dhe Pej­gam­be­rit.” (Do tė thotė Kur'anit dhe Sunnetit.) (en-Nisa, 59)
“E kjo, kjo ėshtė rruga ime e drejtė. Prandaj mbajeni kėtė dhe mos pasoni rrugė tė tjera, e tė ndaheni nga rruga e tij.” (el-En'ām, 153)
“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni mua, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet.” (Ali Imrān, 31)
Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.
Sa u pėrket haditheve mbi kėtė temė, ato janė tė shumta dhe tė njohura, por ne do tė kufizohemi vetėm nė disa prej tyre:
117. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. e cila thotė se ka thėnė i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s.: “Kush shpik nė fenė tonė atė qė nuk ėshtė nga ajo, ajo ėshtė e refuzuar”. (Muttefekun alejhi)
Sipas transmetimit tė Mus­limit: “Kush vepron diē qė nuk ėshtė nė pajtim me fenė tonė, ajo (vepėr) ėshtė e refu­zuar”.
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Edhe ata qė thonė: “O Zoti ynė, na dhuro gėzim nė gratė dhe fėmijėt tanė, dhe bėna tė marrin shembull (nga ne) ata qė ruhen”. (el-Furkan, 74)
“Edhe ata i bėmė udhėrrė­fyes qė tė udhėzojnė sipas urdhrave tona.” (el-Enbija, 73)
118. Trans­me­tohet nga Ebu Amr Xherir ibn Abdull-llah r.a. i cili ka thėnė: “Nė pikė tė ditės ishim tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur i erdhėn njė grup njerėzish tė zhveshur, tė mbuluar me guna tė leshta ose me aba, me shpata tė varura pėr trup. Ishin kryesisht nga fisi Mudar. Fytyra e tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. u zbeh kur e pa mospasjen e tyre. Ai pastaj hyri dhe prap doli e pastaj e urdhėroi Bilalin i cili e thirri ezanin edhe ikametin, e pasi u falėn, e mbajti njė hutbe ku tha: “O njerėz, frikėsojuni Zotit tuaj qė ju krijoi prej njė njeriu, nga i cili krijoi edhe shokun e tij pėr jetė, dhe, prej atyre dyve bėri shumė meshkuj dhe femra. Frikėsojuni All-llahut tė cilit i luteni dhe mbani lidhjet familjare! Se All-llahu, vėrtet, gjithmonė mbi ju vigjilon”. (en-Nisa, 1), dhe ajetin e fundit tė sures el-Hashr: “O besimtarė, frikėsojuni All-llahut dhe tė shikojė secili se ē'ka bėrė pėr nesėr.” (el-Hashr, 1, tė ndajė sadaka secili njeri; prej tė hollave tė tij (ar e argjend), prej petkave tė tij, njė tas grurė, njė tas hurmash”, saqė tha: “Po qoftė edhe me gjysmė hurme”. Pastaj erdhi njė njeri prej Ensarėve qė solli njė bo­hēė tė lidhur tė cilėn nuk mund ta mbante, bile nuk e mbante dot, e pastaj pasuan njė nga njė derisa i pashė dy grumbuj me ushqim dhe rroba, kurse fytyra e tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. shkėlqente si e praruar me ar. Pastaj i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Kush sjell njė shprehi a tra­ditė tė mirė nė Islam do ta fitojė shpėrblimin e saj, por edhe shpėrblimin e tė gjithė atyre qė pas tij e punojnė atė, por pa ju zvogėluar aspak shpėr­blimi i tyre. Ndėrsa kush sjell nė Islam njė shprehi a traditė tė keqe, do tė jetė barrė mbi tė, por edhe barra e tė gjithė atyre qė ashtu veprojnė pas tij, pa iu zvogėluar aspak pėrgjegjėsia dhe dėnimi i atyre tė tjerėve”. (Muslimi)
(Komenti i fjalėve tė pėrkthy­era nga teksti ėshtė lėshuar si i panevojshėm - v.p.).
119. Trans­me­tohet nga Ibni Mes-udi r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė person nuk mbytet padrejtėsisht, e qė birit tė Ademit (Kabilit) tė mos i bie hise nga gjaku i tij, sepse ai i pari e ka filluar vrasjen”. (Muttefekun ale­jhi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Dhe thirr nė Zotin tėnd (nė besimin nė Zot)” (el-Ka­sas, 87)
“Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillime tė mira.” (en-Nahl, 125)
“...Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe de­votshmėri.” (el-Maide, 2)
“Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė do tė thėrrasin nė tė mirė.” (Ali Imran, 104)
120. Nga Ebu Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Ensarij el-Bedrij r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Kush i tregon apo e udhėzon dikėnd nė tė mirė, do tė ketė shpėrblimin aq sa edhe ai qė e kryen atė”. (Muslimi)
121. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thėrret nė rrugė tė drejtė, ka shpėrblim pėr tė aq sa ka edhe ai qė e ndjek, pa u zvogėluar aspak shpėrblimi i atyre qė e kryejnė, por edhe ku­shdo qė thėrret nė lajthitje (nė rrugė tė shtrembėr) do tė ketė mėkat po aq sa kanė edhe ata qė e ndjekin, pa u zvogėluar aspak mėkati i tyre”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe de­votshmėri.” (el-Maide, 2)
Dhe thotė:
“Pasha kohėn! Njeriu me siguri ėshtė nė humbje. Pėr­veē atyre qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira dhe tė cilėt porosisin pėr drejtėsi dhe i rekomandojnė njėri-tjetrit durim”. (el-Asr, 1-3)
Imam Shafiu ka thėnė: “Vėrtet shumica e njerėzve janė tė paku­jdesshėm (nė gaflet) nga kuptimi i kėsaj sureje”.
122. Trans­me­tohet nga Ebu Ab­durrahman Zejd ibn Halid el-Xhuhnij r.a. i cili ka thėnė: “I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrgatit (me pajisje lufta­rake) njė luftėtar nė rrugė tė All-llahut, edhe ai ka luftuar (e ka shpėrblimin si tė atij qė ka luftuar). Kush mbetet dhe kujdeset pėr familjen e njė luftėtari duke i bėrė mirė, edhe ai ka luftuar”. (Muttefekun alejhi)
123. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka takuar njė grup tė kalorėsve nė Revha (vend afėr Medines) dhe u ka thėnė: “Cili popull jeni ju?” Thanė: “Ne jemi muslimanė”. Ata e pyetėn: “Kush je ti?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Unė jam i Dėrguari i All-llahut”. Pastaj njė grua e ngriti fėmijėn e saj kah Pej­gam­be­ri dhe i tha: “A edhe pėr kėtė ka haxhxh?” Pej­gam­be­ri tha: “Po, kurse ti ke shpėrblim”. (Muslimi)
124. Nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Arkėtari i be­sueshėm musliman ėshtė njėri nga dhėnėsit e zeqatit (vlera e tij ėshtė si e atij qė e jep v.k.) po qe se e zbaton urdhrin dhe jep apo paguan nė mėnyrė tė plotė me gjithė dėshirė duke ia dorėzuar atij pėr tė cilin ėshtė urdhruar”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr: ”I cili jep atė qė i urdhėrohet, mu ashtu siē i urdhėrohet, po ashtu ėshtė bamirės (mutesad­dik)”.
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr.” (el-Huxhurat, 10)
Pastaj duke rrėfyer pėr Nuhin a.s. thotė:
“...Ju kėshilloj.” (el-A'raf, 62)
Dhe pėr Hudin a.s.
“...Dhe unė pėr ju jam kėshilltar besnik”. (el-A'raf, 6
Ndėrsa prej haditheve tė kėsaj teme janė:
125. Trans­me­tohet nga Ebu Ru­kajje Temim ibn Evs ed-Darij r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Feja ėshtė sinqeriteti”. Thamė: “Ndaj kujt? Tha: “Ndaj All-llahut, Librit tė Tij, Pejgamberit tė Tij, udhėheqėsve tė muslimanėve dhe njerėzve tjerė prej tyre”. (Muslimi)
126. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Askush nga ju nuk beson (plotėsisht) pėrderisa nuk dėshiron pėr vėllain e vet atė qė e dėshiron pėr vetveten”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė tė thėrrasin nė tė mira dhe kėrkojnė tė bėhen punė tė mira dhe tė pengojnė nga veprat e kėqija. Ata do tė jenė tė shpėtuar”. (Ali Imran 104)
“Ju jeni populli mė i mirė se tė gjithė tė tjerėt qė janė paraqitur ndonjėherė, ngase ju kėrkoni tė bėhen vepra tė mira dhe pengoni nga tė pamirat.” (Ali 'Imran, 110);
“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe largohu nga injorantėt”. (el-A'raf, 199)
“Kurse besimtarėt dhe be­simtaret janė miq tė njėri-tjetrit: porosisin pėr vepra tė mira dhe pengojnė nga veprat e kėqija.” (et-Tewbe, 71)
“Janė mallkuar mosbe­simtarėt nga Izraelitėt, nė gjuhėn e Davudit dhe tė Is­asė, tė birit tė Merjemes, pėr shkak se ishin tė padėgjue­shėm, dhe gjithmonė e tepronin”. (el-Maide, 78)
“Dhe thuaj: “E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, prandaj kush tė dojė - le tė besojė, kush tė dojė - le tė mos be­sojė.” (el-Kehf, 29)
“Ti prediko atė qė tė ur­dhėrohet.” (el-Hixhr, 94)
Dhe thotė:
“...Ne i shpėtuam ata tė cilėt pengonin nga veprat e kėqija, kurse me dėnim tė rėndė i pėrfshimė mėkatarėt, pėr shkak se gjithmonė kanė qenė tė mbrapshtė”. (el-A'raf, 165)
Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura, kurse hadithet janė si vijon:
127. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush nga ju sheh njė tė keqe le ta ndryshojė me dorėn e tij, e nėse nuk mundet ta bėjė, atėherė me gjuhėn e tij, e nėse nuk mundet ta bėjė kėtė - atėherė me zemrėn e tij, porse ky ėshtė imani mė i dobėt”. (Muslimi)
128. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė pe­j­gam­ber tė cilin e ka dėrguar All-llahu te njė popull para meje - nuk ka qenė, e tė mos ketė pasur ha­varijunė prej ummetit tė vet dhe shokė qė iu kanė pėrmbajtur sun­netit tė tij dhe kanė ndjekur poro­sitė e tij. Pastaj kanė pasuar pas tyre gjenerata (pasardhės) tė cilėt kanė folur atė qė nuk e kanė vepruar dhe kanė vepruar atė qė nuk u qe urdhėruar. Andaj secili qė lufton kundėr tyre me dorėn e vet ėshtė besimtar, kush lufton kundėr tyre me gjuhėn e vet ėshtė besimtar, edhe ai qė lufton kundėr tyre me zemrėn e vet ėshtė besim­tar. Kush prej kėtyre tė triave nuk bėn asgjė, tek ai nuk ka iman as sa kokrra e hardallit”. (Muslimi)
129. Nga Ebu-l-Velid Ibadete ibn es-Samit r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Iu zotuam tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. pėr dėgjim dhe respektim nė vėshtirėsi dhe nė le­htėsi nė vende tė gėzimit dhe tė mėrzisė dhe pėr pėrparėsi tė tij mbi ne nė gjithēka, dhe se nuk do tė grindemi as s'do t'ua kontestojmė udhėheqjen atyre qė janė tė denjė, pėrveē nėse vėrehet kufėr (mosbe­sim) i hapėt pėr tė cilin kemi ar­gumentin e All-llahut tė Madhėruar. (Dhe i jemi betuar Pej­gam­be­rit) Qė tė flasim vetėm tė vėrtetėn kudo qė tė jemi dhe se nuk do t'i frikėsohemi qortimit tė askujt nė lidhje me All-llahun”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

9 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:26

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
130. Trans­me­tohet nga nėna e besimtarėve, Ummi Seleme Hind bint Ebi Umejje Hudhe­jfe r. anha, se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Me tė vėrtetė do t'ju udhėheqin disa sundues tė cilėve do t'ua kuptoni (gabimet) dhe do t'ua mohoni. Kush e urren (tė ke­qen) me zemėr ėshtė pastruar prej mėkatit, kush e gjykon (refuzon) me gjuhė, ėshtė sigu­ruar nga mėkati, ndėrsa kush pajtohet dhe i ndjek…” - as'habėt thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a nuk duhet tė luftojmė kundėr tyre?” Tha: “Jo, pėrderisa falin namaz me ju”. (Muslimi) (Kuptimi: Kush urren me zemrėn e tij, por nuk mund tė refuzojė me dorė e as me gjuhė, ėshtė pastruar nga mėkati dhe e ka kryer de­tyrėn e tij. Kush e refuzon brenda mundėsive tė veta, ėshtė siguruar nga ky mėkat, ndėrsa kush pėlqen me veprimin e saj (tė keqes) dhe i ndjek - ai ėshtė mėkatar)
131. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajuni nga tė ulurit nėpėr rrugė!” Thanė: “O i Dėr­guari i All-llahut, ne nuk kemi rrugėdalje nga qėndrimi ynė nė rrugė pėr tė biseduar mes veti”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s tha: “Nėse nuk mund t'ia dilni pa qėndruar (ulur) nė rrugė, atėherė jepjani rrugės tė drejtėn e saj!” Thanė: “E ēfarė ėshtė e drejta e rrugės, o i Dėrguari i All-llahut? Tha: “Ulja e shikimit, mospengimi nė tė, kthimi i selamit, tė urdhėru­arit pėr tė mirė dhe ndalimi nga e keqja”. (Muttefekun alejhi)
132. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pa njė unazė prej ari nė dorėn e njė njeriu, ia hoqi atij atė (nga dora), ia gjuajti dhe pastaj tha: “Dikush nga ju po ia mėsyen gacės sė zjarrit dhe po e mban nė dorėn e tij!” Pasi shkoi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i thanė atij njeriu: “Merre unazėn tėnde dhe shfrytėzoje!” Tha: “Jo, pasha All-llahun, unė kurrė nuk e marr pasi qė e hodhi i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s” (Muslimi)
133. Trans­me­tohet nga Ebu Seid el-Hasan el-Basrij se Aidh ibn Amėr r.a. hyri tek Ubejdullah ibn Zijad dhe i tha: “O biri im i vogėl, vėrtet unė e kam dėgjuar tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Bariu mė i keq ėshtė ro­jtari i Hutames (Xhehennemit), ruaju tė mos bėhesh prej tyre”. (Ubejdull-llahu) Tha: “Ulu, se vėrtet ti je prej firės tė shokėve tė Muhammedit s.a.v.s”. (Transmetuesi apo Ubejdull-llahu) tha: “Vallė, a kanė qenė ata firė? -Vėrtet fira janė ata pas tyre e jo vetė ata”. (Muslimi)
134. Nga Ebu Abdull-llah Tarik ibn Shihad el-Bexhelij el-Ahmesij r.a. trans­me­tohet se njė njeri e pyeti Pej­gam­be­rin s.a.v.s. kurse kėmbėn e pat vendosur nė zenxhi: “Cili xhihad ėshtė mė i mirė?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Fjala e vėrtetė tek sunduesi keqbėrės”. (en-Ne­saiju me isnad sahih)
135. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'-udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mangėsia e parė qė i ka goditur Beni Israilėt ka qenė se njė njeri kur e takonte njė tjetėr i thoshte: “O ti, frikėsoju All-llahut dhe lėre kėtė qė po vepron, sepse kjo nuk tė ėshtė e lejuar. Pastaj tė njėjtin njeri e ta­kon nesėr, e ai nė tė njėjtėn gjendje, dhe kjo megjithatė nuk e pengon qė me tė tė hajė, tė pijė dhe tė ulet bashkė. Pasi qė vepruan kėshtu (Beni Israilėt), All-llahu ua rrahu zemrat e njėrit pėr tjetrin”. Pastaj tha (lexoi ajetet 78-81 tė sures el-Maide): “Janė mallkuar mosbesimtarėt nga Izraelitėt, nė gjuhėn e Davudit dhe tė Isasė, tė birit tė Merjemes, pėr shkak se ishin tė padėgjue­shėm dhe gjithmonė e tepronin. Nuk e pengonin njėri-tjetrin nga tė kėqijat qė i bėnin. Vėrtet vepronin shumė keq! I sheh shumė sish si miqėsohen me ata qė nuk besojnė. ?shtė me tė vėrtetė shumė keq ēka i pėrgatisin ata vetvetes: pėr t'u hidhėruar All-llahu nė ata, ndaj ata janė nė vuajtje tė pėrhershme. E sikur t'i besonin All-llahut dhe Pej­gam­be­rit edhe asaj ēka i shpallet atij, ata nuk do tė bėnin miqėsi me ata, mirėpo shumica sish janė ngatė­rrestarė”. Pastaj (Pej­gam­be­ri pas leximit tė ajeteve) tha: “Kujdes, pasha All-llahun ju me siguri ose do tė urdhėroni nė vepra tė mira dhe do tė ndaloni nga tė kėqijat, ose do ta rrėmbeni dorėn e zu­llumqarit dhe me forcė ta detyroni nė tė vėrtetėn - dhe ta kufizoni vetėm nė tė vėrtetėn, ose All-llahu do t'ju bie (rrah) me zemrat e njėrit pėr tjetrin, e pastaj me siguri do t'ju mallkojė, siē i ka mallkuar ata”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe ky i fundit thotė se ėshtė hadith hasen)
Kėto ishin fjalėt e Ebu Da­vudit. Kurse sipas Tirmidhiut hadithi do tė theksonte kėshtu: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasi qė Beni Is­railėt ranė nė padėgjueshmėri, dijetarėt e tyre i ndalonin prej mėkateve, por ata nuk ndalo­heshin, ndėrsa dijetarėt e Beni Israilėve edhe pėrkundėr kėsaj janė ulė me ta nė ndejet e tyre, kanė ngrėnė dhe kanė pirė me ta, pastaj All-llahu ua rrahu zemrat e njėrit pėr tjetrin dhe i mallkoi pėrmes gjuhės sė Da­vudit dhe tė Isasė, tė birit tė Merjemes, pėr arsye se janė bėrė mėkatarė dhe kanė bėrė armiqėsi”. Pastaj u ul i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. pasi qė ishte i mbėshtetur dhe tha: “Jo, pasha atė nė dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, derisa ju ata tė mos i detyroni me forcė pėr tė vėrtetėn dhe derisa tė mos i kufizoni vetėm nė tė vėrtetėn”.
136. Trans­me­tohet nga Ebu Bekėr es-Siddiku r.a. se ka thėnė: “O njerėz, ju e lexoni kėtė ajet: “O besimtarė, kujdesuni pėr vete; nėse jeni nė rrugė tė drejtė, ai qė ėshtė i humbur nuk do t'ju bėjė dot asgjė!” (el-Maidetu, 105), dhe unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet kur njerėzit e vėrejnė zu­llumqarin e nuk e kapin pėr dore (pėr ta ndalė e penguar) ekziston rreziku qė t'i dėnojė All-llahu pėrgjithėsisht pėr atė shkak”. (Ebu Davudi, Tir­midhiu dhe Nesaiu)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“A ju po urdhėroni tė tjerėt tė bėjnė vepra tė mira e veten e harroni? Ju edhe Li­brin e lexoni. A s'po men­doni pak?” (el-Bekare, 44)
“O besimtarė, pėrse flisni atė ēka nuk e punoni? Sa e urrejtur ėshtė tek All-llahu tė flisni atė qė s'e bėni!” (es-Saff, 2-3)
E gjatė lajmėrimit pėr Shujabin s.a.v.s. thotė:
“...Unė nuk dėshiroj tė dallohem nga ju nė atė qė ua ndaloj.” (Hud, 8
137. Nga Ebu Zejd Usame ibn Zejd ibn Harithe r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nė Ditėn e Gjykimit do tė sillet njė njeri dhe do tė hedhet nė zjarr (Xhehennem), e organet e barkut do t'i dalin jasht dhe do tė sillet rreth tyre sikur qė sillet go­mari nė rrotulluesen e mullirit. Banorėt e Xhehennemit do tė mblidhen rreth tij e do t'i thonė: “O ti filan, ēfarė tė ka ndodhur? A nuk ke urdhėruar pėr vepra tė mira dhe ke ndaluar nga tė kėqi­jat?” Ai do t'ju thotė: “Po, gjith­sesi, kam urdhėruar pėr vepra tė mira, por vetė nuk i kam kryer, dhe kam ndaluar nga tė kėqijat, por vetė i kam punuar”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėrishėm thotė.
“All-llahu urdhėron qė gjėrat e besuara t'ua jepni atyre qė u takojnė, pronarėve tė vet.” (en-Nisa, 5
“Ne ua kemi dhėnė ama­ne­tin qiejve, tokės dhe ma­le­ve, por ato refuzuan ta pra­noj­nė se u frikėsuan, kur­se njeriu e mori mbi vete. Ai me tė vėrtetė ėshtė i pa­drejtė dhe injorant!” (el-Ahzab, 72)
138. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Shenjat e munafikut (hipokritit) janė tri: kur flet, gėnjen; kur premton, ndryshon dhe kur i besohet diēka, tradhton”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim thuhet edhe: “Po edhe nėse agjėron, fal namaz dhe pohon se ėshtė musliman”.
139. Nga Ebu Hubejb Abdull-llah ibn ez-Zubjer r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Kur ka dalė Zubejri nė ditėn e betejės rreth devesė (Jevmu-l-xhemel: beteja e njohur e cila u zhvillua nė mes tė Ali b. Ebi Talibit dhe Aishes r. anhuma), mė ftoi mua dhe shkova pranė tij e ai mė tha: “Biri im, sot vriten vetėm zullumqarėt dhe tė dėmtuarit, dhe unė e shoh veten se do tė vritem si i dėmtuar. Brenga ime mė e madhe janė borxhet e mia. A e di se bor­xhet tona kur t'i paguajmė, prej pasurisė tonė nuk na mbetet as­gjė?” Pastaj tha: “Biri im, shite pasurinė tonė dhe paguaj borxhet tona. Mė ka porositur qė ta lė pėr vete njė tė tretėn, kurse njė tė tretėn e saj pėr bijtė e tij. Do tė thotė pėr bijtė e Abdull-llah ibn ez-Zubejr tė tretėn e tė tretės. (Pastaj) Tha: “Nėse mbetet diē nga pasuria jonė pas pagimit tė borxhit, atėherė njė e treta e njė tė tretės pėr bijtė e tu. Hishami tha: Zubejri atėherė posaēėrisht i ka zgjedhur disa nipa, ndoshta Hubejbin dhe Abba­din, sepse ai atėbotė kishte nėntė djem dhe nėntė vajza”. Abdull-llahu pas­taj tha: “(Babai im) Edhe mė tut­je mė porositi rreth borxhit tė tij e mė tha: “Biri im, nėse diē nga kjo nuk mund ta kryesh, atėherė kėrko qė tė ndihmojė mbrojtėsi im. Tha: Pasha All-llahun, nuk e kup­tova ē'deshi derisa i thashė: O ba­bai im, cili ėshtė mbrojtėsi yt?” Tha: “All-llahu”. Tha: Sa herė qė jam gjetur nė vėshtirėsi me bor­xhin e tij, unė thosha: O Mbroj­tėsi i Zubejrit, paguaje borxhin e tij - dhe i paguhej. (Pastaj) Tha: Kur u vra Zubejri nuk la asnjė dinar e as dirhem, por vetėm njė tokė tė pa­punueshme dhe njėmbėdhjetė shtė­pi nė Medine, dy shtėpi nė Basra dhe nga njė nė Kufe dhe Egjipt. (Pastaj) Tha: “Ai edhe pse ka qenė aq borxhli, kur ndonjė njeri ia bin­te pėr ruajtje (pasurinė e tij), Zu­bej­ri i thoshte: “Jo, unė nuk mund ta pranoj pėr ta ruajtur, unė fri­ko­hem qė mos ta humbas”. Ai asnjė­he­rė nuk ka kryer funksion tė emi­rit, as nuk e ka mbledhur ta­timin, hara­xhin a tjetėr. Ai gjithnjė ka qenė nė beteja bashkė me tė Dėr­gu­arin e All-llahut ose me Ebu Bek­rin, ose me Umerin, ose me Uthmanin r.anhum. Abdull-llahu tha: “Unė kam llogaritur sa borxhe ka dhe kam gjetur se ai ka dy mijė e dyqind mijė (dy milionė e dyqind mijė)! Njė ditė i vjen Hakim ibn Hizami Abdull-llah ibn Zubejrit dhe i thotė: “O djali i vėllait tim, sa ka vėllai im borxh? Unė ia fsheha dhe i thashė: Njėqind mijė. Hakimi tha: Pasha All-llahun, unė nuk po shoh se pasuria juaj mund ta paguaj kėtė. Abdull-llahu i tha: “?ka mendon ti, nėse borxhi ėshtė dy milionė e dyqind mijė? Tha: Unė nuk po shoh se ju mund ta kryeni kėtė, e nėse nuk mund tė bėni asgjė prej saj, mė ftoni nė ndihmė. Tha: Zubejri e pat blerė njė tokė me kaēuba me 170.000?! kurse (djali i tij) Abdull-llahu e shiti pėr njė milion e gjashtėqind mijė pastaj u ngrit e tha: “Kujt i ka diēka borxh Zubejri, ja ta marrė borxhin prej kėsaj toke (me ka­ēuba). Atėherė erdhi Abdull-llah ibn Xhafer, tė cilit Zubejri ia kishte borxh 400.000, andaj i tha Ab­dull-llahut “Nėse doni, kėtė po ua lė juve. Abdull-llahu tha: Jo, (pastaj Ibni Xhaferi) Tha: “Nėse dėshironi, kjo pagesė le tė mbetet pėr fund, nėse kanė ngelur akoma? Abdull-llahu tha: “Jo”. (Ibni Xha­feri) Tha: “Mė ndani njė pjesė (tė tokės)”. Abdull-llahu tha: “E jotja ėshtė prej kėtu deri atje”. Ab­dull-llahu e shiti njė pjesė tė saj dhe me tė e pagoi borxhin kurse atij i mbetėn 4,5 sehma (masė sipėr­fa­qesh). Pastaj shkoi te Muaviu tek i cili ishin Amėr ibn Uthmani, el-Mundhir ibn ez-Zu­bejri dhe Ibni Zem-a. Mu­aviu i tha: “Sa kushtoi toka (gabe-ja)?” (Ab­dull-llahu) Tha: “?do sehm nga 100.000”. (Mu­aviu) Tha: “Sa ka mbetur prej saj?” Tha: “Katėr se­hmė e gjy­smė”. Atėherė Mundhir ibn Zubej­ri tha: “Unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Amėr ibn Uthmani tha: “Edhe unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Kur­se Ibni Zem-a thotė: “Edhe unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Mua­viu tha: “Edhe sa ka mbetur?” I thanė: “Njė sehm e gjys­mė”. (Muaviu) Tha: “Edhe unė po e marr atė pėr 150.000”. (Abdull-llahu) Tha: “Abdull-llah ibn Xhaferi ia shiti Muaviut pjesėn e tij pėr 600.000”. Pasi Ibni Zubej­ri e kreu pagimin e borxhit tė tij, atėherė fėmijėt (trashėgimtarėt) i thanė: “Na e ndaj trashėgiminė to­nė!” (Abdull-llah ibn Zubejri) Tha: “Pasha All-lla­hun, nuk do ta ndaj mes jush derisa katėr vjet tė mos e shpall dhe tė thėrras: Veni re, kujt i ka borxh Zubejri, tė vije t'ia pagu­aj­mė”. Kėshtu pėr ēdo vit thėrriste nė “mevsim” (kohė e caktuar kur tu­bohen njerėzit, si haxhxhi etj.), dhe pasi kaluan katėr vjet ua ndau (trashėgiminė) dhe e mbajti njė tė tretėn (sipas testamentit tė babait). Zubejri kishte katėr gra, secilės i takoi nga njė milion e dyqind mijė, kurse shuma e pėr­gjithsh­me e pasurisė sė tij ishte pesėdhjetė milionė e dyqind mijė”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėrishėm thotė:
“...Pėr zullumqarėt nuk ka mik as ndėrmjetės qė pėrfi­llet”. (Gafir, 1
Dhe thotė:
“...Ndėrkaq zullumqarėt as­kush nuk i ndihmon”. (el-Haxhxh, 71)
Sa u pėrket haditheve pėr kėtė temė, nė radhė tė parė ėshtė hadithi i theksuar mė parė nga Ebu Dherr-i r.a. nė fund tė kaptinės pėr “Pėrpjekjen, mundimin, luftimin (el-Muxhahede)”.
140. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajuni dhunės (padrejtėsisė), sepse dhuna ėshtė errėsirė nė Ditėn e Gjykimit, rua­juni koprracisė, sepse vėrtet kop­rra­cia i ka shkatėrruar ata popuj qė kanė qenė para jush: ajo i ka shtyrė pėr derdhjen e gjakut tė tyre dhe i ka shtyrė qė ndalimet (hara­met) t'i bėjnė tė lejuara (hallall)”. (Muslimi)
141. Trans­me­tohet nga Aisheja r.anha se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush bėn zullum sa njė pėllėmbė tokė, do tė jetė i ngarkuar me shtatė (pėllėmbė) tokash”. (Muttefekun alejhi)
142. Trans­me­tohet nga Ebu Musa r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Vėrtet All-llahu e duron gjatė zullumqarin, ndėrsa kur ta rrėmbejė nuk i shpėton dot”, pastaj lexoi: “Ja, ashtu dėnon Zoti yt kur dėnon qytete qė kanė bėrė mizori. Dėnimi i tij ėshtė fort i dhembshėm”. (Hūd, 102) (Mutte­fekun alejhi)



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 21.10.08 12:28, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
143. Trans­me­tohet nga Muadhi r.a. se ka thėnė: “Mė dėrgoi i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. e mė tha: “Ti do t'i vish njė populli prej Ehli Kitabit ( tė cilėve u ėshtė shpallė Libri, tė krishterėve apo jehudėve), andaj thirri ata nė dėshmi se nuk ka zot pėrveē All-llahut dhe se vėrtet unė jam i dėrguari i All-lla­hut. Nėse ata kėsaj i binden atėherė mėsoi ata qė All-llahu i ka urdhėruar me pesė namaze ēdo ditė e natė, e nėse edhe kėtė e pra­nojnė, atėherė mėsoi ata qė All-llahu i ka obliguar me sadaka (zekat) tė cilėn do t'ua marrish pasanikėve tė tyre e do t'ua japėsh tė varfėrve tė tyre, e nėse edhe kėtė e pranojnė, atėherė ruaju (mos merr) nga gjėrat e ēmueshme tė pasurisė sė tyre. Dhe ruaju nga mallkimi (nėma) e tė dėmtuarit, sepse nė mes mallkimit tė tij dhe All-llahut nuk ka perde (pen­ge­sė)”. (Muttefekun alejhi)
144. Trans­me­tohet nga Ebu Humejd Abdurrahman ibn Sa'd es-Saidij r.a. se ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e angazhoi njė njeri nga Ezdi tė cilin e quanin Ibni Lutbijje- pėr ta mbledhė zekatin. Kur ka ardhė (ky) ka thėnė: “Kjo ėshtė juaja, kurse kjo ėshtė dhuratė pėr mua”. Atėherė i Dėrguari i All-lla­hut s.av.s. u ngrit nė minber dhe pasi e falėnderoi dhe madhėroi All-llahun tha: “Unė e kam anga­zhuar njė njeri nga ju tė ma kryejė punėn me tė cilėn mė ka ngarkuar All-llahu, e ai vjen dhe mė thotė: Kjo ėshtė juaja, kurse kėtė e kam dhuratė qė mė ėshtė dhuruar mua. E pėrse nuk ka ndenjur nė shtėpinė e prindėrve tė vet qė ta marrė atje atė dhuratė, nėse ėshtė i sigu­rt? Pasha All-llahun, ēdokush nga ju qė pa tė drejtė merr pjesė tė zekatit, do tė vijė nė Ditėn e Gjyki­mit duke e bartur nė qafėn e vet. Nėse e ka marrė devenė do ta bartė nė qafė dhe ajo me pėllitje do ta kumtojė turpin e tij. Nėse e ka marrė lopėn, do ta bartė nė qafė dhe ajo me palljen e vet do ta kumtojė turpin e tij. Nėse e ka marrė delen, do ta bartė nė qafė dhe ajo me blegėrimėn e vet do ta kumtojė turpin e tij”.
Pas kėsaj (I Dėrguari) i ka ngri­tur duart e veta aq sa e kemi parė bardhėsinė e sqetullave tė tij, pastaj ka thėnė: “O All-llahu im, a e plotėsova kumtesėn?”. (Muttefekun alejhi)
145. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre, r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s ka thėnė: “Kush i ka bėrė njė pa­drejtėsi (zullum) vėllait tė vet nė nderin e tij apo nė diē tjetėr, le t'i kėrkojė falje atij po atė ditė, para se mos tė bėhet ēėshtja pėr dinarė e dirhemė (para se tė vihen veprat nė llogari): nėse e ka njė vepėr tė mirė - do t'i paguhet me tė padre­jtėsia; por nėse nuk do tė ketė vepra tė mira, atėherė do t'i me­rren mėkatet e tė dėmtuarit dhe do t'i jepen atij (qė ka bėrė zullum)”. (Buhariu)
146. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-As r. anhuma se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Musliman (i mirėfilltė) ėshtė ai nga gjuha dhe dora e tė cilit janė tė qetė muslimanėt. Kurse muha­xhir (i mirėfilltė) ėshtė ai qė i brak­tisė plotėsisht ndalimet e All-lla­hut”. (Muttefekun alejhi)
147. Trans­me­tohet nga Ebu Um­ame Ijas ibn Tha'lebe el-Harithij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ia merr tė drejtėn njė musli­mani me dorėn e tij tė djathtė, All-llahu ia pėrcak­ton Xhehennemin dhe ia nda­lon Xhennetin”. Njė njeri i thotė: “Edhe nėse ėshtė ndonjė ēėshtje e lehtė, o i Dėrguari i All-llahut!? Tha: “Po, qoftė edhe njė rrem nga druri i misva­kut”. (Muslimi)
148. Nga Ebu Hurejre r.a. pėr­cillet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A e dini kush ėshtė i falimentuar (muflis)?” (As-habėt) Thanė: “I falimentuar te ne ėshtė ai i cili nuk ka as para e as mall”. Tha: “I fali­mentuar i um­metit tim ėshtė ai qė vjen nė Ditėn e Gjykimit me namaz, me agjėrim, me zekat, por njėkohėsisht ai ka sharė atė, ka shpifė kėtė, ka ngrėnė pasurinė e atij, ka derdhur gjakun e kėtij, ka rrahė tjetrin, atėherė i jipen kėtij e atij (atyre qė i ka dėmtuar v.k.) prej tė mirave tė tij dhe nėse harxhohen mirėsitė e tij para se t'u paguhen borxhet, atėherė do tė merren prej mėkateve tė tyre dhe do t'i ngarkohen kėtij, pa­staj edhe ky do tė hedhet nė zjarr”. (Mus­limi)
149. Trans­me­tohet nga Ummi Seleme r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet unė jam njeri, ju nė konfliktet tuaja mė drejtoheni mua. ?shtė e mundshme qė ndonjėri prej jush ėshtė mė i aftė qė t'i shtrojė ar­gumentet e veta dhe unė tė gjykoj nė dobi tė tij, sipas asaj qė kam dėgjuar. An­daj kujt t'ia shqiptoj tė drejtėn e vėllait tė tij, vėrtet ia kam shkėpu­tur njė pjesė tė zjarrit (tė Xhehen­nemit)”. (Muttefekun alejhi)
150. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r. anhuma se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Be­simtari ėshtė vazhdimisht nė hapė­sirėn e fesė sė tij, pėrderisa nuk derdhė gjak nė mėnyrė tė pale­juar”. (Buha­riu)
151. Trans­me­tohet nga Havla bint Amir el-Ensarije - gruaja e Hamzės r.a., se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet disa njerėz shkelin nė pasurinė e All-llahut pa tė drejtė, andaj nė Ditėn e Gjykimit i pret zjarri i Xhehen­nemit”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“E kush i madhėron she­jtėnitė e All-llahut, ėshtė mirė pėr tė ndaj Zotit tė vet”. (el-Haxhxh, 30)
“E kush i madhėron dis­pozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh, 32)
“...Kurse ndaj besimtarėve bėhu i butė”. (el-Hixhr, 8
“...Nėse dikush vret dikė, qė s'ka vrarė askė ose nuk ka bėrė nė tokė trazira - si­kur ka vrarė tėrė njerėzinė; por kush bėhet shkaktar pėr tė jetuar dikush - sikur tėrė njerėzisė ia ka ruajtur jetėn”. (el-Maide, 32)
152. Trans­me­tohet nga Ebu Musa r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Besimtari me be­simtarin ėshtė i lidhur sikurse ndėr­tesa, elementet e sė cilės, njėri me tjetrin janė tė lidhur fort”, dhe i pėrzieu gishtat e tij”. (Muttefekun alejhi)
153. Trans­me­tohet nga Ebu Musa r.a. po ashtu se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush kalon kah xhamitė apo tregjet tona, e me vete ka shigjetė (apo ēfarėdo arme), le t'i mbajė nė vendin e tyre ose le ta kapė me shuplakėn e tij pėr maje, qė me tė tė mos pengojė ndonjė musliman”. (Mut­tefekun alejhi)
154. Trans­me­tohet nga En-Nu'man ibn Beshir r.a. se i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtarėt nė marrėdhėniet mes tyre; nė dashuri, mėshirė e butėsi janė sikur trupi, nėse sėmuhet njė organ edhe pjesėt e tjera tė trupit shqetėsohen dhe mbarė organizmi vuan nga dhembjet, pa­gjumėsia dhe ngritja e temperaturės”. (Muttefekun alejhi)
155. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e puthi Hasanin, tė birin e Aliut r.a., kurse tek ai ishte el-Akre' ibn Habis qė tha: “Unė kam dhjetė fėmijė dhe asnjėrin prej tyre ende nuk e kam puthur”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e shikoi dhe tha: “Kush nuk mėshiron nuk mėshirohet ndaj tij (prej All-llahut)”. (Muttefekun alejhi)
156. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Erdhėn disa njerėz nga beduinėt tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e i thanė: “A i puthni ju fėmijėt tuaj?” Tha: “Po”. (Ata) Thanė: “Ne, pasha All-llahun, nuk i puthim!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “?ka mund t'ju bėjė, nėse All-llahu e ka shkėputur mė­shi­rėn nga zemrat tuaja”. (Mu­tte­fe­kun alejhi)
157. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse ndo­njė­ri prej jush u prin njerėzve nė namaz, le tė lehtėsojė, sepse nė mesin e tyre ka tė dobėt, tė sėmurė dhe pleq. Kurse kur tė falet ndo­njėri prej jush vetė, atėherė le ta zgjasė sa tė dojė”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr shtohen edhe fjalėt: “ka edhe tė nevojshėm”.
158. Nga Ebu Katade el-Harith ibn Rib'ij r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet unė ngrihem pėr namaz dhe dėshiroj tė qėndroj gjatė nė tė, por kur dėgjoj vajin e fėmijės, e lehtėsoj (shkurtoj) atė, duke mos patur dėshirė qė t'ia vėshtirėsoj (punėn) nėnės sė fėmi­jės”. (Buhariu)
159. Nga Ibni Umeri r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit: nuk i bėn atij padrejtėsi e as nuk e lė nė baltė. Ai qė gjendet nė nevojė tė vėllait tė tij, All-llahu do t'i gjendet nė nevojėn e tij. Ai qė e ēliron njė barrė nga muslimani, All-llahu do ta ēlirojė nga ai njė barrė nga barrat e ahiretit. Ai qė e mbulon njė musliman (e nuk ia zbulon tė metat ose fshehtėsitė sh.k.) All-llahu do ta mbulojė atė Ditėn e Kijametit.” (Mutte­fekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

11 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:31

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
160. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos i bėni zili njėri-tjetrit, mos e mashtroni njėri-tjetrin; mos e urreni njėri-tjetrin; mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, duke u hidhė­ruar; mos i ndėrhyni me shitblerjen tuaj tjetrit nė shitblerje. Bėhuni rob tė All-llahut, vėllezėr tė vėrtetė. Musli­mani ėshtė vėlla i musli­manit. Nuk i bėn atij pa­dre­jtėsi, nuk e degradon e as nuk e poshtėrson. De­votshmėria ėshtė kėtu”. Tri herė tha duke bėrė shenjė nė gjoksin e tij. “Njė njeriu i del mjaftė e keqja, nėse e degradon vėllain e tij mus­liman. Secilit musliman patjetėr i janė tė shenjta dhe tė paprekshme: jeta, pasuria dhe nderi i musli­manit tjetėr”. (Muslimi)
161. Nga Enesi r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Askush nga ju nuk beson pėrderisa pėr vėllain e tij tė mos dėshirojė atė qė dėshiron pėr vetveten”. (Muttefekun alejhi)
162. Trans­me­tohet po ashtu nga Enesi r.a., se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ndihmoje vė­llain tėnd, dėmtues qoftė apo i dėm­tuar!” Njė njeri i tha: “O i Dėr­guari i All-llahut, i ndihmoj tė dėmtuarit, por mė njofto, si t'i ndi­hmoj dėmtuesit?” Tha: “Ta pengosh - ose ta ndalosh nga dhuna - kjo ėshtė ndi­hmė pėr tė”. (Buhariu)
163. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Musli­mani ndaj muslimanit i ka pesė detyra: - kthimi i selamit, vizita e tė sėmurit, pėrcjellja e xhenazes, tė pėrgjigjurit nė ftesė, tė pėrgjigjurit me lutje (Jerhamukell-llah, All-llahu tė mėshiroftė! - atij qė teshė dhe thotė: el-hamdu li-l-lah)”. (Muttefekun alejhi).
Sipas njė transmetimi tė Muslimit, hadithi citohet kėshtu: “Muslimani ndaj muslimanit i ka gjashtė detyra. - kur ta takosh, jepi selam; kur tė thėrret (nė punė apo gazmend) pėrgjigjju; kur prej teje kėrkon kėshillė, kėshilloje; kur tė teshė dhe falėnderon All-llahun me “el-hamdu li-l-lah” pėrgjigjju me “jerhamu­kell-llah”; kur tė sėmuhet, vizitoje dhe kur tė vdes, pėr­cille deri nė varr”.
164. Trans­me­tohet nga Ebu Umare el-Bera ibn Azib r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. na i ka urdhėruar shtatė (gjėra) dhe na i ka ndaluar shtatė: Na ka urdhėruar vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje atij qė teshėtinė, justifikimin e betuesit, ndihmėn e tė dėmtuarit, tė pėr­gji­gju­rit nė ftesė dhe pėrhapjen e sela­mit. Kurse na e ka ndaluar: vėni­en e unazave tė arit, pirjen prej enės sė argjendtė, shtruarjen e jastė­kut tė mėndafshtė tė mbushur me pambuk nė shpinė tė deves pėr hipje, bartjen e jelekut tė mėndaf­shtė tė qėndisur me lara tė linjta, bartjen e rrobave tė mėndafshta, rrobat prej armaēit dhe prej mėn­dafshit, tė hollat dhe tė trashat”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Ata qė dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet amo­ra­liteti, i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tje­tėr.” (en-Nūr, 19)
165. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk e mbulon asnjė rob (njeri) robin tjetėr nė kėtė botė, e tė mos e mbulojė atė All-llahu nė Ditėn e Gjykimit”. (Muslimi)
166. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Gjithė ummeti im do tė jetė i falur pėrveē mėkatarėve publikė, kurse prej mėkateve publike ėshtė kur njė nje­ri e bėn njė punė natėn, pastaj gdhihet duke qenė i mbuluar (mėkati i tij) nga ana e All-llahut, por ai thotė: “O filan, unė mbrėmė e kam bėrė kėtė dhe atė vepėr”. Atė mbrėmė e pat mbuluar Krijuesi i tij, kurse ai, kur u gdhi, e zbulon atė qė ia pat mbuluar All-llahu”. (Muttefekun alejhi)
167. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “Ia so­llėn Pej­gam­be­rit s.a.v.s. njė njeri qė kishte pirė (alkool) dhe tha: “Rra­heni!” Ebu Hurejre ka thėnė: “Tė gjithė e rrahėn; dikush me dorė, dikush me kėpucė, e dikush edhe me rroba!” Pasi u nis, disa njerėz i thanė: “All-llahu tė turpė­roftė!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Mos thuani kėshtu, mos i ndihmoni djallit kundėr tij”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Dhe bėni vepra tė mira, ndoshta do tė shpėtoni”. (el-Haxhxh, 77)
“...Dhe ēka tė bėni nga tė mirat, All-llahu me si­guri e di atė”. (el-Bekare, 215)
168. Nga Ibni Umeri r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thė­nė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn atij padrejtėsi e as nuk e lė nė baltė. Ai qė gjendet nė nevojė tė vėllait tė tij, All-llahu do t'i gjendet nė nevojėn e tij. Ai qė e ēliron njė barrė nga muslimani, All-llahu do ta ēlirojė nga ai njė barrė nga barrat e ahiretit. Ai qė e mbulon njė musliman (e nuk ia zbulon tė metat ose fshehtėsitė sh.k.), All-llahu do ta mbulojė atė Ditėn e Kijametit.” (Muttefekun alejhi)
169. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Atij, qė besimtarit ia lehtėson njė brengė tė kėsaj bote, All-llahu do t'ia lehtėsojė njė nga brengat e botės tjetėr. Atij, qė tė varfėrit ia lehtėson gjendjen, All-llahu do t'ia lehtėsojė edhe nė kėtė botė edhe nė botėn tjetėr. Atij, qė i mbulon turpet e njė muslimani, All-llahu do t'ia mbulojė atij nė tė dy botėt. All-llahu do t'i ndihmojė robit tė vet, derisa ai rob i ndihmon vėllait tė vet. Kush niset rrugės sė fitimit tė diturisė, All-llahu (pėr atė) do t'ia lehtėsojė rrugėn deri nė Xhennet. Asnjėherė nuk mblidhet njė grup i njerėzve nė njė prej shtėpive tė All-llahut (nė xhami) pėr ta lexuar Kur'anin dhe pėr ta mėsuar nė mes veti, e qė mbi ta tė mos lėshohet dhe t'i mbrojė mėshira e All-llahut, dhe qė tė mos i rrethojnė engjėjt ose qė All-llahu tė mos i lavdėrojė nė mesin e atyre qė janė tek ai (engjėjt, pej­gam­berėt dhe njerėzit e mirė). Atė qė e zbraps puna e tij, nuk mund ta pėrparojė prejardhja e tij”. (Mut­tefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Kush angazhohet pėr tė mirė, ai do tė ketė pjesėma­rrje nė shpėrblim.” (en-Nisa, 85)
170. Trans­me­tohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se ka thėnė: “Kur i vinte Pej­gam­be­rit s.a.v.s. ndonjė njeri pėr ndonjė nevojė (kėrkesė), kthehej kah tė pranish­mit dhe u thoshte: “Ndėrhyni (ndėrrmirrni diēka) do tė shpėrbleheni! All-llahu pėrcakton nėpėrmjet gjuhės sė pej­gam­be­rit tė vet ē'tė dojė”. (Muttefekun alejhi)
Kurse nė njė transmetim tjetėr ėshtė: “ēka tė dėshi­rojė”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka ndonjė dobi, pėrveē se kur kėrkojnė tė ndahet sadakaja ose tė bėhen vepra tė mira ose tė pajtojnė njerėz ndėrmjet veti...” (en-Nisa, 114)
“...Pajtimi ėshtė mė i mirė.” (en-Nisa, 128)
“...Prandaj frikėsojuni All-llahut dhe koordinoni ēėshtjet tuaja ndėr veti.” (el-Enfal, 1)
“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr, prandaj pajtoni dy vėllezėr tuaj.” (el-Huxhu­rat, 10)
171. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo nyje tė njeriut, ēdo ditė qė del dielli duhet dhėnė sadaka. Nėse i pajton dy (veta) dhe sillesh drejt mes tyre, edhe ajo ėshtė sadaka. Nėse dikujt i ndihmon qė tė hipė nė kalė, ose i ndihmon qė ta ngarkojė barrėn nė kalė - edhe kjo ėshtė sadaka. Edhe fjala e mirė ėshtė sadaka. Secilin hap tė cilin e bėn pėr namaz, po ashtu ėshtė sadaka. Largimi nga rruga i asaj qė i pengon kalimtarėt - edhe ajo ėshtė sadaka”. (Mutte­fekun alejhi)
172. Nga Ummi Kulthum bint Ukbe Ebi Muajt r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nuk ėshtė gėnjeshtar ai qė bėn pajtim midis njerėzve, pastaj pėr­cjell lajme tė mira ose flet mirė”. (Muttefekun alejhi)
Nė transmetimin e Muslimit shtohen kėto fjalė: “Nuk e kam dėgjuar (Alejhisselamin) tė le­jojė diē nga ajo qė e thonė njerėzit (qė nuk ėshtė e vėrtetė) pėrpos nė kėto tri (raste): nė luftė (lejohet tradhtia e armikut) nė pajtim midis njerėzve dhe burri t'i flet gruas (me kompliment) dhe gruaja t'i flet burrit (me kompliment)”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre tė cilėt i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij, dhe mos i hiq sytė tu prej atyre.” (el-Kehf, 2
173. Trans­me­tohet nga Harithe ibn Vehb r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “A doni t'ju kumtoj (diē) pėr banorėt e Xhen­netit? ?do musliman i dobėt (nga modestia duket i tillė) dhe i pėrbu­zur (nga njerėzit), nėse betohet nė All-llahun pėr diē, All-llahu do t'ia plotėsojė. A doni t'ju kumtoj diē edhe pėr banorėt e Xhehennemit? (I tillė ėshtė) ?do njeri kokėfortė, vetjak dhe mendjemadh”. (Mutte­fekun alejhi)
174. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė se njė grua zezake ose njė djalosh i ri e ka fshirė me fshesė xhaminė. Pasi qė humbi (njė kohė), i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pyeti pėr tė, e i thanė: “Ka vdekė!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “ Pėrse nuk mė keni njoftuar pėr kėtė?” Ata sikur e kanė parė punė tė vogėl rastin e saj. Ai u tha: “Ma tregoni varrin e saj apo tė tij”. Pasi ia tre­guan va­rrin, ai ia fali xhenazen e pastaj tha: “Vėrtet kėto varreza janė tė errėta pėr pronarėt e tyre, dhe All-llahu i Madhėruar do t'i ndriēojė ata pėr hir tė namazit tim pėr ta”. (Mutte­fekun alejhi)
175. Trans­me­tohet nga Usame r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Qėndrova nė derė tė Xhennetit, kur nė tė hynin pėrgjithėsisht tė mjerėt, kurse pasanikėt ishin tė burgosur dhe pritnin thirrjen e mbikėqyrėsve tė Xhe­hennemit pėr tė hyrė nė tė. Dhe qėndrova nė derė tė Xhehennemit, kur nė tė pėrgjithėsisht hynin gratė”. (Mut­tefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

12 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:33

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
176. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vetėm tre (fėmijė prej Beni Israilėve) kanė folur nė djep: “Isai, biri i Me­rjemes dhe pronari i Xhurejxhit (tė tretit transmetuesi nuk ia pėrmend emrin). Xhurejxhi ka qenė njė njeri qė bėnte ibadet. Ai ndėrtoi pėr vete njė ndėrtesė tė posaēme (savme'a) dhe nė tė bėnte ibadet. Duke qenė aty (njė ditė) i vjen nėna e vet, e gjeti nė namaz dhe i tha: “O Xhurejxh!” (Xhu­re­jxhi) Tha: “O Zoti im, nėna ime apo namazi?” Dhe u pėrcaktua pėr va­zhdimin e namazit, kurse nėna e tij shkoi prapė. Tė nesėr­men nė agim, prapė i erdhi nėna dhe pėrsėri e gjeti nė namaz dhe i tha: “O Xhurejxh!” (Ky pėrsėri nė namaz me zemėr) Thotė: “O Zoti im, nėna ime apo namazi im”. Vendosi ta vazhdojė namazin gjer nė fund (dhe kur ta kryejė namazin atėherė t'ia ēelė derėn dhe t'i pėrgjigjet nėnės, por nėna nuk e pret dhe kthe­het si ditėn e kaluar). Ditėn e tretė, nėna e tij vjen pėr­sėri dhe fillon tė thėrrasė: “O Xhurejxh!” (Xhurejxhi qė falte namaz) Tha: “O Zoti im, nėna ime apo namazi im?” Dhe prap (Xhurejxhi) e zgjedh namazin. (Nėna) Tha: “O All-llahu im, mos e vdis derisa tė shohė fytyrat e lavireve!”
Beni Israilėt ndėrmjet veti e pėrmendin Xhurejxhin dhe iba­detin e tij. Aty ishte edhe njė grua lavire e cila shquhej me buku­rinė e saj. (Kur dėgjoi pėr Xhurejxhin) Tha: “Nėse doni, unė e provokoj dhe e mashtroj?! “Pastaj, ajo iu ofrua, por ai as qė ia vuri veshin. Atėherė kaloi (atypari) njė bari me njė kope i cili i kullotte rreth vendit tė ibadetit (savme'a) tė Xhu­rejxhit, tė cilit ajo gruaja iu ofrua, me tė cilėn bariu pati marrė­dhėnie intime dhe ajo mbeti shtatzėnė. Kur lindi, ajo tha: “Kjo foshnje ėshtė me Xhurejxhin!” Pastaj erdhėn (njerėzit) te savme'a e tij, ia rrėnuan dhe fi­lluan ta rra­hin. (Xhurejxhi) Tha: “?'keni, o njerėz?” Thanė: “T'i ke bėrė mėkat (zina) me kėtė lavire, dhe ajo ka lindė me ty”. Tha: “Ku ėshtė foshnja?”. Pasi ia sollėn aty, tha: “Mė lejoni derisa tė fal namaz, dhe u fal, pasi e kreu (namazin) erdhi te fėmija, e preku nė bark dhe tha: “O fėmijė, kush ėshtė babai yt?” (Fėmija) Tha: “Filan bariu”. Pastaj iu afruan (njerėzit) e filluan ta puthin, ta pėrqafojnė dhe pastaj i thanė. “Po ta ndėrtojmė savme'an tėnd prej ari”. Tha: “Jo, ma ndėr­toni pėrsėri prej ba­lte, ēfarė ka qenė”. Dhe ia ndėrtuan.
Duke thithur foshnja gji te nėna e vet, kalon atypari njė kalorės hipur nė njė deve tė shtrenjtė e tė bukur dhe nėna e tij tha: “O All-llahu im, bėre djalin tim sikurse ky!” Fėmija e la gjirin, u kthye kah njeriu, e shikoi dhe tha: “O All-llahu im, mos mė bėjė si ai!” Pastaj u kthye kah gjiri dhe vazhdoi tė thithė”. (Transmetuesi tregon e thotė) “Sikur po e shoh tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. se si e vė gishtin e tij tregues dhe fillon tė thithė duke na treguar”. Pastaj (Pej­gam­be­ri) tha: “Pastaj (nje­rė­zit) kaluan me njė robėreshė duke e rra­hur dhe i thonin: “Ke bėrė zina, ke vjedhur”. Kurse ajo thoshte: Ha­sbijall-llahu ve ni'mel-vekil” (All-llahu mė mjafton pėr gjithēka dhe Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė), nėna e foshnjės atėherė tha: “O All-llahu im, mos e bėj djalin tim si kjo”. Foshnja e la thithjen dhe shikoi kah ajo e tha: “O All-llahu im, mė bėjė mua si ajo”.
Kėtu pėrsėritet tregimi: Nėna e foshnjės tha: “Kaloi njė njeri me pamje tė bukur, e unė thashė: “O All-llahu im, bėre djalin tim sikur ky!” Kurse ti the: “O All-llahu im, mos mė bėj si ai”. Pastaj kaluan me robėreshėn tė cilėn e rrihnin dhe i thonin se ka bėrė zina dhe ka vjedhė. Thashė: “O All-llahu im, mos e bėj djalin tim si ajo”, kurse ti the: “O All-llahu im, mė bėj mua si ajo!” (Foshnja) Tha: “Vėrtet, ai njeri ėshtė tiran, andaj dhe kam thėnė, o All-llahu im, mos mė bėj si ai! Kurse ajo pėr tė cilėn thonin se ka bėrė zina e nuk ka bėrė, ka vjedhė, e ajo nuk ka vjedhė - thashė: O All-llahu im, mė bėj mua si ajo”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Kurse ndaj besimtarėve bėhu i butė”. (el-Hixhr, 8
“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre qė i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij dhe mos i hiq sytė tu prej atyre, duke dėshiruar bukurinė e jetės sė kėsaj bote.” (el-Kehf, 2
“Prandaj bonjakun mos e nėnēmo. Dhe lypėsin mos e refuzo”. (ed-Duha, 9-lo)
“A e ke parė atė qė pėr­gėnjeshtron atė botė? Po, ai ėshtė qė refuzon ashpėr bonjakun. Dhe nuk nxit pėr ushqimin e tė varfėrit”. (el-Maun, l-3)
177. Trans­me­tohet nga Sehl ibn Sa'd r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė dhe pėrkujdesėsi i bonjakut do tė jemi nė Xhennet kėshtu”, dhe bėri shenjė me gishtin tregues dhe gishtin e mesėm dhe i ndau nė mes veti”. (Buhariu)
178. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė kujdeset pėr tė shkretėt dhe tė varfėrit ėshtė si ai qė lufton nė rrugė tė All-llahut”. (Transmetuesi thotė) Mendoj se (Pej­gam­be­ri) tha: “Dhe si ai qė falet pa pushim dhe si ai qė agjėron pandėrprerė”. (Muttefekun alejhi)
179. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pėrkujdeset pėr dy vajza deri nė moshėn madhore, kur tė vjen nė Ditėn e Gjykimit unė dhe ai do tė jemi si kėta dy” dhe i bashkoi gishtat”. (Muslimi)
180. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė:”Hyri tek unė njė grua me dy vajza tė saj tė vogla dhe lypte, kurse tek unė nuk gjeta asgjė pėrveē njė hurme. Ia dhashė atė hurmė, tė cilėn ua ndau dy va­jzave tė veta, duke mos ngrėnė pėr vete prej saj. Pastaj u ngrit dhe doli. Pas kėsaj hyri Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe unė e njoftova kurse ai tha:”Kush vehet nė sprovė sado­qoftė me vajza dhe sillet me mirėsi ndaj tyre, ato do t'i jenė perde (mbrojtje) nga zjarri”. (Mutte­fekun alejhi)
181. Nga Ebu Shurejh Huvejlid ibn Amr el-Huzaij r.a. trans­me­to­het se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “O All-llahu im, po e legalizoj (po e bėj tė ligjshme) tė drejtėn e dy (kategorive) tė dobėtve: tė bonja­kut dhe tė femrės”. (Hadith hasen, e trans­me­ton Nesaiu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...?oni jetė tė mirė me to...!” (en-Nisa, l9)
“Ju nuk mund tė jeni plotėsisht tė drejtė ndaj grave, edhe pse e pėrpiqeni pėr kėtė, por mos i lejoni ve­tes shprehinė qė ndonjėrėn ta lini si tė varur. Dhe nėse i pėrmirėsoni marrėdhėniet dhe ruheni, All-llahu ėshtė, pa dyshim, shumė i mėshir­shėm dhe fal shumė”. (en-Nisa, l29)
182. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Pranoni re­komandimin qė grave t'u bėni mirė! Vėrtet gruaja ėshtė krijuar nga brinja. Laku mė i madh i brinjės ėshtė mė lart. Nėse provon ta drejtosh, do ta thesh, kurse nėse e lė ēfarė ėshtė, ajo mbetet e shtrembėr. Andaj pranoni reko­mandimin ndaj grave”. (Mutte­fekun alejhi)
Nė njė transmetim tė dy sa­hihėve thuhet: “Gruaja ėshtė sikurse brinja, nėse e drejton e then, e nėse pajtohesh me tė, pajtohesh me tė ashtu ēfarė ėshtė, e shtrembėr”. Ndėrkaq nė transmetimin e Muslimit thuhet: “Vėrtet gruaja ėshtė krijuar nga brinja, asnjėherė nuk drejtohet sipas rregullit, e nėse pajtohesh me tė, pajto­hesh ashtu ēfarė ėshtė, e shtrembėr-kurse nėse fillon ta drejtosh, do ta thesh, kurse thyerja e saj ėshtė shkuror­ėzimi i saj”.
183. Trans­me­tohet nga Amr ibn el-Ahves el-Xhushemij r.a. se e ka dėgjuar Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nė Haxhxhin Lamtumirės duke thėnė, pasi qė i shprehu lavdi e falėnderim All-llahut, tėrhoqi vėrejtje dhe kėshilloi, pastaj tha: “Kėshillohuni ndėrmjet veti qė me gratė tė silleni mirė, sepse ato janė nė shėrbim tek ju, ju nuk dispononi diē tjetėr prej tyre pos kėsaj (shėrbimit), pėrpos nėse haptas bėjnė diē tė pamoralshme, e nėse bėjnė - ndani nga shtrati dhe rrihni me njė rrahje qė nuk i dėmton (fizikisht). Nėse bėhen prapė tė dėgjueshme, atėherė mos kėrkoni mėnyrė tjetėr pėr t'i shty­pur (ndaj tyre silluni mirė si mė parė). Ju keni tė drejta ndaj grave tuaja dhe gratė tuaja kanė tė dre­jta ndaj jush. Gratė tuaja nuk guxojnė nė shtratin tuaj ta prano­jnė tjetėrkėnd, e as ta lejojnė nė shtėpinė tuaj atė qė ju nuk e doni.Kurse e drejta e tyre nė ju ėshtė qė tė kujdeseni mirė pėr to, t'u jepni ushqim dhe t'i veshmbathni si ka hije”. (Tirmi­dhiu thotė: hadith hasen sahih)
184. Trans­me­tohet nga Muavije ibn Hajde r.a. se ka thėnė: “Thashė, o i Dėrguari i All-llahut, ēfarė detyra ka secili prej nesh ndaj gruas sė vet?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Ta ushqesh kur tė ushqe­hesh vetė, ta veshmbathėsh kur kėtė e bėnė pėr vete, mos ta mallkosh dhe mos ta lėsh vetėm askund pėrveē nė shtėpi”. (Hadith hasen, trans­me­ton Ebu Davudi i cili thotė: “Mos e qorto” e ka kuptimin: mos i thuaj “All-llahu tė shėmtoftė”)
185. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre, r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
186. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kjo botė ėshtė dėfrim kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e ndershme”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Burrat janė mbėshtetja e grave me aq sa i ka dhėnė All-llahu pėrparėsi njėrės palė ndaj tjetrės dhe pėr shkak se ata shpenzojnė pasurinė e tyre. Prandaj gratė e mira janė tė dėgju­eshme dhe nė mungesė tė burrit kujdesen pėr atė qė kujdeset edhe All-llahu.” (en-Nisa, 34)
Prej haditheve tė kėsaj teme ėshtė edhe ai i theksuari nė kapt­inėn paraprake nga Amr ibn el-Ahves.
187. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur burri e thirr gruan e tij nė shtrat, e ajo kėtė e refuzon dhe nėse fle (burri) dhe e kalon natėn i hidhėruar nė tė, engjėjt do ta mallkojnė (atė grua) deri nė mėngjes”. (Mutte­fekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr tė dy sahihėve thuhet: “Nėse gruaja braktis shtratin e burrit tė saj kur bjen tė flejė, e mallkojnė en­gjėjt deri nė mėngjes”. Nė njė transmetim tjetėr, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha Atė, nė duart e tė cilit gjendet shpirti im, kur njė burrė e thirr gruan e tij nė shtrat e ajo refuzon, Krijuesi i qiejve do tė jetė i hidhėruar me tė derisa burri i saj tė jetė i kėnaqur me tė”.
188. Trans­me­tohet po ashtu, nga Ebu Hurejre r.a., se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk i lejohet gruas qė tė agjėrojė (nafile) kur e ka burrin prezent, pėrveē me lejen e tij. Po ashtu ajo nuk lejon hyrje nė shtėpi tė tij, pa lejen e tij”. (Muttefekun alejhi, kurse ky citat ėshtė i Buhariut)
189. Nga Ibni Umeri r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Mėkėmbėsi ėshtė bari, burri nė familjen e tij ėshtė bari, gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe rojtare e fėmijėve. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe se­cili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

13 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:34

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
190. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Sikurse ta urdhėroja dikėnd pėr t'i bėrė sexhde dikujt tjetėr (pėrveē All-llahut), do ta urdhėroja gruan pėr t'i bėrė se­xhde burrit tė saj”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Kurse babai i fėmijėve ka pėr detyrė ushqimin dhe veshjen e tyre nė mėnyrė tė denjė.” (el-Bekare, 233)
“Ai qė ka, tė shpenzojė si­pas pasurisė sė vet, por edhe ai qė ėshtė nė skamje tė shpenzojė nga ajo qė i ka dhėnė All-llahu, sepse All-llahu nuk ngarkon askė mė tepėr se sa i ka dhėnė.” (et-Talak, 7)
“...?kado qė ju tė jepni (dhuroni), Ai atė e kompen­son.” (Sebe', 39)
191. Nga Ebu Hurejre, r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė hollat qė i ke shpenzuar nė rrugė tė All-llahut, tė hollat qė i ke shpenzuar pėr lirimin e robėrve, tė hollat qė i ke dhėnė pėr tė varfėrit dhe tė hollat qė i ke shpenzuar pėr fa­miljen tėnde, shpėrblimi mė i madh ėshtė pėr ato qė i ke shpenzuar pėr familjen tėnde”. (Muslimi)
192. Nga Ebu Abdull-llah (e thuhet Ebu Abdurrahman) Thevban ibn Buxhdud, rob (mevla) i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. trans­me­tohet se ka thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Paraja mė e vlefshme tė cilėn e shpenzon njeriu ėshtė ajo qė e shpenzon pėr familjen e vet, paraja tė cilėn e shpenzon pėr mbajtjen e kafshės pėr (luftė) nė rrugė tė All-llahut dhe paraja tė cilėn e shpenzon pėr shokėt e tij nė rrugė tė All-llahut”. (Muslimi)
193. Trans­me­tohet nga Sa'd ibn Ebu Vekkas r.a. nė njė hadith tė tij tė gjatė tė cilin e theksuam nė fi­llim tė librit nė kaptinėn e Nijjetit, se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka thėnė atij: “Vėrtet, ti nuk do tė bėsh asnjė shpenzim nė emėr tė All-llahut, e qė pėr tė tė mos shpėrblehesh, madje edhe pėr atė qė e vė nė gojėn e gruas tėnde”. (Muttefekun alejhi)
194. Trans­me­tohet nga Ebu Mes 'ud el-Bedrij r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur e bėn njeriu njė shpenzim pėr mbajtjen e fa­miljes sė tij, duke llogaritur shpėr­blimin e All-llahut, ajo do tė jetė pėr tė sadaka”. (Muttefekun ale­jhi)
195. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka ditė nė tė cilėn gdhihen robtė e All-llahut e qė tė mos zbresin dy engjėj dhe njėri tė thotė: “O All-llahu im, jepi kom­pensim atij qė ka shpenzuar”, kurse tjetri thotė:”O All-llahu im, jepi shkatėrrim atij qė (dorėn e vet) ka shtrėnguar”. (Muttefekun alejhi)
196. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Dora e sipėrme (qė jep) ėshtė mė e mirė se dora e poshtme (qė lyp). Fillo prej familjes tėnde. Sadaka mė e mirė ėshtė ajo qė bėhet duke qenė i pasur (pasi t'i ketė plotėsuar nevojat e familjes), kush bėhet dinjitoz, All-llahu ia ruan dinjitetin dhe kujt i mjafton ajo qė ka, All-llahu do t'ia mjaftojė”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Nuk do ta arrini mirėsinė e plotė derisa tė mos ndani njė pjesė tė asaj qė e keni mė tė dashur.” (Ali' Imran, 92)
“O besimtarė! Shpenzoni nga ato gjėra tė bukura qė i fitoni dhe prej atyre qė ua japim nga toka, mos nisni tė ndani atė qė nuk vlen tė shpėrndahet, qė ju vetė nuk do ta kishit marrė, vetėm me symbyllur.” (el-Bekare,267)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Urdhėroje familjen tėnde tė kryejė namazin dhe insisto nė kėtė!” (Ta Ha,l32)
“O besimtarė, ruajeni veten dhe familjen tuaj nga zjarri ” (et-Tahrim,6)
197. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “Hasani, i biri i Aliut r.a. (si fėmijė) njėherė e mori njė hurmė nga hurmat e dhėnura pėr sadaka dhe e shtiu nė gojė. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i tha: “Mos, mos, gjuaje atė! A nuk e di se ne nuk hamė sadaka?!” (Muttefekun alejhi)
Sipas njė transmetimi tjetėr thuhet: “Pėr ne nuk ėshtė e lejuar sadaka”.
198. Nga Ibni Umeri r.a. trans­me­tohet se ka thėnė: “E kam dė­gjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė:“Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Imami (udhėheqėsi - sunduesi) ėshtė bari (i popullit tė vet) dhe do tė jetė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Burri ėshtė bari nė familjen e vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo ėshtė pėrgjegjė­se pėr tufėn e saj. Shėrbėtori ėshtė bari (rojtar) i pasurisė sė zotėriut tė vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Mutte­fekun alej­hi)
199. Trans­me­tohet nga Amr ibn Shuajb, ky nga babai i tij, e ai nga babai i vet r.a., se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Urdhėro­ni fėmijėt tuaj pėr (tė falė) namaz kur t'i kenė shtatė vjet, kurse dety­roni me forcė (rrahni) kur t'i bėjnė dhjetė vjet dhe ndajini nė shtrat”. (Hadith hasen, trans­me­ton Ebu Davudi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė! Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe bonjakėt edhe tė varfėrit e ngratė, edhe me fqinjėt e afėrt edhe me fqi­njėt e largėt, edhe me shokėt pėrreth, edhe udhėtarėt edhe ata qė janė nėn kujde­sin tuaj!.” (en-Nisa, 36)
200. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri dhe Aisheja r.a. se i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vazhdimisht mė porositė Xhibrili pėr fqinjin, saqė kam menduar se edhe do t'i jep tė drejtė nė trashėgimi”. (Muttefekun ale­jhi)
201. Trans­me­tohet se Ebu Dherri r.a. ka thėnė: “Mė ka thėnė i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s.: “O Ebu Dherr, kur tė ziesh ēorbė, shto nė tė ujė dhe kujdesu pėr fqinjin”. (Muslimi)
Nė njė transmetim tjetėr, po ashtu nga Ebu Dherri, thuhet: “Vėrtet, miku im sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem mė ka poro­situr: “Kur tė ziesh ēorbė, shtoja pak ujin, e pastaj shikoi familjet e fqinjve dhe ndaj njė pjesė prej saj”.
202. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha All-llahun nuk beson, pasha All-llahun nuk beson, pasha All-llahun nuk beson!” I thanė: “Kush o i Dėrguari i All-llahut? Tha: “Ai, fqinji i tė cilit nuk ėshtė i sigurt nga tė kėqijat e tij!”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tė Mus­limit thuhet: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai, fqinji i tė cilit nuk ėshtė i sigurt prej tė kėqijave tė tij”.
203. Trans­me­tohet po ashtu nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė, mos ta shqetėsojė fqinjin e vet, kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė le ta nderojė mi­kun (musafirin) e vet dhe kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė, le tė flasė mirė ose le tė heshtė”. (Muttefekun alejhi)
204. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Umeri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shokė mė tė mirė tek All-llahu i Madhėruar janė ata qė janė mė tė mirė pėr shokun e vet, dhe fqinj mė tė mirė tek All-llahu janė ata qė janė mė tė mirė pėr fqinjin e vet”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė!Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe me bonjakėt dhe tė varfėrit e ngratė, edhe me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, edhe me shokėt pėrreth, edhe me udhėtarėt edhe me ata qė janė nėn kujdesin tuaj” (en-Nisa, 36)
“..Frikėsojuni All-llahut, nė emėr tė tė Cilit betoheni dhe mbani lidhjet familjare.” (en-Nisa, l);
“Edhe ata qė respektojnė atė ēka ka urdhėruar All-llahu, qė tė respektohet (pėr mbajtjen e lidhjeve famil­jare)” (err-Rra'd, 2l)
“Ne e kemi porositur njeriun tė sillet mirė ndaj prindėrve tė vet.” (el-Anke­but, Cool
“Zoti yt ka pėrcaktuar qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Atij dhe tė silleni mirė me prindėrit. Nėse njėri prej tyre, ose tė dy, pėrjetojnė pleqėri te ti, mos u thuaj “of!” e as mos u fol me zė tė lartė, por t'u drejtohesh me fjalė respekti tė plotė. Shtrij pėrpara tyre krahėt e pėrulshmėrisė dhe thuaj: “O Zoti im, ki mėshirė ndaj tyre, siē kanė pasur kujdes ata ndaj meje nė vegjėli!” (el-Isra, 23-24)
“Ne e kemi porositur njeriun pėr prindėrit e vet tė sillet mirė, se nėna e vet e ka bartur nė dėm tė shėndetit tė saj, kurse nga gjiri e ndan brenda dy vjetėve. Tė jesh mirėnjohės ndaj Meje dhe prindėrve tu!.” (Lukman, l4)
205. Trans­me­tohet nga Ebu Ab­durrahman Abdull-llah ibn Mes'ud r.a. se ka thėnė: “E kam pyetur Pej­gam­be­rin s.a.v.s.: “Cila punė ėshtė mė e dashur tek All-llahu i Madhėruar?” Tha: “Namazi nė ko­hėn e vet”. I thashė: “Pastaj cila?” Tha: “Bamirėsia ndaj prindėrve”.I thashė: “Pastaj cila?” Tha: “Xhi­hadi (lufta) nė rrugė tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)
206. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Fėmija prindin e vet nuk mund ta shpėr­blejė pėrveē nėse e gjen nė pro­nėsi tė dikujt dhe e blen prej tij pastaj e liron (nga robėria)”. (Muslimi)
207. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, kush ėshtė mė i meritu­ari i njerėzve pėr shoqėrimin tim tė mirė?” Tha: “Nėna jote”. Tha: “Pastaj kush?” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Nėna jote”, tha: “Pastaj kush?” Tha: “Nėna jote”, tha: “Pastaj kush?” Tha: “Babai yt”. (Mutte­fekun alejhi)
Kurse sipas njė transmetimi tjetėr thuhet: “O i Dėrguari i All-llahut, kush ėshtė mė i merituar pėr shoqėrim tė mirė?” Tha: “Nėna jote, pastaj nėna jote, pastaj nėna jote, pastaj babai yt e pastaj mė tė afėrmit me radhė”.
208. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a.se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “I pėrbuzur ėshtė, i pėr­buzur ėshtė, i pėrbuzur ėshtė ai qė e arrin pleqėrinė e njėrit apo tė dy prindėrve tė tij dhe (pėr shkak tė mospėrkujdesjes sė tij ndaj tyre) nuk hyn nė Xhennet”. (Muslimi)
209. Trans­me­tohet nga Enesi, r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush dėshiron qė t'i shtohet furnizimi dhe t'i zgjatet jeta, atėherė le tė kujdeset dhe le t'i mbajė lidhjet farefis­nore”. (Muttefekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

14 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:36

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
210. Trans­me­tohet se Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As ka thėnė: “Erdhi njė njeri te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i tha: “Tė zotohem ty pėr hixhret dhe xhihad dhe kėrkoj shpėrblimin nga All-llahu i Madhėruar”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “A e ke ndonjėrin prej prindėrve gjallė?” Tha: “Po, madje tė dy i kam gjallė”. Tha: “Dhe po kėrkon shpėrblim nga All-llahu i Madhėruar?” Tha: “Po”.(Pej­gam­be­ri) Tha: “Kthehu te prindėrit tu dhe bėrju shoqėrim e shėrbim tė mirė”. (Muttefekun alejhi)
Kjo ėshtė shprehja e Mus­limit, kurse njė transmetim tjetėr i Buhariut dhe Muslimit thekson: “Erdhi njė njeri dhe kėrkoi leje prej Tij pėr xhihad. (Pej­gam­be­ri) Tha: “A i ke prindėrit gjallė?” Tha: ”Po”. (Pej­gam­be­ri atėherė) Tha: “Ktheju atyre, aty ėshtė xhi­hadi yt!”
211. Trans­me­tohet, po ashtu, nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a., se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė lidhės i marėdhėnieve farefisnore ai qė kthen (vizitat) por lidhės i marrėdhėnieve ėshtė ai qė kur i ndėrpritet farefisnia i rivendos lidhjet (me ta)”. (Buha­riu)
212. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Afria (e gjakut) varet nė Arsh dhe thotė: “Kush i mban lidhjet me mua, All-llahu do t'i mbajė me tė, ndėrsa kush i ndėrpret lidhjet me mua, All-llahu do t'i ndėrprejė lidhjet me tė”. (Muttefekun alejhi)
213. Trans­me­tohet nga Esma, bija e Ebu Bekėr es-Siddikut r.a., se ka thėnė: “Mė erdhi nėna ime qė ishte ende idhujtare (mushrike) nė kohėn kur i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ishte nė marrėveshje (me idhujtarėt nė marrėveshjen e Hu­dejbisė), unė i kėrkova sqarim duke i thėnė: “Mė ka ardhur nėna ime qė mė do dhe ėshtė pėrmallu­ar, andaj a tė mbaj lidhje me tė?” Tha: “Po, mbaj lidhje me tė”. (Muttefekun alejhi)
214. Trans­me­tohet nga Ebu Ejjub Halid ibn Zejd el-Ensarij r.a. se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, mė trego pėr njė punė qė do tė mė shpie nė Xhennet dhe do tė mė largojė nga Xhehen­nemi?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Ta adhurosh All-llahun dhe tė mos i shoqėrosh asgjė, ta falėsh namazin, ta ndash zekatin dhe t'i mbash lidhjet farefisnore”. (Mut­tefekun alejhi)
215. Trans­me­tohet nga Selman ibn'Amir, r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė bėjė iftar ndonjėri prej jush, le ta bėjė kėtė me hurmė, sepse ajo ėshtė begati (bereqet), nese atė nuk e ka, atėherė me ujė, sepse ai ėshtė pastėrti”. Dhe ka thėnė: “Sadakaja ndaj tė varfėrit ėshtė sadaka, kurse ndaj tė afėrmit ėshtė dy herė, sadaka dhe ndihmė”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
216. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r.a. se ka thėnė: “Unė e kam pasur njė grua tė cilėn e doja, kurse Umeri (babai i tij) e urrente dhe mė tha: “Shkurorėzoje!” Unė refuzova. Pastaj Umeri r.a. shkoi te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe i tregoi pėr kėtė. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Shkurorėzoje!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen sahih)
217. Trans­me­tohet nga Ebu ed-Derda r.a. qė ka thėnė se i ka ardhur njė njeri dhe i ka thėnė: “E kam njė grua, kurse nėna ime po mė urdhėron qė ta shkurorėzoj!? (Ebu ed-Derda) Tha: “E kam dė­gjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Prindi ėshtė dera e mesme e Xhennetit, nėse do humbe atė derė, ose pėrndryshe ruaje”. (Tirmidhiu thotė: ha­dith hasen sahih)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“A mos edhe ju, po tė ki­shit marrė pushtet, do tė shkaktonit trazira nė tokė dhe do tė shthurnit lidhjet tuaja familjare? Ata janė, tė cilėt All-llahu i mallkoi dhe i bėri tė shurdhėr dhe tė ver­bėr” (Muhammed, 22-33)
“Kurse ata, tė cilėt e thejnė besėn e All-llahut, edhe pasi e kanė dhėnė seriozisht fjalėn, dhe atė qė u ka ur­dhėruar All-llahu tė respek­to­het, e mėnjanojnė dhe bėjnė trazira nė tokė; ata i pret mallkimi dhe vendba­nimi mė i keq!” (err-Rra'd,25)
“Zoti yt ka urdhėruar qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Atij dhe tė silleni mirė me prindėrit.Nėse njėri prej tyre, ose tė dy, pėrjetojnė pleqėri te ti, mos u thuaj “of!” e as mos u hidhėro, por t'u dre­jtohesh me fjalė respekti tė plotė. Shtrij pėrpara tyre krahėt e pėrulshmėrisė dhe thuaj: “O Zoti im, ki mėshirė ndaj tyre, siē kanė pasur kujdes ata ndaj meje nė vegjėli!” (el-Isra, 23-24)
218. Trans­me­tohet nga Ebu Bek­rete Nufej ibn el-Harith r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A doni t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha?” - tri herė - Ne i thamė: “Gjithsesi, o i Dėr­guari i All-llahut!” Tha: “All-lla­hut nėse i pėrshkruhet shok (shirk) dhe mosdėgjimi i prindėrve”. Ishte (ulur) i mbėshtetur, pastaj u drejtua dhe tha: “Veni re, edhe rrena, edhe dėshmia e rrejshme”, dhe vazhdimisht e pėrsėriti kėtė saqė thamė: “Ah, sikur tė heshtte!” (Muttefekun alejhi)
219. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Mėkatet e mėdha janė: All-llahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk); mosdėgjimi i prindėrve; vrasja e njeriut dhe betimi i rrejshėm (kur tė bėhet me qėllim dhe me vetėdije rrejshėm)”. (Buhariu)
220. Trans­me­tohet nga Ebu Muhammed Xhubejr ibn Mut'im r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai qė i ndėrpret lidhjet”. Sufjani nė transmetimin e tij thotė: “Do tė thotė lidhjet fa­miljare”. (Muttefekun alejhi)
221. Trans­me­tohet nga Ebu Isa el-Mugire ibn Shu'be r.a. se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ua ka nda­lu­ar (haram) mosdėgjuesh­mėrinė ndaj nėnave; moskryerjen e obli­gi­mit dhe kėrkimin e asaj qė nuk ju takon; dhe nėpėrkėmbjen e vajzave (varrimi pėr sė gjalli) dhe ua ka bėrė tė urrejtur (mekruh) tha­she­the­met (kur flitet gjithēka qė dė­gjo­ni); pastaj pyetjet e shumta ( pėr ēka s'ka nevojė) dhe humbjen e pasurisė (harxhimin e tepėrt nė diēka tė paparaparė fetarisht)”. (Muttefekun alejhi)
Kėsaj teme i pėrket edhe hadithi i theksuar nė temėn e kaluar (nr.142)
222. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ba­mirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirin e ba­bait tė vet”.
Abdull-llah ibn Dinari nga Abdull-llah ibn Umeri r.a. thotė se njė beduin e kishte ta­kuar atė nė rrugė pėr nė Mekke, tė cilit Abdull-llah ibn Umeri i kishte dhėnė selam dhe e kishte hipur nė gomarin nė tė cilin vet ishte i hipur, pastaj ia kishte dhėnė edhe shallin qė e kishte nė kokėn e tij. Ibni Dinari thotė, atėherė ne i thamė atij: “All-llahu tė dhashtė tė mira, ata janė beduinė dhe kėnaqen me pak”. Abdull-llah ibni Umeri atėherė tha: “Vėrtet, babai i kėtij ka qenė dashamir i Umer ibn el-Hattabit r.a., kurse unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-lla­hut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėr­tet, bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirėt e babait tė vet”.
Njė transmetim tjetėr nga Ibni Dinari thotė: “Kur dilte Ibni Umeri nė Mekke, i hipte gomarit tė tij qė e kishte - kur mėrzitej nga deveja - dhe me njė shall e mbulonte dhe forconte kokėn dhe duke qenė kėshtu hipur mbi gomar, kaloi aty­pari njė beduin tė cilit i tha: ”A nuk je ti i biri i filanit?” (Beduini) Tha: “Po, unė jam”. (Ibni Umeri) Pastaj ia dha gomarin dhe i tha: “Hipi kėtij!” dhe ia dha edhe shallin duke i thėnė: “Me kėtė mbėshtille kokėn”. Disa shokė tė tij i thanė: “All-llahu tė faltė, ia dhe kėtij arabi gomarin mbi tė cilin ishe hipur vet dhe shallin me tė cilin pate mbėshtjellur kokėn tėnde?” (Ibni Umeri) Tha: “Vėrtet, unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu t'i mbajė lidhjet me dashamirėt e babait tė vet pas vdekjes sė tij”. Vėrtet, babai i tij ka qenė shok i Umerit r.a”.. (Tė gjitha transmetimet janė nga Muslimi)
223. Trans­me­tohet nga Enes ibn Maliku r.a. se ka thėnė: “Dola nė udhėtim bashkė me Xherir ibn Ab­dull-llah el-Bexhel-lij r.a. dhe filloi tė mė shėrbejė. Unė i thashė: “Mos vepro kėshtu!” Kurse ai m'u pėrgjigj: “Vėrtet, unė i kam parė ensarėt, kėshtu vepronin me tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe unė jam zotuar nė vetvete qė asnjėrin prej tyre mos ta shoqėroj e tė mos i shėrbej”. (Muttefekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...All-llahu, me tė vėrtetė, dėshiron qė nga ju - o fa­milja e Pej­gam­be­rit, - t'i lar­gojė mėkatet dhe t'ju pas­trojė plotėsisht”. (el-Ahzab, 33),
Dhe thotė:
“...E kush madhėron dis­pozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh, 32)
224. Trans­me­tohet nga Jezid Hajjan se ka thėnė: “U nisėm unė, Husajn ibn Sebre dhe Amr ibn Muslimi pėr te Zejd ibn Erkami r.a. dhe pasi u ulėm, i tha atij Husajni: “O Zejd, ti ke arritur shumė tė mira; e ke parė tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s., i ke dėgjuar fjalėt e tij, me tė ke luftuar bashkė dhe je falur pas tij. Ti, vėrtet o Zejd, ke pėrjetuar shumė tė mira, andaj na thuaj diē nga ajo qė ke dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.?” Tha: “O djali i vėllait, pasha All-llahun, tashmė jam plakur, ka kaluar koha ime, diēka edhe kam harruar nga ajo qė mbaja nė mend nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., andaj atė qė ua them - pranojeni, kurse atė qė nuk ua them mos mė obligoni pėr tė”, e pastaj tha: “Njė ditė, u ngrit i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe na mbajti njė fjalim te njė ujė qė qu­het “Humma” nė mes tė Mekkes dhe Medines. Aty ai e falėnderoi dhe la­vdėroi All-llahun, pastaj kėshilloi dhe tėrhoqi vėrejtje e pastaj tha: “O njerėz, kujdes, vėrtet unė jam njeri, ėshtė afruar qė tė vjen i dėrguari i Krijuesit tim dhe unė do t'i pėrgjigjem, andaj po ua lė dy gjėra madhėshtore: e para ėshtė Libri i All-llahut, nė tė cilin gjenden udhėzimi dhe drita, andaj merreni Librin e All-llahut dhe pėrmbajuni atij”. Nxiti dhe inku­rajoi pėr Librin e All-llahut e pastaj tha: “Dhe familja ime; ua pėrkujtoj (ua tėrheq vėrejtjen) All-llahun pėr familjen time, ua pėrkujtoj All-llahun pėr familjen time!” Atėherė Husajni i tha: “E kush janė familja e tij, o Zejd? A nuk janė gratė e tij prej familjes sė tij?” (Zejdi) tha: “Gratė e tij janė prej familjes sė tij, por edhe tė gjithė ata qė u ėshtė ndaluar marrja e sadakasė pas tij, janė tė familjes sė tij”. Tha: “E kush janė ata?” (Zejdi) Tha: “Ata janė familja e Aliut, familja e Akilit, familja e Xhaferit dhe familja e Abbasit”. Tha: “Tė gjithė kėtyre u ėshtė e ndaluar marrja e sadakas?” Tha: “Po”. (Muslimi)
Sipas njė transmetimi tjetėr ky hadith citohet kėshtu: “Kujdes, unė po ua lė dy gjėra madhėshtore: E para ėshtė Li­bri i All-llahut. Ai ėshtė lidhja (litar) e All-llahut, kush e pa­son atė ėshtė i pėrudhur, ndėrsa kush e braktis, do tė jetė nė lajthitje”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

15 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:38

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
225. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r.a. e ky nga Ebu Bekėr es-Siddiku r.a. se ka thėnė: “Ku­jdesuni pėr Muhammedin s.a.v.s. nėpėrmjet familjes sė tij”. (Buhariu)
Fjala “kujdesuni” do tė thotė: ruajeni, respektojeni, nderojeni. All-llahu e di mė sė miri!
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Thuaj: “A janė njėlloj ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė? Mėsim marrin vetėm tė menēurit”. (ez-Zumer, 9)
226. Trans­me­tohet nga Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Bedrij el-Ensarij r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. na i prekte supet e krahėve tona (me duart e tij) gjatė namazit dhe na thoshte: “Barazo­huni - drejtohuni, mos jini tė pa­barazuar (nė saff), pastaj dhe zem­rat tuaja do tė janė tė padrejtuara. Le tė mė pasojnė (afrohen) mua tė menēurit dhe mė tė aftit, pastaj ata qė vijnė pas tyre, pastaj ata qė vi­jnė pas tyre”. (Muslimi)
227. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kam parė ėndėrr se po e pėrdorja misvakun, kur mė erdhėn dy njerėz, njėri ishte mė i vjetėr se tjetri. Unė ia dhashė misvakun atij mė tė riut, kurse m'u tha: “Tė vjetrit sė pari”, atėherė ia dhashė atij mė tė vjetrit”. (Muslimi me sened, kurse Buhariu pa sened)
228. Trans­me­tohet nga Amr ibn Shuajb, nga babai i tij, kurse ai nga babai i vet r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Nuk ėshtė prej nesh ai qė nuk ėshtė i mėshir­shėm ndaj tė vegjėlve tanė dhe kush nuk ua di respektin e duhur tė vjetėrve tanė”. (Hadith sahih. Trans­me­tojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu tė cilėt thonė se ėshtė hadith hasen sahih. Ndėrkaq nė transmetimin e Ebu Davudit thu­het: “tė drejtėn e tė vjetėrve tanė”).
229. Trans­me­tohet nga Mejmun ibn Ebi Shebib, All-llahu e mėshi­roftė, se Aisheja r.a. njė lypėsi qė kaloi njėherė ia dha njė copė bukė, kurse kur kaloi njė tjetėr, qė ishte mė i veshur dhe mė i pashėm, i ofroi tė ulet, e pastaj i dha tė hajė. Kur e pyetėn pėr kėtė, ajo tha: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vlerėsoni njerėzit sipas vlerave tė tyre”. (Ebu Davudi, i cili thotė: megjithatė Mejmuni nuk e ka mbėrritur Aishen)
Muslimi nė fillim tė Sahihut tė tij e ka theksuar pa sened ku thotė: “Trans­me­tohet nga Ai­sheja r.a. qė ka thėnė: “Na ka urdhėruar i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. qė t'i vlerėsojmė njerėzit sipas vlerave tė tyre”. Kurse el-Hakim Ebu Abdull-llah nė librin e tij “Ma'rifetu ulumi-l-hadith” (Njohja e shkencave tė hadithit), e thek­son kėtė hadith dhe thotė se ėshtė hadith sahih.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe kur i tha Musa djalit tė vet: “Do tė shkoj derisa tė arrij aty ku bashkohen dy dete, ose do tė eci dhe vetėm do tė eci. Dhe kur ata dy arritėn deri nė vendin ku ata dy duhej tė bashkohen, e harruan peshkun e tyre, e ai u nis rrugės sė vet nėpėr det. Po kur u largua, (Musa) i tha djalit tė vet: “Na jep tė hamė mėngjesin, sepse nga kjo rrugė jona jemi lodhur. A e sheh? - i tha ky. Kur u ndalėm nė atė breg, e unė e harrova peshkun, kėtė s'e ka bėrė tjetėrkush pėrpos vetė djallit, qė ta pėrmend atė. Ai patjetėr do tė jetė zhytur nė det, pėr ēudi! Tha: Kjo ėshtė ajo qė na duhet, dhe u kthyen tė dy rrugės prej nga kishin ardhur. Dhe e gjetėn njė njeri nga robėrit tanė, tė cilit i patėm dhėnė mėshirė nga ana jonė dhe i mėsuam atė qė e dimė vetėm Ne. “A mund tė tė bėj shoqėri?” i tha Musa. “Por tė ma mėsosh tėrė atė drejtėsi qė e ke mėsuar ti”. (el-Kehf, 60-66)
Dhe ka thėnė:
“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre, tė cilėt i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij.” (el-Kehf, 2
230. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri e vizitoi njė vėlla tė vetin nė njė fshat tjetėr. All-llahu i Madhėruar ia cakton njė engjėll pėr ta vėzhguar gjatė rrugės sė tij dhe kur erdhi tek ai (engjėlli) i tha: “Ku po do?” Tha: “Te njė vėlla imi nė kėtė fshat”. Tha: “A mos ke ti tek ai ndonjė levėrdi e don ta fitosh atė prej tij?” Tha: “Jo, pėrpos qė unė atė e dua pėr All-llahun!” (Engjėlli) Tha: “Unė jam i dėr­guar nga All-llahu te ti pėr tė njoftuar se All-llahu tė do ty ashtu siē e do ti atė njeri”. (Muslimi)
231. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e vizi­ton njė tė sėmurė ose e viziton vėllain e tij pėr All-llah, do tė thė­rras njė thirrės (engjėll) se ti je i mirė dhe ėshtė e mirė ecja yte dhe po ashtu ke pėrgatitur njė vend nė Xhennet”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen)
232. Trans­me­tohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i ndejės me njerėz tė mirė dhe nde­jės me njerėz tė kėqij ėshtė si­kurse shitorja e miskut (parfume­ria) dhe farkėtorja. Shitėsi i miskut ose tė jep (tė eros) ose tė shet, ose sė paku prej tij kundėrmon erė e kėndshme. Kurse farkėtari ose t'i djeg teshat, ose prej tij do tė vjen erė e pakėndshme (nga thėngji­lli)”. (Muttefekun alejhi)
233. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Femra martohet pėr katėr gjėra: pėr pasurin e saj, prej­ardhjen e saj, bukurinė e saj dhe fenė e saj. An­daj, zgjidhe atė qė ėshtė dhėnė nė fe qė tė tė lumin duart”. (Muttefekun alejhi)
234. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i ka thėnė Xhibrilit: “?ka po tė pengon ty qė nuk po na viziton mė shpesh?” Pastaj u shpall ajeti: (Xhibrili tha) “Dhe Ne, zbresim (nė Tokė), vetėm me urdhrin e Zotit tėnd. Atij i pėrket ajo qė ėshtė para nesh, dhe qė ėshtė pas nesh, dhe ajo qė ėshtė nė mes kėtyre dyjave.” (Merjem, 64) (Buhariu)
235. Trans­me­tohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu nė botėn e ardhshme do tė jetė me atė qė e ka dashur”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “I ėshtė thėnė Pej­gam­be­rit s.a.v.s.: “Njeriu i do tė vetėt, por nuk mundet t'u bashkohet?” Tha: “Njeriu ėshtė me atė qė e do”.
236. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se njė beduin i tha tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Kur ėshtė Ki­jameti?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “?ka ke pėrgatitur pėr tė?” Tha: “Dashurinė pėr All-lla­hun dhe tė Dėrguarin e Tij”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Ti (do tė) jesh me atė qė e ke dashur”. (Muttefekun alejhi)
Ky ėshtė citat i Muslimit, kurse sipas njė transmetimi tjetėr tė Buhariut dhe Mus­limit: “Nuk kam pėrgatitur shumė agjėrim, as namaz, as sadaka, por e dua All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij”.
237. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. se ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, ēfarė thua pėr njė njeri i cili i do tė vetėt, por nuk mund t'i arrijė ata?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Njeriu do tė jetė me atė qė e ka dashur”. (Muttefekun alejhi)
238. Trans­me­tohet nga Usejr ibn Amr e i thuhet Ibni Xhabir se ka thėnė: “Umer ibn el-Hattabi r.a. kur i erdhėn atij njėsitė (luftarake) nga Jemeni i pyeti: “A ėshtė nė mesin tuaj Uvejs ibn Amir?” De­risa erdhi te Uvejsi r.a. dhe i tha: “A je ti Uvejs ibn 'Amir?” (Uvejsi) Tha. “Po!”. “A je nga (fisi) Muradi dhe nga (familja) Karani?” (Uve­jsi) Tha: “Po”. (Umeri prapė vazhdoi) “A e ke pasur gėrbulėn e pastaj je shėruar prej saj pėrveē njė vendi sa njė dirhem?” Tha: “Po”. (Umeri) Tha: “A ke nėnė?” Tha: “Po”. Tha (Umeri): “E kam dėgju­ar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Do t'ju vjen juve Uvejs ibn 'Amiri me njėsitė e Je­menit nga Muradi pastaj nga Karani, ai e ka patur sėmundjen e gėrbulės dhe ėshtė shėruar, pėrveē nga vendi sa njė dirhem. Ai e ka nėnėn ndaj sė cilės ėshtė shumė bamirės, sikur ta luste ai All-lla­hun diē, do t'ia plotėsojė, andaj nėse mundesh (lute) qė ai tė kėrkojė falje (magfiret) pėr ty, bėre!” (Umeri i tha): “Kėrko mag­firet pėr mua!” (Dhe Uvejsi) kėrkoi falje pėr tė. Pastaj Umeri i tha: “Ku po do?” Tha: “Nė Kufe”. (Umeri) Tha: “A t'i shkruaj mėkėmbėsit tė atjeshėm?” (Uvejsi) Tha: “Unė do tė jem me njerėz tė parėndėsishėm, kėtė e kam qejf mė tepėr!”
Nė vitin e adhshėm nė Haxhxh vjen njė njeri i dalluar nga Kufa i cili takohet me Umerin e ky e pyet pėr Uvejsin. Ai tha: “E kam lėnė me njė shtėpi tė keqe me pak gjėsende. (Umeri) Tha: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Do t'ju vjen Uvejs ibn 'Amir me njėsitė e Je­menit nga Muradi, nga Karani, qė ka qenė i sėmurė nga gėrbula e pastaj ėshtė shėruar pėrveē njė vendi sa njė dirhem. E ka njė nėnė ndaj sė cilės sillet me shumė bamirėsi. Nėse i lutet All-llahut diēka, ia pranon - andaj, nėse mundesh, kėrko qė tė lutet ai pėr ty”. (Ky njeri nga Kufa) Shkon te Uvejsi dhe i thotė: “Kėrko falje pėr mua!” (Uvejsi) Tha: “Ti ke qenė mė vonė nė udhėtim tė mirė, andaj ti lutu pėr mua!” Pastaj i tha: “A e ke takuar Umerin?” Tha: “Po”. (Mė nė fund Uvejsi) iu lut (All-llahut) pėr faljen e atij. Pas kėsaj njerėzit filluan t'ia mėsyejnė Uvejsit kurse ky u largua (me tė shpejtė). (Mus­limi)
Nė njė transmetim tjetėr tė Muslimit thuhet: Nga Usejr ibn Xhabir r.a. trans­me­tohet se banorėt e Kufes dėrguan njė delegacion pėr te Umeri r.a., nė mesin e tė cilėve ndodhej njė njeri nga ata qė e pėrbuzėn Uvejsin. Umeri tha. “A ka kėtu ndonjė nga Karani?” dhe vjen ai njeriu, ndėrsa Umeri i tha: “Vėrtet, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet, do t'ju vie njė njeri nga Jemeni, do ta quajnė Uvejs, nuk ka lėnė asgjė nė Jemen pėrveē nėnės sė tij. E ka pasur sėmundjen e gėr­bulės, por kur i lutet All-lla­hut, Ky e shėroi pėrveē njė vendi sa njė dinar apo njė dirhem, andaj kush ta takojė prej jush le ta lusė pėr t'i bėrė lutje All-llahut pėr falje”.
Nė njė transmetim tjetėr nga Umeri r.a. thuhet se ka thėnė: “Unė vėrtet e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet tabiiju mė i mirė ėshtė njė njeri i quajtur Uvejs, qė ka njė nėnė, ka qenė i sėmurė nga gėrbula, andaj thuani tė bėjė lutje pėr ju pėr magfiret”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Muhammedi ėshtė pe­j­gam­ber i All-llahut, kurse ata qė janė me tė janė tė ashpėr ndaj mosbesimtarėve, por tė mėshirshėm ndėrmjet veti; i sheh si pėrkulen dhe bien me fytyrė pėr toke (se­xhde), duke dėshiruar mirėsinė e All-llahut dhe kėnaqėsinė e Tij. Nė fytyrė kanė shenjat, gjurmėt nga tė rėnat me fytyrė pėr toke (sexhde). Ai ėshtė pėrshkrimi i tyre nė Tevrat, kurse pėrshkrimi i tyre nė Inxhil: ata janė si bima, kur lėshon filizin e vet e pastaj e forcon, trashet dhe e pjek frytin e vet, duke nxitur entuziazėm tek mbjellėsit e pėr t'i zemėruar me tė mosbesim­tarėt. All-llahu u ka prem­tuar atyre, tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, falje dhe shpėrblim tė madh”. (el-Fet'h, 29),
Dhe thotė:
“Edhe ata, tė cilėt e kanė pėrgatitur shtėpinė dhe be­simin pėrpara atyre, i duan ata qė kanė ardhur te kėta.” (el-Hashr, 9)
239. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.av.s. ka thėnė: “Shtatė persona (lloje njerėzish) All-llahu do t'i vendosė nėn hijen (mbrojtjen) e Tij atė ditė kur nuk do tė ketė tjetėr pėrveē hijes sė Tij. Ata janė: - Imami (udhėheqėsi) i drejtė; - njė i ri i cili ėshtė rritur nė ibadet dhe res­pekt tė All-llahut tė Madhėruar; - njė njeri, zemra e tė cilit ėshtė e lidhur pėr xhamitė; - dy njerėz tė cilėt nė emėr tė All-llahut duhen, janė sho­qėruar dhe tė tillė kanė mbetur gjer nė ndarje (vdekje); - njė njeri tė cilin e ka thirrė njė grua auto­ritative dhe e bukur, kurse ai e re­fuzon duke i thėnė se i frikėsohet All-llahut; njeriu i cili ndan sadaka fshehurazi, ashtu qė dora e majtė nuk e di ēka jep e djathta; dhe njeriu qė nė vetmi e pėrmend All-llahun dhe i mbushen sytė me lot”. (Muttefekun alejhi)
240. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar nė Ditėn e Gjykimit do tė thotė: “Ku janė ata qė janė dashur nė emėr tė Madhėrisė Sime? Sot do t'i vendos nėn hijen Time, nė ditėn kur nuk do tė ketė hije (mbrojtje) tjetėr pėrveē hijes Sime”. (Muslimi)
241. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyni nė Xhennet derisa tė besoni, dhe nuk do tė besoni derisa tė du­heni ndėrmjet veti. A doni t'ju udhėzoj nė diē pėr ēka - nėse i pėrm­baheni do tė duheni nė mes veti? Atėherė jepni ndėrmjet veti selam”. (Muslimi)
242. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri e vizitoi vė­llain e vet nė njė fshat tjetėr. All-llahu i Madhėruar ia cakton njė engjėll pėr ta vėzhguar gjatė rrugės sė tij dhe kur erdhi tek ai (engjėlli) i tha: “Ku po do?” Tha: “Te njė vėlla imi nė kėtė fshat”. Tha: “A mos ke ti tek ai ndonjė levėrdi e don ta fitosh atė prej tij?! U tha: “Jo, pėrpos qė unė atė e dua pėr All-llahun!” (Engjėlli) Tha: “Unė jam i dėr­guar nga All-llahu te ti pėr tė njoftuar se All-llahu tė do ty ashtu siē e do ti atė njeri”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

16 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:41

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
243. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. qė ka thėnė se njė njeri ishte te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. kur kalon aty njė njeri tjetėr kurse (ky qė ishte te Pej­gam­be­ri) tha: “O i Dėrguari i All-llahut, unė vėrtet e dua kėtė njeri”. Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “A e ke informuar atė (se e do)?” Tha: “Jo”. (Pej­gam­be­ri) Tha: “Infor­moje”. (Ky) E takon dhe i thotė: “Unė tė dua pėr hir tė All-llahut”. (Ai) Tha: “All-llahu tė dashtė, qė tė ka bėrė tė mė duash pėr Tė”. (Ebu Davudi me isnad sahih)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet. All-llahu fal dhe ėshtė mėshirėplotė”. (Ali Imran, 31)
“O besimtarė, kush prej jush i shmanget fesė sė vet, All-llahu nė vend tė tyre do tė sjell njerėz qė i do Ai dhe qė e duan Atė; tė pėrulur ndaj besimtarėve dhe kryelartė ndaj mosbesim­tarėve; ata do tė luftojnė nė rrugė tė All-llahut dhe nuk do t'i frikėsohen kėrcėnimit tė kurrfarė kėrcėnuesi. Ajo ėshtė mirėsi e All-llahut, tė cilėn Ai ia jep kujt tė dojė - dhe All-llahu ka dije shumė tė gjerė”. (el-Maide, 54)
244. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kur All-llahu i Madhėruar e do robin (e vet) e thėrret Xhibrilin: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar e do filanin, ndaj duaje edhe ti, dhe Xhibrili e do. Pastaj e shpall te banorėt e qiellit: “Vėrtet All-llahu e do filanin, ndaj duajeni edhe ju. Pastaj banorėt e qiellit e duan dhe i sigurojnė pranim nė Tokė”. (Muttefekun alejhi)
Kurse sipas njė transmetimi tė Muslimit: I Dėrguari i All-llahut s.av.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar nėse e do njė rob, e fton Xhibrilin dhe i thotė: “Unė vėrtet e dua fi­lanin, andaj duaje edhe ti, dhe Xhibrili e do. Pastaj do tė thėrrasė nė qiell dhe do tė thotė: “Vėrtet, All-llahu e do filanin, ndaj duajeni edhe ju - dhe do ta duan banorėt e qie­llit dhe pastaj i sigurohet atij pranim nė Tokė. Kurse nėse e urren njė rob, e fton Xhibrilin dhe i thotė: “Unė, vėrtet e urrej filanin, ndaj urreje edhe ti. Dhe Xhibrili e urren, pastaj thėrret nė banorėt e qiellit: “Vėrtet, All-llahu e urren fi­lanin, andaj urrejeni edhe ju. Pastaj atij i pėrgatitet urrejtje edhe nė Tokė”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Kurse ata, tė cilėt i ofen­dojnė besimtarėt dhe besim­taret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat hap­tazi” (el-Ahzab, 5
Dhe thotė:
“Prandaj bonjakun mos e nėnēmo. Dhe lypėsin mos e refuzo”. (ed-Duha, 9-10)
Sa u pėrket haditheve pėr kėtė temė, ato janė shumė. Prej tyre ėshtė ha­dithi i transmetuar nga Ebu Hurejre r.a. nė kaptinėn paraprake qė fillon me fjalėt: “Kush i bėn armiqėsi njė mikut tim, do t'i shpall luftė”. Hadithi tjetėr (i kėsaj teme) ėshtė ai qė trans­me­tohet nga Sa'd ibn Ebi Vekkas r.a., i cili nga fundi thekson: “O Ebu Bekėr, nėse ti i hidhėron ata, e ke hidhėruar Krijuesin tėnd”.
245. Trans­me­tohet nga Xhundub ibn Abdull-llah r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e fal namazin e sabahut, ai ėshtė nėn mbrojtjen e All-llahut, andaj mos t'i kundėrvihet askush kėsaj (mbrojtjeje) me diēka, sepse kush i kundėrvihet kėsaj (mbrojtjes sė All-llahut), do ta arrijė atė All-llahu, dhe pastaj do ta gjuajė me fytyrė nė zjarr tė Xhehennemit”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Nėse pendohen, e kryejnė namazin dhe japin zekatin, atėherė lini tė qetė.” (et-Tewbe, 5)
246. Trans­me­tohet nga Abdull-llah Tarik ibn Eshjem r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush thotė: LA ILAHE IL-LALL-LLAH (Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut) dhe mo­hon hy­jninė e gjithēka qė adhurohet, pos All-llahut - atij i sigurohet pasuria dhe gjaku i tij, kurse llogaria (e tij definitive) ėshtė tek All-llahu”. (Muslimi)
247. Trans­me­tohet nga Ebu Ma'bed el-Mikdad ibn el-Esved r.a. qė ka thėnė: “I thashė tė Dėr­guarit tė All-llahut s.a.v.s.: “?farė mendon Ti nėse unė e takoj njė njeri mosbesimtar (kafir), ne luftojmė mes veti dhe ai ma pret njėrėn dorė me shpatė, pastaj stre­hohet te njė lis dhe thotė: “Iu dorėzova All-llahut (u bėra musli­man), a mund ta vras, o i Dėrguar i All-llahut, pasi ta thotė kėtė? (Pej­gam­be­ri) Tha: “Mos e vrit!” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai ma ka prerė (kėput) njėrėn dorė, e pastaj e ka deklaruar atė!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “Mos e vrit atė, sepse nėse e vret, atėherė ai ėshtė nė pozitėn tėnde para se ta vrasish dhe ti do tė biesh nė pozitėn e tij para se ta thotė deklaratėn tė cilėn e ka thėnė”. (Muttefekun alejhi)
248. Trans­me­tohet nga Usame ibn Zejd r.a. se ka thėnė: “I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s na dėrgoi nė Hurek (lagje e fisit) tė Xhuhe­jnes, e ne herėt nė mėngjes i ta­kuam nė ujin e tyre. Unė dhe njė njeri prej Ensarėve e kapėm njėrin prej tyre, e pasi qė e paaftėsuam, ai tha: “LA ILAHE IL-LALL-LLAH” (Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-lla­hut), atėherė ensariu u pėrmbajt, kurse unė gjuajta me shigjetėn time dhe e vrava. Kur u kthyem nė Medine, Pej­gam­be­ri s.a.v.s. mėsoi pėr kėtė ngjarje dhe mė tha: “O Usame, a e vrave pasi qė ka thėnė: La ilahe il-lall-llah?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai kėtė e ka thėnė pėr t'u mbrojtur”. (Pej­gam­be­ri) Mė tha: “A e ke vrarė pasi qė ka thėnė: La ilahe il-lall-llah?” Atėherė kėtė fjalė e ka pėrsėritur aq shumė, saqė dėshirova tė mos e kisha pranuar Islamin deri atė ditė”. (Muttefekun alejhi)
Kurse sipas njė transmetimi: “Pastaj i Dėrguari i All-llahut s.av.s. tha: “A tha: La ilahe il-lall-llah, dhe ti e vrave?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai kėtė e ka thėnė nga frika prej armės”. Tha: “A mos ia hape zemrėn e tij qė ta dije a e ka thėnė apo jo?!” Vazhdimisht kėtė e pėrsėriti saqė dėshirova qė Islamin ta kisha pranuar atė ditė”.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Frikėsomuni vetėm Mua!” (el-Bekare, 40)
“Njėmend, hakmarrja e Zotit tėnd ėshtė shumė e fortė.” (el-Buruxh, 12)
“Ja, ashtu dėnon Zoti yt kur dėnon qytetet qė kanė bėrė mizori. Dėnimi i tij ėshtė, njėmend, fort i dhembshėm. Nė kėtė ka, pa dyshim, argumente pėr atė qė i frikėsohet dėnimit nė botėn tjetėr; e ajo ėshtė ditė kur tė gjithė njerėzit do tė tubohen dhe ajo ėshtė ditė e dėshmuar. Dhe ne e shtyjmė vetėm deri nė njė kohė tė caktuar. Kur tė vijė ajo ditė asnjė nuk do tė flasė pa lejen e tij. Prej atyre do tė ketė tė mjerė dhe fatlumė. Sa u pėrket tė kėqijve, ata do tė jenė nė zjarr, ku merret frymė rėndė”. (Hud. 102-106)
“All-llahu u bėn vėrejtje pėr pezmin e tij” (Ali Imran, 2
“Atė ditė, kur njeriu ik nga vėllai i vet. Edhe nga nėna edhe nga babai i vet. Edhe nga shoqja e vet dhe djemtė e vet. Atė ditė secilit njeri do t'i mjaftojė ēėshtja e vet”. (Abese, 34-37)
“O njerėz, frikėsojuni Zotit tuaj! Me tė vėrtetė dridhja e fundit (e Ditės sė Kijametit) ėshtė ngjarje e madhe. Atė ditė kur shihni qė secila femėr me fėmijė pėr gjiri do ta lė atė, dhe secila shtatzėnė do ta hedhė frytin e vet (dėshtojė) dhe do shohėsh njerėz tė dehur; e ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i tmerrshėm”. (el-Haxhxh, 1-2)
“Kurse ai qė i ėshtė frikėsuar forcės sė Zotit tė vet, do tė ketė dy Xhennete”. (err-Rrahman, 46)
“Do t'i qasen njėri-tjetrit duke u pyetur. Dhe duke thėnė: “Mė herėt kemi pasur kujdes nė familjen tonė. E All-llahu na dhuroi mėshirė dhe na ruajti nga vuajtja nė zjarr. Ne i jemi lutur edhe mė parė, Ai ėshtė me tė vėrtetė bamirės dhe i mėshir­shėm”. (et-Tur, 25-2
Pėr kėtė temė ka shumė ajete tė njohura. Qėllim yni ka qenė tė japim shenjė nė disa sosh, dhe e bėmė. Sa u pėrket haditheve, po ashtu janė shumė, por ne do t'i theksojmė vetėm disa sosh.
Suksesi ėshtė me ndihmėn e All-llahut.
249. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė atė ditė (Ditėn e Gjykimit) do tė sillet Xhe­hennemi me shtatėdhjetė mijė frena, Nė ēdo fre do tė ketė shtatėdhjetė mijė engjėj tė cilėt e tėrhe­qin”. (Muslimi)
250. Trans­me­tohet nga Ebu Dherri r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė vėrtet shoh atė qė ju nuk e shihni. Qielli krikėllon dhe i takon (i ka hije) qė tė krikėllojė. Nė tė nuk ka vend nė madhėsi tė katėr gishtave e tė mos ketė njė engjėll me fytyrė nė se­xhde pėr All-llahun e Madhėruar. Pasha All-llahun, sikur tė dinit ju ēka di unė, do tė qeshnit pak e do tė qanit shumė dhe as qė do tė dėfreheshit me gratė nė shtrat, por do tė ngjiteshit nėpėr lartėsira duke iu pėrkushtuar All-llahut tė Madhėruar (me lutje tė pandėrprera)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
251. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. e lexoi: “Atė ditė ajo (Toka) i tregon la­jmet e veta”. (ez-Zilzal,4), pastaj tha: “A e dini cilat janė lajmet e saj?” Thanė: “All-llahu dhe i Dėr­guari i Tij e dinė mė sė miri”. Tha: “Lajmet e saj janė qė tė dėshmojė pėr secilin rob apo robėreshė se ē'kanė punuar nė sipėrfaqen e saj dhe do t'i thotė: 'Ke punuar kėtė dhe kėtė (filan punėn), nė filan ditėn!' Ja, pra, kėto janė lajmet e saj”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
252. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nė Ditėn e Gjykimit njerėzit do tė ringjallen tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pabėrė sunnet”. Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a meshkujt dhe femrat bashkė, tė shikojnė nė njėri-tjetrin?“ Tha: “Oj Aishe, gjendja do tė jetė shumė mė e vėshtirė se sa t'i preokupojė njė gjė e tillė”. Sipas njė transmetimi tjetėr: “?ėshtja do tė jetė mė e rėndėsishme se sa tė shikojnė njėri-tjetrin”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Thuaj: “O njerėzit e mi qė keni bėrė gabim ndaj ve­tes, mos e kėputni shpresėn te mėshira e All-llahut! All-llahu, me siguri do t'ua falė tė gjitha mėkatet; Ai, njėmend, fal shumė dhe ėshtė i mėshirshėm”. (ez-Zumer, 53)
“...A dėnojmė ne dikė tjetėr pėrveē mosbesimtarit?” (Sebe'e, 17)
“...Neve na shpallet se dėnimi pa dyshim do ta go­dasė atė qė gėnjen dhe shmanget (nga e vėrteta)”, (Tā Hā, 4
Dhe thotė:
“...Kurse mėshira ime ngėrthen ēdo send.” (el-A'raf, 156)
253. Trans­me­tohet nga Ebu Dherri r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “Kush vjen me njė vepėr tė mirė do tė ketė shpėrblim pėr tė dhjetėfish e mė tepėr, kurse kush vjen me njė vepėr tė keqe do tė ketė dėnim vetėm sa njė vepėr, ose do ta fal. Kush mė afrohet pėr njė pėllėmbė, Unė i afrohem pėr njė kut; kush mė afrohet njė kut, Unė i afrohem atij njė pash. Kurse kush mė vjen duke ecur, Unė i shkoj atij duke vrapuar. Kush mė takon Mua me mėkate sa madhėsia e Tokės por nuk mė shoqėron asgjė, do ta takoj Unė atė me po aq falje (magfiret)”. (Trans­me­tom Mus­limi)
Kuptimi i hadithit: “Kush mė afrohet Mua me dėgju­eshmėri ndaj Meje, Unė do t'i afrohem atij me mėshirėn Time - dhe nėse ai e shton (dėgjueshmėrinė) edhe Unė ia shtoj (mėshirėn). Nėse ai mė vjen duke ecur dhe nxiton nė dėgjueshmėri, unė do t'i vijė duke vrapuar, do tė thotė: do ta kaploj atė me mėshirė dhe nuk do ta bėj tė nevojshėm qė tė ecėn shumė pėr t'ia arri­tur qėllimit tė tij”. All-llahu mė sė miri i di tė gjitha.
254. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. qė ka thėnė “Erdhi njė beduin te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, cilat janė dy veprat obliguese (qė tėrheqin pas veti shpėrblim apo dėnim nė botėn tjetėr)?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Kush vdes duke mos i shoqėruar All-llahut asgjė, do tė hyjė nė Xhennet. Dhe kush vdes duke i shoqėruar All-llahut diē, do tė hyjė nė Xhehennem”. (Muslimi)
255. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s u nis (pėr rrugė), kurse Muadhi i kishte hipur (devesė - kalit) pas shpinės sė Pej­gam­be­rit, e ai i tha: “O Muadh!” (Muadhi) Tha: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut (Lebbejke ve sa'dejke)!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “O Muadh!” Tha: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut” - tri herė - (Pej­gam­be­ri) Tha: “Nuk ka asnjė njeri (rob) i cili dėshmon qė nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe qė Muhammedi ėshtė robi dhe i dėr­guari i Tij me zemėr tė sinqertė - e qė tė mos ia ketė ndaluar All-llahu atij Xhehennemin”. (Muadhi) Tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a t'ua kumtoj kėtė njerėzve qė tė gėzo­hen?” Tha: “Atėherė, do t'i mbėshteten”. Muadhi kėtė e kum­toi pak para vdekjes sė tij, nga frika se do tė bėjė mėkat pėr fshehjen e njė diturie”. (Muttefekun alejhi)
256. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre ose Ebu Se'id el-Hudrij r.a. (dyshon transmetuesi se cili prej kėtyre dyve saktėsisht ka thėnė, por njė dyshim i tillė nuk dėmton kur ėshtė nė pyetje sahabiu, meqė qė tė gjithė ata janė tė drejtė-besnikė): “Pasi u zhvillua beteja nė Tebuk, i kaploi njerėzit uria, andaj (erdhėn te Pej­gam­be­ri dhe) thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a na le­jon t'i therim devetė tona e tė ush­qehemi me to dhe tė lyhemi (me yndyrėn e tyre pėr shkak tė vapės)? I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u tha: “Bėjeni”. Pastaj erdhi Umeri r.a. dhe tha: “O i Dėr­guari i All-llahut, nėse e bėn (le­jon) kėtė, do tė na pakėsohen de­vetė (dhe do tė dobėsohemi), por bėrju thirrje qė ta grumbullojnė pjesėn e mbetur tė ushqimit, pastaj lute All-llahun qė ta begatojė, ndoshta All-llahu do ta bėjė atė tė begatshėm”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ani, mirė” pastaj kėrkoi njė qilim lėkure (pėr shtruarjen e ushqimit) tė cilin e shtroi, pastaj kėrkoi qė t'ia sjellin ushqimet e tyre qė u kanė mbetur. Kėshtu njė njeri solli njė grusht bukė misri, njė tjetėr solli njė grusht hurma, kurse njė tjetėr grimca (tė bukės) dhe kur tė gjitha kėto i tubuan nė shtrojen e lėkurės, e gjithė kjo ishte sasi e vogėl ush­qimi. Atėherė i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s bėri njė lutje (dua) pėr bereqet, e pastaj tha: “Merrni ush­qim nė enėt tuaja”. Dhe (njerėzit) morėn ushqim nė enėt e tyre ashtu qė nuk lanė asnjė enė qė gjendej nė tenda pa e mbushur me ushqim. Hėngrėn derisa u ngopėn - dhe nė fund prap mbeti ushqim. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Dėshmoj se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i dėrguar i All-llahut. Nuk e takon All-llahu asnjė rob qė i vjen me kėto dyja (me shehadet), duke mos pasur kurrfarė dyshimi, e tė jetė i penguar nga Xhenneti”. (Muslimi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
257. Trans­me­tohet nga 'Itban ibn Malik r.a. i cili ishte pjesėma­rrės i Betejės sė Bedrit qė ka thėnė: “E falsha popullin tim Beni Salim. Mua dhe ata na ndante njė luginė, kur binin shira (tė mėdha) mua mė bėhej vėshtirė tė kaloj (deri) te xhamia e tyre, andaj erdha te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i thashė: “Mė ėshtė dobėsuar tė pa­murit, kurse lugina e cila gjendet midis meje dhe popullit tim vėr­shohet kur bien shira dhe mė vėshtirėsohet kalimi i saj, andaj do tė dėshiroja qė tė vish e tė falesh nė njė vend nė shtėpinė time, tė cilėn unė do ta bėja faltore”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Do ta bėj kėtė”. Tė nesėrmen mė erdhi i Dėrguari i All-llahut me Ebu Bekrin r.a., pasi qė kaloi mjaftė dita. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. (para derės) kėrkoi leje (pėr hyrje), unė i dhashė leje, e ai pasi hyri ende pa u ulur tha: “Ku po do ti qė tė falem nė shtėpinė tėnde?” Unė i tregova vendin ku dėshiroja tė falet nė tė. I Dėrguari s.a.v.s. - aty qėndroi nė kėmbė, mori tekbir, kurse ne pas tij u radhitėm (nė saff), ku ai i fali dy rekate pastaj dha selam e edhe ne pas tij. Pastaj e mbajta nė shtėpi pėr drekė tė cilėn ia pėrgatitėm atij (nga mielli i fėrguar me dhjam). Kur dėgjuan tė afėrmit (vendėsit, fqinjėt) se i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. ndodhet nė shtėpinė time, u tubuan burrat, saqė u mbush shtėpia plot. Njė njeri tha: “?'bėri Maliku, nuk po e shoh?” Njė tjetėr tha: “Ai ėshtė dy­fytyrėsh, nuk e don All-llahun e as tė Dėrguarin e Tij!” I Dėrguari i All-llahut tha: “Mos thuaj ashtu, a nuk e sheh se ka thėnė: La ilahe il-lall-llah- duke dėshiruar me tė kėnaqėsinė e All-llahut?” (Ai njeriu) Tha: “All-llahu dhe i Dėr­guari i Tij e dinė mė sė miri, mirėpo sa na pėrket neve, pasha All-llahun, ne nuk e shohim dashurinė e tij, as tė folurit e tij pėrveē te munafikėt!” Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet, All-llahu ia ka ndaluar zjarrit (Xhehennemit) atė qė thotė: - La ilahe il-lall-llah - me tė cilėn dėshiron ta arrijė kėnaqėsinė e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)
258. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “All-llahu e ka ndarė (bėrė) mėshirėn njėqind pjesė. Nėntėdhjetė e nėntė i ka mbajtur pėr Vete, kurse (vetėm) njė pjesė e ka lėshuar nė Tokė. Nga ajo pjesė tė gjitha krijesat mėshi­rohen mes veti, saqė edhe kafsha e ngre thundrėn (kėmbėn) e saj nga i vogli i saj nga frika se mos e lėn­don”. Kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “Vėrtet All-llahu i ka njėqind mėshira (rahmete), dhe vetėm njė prej tyre e ka lėshuar nė mes tė xhinėve, njerėzve, kafshėve dhe insekteve. Dhe me atė njė mėshirė nė mes veti duhen dhe mėshirohen dhe me tė egėrsira e do tė voglin e saj. Kurse nėn­tėdhjetė e nėntė mėshirat e tjera All-llahu i ka lėnė pėr mėshirė ndaj robėrve tė Tij nė Ditėn e Gjy­kimit”. (Muttefekun alejhi)
Kurse Muslimi trans­me­ton nga Selman el-Farisiu r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ka njėqind mėshira; prej tyre njė mėshirė ėshtė me tė cilėn mėshirohen krijesat mes veti, kurse nėn­tėdhjetė e nėntė pėr Ditėn e Gjykimit”. Kurse nė njė trans­metim tjetėr: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar kur i ka krijuar qiejt dhe tokėn, i ka krijuar edhe njėqind mėshira. Secila mėshirė mbulon mes qiellit dhe tokės. Vetėm njė mėshirė e ka lėshuar nė Tokė, me tė cilėn nėna e mėshiron fėmijėn e saj, egėrsirat dhe shpezėt mėshirohen nė mes veti, ndėrsa nė Ditėn e Gjykimit do tė plotėsohet krejtėsisht mėshira”.
259. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. duke rrėfyer nga Krijuesi i tij i Madhėruar ka thėnė. “Njė rob bėn njė mėkat, dhe thotė: “O All-llahu im, ma fal mėkatin tim”, kurse All-llahu i Madhėruar do tė thotė: “Robi im ka bėrė njė mėkat dhe e ka ditur se e ka Krijuesin i cili e fal mėkatin, por edhe dėnon pėr mėkat”. Pastaj kthehet dhe pėrsėri bėn mėkat, e pastaj thotė: “O Zot, ma fal mua mėkatin”, kurse All-llahu xh.sh. thotė. “Robi im bėri njė mėkat, por e di se ka Krijuesin qė fal mėkat, por edhe dėnon pėr mėkat”. Pastaj kthehet dhe pėrsėri bėn mėkat, dhe prapė thotė: “O Zot, ma fal mua mėkatin”, kurse i Lartmadhėrishmi thotė: “Robi im bėri njė mėkat, por e di se ka Kri­juesin i cili fal mėkat, por edhe dėnon pėr mėkat. Unė tashmė, e kam falur robin tim, le tė veprojė ē'tė dojė!” (Muttefekun alejhi)
260. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha Atė, nė dorė tė tė cilit gjendet shpirti im, sikur ju tė mos bėnit mėkat, do t'ju zhdukte All-llahu dhe do tė sillte njė popull qė bėn mėkate, pastaj kėrkon falje dhe All-llahu e Madhėruar i fal”. (Muslimi)
261. Trans­me­tohet nga Ebu Ejjub Halid ibn Zejd r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “Sikur ju tė mos bėnit mėkate, All-llahu do tė krijonte krijesa qė do tė gabojnė, e pastaj kėrkojnė falje (bėjnė istigfar) dhe do tė falen”. (Muslimi)
262. Trans­me­tohet nga Muadh ibn Xhebeli r.a. qė ka thėnė: “Isha i hipur nė gomar pas Pej­gam­be­rit s.a.v.s. kur mė tha: “O Muadh, a e di cila ėshtė e drejta e All-llahut ndaj robėrve tė tij, dhe ēka ėshtė e drejta e robėrve ndaj All-llahut?” Thashė: “All-llahu dhe i Dėrguari i tij e dinė mė sė miri”. Tha: “Vėrtet, e drejta e All-llahut ndaj robėrve ėshtė qė ata ta adhurojnė dhe mos t'i shoqėrojnė asgjė, kurse e drejta e robėrve ndaj All-llahut ėshtė qė mos t'i dėnojė ata qė nuk i shoqėrojnė asgjė”. Thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a t'i pėrgėzoj njerėzit?” Tha: “Mos i pėrgėzo e tė mbėshteten vetėm nė tė”. (Muttefekun alejhi)
263. Trans­me­tohet nga el-Bera' ibn 'Azib r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani kur tė pyetet nė varr, do tė dėshmojė se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėr­guari i tij”. Kėtė e vėrtetojnė fjalėt e All-llahut: “All-llahu do t'i for­cojė besimtarėt me fjalė tė forta edhe nė kėtė edhe nė atė botė.” (Ibrahim, 27) (Muttefekun alejhi)
264. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet kur mosbesimtari e bėn njė bamirėsi, ai pėr tė do tė shpėrblehet me furnizim (kėnaqėsi) tė kėsaj bote, kurse besimtari, atij All-llahu ia deponon shpėrblimet pėr Ahiret, kurse pėr kėtė botė i jep furnizim sipas dėgjueshmėrisė sė tij”. Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Vėrtet All-llahu nuk e dėmton njė besimtar pėr njė bamirėsi, i jep pėr tė nė kėtė botė, por e shpėrblen edhe nė botėn tjetėr (Ahiret). Kurse mosbesimtari (kafiri) pėr bamirėsinė e tij qė e bėn pėr All-llahun e Madhėruar shpėrblehet me furnizim nė kėtė botė - ndaj kur tė shkojė nė botėn tjetėr nuk do tė ketė asnjė bamirėsi qė tė shpėrblehet pėr tė”. (Mus­limi)
265. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i pesė namazeve ėshtė si shembulli i njė lumi qė rrjedh shumė para derės sė ndonjėrit prej jush nė tė cilin pas­trohet ēdo ditė nga pese herė”. (Muslimi)
266. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. qė ka thėnė: “Ishim me tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. afėr dyzet veta nė njė Kuba (shtėpi arabe e vogėl, e rrumbulla­kėt nga tenda) kur tha: “A jeni tė kėnaqur qė tė jeni njė e katėrta e xhennetlive?” Thamė: “Po”. Tha: “A jeni tė kėnaqur qė tė jeni njė e treta e xhennetlive?” Thamė: “Po”. Tha: “Pasha Atė, nė dorė tė tė cilit gjendet shpirti i Muhammedit, unė me siguri shpre­soj qė ju do tė jeni gjysma e xhen­netlive, ngase nė Xhennet nuk do tė hyjė kush pėrveē atij qė ėshtė musliman. Ju sot, kundrejt idhu­jtarėve, jeni sikurse qimja e bardhė nė lėkurėn e mėzatit tė zi, ose sikur qimja e zezė nė lėkurėn e mėzatit tė kuq”. (Muttefekun ale­jhi)
267. Trans­me­tohet nga Ebu Nexhih Amr ibn Abese es-Sulemij r.a. qė ka thėnė: “Unė kur isha nė xhahilijet (periudha paraislame) konsideroja se njerėzit janė nė la­jthitje dhe ata nuk janė nė asgjė, dhe (sepse) ata i adhuronin idhujt. Kur dėgjova pėr njė njeri nė Mekke i cili kumton lajme i hipa devesė dhe shkova tek ai, kur ai njeri ishte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., qė fshehej nga populli i vet (tė cilėt e ndiqnin dhe mundonin), andaj unė duke u fshehur hyra te ai nė Mekke dhe i thashė: “Kush je ti?” Tha: “Unė jam pej­gam­ber (nebijjun)”. I thashė: “E ē'ėshtė pej­gam­be­ri?” Tha: “Mua mė ka dėrguar All-llahu”. I thashė: “Me ēka tė ka dėrguar?” Tha: “Mė ka dėrguar qė tė predikoj mbajtjen e lidhjeve familjare, thyerjen e idhujve dhe tė njėsohet All-llahu pa i shoqėruar asgjė”. Thashė: “Kush ėshtė me ty nė kėtė (rrugė)?” Tha: “I liri dhe robi”. Me tė ishin atėherė Ebu Bekri dhe Bilali r.a. I thashė: “Unė, vėrtet, do tė pasoj ty”. Tha: “Ti vėrtet tash assesi nuk do tė mundesh, a nuk po e sheh gjendjen time dhe tė njerėzve (tė mi)? Por, kthehu nė shtėpi, dhe kur tė dėgjosh se kam dalė pub­likisht, atėherė eja”. (Transme­tuesi vazhdon:) Tha: “Pastaj shkova nė shtėpi, kurse i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. erdhi nė Medine, dhe unė duke qenė te fa­milja ime, fillova tė pyes pėr la­jmet, i pyetja njerėzit qė vinin nga Medina derisa erdhi njė grup prej medinasve qė u thashė: “?farė po bėn ai njeriu qė erdhi nė Medine?” Thanė: “Njerėzit nxitojnė tek ai (nga tė gjitha anėt), kurse populli i tij dėshiroi ta likuidojė, por nuk ia arritėn”. Pastaj unė shkova nė Medine, hyra tek ai dhe i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a po mė njeh?” Tha: “Po, ti je ai qė je ta­kuar me mua nė Mekke” (Trans­metuesi thotė I thashė: “O i Dėr­guari i All-llahut, mė njofto nga ajo qė tė ka mėsuar All-llahu, e qė unė nuk e di, mė thuaj diē pėr namazin?” Tha: “Fale namazin e sabahut, pastaj prit mos fal namaz (nafile) derisa tė lind dielli dhe tė ngrihet lartė sa njė shtizė. Kur lind dielli, lind nė mes dy brirėve tė djallit (dy yje kundrejt yllit Sqap - astr.) dhe atėherė atij (diellit) i bėjnė sexhde mosbesimtarėt. Pastaj fal (njė namaz) se vėrtet ai namaz ėshtė publik dhe i arrit­shėm, derisa tė bėhet hija e shtizės sa shtiza (kur tė shkurtohet hija maksimalisht), atėherė ndėrpreje namazin (ose: mos fal namaz), sepse atėherė merr flakė Xhehen­nemi, kur tė zgjatet hija, atėherė falu, sepse vėrtet ai namaz ėshtė publik dhe i arritshėm deri tė falet ikindia, pastaj prap ndėrpreje (tė falurit namaz) derisa tė perėndojė dielli sepse ai perėndon nė mes dy brirėve tė djallit (koha e djallit) dhe atėherė atij i bėjnė sexhde mosbesimtarėt”. (Transmetuesi mė tutje vazhdon) I thashė (Pej­gam­be­rit): “O Pej­gam­ber i All-llahut, mė fol mua pėr abdestin?” Tha: “Cilido njeri prej jush qė bėn pėr­gatitje pėr abdest, pastaj e shpėr­lan gojėn dhe hundėn deri nė thellėsi, atėherė i bien mėkatet e fytyrės, gojės dhe hundės sė tij. Pastaj, kur ta lajė fytyrėn e tij ashtu siē e ka urdhėruar All-llahu, atėherė i bien mėkatet e fytyrės nėpėr mjekrėn e tij bashkė me ujin. Pastaj i lanė duart deri mbi bė­rryla, atėherė i bien mėkatet e du­arve bashkė me ujin kah majet e gishtave. Pastaj kur e fėrkon kokėn (me dorė tė lagur), atėherė i bien mėkatet e kokės bashkė me ujin nėpėr maje tė flokėve. Pastaj kur lanė kėmbėt deri te zogu i kėmbės, atėherė i bien mėkatet e kėmbėve bashkė me ujin kah majet e gish­tave. Pastaj, ai nėse edhe ngrihet dhe falet; i shpreh lavdi All-llahut tė Madhėruar, e falėnderon dhe lavdėron ashtu siē meriton, dhe e zbraz zemrėn e tij pėr All-llahun - do tė lirohet prej mėkateve tė tij ashtu siē ka qenė kur e ka lindur nėna e tij”.
Kur ia rrėfen Amr ibn Abese (transmetuesi) kėtė hadith Ebu Umamės qė ishte sahabij i tė Dėr­guarit s.a.v.s. - Ebu Umame i tha: “O Amr ibn Abese, shiko ē'po flet nė njė vend qė ta ka mundėsuar ky njeri?” Atėherė Amri i tha: “O Ebu Umame, unė jam moshuar me vjet dhe eshtrat mė janė dobėsuar, edhe exheli mė ėshtė afruar, dhe unė nuk kam nevojė tė gėnjej pėr All-llahun e Madhėruar e as pėr tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. Po ta kisha dėgjuar kėtė prej tė Dėrguarit s.a.v.s. vetėm njė herė, apo vetėm dy herė, apo vetėm tri herė (dhe numėroi deri nė shtatė herė), nuk do ta flisja kurrė, por unė e kam dėgjuar atė edhe mė tepėr se aq”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar duke la­jmėruar pėr robin e mirė thotė:
“...Kurse unė ēėshtjen time ia lė All-llahut. All-llahu, me tė vėrtetė i sheh njerėzit, dhe All-llahu e ruajti nga tė kėqijat dhe kurthat e tyre.” (Gafir, 44-45)
268. Trans­me­tohet nga Xhabir ibn Abdull-llahu r.a. se ai e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. - tri ditė para se tė vdesė duke thėnė: “Le tė mos e gjejė vdekja asnjėrin prej jush, e tė mos ketė pėr All-llahun e Madhėruar mendim tė mirė (shpresė)”. (Mus­limi)
269. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “O biri i Ademit, derisa tė thirresh nė Mua, dhe tė kėrkosh ndihmė nga Unė, do tė fal ēka ke vepruar. O biri i Ademit, qofshin mėkatet tua deri te vranėsirat e qiellit dhe nėse kėrkon falje nga Unė, do tė fal ty. O biri i Ademit, nėse tek Unė vjen me mėkatet mė tė mėdha gati sikur toka, pastaj mė drejtohesh, duke mos mė sho­qėruar asgjė, do tė vijė unė ty me falje po aq tė madhe”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
Dije se mė sė miri ėshtė pėr njeriun kur ėshtė nė gjendje tė shėndetit tė mirė, qė tė jetė nė frikė dhe nė shpresė, dhe tė jetė frika e tij e barabartė me shpresėn. Kurse nė gjendje tė sėmundjes ėshtė e dėshirueshme qė tė anojė shpresa. Dispozitat e Sheriatit, tekstet e Kur'anit dhe tė Sunnetit dhe tė tj. - kėtė e konfirmojnė nė mėnyrė tė qartė.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Kurthėn e All-llahut e kanė tė siguruar vetėm njerėzit e humbur”. (el-A'raf, 99)
“...Vetėm mosbesimtarėt e humbin shpresėn nė mėshirėn e All-llahut”. (Jusuf, 87)
“Atė ditė kur disa fytyra do tė zbardhen e disa do tė nxi­hen.” (Ali Imran, 106)
“...Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i shpejtė nė dėnim, por Ai ėshtė edhe shumė mėshirėplotė”. (el-A'raf, 167)
“Pa dyshim tė mirėt janė nė Xhennet, kurse mėkatarėt me siguri nė Xhehennem”. (el-Infitar, 13-14)
“Sa pėr atė, veprat e tė cilit ēojnė peshė, Ai ėshtė i kėna­qur nė jetė. Kurse ai, veprat e tė cilit vijnė tė lehta nė pesho­jė, Vendbanim do tė kenė zjarrin”. (el-Karia, 6-9)
Ajete me kėtė kuptim ka shumė. Aty bashkohet frika dhe shpresa nė dy apo mė shumė ajete tė njė­pas­njėshme, apo edhe brenda njė ajeti. Ndėrsa prej haditheve ja disa:

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

18 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:44

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
270. Nga Ebu Hurejre r.a. trans­me­tohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur ta dinte besimtari se ēfarė dėnimi po­se­don All-llahu, askush nuk do tė shpresonte nė Xhennetin e Tij, dhe sikur ta dinte mosbesimtari se me ēfarė mėshire disponon All-llahu, nuk do ta humbte shpresėn nga Xhenneti i Tij”. (Muslimi)
271. Trans­me­tohet nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė pėrgatitet xhenazja dhe njerėzit e vejnė nė krahėt e tyre, nėse ėshtė i mirė do tė thotė: Ngutuni, ngutuni (sa mė parė tė mė lėshoni nė varr)! Por nėse (i vdekuri) ėshtė jo i mirė, do tė thotė: - Mjeri unė (vaj pėr mua), ku po mė ēoni (mė ktheni)! Atė zė e dėgjon ēdokush pėrpos njeriut! E sikur ai ta dėgjonte do t'i binte tė fikėt”. (Buhariu)
272. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit nga ju Xhenneti i ėshtė mė afėr se sa lidhėsja e mbathėses sė tij e po ashtu edhe Xhehennemi”. (Bu­ha­riu)
All-llahu i Madhėruar thotė.
“Dhe duke qarė bėjnė se­xhde dhe ai leximi ua rrit re­spektin dhe frikėn”. (el-Isra', 109)
Dhe thotė:
“A kėtij fjalimi i ēuditeni? Dhe qesheni e nuk qani (nė vend se tė qani)”. (en-Nexhm, 59-60)
273. Trans­me­tohet nga Ibni Mes'udi r.a. se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua Pej­gam­be­ri s.a.v.s.: “Mė lexo Kur'an!” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, tė tė lexoj ty, kurse ai ty po tė shpallet? Tha: “Unė dėshiroj ta dėgjoj prej tjetėrkujt”. Atėherė ia lexova atij suren en-Nisa, derisa erdha te ky ajet: “Po ē'do tė bėhet atėherė kur tė sjellim dėshmitarė nga se­cili popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė kundėr tyre?” (en-Nisa, 41) Tha: “Mjaft pėr tash”. Kur u ktheva kah ai, (ia pashė) sytė qė i rridhnin lot”. (Muttefekun alejhi)
274. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Shtatė per­sona (lloje njerėzish) All-llahu do t'i vendosė nėn hijen (mbrojtjen) e Tij, atė Ditė, kur nuk do tė ketė hije (mbrojtje) tjetėr pėrveē saj: Ata janė: - Sunduesi i drejtė, - i riu qė ėshė rritur nė ibadet dhe dėgju­eshmėri ndaj All-llahut, - njeriu, zemra e tė cilit ėshtė e lidhur pėr xhamtė, - dy njerėz (shokė) tė cilėt nė emėr tė All-llahut janė dashur, janė shoqėruar dhe tė tillė janė ndarė (deri nė vdekje), - njeriu, tė cilin e thėrret njė grua autoritative dhe e bukur, kurse ky i pėrgjigjet se i frikėsohet All-llahut; - njeriu i cili e ndanė sadakan fshehtė, ashtu qė dora e majtė nuk di ē'bėn (sa ndanė) e djathta, dhe - njė njeri i cili e pėrkujton All-llahun nė vetmi dhe i mbushen sytė me lot”. (Mut­tefekun alejhi)
275. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn esh-Shihijr r.a. se ka thėnė: “I erdha tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., kurse ai ishte duke u falur. Kurse nė gjoksin e tij dėgjo­hej njė ushtimė sikurse ushtima e kazanit (kur zien) nga tė qarit”. (Hadith sahih, trans­me­tojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Pa dyshim jeta nė kėtė botė i shėmbėllen ujit qė ne e lėshojmė nga qielli me tė cilin pėrzihen (ushqehen) bimėt nė tokė prej tė cilave ushqehen njerėzit dhe kaf­shėt. Ashtu qė kur toka sto­liset me petkun e vet dhe qėndiset, dhe kur banorėt e saj mendojnė se ata janė zotėruesit e saj, vjen urdhri ynė, natėn ose ditėn, dhe ne ato i bėjmė si tė korrura, si­kur tė mos kishin qenė dje fare. Ja, ashtu ne nė hollėsi shkoqisim argumentet pėr popullin qė mendon” (Ju­nus, 24)
“Sillja si shembull jetėn e kėsaj bote qė ėshtė sikur uji qė e lėshojmė ne nga qielli, me tė cilin ushqehen bimėt nė tokė, e pėrsėri thahet e teret dhe e derdhin erėrat. E All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send! Pasuria dhe djemtė janė stoli e jetės sė kėsaj bote, por veprat e mira tė vazhdueshme janė mė tė mira si shpėrblim nga Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė”. (el-Kehf, 45-46)
“Ta dini se jeta nė kėtė botė ėshtė njė lojė dhe zba­vitje edhe stoli edhe gara ndėrmjet jush nė shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve, si shembulli i shiut pas tė cilit bima rritet qė i mahnit mos­besimtarėt; ajo mugullon, por pastaj e sheh tė zbehtė e mė vonė bėhet e tharė. Ndėrsa nė atė botė ka dėnim tė rėndė, edhe falje e kėnaqėsi tė All-llahut. Jeta nė kėtė botė ėshtė vetėm njė zbavitje e rrejshme”. (el-Hadid, 20)
“Njerėzve u ėshtė zbuku­ruar dėshira pėr epshe dhe dashuri pėr gratė, djemtė, dhe kuajt e bukur, bagėtitė dhe tė mbjellurat. Ajo ėshtė kėnaqėsi e jetės nė kėtė botė, por vendkthimi te All-llahu ėshtė mė i mirė”, ('Ali 'Im­ran, 14)
“O njerėz! Premtimi i All-llahut ėshtė, pa dyshim, i vėrtetė dhe kurrsesi mos t'ju mashtrojė jeta nė kėtė botė dhe le tė mos ju gėnjejė djalli nė besimin tuaj nė All-lla­hun”. (el-Fatir, 5)
“Ju preokupon shumimi i pasurisė. Derisa tė shkoni nė varre. Ani, do ta merrni vesh! Edhe njė herė ani! Me siguri do ta dini! Po si jo! Sikur ta dinit, me siguri dhe me bindje”. (et-Tekathur, 1-5)
“Jeta nė kėtė botė s'ėshtė kurrgjė tjetėr pėrveē zbavitje dhe lojė, vetėm bota tjetėr ėshtė jetė e vėrtetė, sikur ta dinin!” (el-Ankebut, 64)
Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura, ndėrsa sa u pėrket haditheve, janė mė shumė se sa qė mund tė pėrfshihen tė gjitha, andaj do t'i theksojmė vetėm disa sosh:
276. Trans­me­tohet nga el-Mustevrid ibn Shedad r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kjo botė (dunjaja) ndaj botės tjetėr (Ahiretit) ėshtė sikur kur njėri prej jush ta vendosė gishtin e tij nė det, pastaj le tė shikojė me ēka i kthehet (nga uji i detit)”. (Muslimi)
277. Trans­me­tohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kaloi nėpėr treg, kurse njerėzit ishin tubuar rreth tij. Pastaj kaloi pranė njė cjapi tė ngordhur me veshė tė vegjėl, e kapi pėr ve­shi dhe tha: “Cili prej jush dėshi­ron ta marrė pėr njė dirhem?” I thanė: “Askush prej neve nuk jep pėr tė asgjė, ēka mund tė bėjmė me tė?” Pastaj tha: “A doni tė jetė juaji?” Thanė: “Pasha All-llahun, edhe tė ishte i gjallė ishte me tė meta, me veshė tė vegjėl, e lėre mė i ngordhur!” Atėherė tha: “Pasha All-llahun, kjo botė vėrtet pėr All-llahun ėshtė mė e pavlefshme se sa ky (cjap) pėr ju”. (Muslimi)
278. Trans­me­tohet nga Ebu Dherri r.a. se ka thėnė: “Isha duke shkuar me Pej­gam­be­rin s.a.v.s. nėpėr njė tokė me gurė tė zi nė Medine derisa u drejtuam nga Uhudi, atėherė mė tha: “O Ebu Dherr”. I thashė: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Nuk gėzohem tė kem ar sa ky Uhudi e tė kalojnė tek tri ditė, e nga ai tė mbetet vetėm njė dinar pėrpos nėse kam tė paguaj borxh, ose qė me tė t'u flas robėrve tė All-llahut (njerėzve) kėshtu, kėshtu dhe kėshtu tė jetė nga e djathta, nga e majta dhe nga prapa”. Pastaj eci (Pej­gam­be­ri) dhe mė tha: “Vėrtet, ata qė kanė shumė, nė Ditėn e Gjy­kimit do tė kenė pak, pėrveē nėse thonė (veprojnė) me pasurinė kėshtu, kėshtu dhe kėshtu ėshtė edhe nga e djathta, nga e majta dhe nga prapa, por tė kėtillėt janė pak”. Pastaj mė tha: “Qėndro nė atė vend, mos lėviz askund derisa tė kthehem!” Pastaj u nis nėpėr errėsirė tė natės derisa nuk dukej, atėherė dėgjova njė zė tė lartė, unė u frikėsova se mos e sulmoi dikush Pej­gam­be­rin s.a.v.s. dhe dėshiroja t'i shkoj, mirėpo m'u kujtua fjala e tij “mos lėviz askund derisa tė kthehem” andaj nuk lėviza derisa mė erdhi, atėherė i thashė: “Unė dėgjova njė zė, nga i cili u frikėsova.”.. dhe ia shpje­gova...ndėrsa ai mė tha: “A e ke dėgjuar?” I thashė: “Po”. Tha: “Ai ishte Xhibrili, mė erdhi dhe mė tha: “Kush vdes prej ummetit tėnd duke mos i shoqėruar All-llahut asgjė, do tė hyjė nė Xhennet”. I thashė: A edhe nėse ka bėrė pros­titucion (zina) dhe nėse ka vjedhė? Tha: “A edhe nėse ka bėrė prosti­tucion dhe nėse ka vjedhė”. (Mut­tefekun alejhi, ky citat ėshtė i Buhariut)
279. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur tė kisha ar sa ėshtė Uhudi, do tė gėzohesha sikur tė mos kalojnė tri ditė e te unė tė mos mbetet asgjė, pėrveē diē pėr ta paguar borxhin”. (Muttefekun alejhi)
280. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Vėrtet, unė i kam parė shtatėdhjetė sofistė (tė varfėrit qė nuk kanė pasur shtėpia, andaj kanė banuar nė sofa tė xhamisė gjatė kohės sė Alejhis-selamit) asnjėri prej tyre nuk kishte gunė (mbulesė tė gjatė tė trupit), por vetėm ndėrresė (ēarēaf pėr mbulimin prej mesit e teposhtė) ose vetėm kėmishė tė thjeshtė tė lidhur pėr qafė. Ato disave iu arri­nin deri nėn gjunj, kurse disave deri nė zog tė kėmbėve, tė cilat e mbanin me dorė nga frika se mos u shihen vendet e turpshme (avreti)”. (Buhariu)
281. Trans­me­tohet nga en-Nu'man ibn Beshir r.a. se ka thėnė: “Umer ibn el-Hattabi r.a. foli pėr fitimin e njerėzve nga tė mirat nė kėtė botė dhe tha: “Vėrtet e kam parė tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. gjatė tėrė ditės (me bark) tė pėrkulur (nga uria) nuk kishte as hurma tė kėqija, qė ta mbushte barkun e tij”. (Muslimi)
282. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Ndėrroi jetė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kurse nė shtėpinė (dhomėn) time nuk kishte asgjė qė mund tė hante ai qė ka mėlqi (qoftė njeri, kafshė etj.) pėrveē pak elb nė raftin tim, e mora dhe hėngra prej tij mjaftė gjatė, pastaj e mata dhe ai u harxhua”. (Mutte­fekun alejhi)
283. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos u merrni (shumė) me pasuri tė palujtshme e tė lakmoni nė kėtė botė”. (Tir­midhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
284. Trans­me­tohet nga Ka'b ibn Malik r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dy ujq tė uritur tė cilėt bien ndėr dele nuk bėjnė mė tepėr dėm se sa lakmia e njeriut pėr pasuri dhe karrierė (autoritet) qė i bėn fesė sė tij”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
285. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi dhe 'Imran ibn el-Husajn r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Kam shikuar nė Xhennet dhe kam parė se shumica e xhennetlinjve janė tė varfėrit (e kėsaj bote), dhe kam shikuar nė Xhehennem dhe kam parė se shumica e tyre janė gra”. (Muttefekun alejhi, nga transmetimi i Ibni Abbasit, po ashtu e trans­me­ton Buhariu nga trans­metimi i Imran ibn el-Husajn)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Por pas atyre mbetėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin dhe u dhanė pas epsheve. Ata, mbase do tė pėsojnė. Pėrveē atyre qė janė penduar dhe kanė besuar edhe kanė bėrė vepra tė mira. Atyre nuk do t'u bėhet kurrfarė e padrejte.” (Mer­jem, 59-60)
“Dhe doli para popullit tė vet me stolitė e tij, e ata qė adhuronin jetėn e kėsaj bote, thoshin: Eh sikur edhe ne tė kishim atė qė iu dha Karunit! Ai ėshtė, njėmend, fatlum. Tė mjerėt ju - thoshin tė diturit. Pėr atė qė beson dhe bėn vepra tė mira, mė i mirė ėshtė shpėrblimi i All-llahut.” (el-Kasas, 79-80)
“Pastaj atė ditė do tė pye­te­ni patjetėr pėr kėnaqėsitė”. (et-Tekathur,
“Kush e dėshiron kėtė botė Ne kujt tė duam i japim shpejt ēka tė dėshirojė, por pastaj i pėrgatisim Xhehen­nemin nė tė cilin do tė digjet i turpėruar dhe i pėrulur”. (el-Isra, 1
Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura. Kurse hadithet si vijon:
286. Trans­me­tohet nga Ebu Se'id el-Makburij, nga Ebu Hure­jre r.a. se ky kaloi (njėherė) pranė disa njerėzve qė e kishin pėrpara njė dele tė pjekur dhe e thirrėn, por ai refuzoi qė tė hajė duke thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka shkuar nga kjo botė, e nuk ėshtė ngopur me bukė tė el­bit”. (Buhariu)
287. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. deri kur ka vdekur nuk ka ngrėnė asnjėherė nė tavolinė, as nuk ka ngrėnė bukė tė situr”. (Buhariu)
Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “E as qė ka parė (para vetes) ndonjėherė dele tė pjekur (me lėkurė) pasi qė ėshtė pėrvėluar”.
288. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. doli njė ditė, apo njė natė, kur edhe Ebu Bekri dhe Umeri r.a. kishin dalė. Atėherė (Pej­gam­be­ri) tha: “?'ju ka shtyer tė dilni nga shtėpitė tuaja nė kėtė kohė?” Thanė: “Uria, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Edhe mua, pasha atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, mė ka nxjerrė (prej shtėpisė) ajo qė ju ka nxjerrė juve - ēohuni!” Pastaj u ngritėn me tė dhe erdhėn te njė njeri prej En­sarėve, mirėpo ai nuk ishte nė shtėpi. Kur e pa (Pej­gam­be­rin) gruaja (e atij njeriu) tha: “Mirė se vini, urdhėroni!” I Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. i tha: “Ku ėshtė filani (pėr tė zotin e shtėpisė)?” Tha: “Ka shkuar tė na kėrkojė ujė pėr pije”. Nė atė ēast erdhi ensariu, shikoi tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe dy shokėt e tij, pastaj tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, sot askush nuk ka mysafirė mė tė ndershėm se unė!” Pastaj shkoi. Mė pas erdhi me njė kalavesh hurme nė tė cilėn kishte hurma tė njoma, tė terura dhe tė lėngėta (por tė pjekura) dhe ju tha: “Urdhėroni, hani! Pastaj e mori briskun, kurse i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. i tha: “Kujdes, mos e merr (mos e prej) atė qė milet dhe jep qumėsht!” Pastaj (ensariu) preu mish deleje nga i cili hėngrėn, edhe nga kalaveshi me hurma tė llojllojshme dhe pinė ujė.
Pasi qė hėngrėn dhe pinė, i Dėrguari i i All-llahut s.a.v.s. i tha Ebu Bekrit dhe Umerit r.a.: “Pasha Atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, nė Ditėn e Gjykimit do tė pyeteni pėr kėtė begati. Nga shtėpia ju ka nxjerrė uria, pastaj nuk jeni kthyer derisa ju ka arritur kjo begati”. (Muslimi) (Pyetja nė Ditėn e Gjykimit ka tė bėjė me llojet e begative, e jo pėr qor­tim. All-llahu e di mė sė miri. Nė transmetimin e Tirmidhiut theksohet se ky ensarij tek i cili erdhėn quhej Ebu-l-He­jthem et-Tejhan).
289. Trans­me­tohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se ka thėnė: “Aisheja r.a. i nxori e na i tregoi dy ndėrresa - kėmishėn dhe mbulesėn ( e pjesės sė poshtme tė trupit), tė cilat ishin shumė tė vrazhda e tė trasha dhe tha: “Nė kėto dyja i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka ndėrruar jetė”. (Mutte­fekun alejhi)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

19 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:45

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
290. Trans­me­tohet nga Sa'd ibn Ebi Vekkas r.a. se ka thėnė: “Unė jam i pari i arabėve qė kam gjua­jtur shtizėn nė rrugė tė All-llahut. Kemi qenė nė betejė me tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s. dhe nuk kemi pasur tjetėr ushqim pos fletėve tė hublės dhe semurės (dy lloje drush tė shkretėtirės) saqė ndonjėri prej nesh dilte jashtė (kur e kryente nevojėn) sikurse qė i hanė delet e i cili nuk pėrzihej (nga thatėsia)”. (Muttefekun alejhi)
291. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “O All-llahu im, bėje Ti furnizim tė familjes sė Muhammedit bukėn e thatė”. (Mut­tefekun alejhi)
292. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Ndėrroi jetė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kurse mburoja e tij ishte e depozituar te njė ēifut pėr 30 sa'a elb”. (Sa': masė peshė e njohur, 3,332 kg). (Muttefekun alejhi)
293. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Vėrtet i kam parė shtatėdhjetė sofistė (tė varfėr tė cilėt nuk kanė pasur shtėpia andaj kanė banuar nė sofa tė xhamisė gjatė kohės sė Pej­gam­be­rit), asnjėri prej tyre nuk kishte gunė (mantel) por vetėm ndėrresė (ēarēaf pėr mbulimin prej mesit e teposhtė) ose vetėm kėmishė tė thjeshtė tė lidhur pėr qafe. Ato dis­ave ju arrinin deri nėn gjunj, kurse disave deri nė zog tė kėmbėve, tė cilat i mbanin me dorė nga frika se mos u shihen vendet e turpshme (avreti)”. (Buhariu)
294. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Shtrati i tė Dėr­guarit s.a.v.s. ka qenė prej lėkurės i mbushur me palmė”. (Buhariu)
295. Trans­me­tohet nga Ebu Um­ame r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O biri i Ademit, ti nėse e shpenzon tepricėn (e pasurisė) mė mirė ėshtė pėr ty, kurse nėse e mban ėshtė mė keq pėr ty. Askush nuk tė qorton nėse jeton nė mėnyrė modeste. Dhe fillo (me rastin e shpenzimit) prej atyre qė janė tė varur prej teje”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
296. Trans­me­tohet nga Ube­jdullah ibn Mihsan el-Ensarij el-Hatmij r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush gdhi­het prej jush i sigurt nė shpirtin e tij, familjen e tij, i shėndoshė nė trupin e tij dhe ka ushqim pėr njė ditė, ėshtė sikur t'i ėshtė dhėnė krejt bota”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen)
297. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ka shpėtuar ai qė ėshtė bėrė musliman, ka furnizim (vetėm) aq sa i nevojitet dhe e ka bėrė All-llahu tė kėnaqur me atė qė i ka dhėnė”. (Muslimi)
298. Trans­me­tohet nga Ebu Muhammed Fedalete ibn Ubejd el-Ensarij r.a. se e ka dėgjuar tė Dėr­guarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “I lumi ai qė ėshtė udhėzuar nė Islam, jetesėn e ka tė mjaftueshme dhe ėshtė i kėnaqur (me atė qė ka)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
299. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. rregullisht i ka kaluar netėt i uritur (pa ngrėnė), edhe familja e tij nuk kanė pasur darkė, kurse buka e tyre mė sė shumti ka qenė prej elbit”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen sa­hih)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Nė tokė nuk ka asnjė qenie tė gjallė e tė mos e ketė ushqimin te All-llahu”. (Hud, 6)
“Tė varfėrit qė janė tė an­gazhuar nė rrugė tė All-lla­hut dhe nuk mund tė puno­jnė tokėn, i painformuari i konsideron kėta si tė pasur, pėr shkak tė modestisė sė tyre (varfanjakėve). Do t'i njohėsh sipas pamjes sė tyre, ata nuk u mėrziten njerėzve duke lypur.” (el-Bekare, 273)
“Edhe ata, tė cilėt kur shpenzojnė nuk shpėrder­dhin e as nuk janė tepėr dorėshtrėnguar; por, nė kėtė mbajnė mesataren”. (el-Furkan, 67)
“Kurse exhinėt dhe njerėzit nuk i kam krijuar pėr tjetėr vetėm se tė mė adhurojnė. Nuk kėrkoj prej tyre furnizim as qė dėshiroj tė mė ushqejnė”. (edh-Dharijat, 56-57)
Ndėrsa sa u pėrket haditheve, shumica e tyre u theksuan nė dy kaptinat paraprake, kurse prej tė patheksuarave ja disa:
300. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė pasuri malli i shumtė, por pasuri ėshtė pasuria e shpirtit”. (Mutte­fekun alejhi)
301. Trans­me­tohet nga Hakim ibn Hizam r.a. se ka thėnė: “Kėrk­ova nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe ai mė dha. Pastaj prap i kėrkova dhe ai prap mė dha. Dhe pėrsėri i kėrkova, dhe ai pėrsėri mė dha. Pastaj mė tha: “O Hakim, vėrtet kjo pasuri ėshtė e kėndshme (pėr sy) dhe e ėmbėl (pėr zemėr), andaj kush e merr me bujari do tė begatohet, kurse kush e mban me kryelartėsi nuk do tė begatohet. I atilli do tė jetė si ai qė han e nuk ngihet. Dhe dora e epėrme ėshtė mė e mirė se dora e poshtme”. Hakimi thotė: “Pastaj i thashė: Pa­sha Atė qė tė ka dėrguar me tė Vėrtetėn, unė prej askujt pas teje nuk do tė pranoj asgjė deri tė nda­hem prej kėsaj bote”. Njėherė Ebu Bekri r.a. e ftoi Hakimin pėr t'ia dhėnė ndonjė dhuratė, por ky refu­zoi tė pranojė gjė prej tij. Pastaj, po ashtu, edhe Umeri r.a. e ftoi t'i japė por ky e refuzon. Pastaj (Umeri) tha: “O muslimanė, bėhuni dėshmitarė pėr Hakimin se po ia ofroj tė drejtėn (pjesėn) e tij qė ia ka caktuar All-llahu nė kėtė plaēkė (lufte) dhe se ai (Hakimi) po e refuzon”. Hakimi prej asnjė njeriu nuk ka pranuar asgjė pas Pej­gam­be­rit s.a.v.s. derisa vdiq”. (Muttefekun alejhi)
302. Trans­me­tohet nga Amr ibn Taglib r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. solli njė pasuri apo ro­bėr (lufte) dhe i ndau. Disa njerėzve u dha kurse disave jo, an­daj i shkoi lajmi se ata qė nuk u dha u hidhėruan dhe e qortuan. (Pej­gam­be­ri u ngrit dhe pasi) E falėnderoi dhe e lavdėroi All-lla­hun, e tha. “Pasha All-llahun, unė i kam dhėnė ndonjė njeriu kurse ndonjė e kam lėnė. Atė qė e kam lėnė, e dua mė shumė se atė tė cilit i kam dhėnė. Unė vėrtet u kam dhėnė disave, sepse kam parė nė zemrat e tyre mosdurim, mospajtim dhe shqetėsim kurse i kam lėnė disa njerėz qė All-llahu ua ka bėrė zemrat tė pasura dhe tė hajrit. Prej kėtyre ėshtė Amr ibn Taglib”. Amr ibn Taglibi ka thėnė: “Pasha All-llahun, mė tepėr e kam dashur atė fjalė tė tė Dėrguarit s.a.v.s. se sa pasurinė mė tė ēmueshme”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe kur tė kryhet namazi atėherė shpėrndahuni nėpėr tokė dhe kėrkoni mirėsinė e All-llahut.” (el-Xhum'a, 10)
303. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Davudi alejhis-selam nuk ėshtė ushqyer pėrveē nga puna (fitimi) me dorė tė vet”. (Buhariu)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...?kado qė ju tė jepni (dhuroni) Ai atė e kompen­son.” (Sebe', 39)
“...?kado qė shpenzoni nga mirėsia, e keni pėr vete dhe ēkado qė t'u jepni tė tjerėve le tė jetė vetėm pėr hir tė All-llahut dhe ajo qė e shpenzoni pėr tė mirė, do t'ju kompensohet dhe nuk do tė jeni tė dėmtuar”. (el-Bekare, 272)
“...Dhe ēkado qė jepni pėr tė mirė, All-llahu me siguri e di”. (el-Bekare 273)
304. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-As r.a. se njė njeri e pyeti tė Dėrguarin e All-lla­hut s.a.v.s.: “Cili Islam ėshtė mė i mirė? Tha: “Ta ushqesh tjetrin dhe t'i japėsh selam tė njohurit e tė panjohurit”. (Muttefekun alejhi)
305. Trans­me­tohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. (po ashtu) se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ekzistojnė dyzet (40) mirėsi; mė e larta ėshtė t'i jepet dikujt dhia (qė tė shėrbehet me qumėshtin e saj e pastaj t'ia kthejė). Kushdo qė e bėnė njė prej kėtyre mirėsive, duke shpresuar shpėrblim dhe me besim nė tė premtuarėn (e All-llahut), All-llahu i Madhėruar pėr tė do ta dėrgojė nė Xhennet”. (Buhariu)
306. Trans­me­tohet nga Ebu Um­ame Sudejj ibn 'Axhlan r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O biri i Ademit, ti nėse e shpenzon tepricėn, mė mirė ėshtė pėr ty, kurse nėse e mban ėshtė mė keq pėr ty. Askush nuk tė qorton nėse jeton nė mėnyrė modeste. Dhe fillo (me rastin e shpenzimit) prej atyre qė janė tė varur prej teje. Dora e epėrme ėshtė mė e mirė se dora e poshtme”. (Muslimi)
307. Trans­me­tohet nga Umeri r.a. se ka thėnė: “E ndau i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. njė ditė njė pasuri, e unė i thashė: “O i Dėr­guari i All-llahut, tė tjerėt veē kėtyre kanė pasur mė shumė tė drejtė nė tė!” Tha: “Kėta mė kanė vėnė nė pozitė qė tė zgjedh; o tė kėrkojnė tepėr e t'u japė, o tė mė cilėsojnė si koprrac, (u dhashė mė tepėr) e unė nuk jam koprrac”. (Muslimi)
308. Trans­me­tohet nga Esma, bija e Ebu Bekėr es-Siddikut r.a. se ka thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Mos u bėj dorėmbledhur e tė bėhet dorėmbledhur (All-llahu) ndaj teje”. Nė njė trans­metim tjetėr: “Shpenzo apo bėj mirė apo flijo por mos njehso (tė mirat qė i bėnė) e tė t'i njehsojė edhe ty All-llahu (tė mirat e Tij) e as mos i mbajė mend e tė ti mbajė mend edhe ty All-llahu (tė mirat e Tij)”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...Dhe u japin pėrparėsi, madje edhe kur kanė nevojė pėr vete.” (el-Hashr, 9)
“Dhe ushqejnė me bukė pėr hir tė Tij tė varfėrin, bonjakun dhe tė ro­bėruarin”. (ed-Dehr,
dhe ajete tė tjera.
309. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Ushqimi i pėrgatitur pėr dy, ėshtė i mjaftueshėm edhe pėr tre, kurse ushqimi i pėrgatitur pėr tre, mjafton pėr katėr”. (Muttefekun alejhi)
Nė njė transmetim tė Muslimit nga Xhabiri r.a. thuhet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Ushqimi i njėrit, u mjafton dyve, ushqimi i dyve u mjafton katėrve, kurse ush­qimi i katėrve mjafton pėr tetė”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
310. Trans­me­tohet nga Ebu Se'id el Hudrij r.a. se ka thėnė: “Duke qenė njėherė nė rrugė me Pej­gam­be­rin s.a.v.s, erdhi njė njeri i hipur nė kafshėn e tij - filloi ta hedhė shikimin e tij majtas dhe djathtas, atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Kush ka kafshė tepėr pėr kalėrim, le t'i japė atij qė nuk ka, kush ka ushqim (tė rrugės) tepėr, le t'i japė atij qė nuk ka ushqim” - dhe i pėrmendi llojet e ndryshme tė pasurisė saqė vėrejtėm se askush prej neve nuk ka tė drejtė nė tepricė”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Sa i pėrket atij qė jep edhe ruhet. Edhe e dėshmon mė tė bukurėn. Atij do t'ia lehtėsojmė (rrugėn) pėr le­htėsim”. (el-Lejl, 5-7)
“Do tė jetė larg tij ai qė ruhet. Ai qė jep (sadaka) nga pasuria e vet, e pastrohet. Dhe jo atij prej tė cilit do tė shpėrblehet me ndonjė dhunti. Por vetėm qė tė pėr­fitojė afėrsinė e Zotit tė vet tė lartmadhėrishėm. Dhe ai, pa mėdyshje, do tė kėnaqet”. (el-Lejl, 17-21)
“Bukur ėshtė kur jepni lėmoshė haptazi, por ėshė mė mirė pėr ju nėse ua jepni tė varfėrve fshehurazi. Dhe Ai do t'ua falė disa vepra tuaja tė kėqija. All-llahu ėshtė i in­formuar se ē'bėni”. (el-Bekare, 271)
“Nuk do tė arrini mirėsinė e plotė derisa tė mos ndani njė pjesė tė asaj qė e keni mė tė dashur. Ju ēkado qoftė tė ndani, ani, All-llahu me siguri e di atė”. (Ali 'Imran, 92)
Ajetet mbi vlerėn e shpenzimit nė dėgjueshmėri tė All-llahut janė tė shumta dhe tė njohura.
311. Trans­me­tohet nga Ebu Hurej­re r.a. se tė varfėrit e tė muha­xhirėve erdhėn tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i thanė: “Pasanikėt na i morėn gradat e larta dhe shpėrblimin e pėrher­shėm!” (Pej­gam­be­ri) Tha: “?'ėshtė ajo?” Ata thanė: “Ata falin namaz si ne, agjėrojnė si ne, ata ndajnė sadaka, kurse ne nuk mundemi, ata lirojnė robėr, kurse ne nuk mundemi”. Atėherė i Dėr­guari i All-llahut s.a.v.s. u tha: “A doni t'ju mėsoj diē me ēka do t'i arrini ata qė ju kanė kaluar dhe me ēka do t'i tejkaloni ata qė janė pas jush dhe nuk do tė jetė askush mė i vlefshėm se ju pėrveē atij qė vepron sikur ju?” Thanė: “Gjith­sesi, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Shqiptoni tesbih (subhanall-llah, Lavdi All-llahut), tekbir (All-llahu ekber: All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe tahmid (Elhamduli-l-lah: Falėnderimi All-llahut) pas ēdo namazi nga 33 herė”. (Pas njė kohe) U kthyen tek i Dėrguari i All-llahut tė varfėrit e muhaxhirė­ve dhe i thanė: “Kanė dėgjuar vėllezėrit tanė pasanikė, se ē'po veprojmė, dhe ata po bėjnė tė njėjtėn!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ajo ėshtė dhunti e All-llahut qė ia jep kujt tė dojė”. (Muttefekun alejhi)
Kėtė citat e trans­me­ton Mus­limi. All-llahu e di mė sė miri.
All-llahu i Madhėruar thotė.
“?do qenie e gjallė do ta pėrjetojė vdekjen, dhe vetėm nė Ditėn e Kijametit do tė fi­toni nė tėrėsi shpėrblimet tuaja. Kush do tė jetė i lar­guar nga zjarri dhe i futur nė Xhennet ai ka arritur sukses, sepse jeta nė kėtė botė nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse kėnaqėsi mashtruese”. (Ali Imran, 185)
“...Kurse njeriu nuk e di se ē'do tė bėjė nesėr dhe askush nuk e di se nė ē'vend do tė vdesė”. (Lukman, 34)
“...E kur u vjen ēasti pėr asnjė moment nuk munden as ta vonojnė e as ta shpe­jtojnė”, (en-Nahl, 61)
“O besimtarė, pasuria dhe fėmijėt tuaj tė mos ua lar­gojnė vėmendjen nga All-llahu. Kush bėn ashtu, hej, ata janė tė humbur. Dhe shpėrndani prej asaj qė ne ju furnizojmė, para se t'i vijė vdekja ndonjėrit prej jush, e tė thotė: “O Zot, sikur tė mė presėsh edhe pak do tė jap lėmoshė dhe tė bėhem nga tė mirėt”. All-llahu me siguri nuk do t'ia vonojė askujt kur t'i vijė momenti i vet, dhe All-llahu e di mirė se ēka punoni”. (el-Munafikun, 9-11)
“Kur dikujt prej tyre i vjen vdekja, ai thėrret, “O Zoti im mė kthe, mbase do tė bėj ndonjė vepėr tė mirė nė atė qė e kam lėshuar! Kurrė! Kjo ėshtė fjalė qė do ta flasė Ai e prapa tyre do tė ketė njė pengesė deri nė ditėn kur do tė ringjallen. E kur tė fryhet nė sur, atėherė nuk do tė ketė lidhje familjare ndėrmjet atyre as qė do tė pyesin pėr njėri-tjetrin. Kujt i peshojnė mė rėndė (veprat e mira) ata do tė jenė tė shpėtuar. Kurse ata, veprat e tė cilėve nuk peshojnė, ata e kanė humbur vetveten nė Xhehennem, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Zjarri do t'ua djegė atyre fytyrat dhe do tė mbesin aty dhėmbzgėrdhirė. Po a nuk u janė lexuar ajetet e mia, dhe ju i mohonit?! “O Zoti ynė” - do tė thonė - na ka mundur mjerimi ynė prandaj jemi bėrė popull i humbur. Zoti ynė, na shpėto prej tij (mjerimit), e nėse prapė bėjmė keq, atėherė me tė vėrtetė ne jemi kriminelė. Rrini aty dhe asgjė mos mė folni, u thotė Ai. Ka pasur njė grup nga robėrit e mi qė thonė: “O Zoti ynė! Ne be­suam, prandaj na fal dhe na mėshiro se Ti je mė i miri i mėshiruesve!” Ju i keni marrė pėr tallje, si tė ma­gjepsur, saqė patėt harruar vėrejtjen time dhe i keni pėr­qeshur. Sot Unė i kam shpėrblyer pėr atė qė kanė duruar, ata me tė vėrtetė kanė arritur ē'kanė dėshi­ruar. Po sa vjet keni kaluar nė tokė? - do tė pyesė Ai. Kemi kaluar njė ditė ose njė pjesė tė ditės - do tė pėrgji­gjen. Pyeti ata qė kanė numėruar. Po si! - do tė thotė Ai, kohė tė shkurtėr keni kaluar, sikur vetėm ta dinit! A keni menduar se ju kemi krijuar kot dhe se nuk do tė ktheheni te ne?” (el-Mu'minun, 99-115)
“A nuk ėshtė koha qė be­simtarėve t'u zbutet zemra kur pėrmendet All-llahu dhe ēka ka zbritur nga e vėrteta (Kur'ani), e tė mos jenė sikur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra, dhe shumica prej tyre janė tė mbrapshtė”. (el-Hadid, 16)
Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.
312. Trans­me­tohet nga Ibni Umeri r.a. se ka thėnė: “Mė kapi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pėr krahu dhe mė tha: “Jeto nė kėtė botė si tė jesh i huaj apo kalimtar rruge”. Kurse vetė Ibni Umeri r.a. thoshte: “Kur tė ngrysesh, mos e prit mėngjesin, kurse kur tė gdhihesh, mos e prit mbrėmjen. “Merr nga shėndeti yt pėr nė rast sėmundje dhe nga jeta yte pėr nė rast vdekje”. (Buhariu)
313. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i bėri disa vija, pastaj tha: “Kėto (vija) janė shpresa e njeriut (pėr jetė tė gjatė), kurse kjo ėshtė exhe­li. Pastaj duke qenė ashtu nė kėtė gjendje, e bėri njė vijė edhe mė tė shkurtė”. (Buhariu)
314. Trans­me­tohet nga Burejde r.a. se ka thėnė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i ka mėsuar qė kur t'i vizi­tojnė varrezat tė thonė: “Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ju, o banorė tė kėtyre shtėpive qė jeni besimtarė dhe muslimanė. Edhe ne, nėse do All-llahu, do tė vijmė te ju. Kėrkojmė nga All-llahu pėr ne dhe pėr ju falje”. (Muslimi)
315. Trans­me­tohet nga Ibni Ab­basi r.a. se ka thėnė: “Kaloi i Dėr­guari i All-llahut s.a.v. pranė va­rrezave nė Medine, pastaj u kthye me fytyrė kah ata dhe tha: “Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ju, o banorė tė kėtyre varrezave. All-llahu na faltė neve dhe juve. Ju jeni tė parėt tanė, kurse ne jemi nė gjurmėt tuaja”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
316. Trans­me­tohet nga Kajs ibn Ebu Hazim se ka thėnė: “Hymė te Habbab ibn el-Eretti r.a. pėr ta vizituar qė u pat djegur me shtatė djegie (vende), e ai tha: “Vėrtet shokėt tanė qė kanė vdekur kanė shkuar dhe kjo botė aspak nuk ua ka munguar (shpėrblimin), kurse ne kemi grumbulluar aq pasuri sa nuk kemi vend t'i vendosim, pėr­veē nė dhé, dhe sikur tė mos na kishte ndaluar Pej­gam­be­ri s.a.v.s. qė ta dėshirojmė vdekjen, unė do ta dėshiroja”. Pastaj kur i erdhėm herėn tjetėr, ai po e ndėrtonte njė mur pėr vete, tha: “Vėrtet, musli­mani do tė shpėrblehet pėr ēdo gjė qė e harxhon, pėrveē atė qė e fut nė kėtė dhé”. (Muttefekun alejhi)
Kėtė citat e trans­me­ton Bu­ha­riu.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“...E keni konsideruar imtėsi, por ajo tek All-llahu ėshtė e madhe”. (en-Nūr, 15)
“Sepse Zoti yt ėshtė njė­mend nė pritė”. (el-Fexhr, 14)
317. Trans­me­tohet nga en-Nev­vas ibn Sem'an r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Bamirėsi ėshtė sjellja dhe karakteri i mirė, kurse mėkat ėshtė ajo qė tė ngacmonte nė vetvete, e urreje qė ta hetojnė njerėzit”. (Muslimi)
318. Trans­me­tohet nga Ebu Sir­vea Ukbe ibn el-Harith r.a. se ai u martua me vajzėn e Ebu Ihab ibn Azizit, pastaj erdhi njė grua dhe i tha: “Unė i kam dhėnė gji Ukbės dhe asaj me tė cilėn ėshtė mar­tuar”. Ukbe i tha asaj: “Unė nuk e di se ti mė ke dhėnė gji, e as qė ti mė ke informuar pėr kėtė”. Pastaj i hipi (kafshės pėr hipje) dhe erdhi nė Medine tek i Dėrguari s.a.v.s. dhe e pyeti. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Si jo, pasi qė ėshtė thėnė!” Pastaj Ukbe e shkurorėzoi atė dhe ajo u martua me tjetėr burrė”. (Buhariu)
319. Trans­me­tohet nga Hasan ibn Ali r.a. se ka thėnė: “Kam mbajtur nė mend nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Atė qė je i dyshimtė zavendėsoje me atė qė nuk je i dyshimtė”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Prandaj shpejtoni te All-llahu, unė nga ai jam (i dėr­guar) t'ju tėrheq vėrejtjen haptazi”. (edh-Dharijat, 50)
320. Trans­me­tohet nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sė shpejti do tė vijė koha kur musli­manit do t'i janė pasuria mė e mirė delet me tė cilat do tė shkojė nėpėr maje tė bjeshkėve dhe pas rrjedha­ve tė ujit, duke ikur me fenė e tij nga sprovat e ndryshme”. (Buhariu)
Dije se shoqėrimi me njerėz nė mėnyrėn e sipėrtheksuar ėshtė i lavdėruar, sepse ashtu ka vepruar edhe vetė i Dėrguari i All-llahut, por edhe tė gjithė pej­gam­berėt tjerė, salavatull-llahi ve selamuhu alejhim, pastaj hulefaurr-rrashidinėt, sahabėt tjerė, tabiinėt dhe dijetarėt e tė zgjedhurit e mus­limanėve pas tyre. Kjo ka qenė rruga dhe drejtimi nė tė cilin kanė ecur shumica e tabiinėve, kėtė e kanė rekomanduar Shafi'iju, Ah­medi dhe shumica e fukahave r.a. (Pėr tė gjitha kėto tema ekzistojnė kaptina tė veēanta nė kėtė libėr, ndaj kėtu do tė lėshohet theksimi i ajeteve dhe haditheve nė detaje).
Do tė kufizohemi vetėm nė thek­simin e njė ajeti kur'anor, pėr tė parė dhe kuptuar rėndėsinė e sho­qėrimit ndėrmjet masave njerėzore. All-llahu i Madhėruar thotė:
“Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe de­vot­shmė­ri.” (el-Maide, 2)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Dhe bėhu mė i afėrt ndaj besimtarėve qė tė pasojnė!” (esh-Shuara, 215)
“O besimtarė, nėse dikush prej jush i shmanget fesė sė vet, ani, se All-llahu nė vend tė tyre do tė sjellė njerėz qė i do Ai dhe qė e duan Atė; tė pėrulur ndaj besimtarėve dhe kryelartė ndaj mosbesim­tarėve;.” (el-Maide, 54)
“O njerėz, Ne ju kemi kri­juar juve prej njė mashkulli dhe njė femre dhe ju kemi bėrė popuj e fise qė ta njihni njėri-tjetrin. Mė fisniku tek All-llahu ėshtė ai, i cili mė sė shumti i ruhet Atij.” (el-Huxhurat, 13)
“Prandaj mos mburreni fort me vetveten. Ai e di mė mirė atė qė ruhet”. (en-Nexhm, 32)
“Banorėt e Fortifikatės do t'i thėrrasin njerėzit, tė cilėt do t'i njohin sipas karakter­istikave tė tyre, dhe do t'u thonė: “Nuk u bėri kurrfarė dobie tu­bimi juaj e as mendjemadhėsia. A janė kėta pėr tė cilėt keni bėrė be se nuk do t'i mbėrrijė mėshira e All-llahut? Hyni nė Xhennet, pėr ju nuk ka frikė dhe ju mos u brengosni fare!” (el-A'raf, 48-49)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
321. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se kaloi pranė famijėve dhe u dha selam, pa­staj tha: “Kėshtu ka vepruar Pej­gam­be­ri s.a.v.s”. (Mutefekun alejhi)
322. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Sikur ndonjė ro­bėreshė e Me­dines tė kėrkonte nga Pej­gam­be­ri s.a.v.s. (ndonjė ndihmė a shėrbim) do tė shkonte pėr tė ku tė dojė (ajo)”. (Buhariu)
323. Trans­me­tohet nga el-Esved ibn Jezid se ka thėnė. “?shtė pyetur Aishe r.a. se ē'bėnte Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. nė shtėpi? Tha: “Ka qenė gjithmonė nė ndihmė tė familjes, kurse kur vinte koha e namazit, shkonte nė namaz”. (Buhariu)
324. Trans­me­tohet nga Ebu Rif'ate Temim ibn Usejd r.a. se ka thėnė. “Erdha tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili ishte duke e mbajtur hutben dhe i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ka ardhė njė njeri i panjohur dhe po pyet pėr fenė sepse nuk di se ē'ėshtė feja?” Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u kthye kah unė, e la hut­ben dhe erdhi tek unė. Pastaj ia sollėn njė karrige nė tė cilėn u ul dhe filloi tė mė mėsojė atė qė All-llahu ia ka mėsuar. Pastaj iu kthye hutbes sė vet (tė filluar) dhe e pėr­fundoi”. (Muslimi)
325. Trans­me­tohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur hante ndonjė ushqim i lėpinte tre gishtat e vet. Ka thėnė (Enesi): “Ka thėnė (Pej­gam­be­ri): “Kur ndonjėrit prej jush i bie kafshata, le t'ia largojė papastėrtinė dhe pastaj le ta hajė e mos t'ia lė dja­llit”. Dhe ka urdhėruar qė tė fshi­het (me gishta) ena, pastaj ka thėnė: “Sepse nuk e dini se nė cilin ush­qim gjendet begatia (bereqe­ti)”. (Muslimi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Atė botėn tjetėr do t'Ua japim atyre, tė cilėt nuk lak­mojnė madhėshtinė nė kėtė botė, as duan ērregullime, se ardhmėria ėshtė e atyre qė i frikėsohen All-llahut”. (el-Kasas, 83)
“Mos ec mendjemadh nėpėr tokė.” (el-Isra', 37)
“Dhe nga arroganca mos ua kthe njerėzve fytyrėn tėnde dhe rrugės mos ec kryelartė e me arrogancė, se All-llahu nuk e do arrogan­tin e lavdėraēin”. (Lukman, 18)
“Karuni ka qenė nga populli i Musaut dhe e ka shtypur (atė popull) dhe ne i patėm dhėnė aq pasuri sa ēelėsat e tij me vėshtirėsi i kanė bartur disa vetA tė fortė; prandaj populli i thoshte: Mos u entuziazmo, sepse All-llahu nuk i do ata qė janė shumė tė gėzuar. Dhe pėrpiqu me sa tė ka dhėnė All-llahu tė fitosh botėn tjetėr, por mos e harro as pjesėn tėnde (pėrgjegjėsi­nė tėnde) nė kėtė botė dhe bėn mirė si tė ka bėrė ty mirė All-llahu, e mos bėj ērregu­llime nė Tokė, sepse All-llahu nuk i do ata qė bėjnė ērregullime. Ai tha, ajo qė mė ėshtė dhėnė, mė ėshtė dhėnė me dijen time. A nuk e ka ditur se All-llahu para atij ka shfarosur disa popuj, tė cilėt kanė qenė mė tė fortė se ai (Karuni), ose edhe mė shumė; Prandaj mėkatarėt as qė do tė merren nė pyetje pėr mėkatet e veta. Dhe doli para popullit tė vet me stolitė e tij e ata tė cilėt adhuronin jetėn e kėsaj bote thoshin: Eh sikur edhe ne tė kishim atė qė iu dha Karunit! Ai ėshtė, njėmend, fatlum. Tė mjerėt ju - thoshin tė diturit. Pėr atė qė beson dhe bėn vepra tė mira mė i mirė ėshtė shpėrblimi i All-llahut, por do t'u jipet vetėm durimtarėve. Dhe ne, atė dhe pallatin e tij e shafuam nė dhe.” (el Kasas, 76-81)
326. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Me tre All-llahu nuk do tė flasė nė Ditėn e Gjykimit, nuk do t'ua falė e as s'do t'i mbrojė me rahmetin e tij. Pėr ta ėshtė caktuar dėnim i rėndė e i dhembshėm. Ata janė: - plaku qė bėn zina; - sunduesi qė gėnjen (dhe e mashtron popullin) dhe - i varfėri qė ėshtė mendjemadh”. (Muslimi)
327. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Derisa njė njeri me petka tė bukura, i kėnaqur nė vetvete, me flokė tė krehura, ecte me mendjemadhėsi, nė atė ēast All-llahu i Madhėruar e fundosi nė dhe, ku do tė thellohet deri nė Ditėn e Gjykimit!” (Muttefekun alejhi)
328. Trans­me­tohet nga Seleme ibn el-Ekva r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu vazhdon duke ecur me kryelartėsi derisa tė shkruhet me tiranėt, e pastaj e godet ēka i ka goditur edhe ata”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Sepse ti je me tė vėrtetė lart me virtyte tė larta”. (el-Kalem, 4)
“...Tė cilėt e mposhtin hi­dhėrimin dhe i falin njerėzit.” (Ali Imran, 134)
329. Trans­me­tohet nga Sa'b ibn Xheth-thame r.a. se ka thėnė: “Ia dhurova tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. njė gomar tė egėr, por ai ma ktheu prapė. Kur vėrejti (ndry­shimin) nė fytyrėn time tha: “Ne nuk po ta kthejmė pėr tjetėr arsye, por pse e kemi tė ndaluar (haram - mbajtjen e kafshėve tė egra)”. (Muttefekun alejhi)
330. Trans­me­tohet nga Nevvas ibn Sem'an r.a. se ka thėnė: “E kam pyetur tė Dėrguarin e All-lla­hut s.a.v.s. pėr mirėsinė dhe pėr mėkatin, e ai mė tha: “Mirėsi ėshtė tė jesh me karakter tė mirė, kurse mėkat (keqveprim) ėshtė ajo qė tė ngacmonte nė gjoksin tėnd, e urreje qė ta hetojnė njerėzit”. (Muslimi)
331. Trans­me­tohet nga Ebu ed-Derda r.a. se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė send nuk do tė jetė mė i rėndė nė peshojėn e besim­tarit nė Ditėn e Gjykimit sesa karakteri i mirė. Dhe, vėrtet, All-llahu e urren tė pamoralshmin dhe fjalėndytin”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
332. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “?shtė pyetur i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. se ēka i shpie mė sė shumti njerėzit nė Xhennet, dhe ka thėnė: “Devotshmėria ndaj All-llahut dhe karakteri i mirė”. Pastaj ėshtė pyetur ēka i shpie mė sė shumti njerėzit nė Xhehennem, dhe ka thėnė. “Goja dhe organet seksu­ale”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)
333. Trans­me­tohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-lla­hut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tir­midhiu thotė: hadith hasen sa­hih)
334. Trans­me­tohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet besimtari me karakter tė mirė arrin gradėn e atij qė vazhdimisht agjėron dhe qė fal namaz”. (Ebu Davudi)
335. Trans­me­tohet nga Ebu Um­ame el-Bahilij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė i jam garant (dorėzan) pėr njė shtėpi nė oborr tė Xhennetit atij (besimtari) qė e flak grindjen (me tjetrin) edhe nėse ka tė drejtė. Dhe pėr njė shtėpi nė mes tė Xhen­netit, atij qė e lė rrenėn, qoftė edhe nė mahi. Dhe pėr njė shtėpi nė Xhennetin mė tė lartė, atij qė e ka moralin mė tė mirė”. (Hadith sa­hih, trans­me­ton Ebu Davudi me sened sahih)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

22 Hadithe nga Rijadus-Salihin prej 21.10.08 12:54

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
[justify][color=olive]336. Nga Xhabiri r.a. trans­me­to­het se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet mė i dashuri te unė prej jush dhe mė afėr meje Ditėn e Gjykimit do tė jetė ai qė ėshtė me moral mė tė lartė. Mė tė urrejturit te unė dhe mė tė largėt prej meje, Ditėn e Gjykimit do tė jenė llomotitėsit, imponuesit (nė fjalė) dhe mendjemėdhenjtė (nė fjalė)”. Shokėt (as-habėt) i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ne i njohim 'thartharėt' (qė flasin shumė) dhe 'mutesheddikėt' (ata qė imponohen), por kush janė 'mutefejhikėt'?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Mendjemė­dhenjtė!” (Tirmidhiu thotė: ky ėshtė hadith hasen)
Tirmidhiu trans­me­ton gjithashtu mendimin e Abdull-llah ibni Mubarekut, rreth shpjegimit tė karakterit tė mirė (morali i lartė), i cili pėrbėhet prej fytyrės sė ndritshme, vazhdimėsisė sė pėrhershme nė vepra tė mira dhe largimit nga ato vepra tė cilat i shqetėsojnė tė tjerėt.
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Ata tė cilėt e mposhtin hidhėrimin dhe i falin njerėzit. Edhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran:134)
All-llahu i Madhėruar gjithashtu thotė:
“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe largohu nga injorantėt”. (el-A'raf:199)
All-llahu i Madhėruar prapė thotė:
“E mira dhe e keqja nuk janė tė barabarta. Tė keqen ktheje me tė mirė, andaj ar­miku yt do tė bėhet mik i sinqertė. Atė nuk mund ta arrijė tjetėrkush veēse durimtarėt, dhe atė nuk mund ta arrijė tjetėr veēse ai qė ka shumė fat”. (Fus­silet:34-35)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Vėrtet ai qė duron dhe falė, posedon virtyte mė tė larta”. (esh-Shūrā:43)
337. Aisheja r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i butė dhe Ai e do butėsinė nė tė gjitha sendet”. (Muttefekun alejhi)
338. Aisheja r.a. thotė se Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i butė dhe Ai e do butėsinė dhe me butėsi fitohet ajo qė nuk fitohet me vrazhdėsi si dhe ajo qė nuk fitohet ndryshe”. (Mus­limi)
339. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Njė beduin arab hyri nė xhami dhe fi­lloi ta kryejė nevojėn e vogėl. Njerėzit u ēuan nė kėmbė qė ta sulmojnė pėr kėtė vepėr tė tij, ndėrsa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. tha: “Lėreni, e nė vendin e urinės sė tij qiteni njė kovė me ujė ose njė kusi me ujė. Vėrtet ju jeni dėrguar pėr lehtėsim e jo pėr vėshtirėsim (komplikim)”. (Buhariu)
340. Nga Enesi r.a. trans­me­tohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Lehtėsoni e mos vėshtirėsoni, pėrgėzoni e mos tmerroni”. (Mut­tefekun alejhi)
341. Xherir ibni Abdull-llahu r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėr­guarin e All-llahut duke thėnė: “Atij tė cilit i mungon butėsia i mungojnė tė gjitha tė mirat”, ose “Ai qė ėshtė i ndaluar nga butėsia, ėshtė i ndaluar nga tė gjitha tė mi­rat”. (Muslimi)
342. Ebu Hurejre r.a. thotė se njė njeri i ka thėnė Pej­gam­be­rit s.a.v.s.: “Mė kėshillo!” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. i tha: “Mos u zemėro!” Njeriu kėtė e pėrsėriti disa herė pėr kėshillė, por Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ēdoherė ia pėrsėriste: “Mos u zemėro!” (Buhariu)
343. Nga Ebu Ja'la Sheddad bin Evs r.a. tregohet se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ka obliguar mirėsinė pėr ēdo gjė, prandaj kur tė vritni, vritni me njerėzi, dhe kur tė preni, preni me njerėzi. ?dokush prej jush duhet sė pari ta mprehė thikėn dhe ta qetėsojė kafshėn pėr therje”. (Muslimi)
344. Aisheja r.a. thotė: “Asnjėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. nuk ka zgjedhur nė mes dy gjėrave e tė mos ketė zgjedhur mė tė lehtėn, nėse nuk ishte mėkat. Nėse njė gjė ishte mėkat, atėherė Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ishte njeriu mė i largėt prej saj. I Dėrguari i All-llahut asnjėherė nuk i ėshtė hakmarrė askujt pėr vetveten (nuk e ka dėnuar askėnd pėr vetveten), pėr­veē atėherė kur shkileshin ndalesat e All-llahut, atėherė ėshtė hak­marrė pėr hir tė All-llahut”. (Mu­ttefekun alejhi)
345. Ibnu Mes'udi r.a. tregon se Pej­gam­be­ri s.a.v.s. ka thėnė: “A doni t'ju tregoj se kush ndalohet prej zjarrit - ose kujt i ėshtė ndaluar zjarri - ? Zjarri i ėshtė ndaluar atij qė ėshtė njeri i afėrt, i lehtė, i dashur, i sjellshėm dhe i butė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)
All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:
“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe shmangiu injorantėve”. (el-A'raf:199)
All-llahu xh.sh. prapė thotė:
“Pra, ti pėrmbahu mirė kundėr teprimeve tė tyre!” (el-Hixhr:85)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Le t'ua falin dhe tė nda­hen butėsisht. A nuk dėshi­roni ju qė All-llahu t'ju falė juve?” (en-Nūr:22)
All-llahu i Madhėruar pėrsėri thotė:
“Ata qė i falin njerėzit. Edhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran:134)
All-llahu xh.sh. pėrsėri thotė:
“Por, kush duron dhe falė, ajo ėshtė nga punėt e men­ēura”. (esh-Shūrā:43)
Ajetet e Kur'anit qė flasin rreth kėsaj teme janė tė shumta dhe tė njohura.
346. Aisheja r.a. tregon se i ka thėnė Pej­gam­be­rit s.a.v.s.: “A ke pasur nė jetėn tėnde ndonjė ditė mė tė vėshtirė se ditėn e Uhudit?” Pej­gam­be­ri s.a.v.s. u pėrgjigj: “Dita mė e vėshtirė qė e kam pėrjetuar ėshtė kur kam shkuar te populli yt ditėn e Akabes ngaqė iu paraqita birit tė Abdi Jalile ibnu Abdi Kulale, por ai refuzoi tė pėrgjigjet nė atė qė dėshiroja. Atėherė vazhdova udhėtimin dhe shenjat e shqetėsimit dukeshin nė fytyrėn time, nuk kam ardhur nė vete derisa kam arritur nė Karnith-thealibe. Aty e kam ngritur kokėn, kur njė re mbi mua mė bėn hije. Kur e kam shikuar atė, kam vėre­jtur nė tė Xhibrilin a.s., i cili atėherė thirri dhe mė tha: Vėrtet All-llahu i ka dėgjuar fjalėt e popullit tėnd qė t'i thanė, dhe e ka parė sulmin e tyre ndaj teje. All-llahu e dėrgoi melaqen e kodrave qė ta urdhėrosh tė veprojė me ta si tė dėshirosh ti. Atėherė mė ka thirrė melaqja e kodrave, mė ka pėrshėndetur me selam e pastaj ka thėnė: O Muhammed, vėrtet unė jam melaqja e kodrave dhe All-llahu mė dėrgoi te ti qė tė mė ur­dhėrosh tė veproj ashtu si dėshiron ti. Nėse ti dėshiron, kėto dy kodra do t'i hedh mbi ta”. Atėherė Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s., ashtu siē tregon Aisheja r.a., ka thėnė: “Jo. Por, dėshira ime ėshtė qė All-llahu tė falė prej tyre pasardhės, tė cilėt do ta adhurojnė vetėm All-llahun xh.sh. dhe nuk do t'i bėjnė Atij shok tjetėr”. (Muttefekun alejhi)
347. Aisheja r.a. thotė: “Pej­gam­be­ri s.a.v.s. asnjėherė nuk e ka rra­hur askėnd me dorėn e vet, asnjė grua, asnjė shėrbėtor, pėrveē nė xhihad pėr hir tė All-llahut. Ai asnjėherė nuk e ka dėnuar askėnd pėr diēka apo nuk ėshtė hakmarrė ndaj dikujt, pėrveē atėherė kur janė shkelur ndalesat e All-llahut. Atėherė ėshtė dėnuar vetėm pėr hir tė All-llahut xh.sh”. (Muslimi)
348. Ibnu Mes'udi r.a. thotė: “Sikur tash jam duke e parė tė Dėrguarin e All-llahut duke treguar pėr njė pej­gam­ber prej pej­gam­berėve, mbi tė gjithė qoftė paqja dhe shpėtimi i Zotit, se si e kishte rrahur populli i vet, derisa i kishte rrjedhur gjaku. Dhe ai, duke e fshirė gjakun prej fytyrės, thoshte: “O Zoti im, falja popullit tim, sepse vėrtet ata nuk dinė”. (Mutte­fekun alejhi)
All-llahu i Madhėruar thotė:
“Me moral tė lartė dhe tė devotshėm (muttekin) janė ata qė e mposhtin hidhėri­min dhe i falin njerėzit. Dhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran: 134)
All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:
“Por, kush duron dhe fal, ajo ėshtė nga punėt e men­ēura”. (esh-Shūrā: 43)
All-llahu xh.sh. thotė:
“Kush i madhėron shenj­tėritė e All-llahut ėshtė mirė pėr tė ndaj Zotit tė vet”. (el-Haxhxh:30)
All-llahu xh.sh. pėrsėri thotė:
“Nėse ndihmoni All-lla­hun edhe Ai do t'u ndihmojė juve, dhe do t'ua forcojė kėmbėt tuaja”. (Muhammed:7)
349. Ebu Mes'ud, Ukbe bin Amr El-Bedri r.a. thotė: “Erdhi njė njeri te Pej­gam­be­ri s.a.v.s. dhe tha: “Unė e vonoj faljen e namazit tė sabahut, pėr shkak tė filanit qė e zgjat tepėr namazin!” Ebu Mes'udi pastaj tregon: “Unė asnjėherė mė parė nuk e kisha parė Pej­gam­be­rin s.a.v.s. gjatė dhėnies sė kėshillave mė tė zemėruar se atė ditė. Pe­j­gam­be­ri s.a.v.s. pastaj iu kthye tė pranishmėve dhe u tha: “O ju njerėz, vėrtet disa prej jush i lar­gojnė tė tjerėt. Prandaj, ai i cili prej jush iu prin tė tjerėve le ta shkurtojė namazin, sepse pas tij ėshtė plaku, fėmija si dhe ai qė ka nevojė pėr diēka tjetėr”. (Mutte­fekun alejhi)
350. Aisheja r.a. thotė: “Erdhi Pej­gam­be­ri s.a.v.s. prej njė udhė­timi, dhe unė e kisha mbuluar njė dollap me njė perde, nė tė cilin kishte figura. Kur e pa Pej­gam­be­ri s.a.v.s. e bėri atė copė-copė dhe iu skuq fytyra (nga zemėrimi) dhe tha: “Oj Aishe, dėnimi mė i ashpėr i All-llahut Ditėn e Gjykimit do tė jetė pėr ata tė cilėt i imitojnė krije­sat e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

Hadithe.hadithe. hadithe,Muhamedi as.islami. Feja islame.feja islame



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 03.05.12 8:24, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : Feja islame. Hadithe, hadithe)

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi