Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Shtyllat e Besimit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Shtyllat e Besimit prej 16.10.08 14:19

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral

shehadeti
Tė deklaruarit e fesė, shprehet kėshtu:
“Esh’hedu en la ilahe il-lall-llah ve esh’hedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu
(origjinal: لآ اِلَـهَ اِلاَّ لله محمد رسول الله )(dėgjo origjinal kėtu: [[Media:Ar_shahadah.ogg|'''شهادة''']])
Dėshmoj se nuk meriton kush adhurim pos Allahut dhe se nuk meriton kush pasim pos Muhammedit qė ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij”.

Me kėtė dekleratė njesohet besimi Islam – imani me urdhėresat praktike – Islamin.

Krahas emrave tė All-llahut xh.sh. qė na obligojnė t’u nėnshtrohemi dispozitave tė Tij, me anė tė Kelimei – shehadetit e shprehim edhe emrin e Muhammedit alejhisselam, me ēka zotohemi se do tė shkojmė rrugės sė Tij dhe se do ta ndjekim sunnetin e tij. Kjo do tė thotė se do ti kryejmė e nė jetė do t’i zbatojmė tė gjitha urdhėresat e Zotit tė natyrės praktike, tė cilat i zbatoi Muhammedi alejhisselam.

== Kushtet e plotėsimit tė deklarimit ==

Deklarimi se ska adhurues nė qiell dhe tokė qė meriton adhurimin pos Tij dhe se [[Muhammedi - paqa qoft mbi tė]] ėshtė i dėrguar dhe rob i Tij nuk nėnkupton se personi qė ka deklaruar ėshtė musliman nga ai moment, por ka kushte tė cilat e pėrcjellin kėtė deklarim.

Kuptimi i pjesės sė dytė tė shehadetit (MUHAMEDUN RESULULLAH) ėshtė ta duash Profetin (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) mė shumė se ēdo krijesė tjetėr, t’i bindesh nė gjėrat qė ai urdhėron dhe tė largohesh nga gjėrat qė ndalon. Tė besosh lajmet qė sjell qofshin pėr kohėn e tij apo pėr tė ardhmen dhe ta adhurosh Allahun nė pėrputhje me udhėzimin e tij.
Sinqeriteti nė bėrjen e njė vepre pėr hir tė Allahut dhe pasimi i rrugės profetike, formojnė atė qė quhet dėshmi.

Prandaj, njė punė qė tė pranohet tek Allahu duhet tė plotėsojė dy kushte:
a) tė bėhet e sinqertė pėr hir tė Allahut
b) tė bėhet nė pėrputhje me sunetin (rrugėn, traditėn) e tė Dėrguarit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!)
Nėse njė punė nuk bėhet e sinqertė pėr hir tė Allahut atėherė ajo refuzohet dhe tek Allahu nuk pranohet.
Allahu i Madhėruar nė Librin e Tij thotė: ''Ne do iu kthehemi veprave qė bėnė ata dhe do i bėjmė ato hi e pluhur.''

Gjithashtu, nė njė hadith kudsij (tė shenjtė) Allahu i Madhėruar ka thėnė: "Unė jam mė i panevojshmi pėr ortak. Prandaj kush punon njė punė duke mė shoqėruar ortak, Unė do e lė atė dhe ortakun e tij."

Gjithashtu, nėse njė punė nuk bėhet nė pėrputhje me rrugėn e Profetit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) atėherė edhe kjo punė refuzohet. Argument ėshtė hadithi i Profetit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) i cili thotė: “Kush shpik nė fenė tonė diēka qė nuk i pėrket asaj, atėherė ajo punė nuk pranohet (nga Allahu)”.

Ndėrsa nė versionin qė transmeton Muslimi, Profeti (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Kush punon njė punė qė nuk pėrputhet me fenė tonė, ajo do t’i refuzohet”.
Duke u nisur nga kjo, themi se nuk janė tė vėrteta fjalėt e disa njerėzve tė cilėt thonė se nėse njė punė ėshtė e sinqertė, pėr hir tė Allahut dhe ai qė e vepron ka qėllim tė mirė, kjo punė pranohet edhe nėse nuk ėshtė nė pėrputhje me rrugėn e Profetit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!). Ky mendim hidhet poshtė me fjalėn e Profetit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) kur iu drejtua njėrit prej shokėve tė tij, i cili kishte therur kurbanin para namazit tė bajramit: “Kafsha jote nuk vleu vetėm se pėr mish”.

Profeti (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) nuk e konsideroi kafshėn e tij kurban, sepse ai e kishte therur para kohės sė duhur.
Ibėn Haxheri (Allahu e mėshiroftė!) nė komentin e kėtij hadithi ka thėnė: “Eshtė transmetuar se dijetari Ebu Muhamed bin Ebi Xhemrah ka thėnė: “Nga ky hadith pėrfitojmė se puna sado e sinqertė tė jetė, nuk pranohet, pėrderisa nuk ėshtė nė pėrputhje me sheriatin."'

Eshtė transmetuar nė “Sunenin” e Darimiut se Abdullah bin Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!) kishte parė disa njerėz tė mbledhur bashkė nė xhami dhe qė po mbanin nė duart e tyre gurė tė vegjėl pėr t’i numėruar. Njėri nga ata thoshte: “Thoni ''Allahu Ekber'' njėqind herė dhe ata e thonin, thoni ''Elhamdulilah'' njėqind herė dhe ata e thonin, thoni ''SubhanAllah'' njėqind herė dhe ata e thonin”. Abdullah bin Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!) kur i pa ata, u tha: “Cfarė ėshtė kjo qė po bėni?” Ata u pėrgjigjėn: “O baba i Abdurrahmanit! Nuk po bėjmė gjė tjetėr vetėm se tesbih qė i numėrojmė me kėta gurė”. Abdullahu tha: “Mė mirė pėr ju ėshtė tė numėroni mėkatet qė bėni dhe (sikur ta lini kėtė punė) unė ju siguroj se asnjė vepėr e mirė nuk do t'ju shkojė dėm. Mjerė pėr ju, o popull i Muhamedit! Sa shpejt humbisni! Shokėt e Profetit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) janė tė pranishėm, rrobat e tij akoma nuk janė kalbur dhe enėt e tij akoma nuk janė thyer e ju veproni kėshtu! Betohem nė Allahun se ju ose jeni popull mė i udhėzuar se populli i Muhamedit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!), ose i keni hapur vetes dyert e humbjes!” Ata thanė: “Betohemi nė Allahun o baba i Abdurrahmanit, se nuk kishim pėr qėllim vetėm se tė mirėn”. Abdullahu atėherė u pėrgjigjet: “Sa njerėz e duan tė mirėn, por nuk e arrijnė atė”. [http://www.rrugetepaqes.net/dydeshmite.html Kuptimi i Shehadeitit



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 16.10.08 14:46, edituar 2 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Namazi prej 16.10.08 14:23

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Namazi - ėshtė shtylla e dytė e Islamit, obligim i cili i shpallet [[Muhammedit a.s.]] gjatė udhėtimit tė tij i njohur si [[Miraxh]]i. Namazi ėshtė [[obligim]] pėr tė gjithė [[muslimanėt]] tė cilėt jan tė aftė psiqikisht dhe fizikisht (pėr [[tė gjymtit fizikisht]] namazi ėshtė i obliguar por me lehtėsime). Obligimi vendimtar i namazit ėshtė [[abdesi]], pa marrjen korrekte tė abdesit namazi ėshtė i pa pranueshėm. Obligim gjithashtu ėshtė qė [[kohėt e namazeve|namazi tė falet nė kohėn e vet]] e cila shpallet nėpėrmjet [[Ezani]]t. Gjat kryerjes sė namazit muslimanėt kthehen kah [[Qabja]].
Argumente mbi faljen e namazit
: Artikulli kryesorė: '''[[Ajete Kur'anore mbi faljen e namazit]]'''
: Artikulli kryesorė: '''[[Hadithe mbi faljen e namazit]]'''
Falja e namazit bėhet duke u bazuar nė rregullat e dala nga dy burimet kryesore tė legjislacionit islam, pra [[Kur'ani]]t dhe [[hadithi]]t. Muslimanėt gjat tėgjitha veprimeve para, gjat dhe pas faljes sė namazit bazohen nė kėto dy burime. nėsė nė ndonjė veprim keto dy burime janė me deklarim jo direkt, tė pa kuptueshėm pėr masėn atėherė merret parasyshė konkluzioni i dijetarėve islamė tė cilėt janė legjitim dhe tė pranueshėm.

Kushtet e namazit
Namazi si tėrėsi ka 12 kushte (obligime, farze), pa mos llogaritur nėnkushtet tė cilat i kan kėto kushte, tė cilat patjetėr duhet t'i ket pėr t'u llogaritur i kryer. Nga kėto dymbėdhjet kushte gjashtė (6) janė kushte qė duhet plotėsuar para hyrjes nė namaz kurse gjashtė janė tė lidhura drejtpėrdrejt me kryerjen e vet aktit tė namazit.

;Kushtet para hyrjes nė namaz:
#'''[[Trupi]], [[Petku]] dhe [[Vendi]] i pastėr i pastėr''' - pėr tė kryer namazin duhet tė kemi trupin e pastėr si pikė nisje pa tė cilėn nuk kemi namaz edhe pse e kryejmė fizikisht, poashtu edhe petku duhet qenė i pastėr, gjithashtu dhe vendi i faljes duhet tė jetė i pastėr, posaēėrisht pjesa ku vendohet [[balli]] dhe [[hunda]].
#'''[[Abdesi]]''' - pastrimi i trupit para faljes.
#'''Veshja sipas rregullave''' - pėr tė kryer namazin duhet veshur sipas rregullave islame ku burri mė sė paku duhet tė jetė i mbuluar nga gjunjtė gjer mbi kėrthizė, kurse femra mė sė shumti mund tė ket tė zbuluar kėmbėt gjer nė nyje, duar gjer nė nyje dhe fytyrėn.
#'''Koha e namazit''' - asnjė namaz nuk mund tė falet para kohe, e as nuk e ka vlerėn e vetė pas kohės sė caktuar, pra secili namaz ka kohėn e vetė.
#'''Drejtimi kah [[Qabeja]]''' - kusht i faljes sė namazit ėshtė tė drejtuarit kah Qabja.
# '''Nijeti''' - pėr tė kryer njė namaz duhet vendosur pėr tė falė atė me sinqeritet kėshtu qė duhet bėrė nijet (me zemėr) pėr faljen e tijė pėr [[All-llah]] ([[Zot]]) dhe jo pėr sy e faqe.

;Kushtet e lidhura drejt pėrdrejt me faljen
#'''Tekbiri fillestarė''' - ėshtė thėnja ''All-llahu Ekber'' (All-llahu ėshtė mė i Madhi) dhe me kėtė hyhet nė namaz.
# '''Tė ndenjurit nė kėmbė''' -
# '''Rukuja''' -
# '''Sexhdeja''' -
# '''Tė ndenjurit ulur''' -
# '''Dalja nga namazi''' -

Pjesėt e namazit
Falja e namazit
Namazi, si lutje e organizuar dhe e caktuar sipas rregullave islame, ka disa pjesė pėrbėrėse tė cilat e pėrcjellin para dhe gjat kryerjes dhe pa tė cilat namazi nuk llogaritet.
Para faljes sė namazit rregull dhe element kryesorė pėr faljen e namazit pa tė cilin jo qė nuk pranohet namazi por edhe njeriu i vetedijshem nėse falė namaz llogaritet mėkatarė ėshtė [[abdesi]].
Pjesėt qė e pėrbėjnė namazin janė:
#Tekbiri Fillestar
#Tė ndenjurit nė kėmb
#Rukuja
#Sexhdeja
#Tė ndenjurit ulur
#Dalja nga Namazi

Prishja e namazit
Namazi ka kushte tė caktuara pėrmes tė cilave duhet tė kryhet. Njerėzit nga padituria ose nga pa vetėdija (mos pėrqėndrimi i duhur) gjat kryerjes sė namazit qoft vetė ose me [[imam]] bėjnė gabime tė shumta tė cilat mund tė shpien deri nė uljen e vlerės sė namazit ose edhe prishjen (shkatėrrimin) nė tėrėsi qė nėnkupton ri pėrsėritjen e namazit.
Qė nga para hyrja nė namaz, namazi ėshtė i prishur nėsė personi nuk ka marr abdesin nė tėrėsi ose edhe nėse nuk ka plotėsuar tėgjitha obligimet e abdesit.

Si falet namazi
*'''Rregullat e faljes sė namazit nga femrat'''
Tė falurit e namazit pėr femra ka dallim nga tė falurit e namazit pėr meshkuj jo vetėm nė mėnyrėn e tė falurit por edhe nė kushtet e kohės sė faljes sė namazit. Me kohėn e faljes sė namazit nėnkuptohet periudha kohore dhe jo koha brenda ditės.
Namazi nė pėrgjithėsi ėshtė obligativ pėr tėgjith muslimanėt tė moshės sė pjekur. Nė kėtė gjithpėrfshirje nuk marrin pjesė njerėzit me tė meta psiqike sepse islami i ka liruar nga tėgjitha pėrgjegjėsitė dhe obligimet, por nuk lihen anash njerėzit me tė meta fizike kėta njerėz kanė lehtėsime nė faljen e namazit pra se prap e kan tė obliguar.
Gratė kan njė statut tė posaēėm nė kėtė drejtim. Grave u ėshtė e ndaluar falja e namazit gjat kohės sė [[menstruacione|menstruacioneve]] dhe gjat kohės sė lehonisė, sepse namazi kėrkon pastėrti jo vetėm psiqike e shpirtėrore por edhe pastėrti fizike.
*'''Rregullat e faljes sė namazit nga meshkujt'''
Namazi sipas kohės
:Lutjet (namazet) ditore tė muslimanėve:
Namazet tjera
*[[Namazi i sė premtes]]
*Namazi i [[Fitėr Bajrami|fitėr bajramit]]
*Namazi i [[Kurban Bajrami|kurban bajramit]]
*[[Namazi i teravive]]
*[[Namazi i tė vdekurit]]
*[[Namazi i natės sė Kadrit]]
*[[Namazi pėrshėndetės]]
*[[Namazi i faliminderimit]]

== Namazet sipas obligimit ==
*[[Namazet farz]]
*[[Namazet vaxhib]]
*[[Namazet nafile]]

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Re: Shtyllat e Besimit prej 16.10.08 14:32

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Kuptimi i Zekatit
'''Zekati''' ėshtė [[detyra]] e katėrt themelore islame e cila paraqet [[manifestimi]]n e dukshėm tė [[besimi]]t [[islam]].
All-llahu xh.sh. thotė:
*'''“[[Shembulli]] i pasurisė sė atyre qė e japin nė rrugėn e All-llahut ėshtė si njė kokėrr prej tė cilės mbijnė [[shtatė]] kallinj, ndėrsa nė secilin kalli ka nga njėqind kokrra. All-llahu ia shumėfishon (shpėrblimin) atij qė dėshiron, All-llahu ėshtė Bujar i Madh, i di qėllimet.
Zekati ėshtė i obliguar me Kur’an dhe Hadith – me burimet kryesore tė [[Sheriati]]t, si detyrė e domosdoshme fetare, farzi ajn, e ēdo muslimani dhe muslimaneje tė pasur, tė cilėt sipas Sheriatit posedojnė sasi tė caktuar tė pasurisė – nisabin.
Obligueshmėria e zekatit rrjedh nga mė shumė ajete Kur’anore, e nė veēanti ėshtė potencuar nė suren [[Kur'ani/Tewbe|Tewbe]]:
*'''“Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t’i pastrosh me tė dhe t’u shtosh (tė mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.”
*'''“Dhe nė pasurinė e tyre kishin pėrcaktuar tė drejtė pėr lypėsin dhe pėr tė ngratin (qė ka nevojė por nuk lyp)
Nga urdhėresat kur’anore rezulton se zekati ėshtė detyrė dhe e drejtė. Detyrė e tė pasurve ndaj tė varfėve, ndėrsa e drejtė e tė varfėve ndaj tė pasurve.
Shpėrblimet pėr dhėninen e Zekatit
Pėr ēdo sakrificė qė besimtari e bėn nė emėr tė All-llahut, Ai i premton shpėrblim tė dyfishtė, nė kėtė dhe nė botėn e ardhshme – ahiret:
*'''“Dhe cakto pėr ne (jetė) tė mirė nė dunja dhe tė mirė nė botėn tjetėr, pse vėrtet jemi kthyer kah Ti. Ai (Zoti) tha: “Dėnimi im ėshtė ai me tė cilin e godas cilin dua, e mėshira Ime ka pėrfshirė secilin send. Atė (Mėshirėn) do ta caktoj pėr ata tė cilėt i ruhen (mėkateve), e japin zeqatin dhe pėr ata qė argumentet tona i besojnė
*'''“Nuk ėshtė obligim yti (Muhammed) udhėzimi i tyre (nė rrugė tė drejtė), All-llahu e shpie nė rrugė tė drejtė ate qė do. Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj, po mos jepni pėr tjetėrkė, por vetėm pėr hir tė All-llahut, e ēkado qė t’u jepni tė tjerėve nga pasuria, ajo do t’u kompensohet nė mėnyrė tė plotė duke mos u dėmtuar ju.
Historiku i institucionit tė zekatit
Institucioni i zekatit u bė obligim pėr musliamnėt qysh nė Meke. Mirėpo, meqė muslimanėt atėbotė qenė tė persekutuar e tė keqtrajtuar nga ana e idhujtarėve mekas, kėshtu qė nė pikėpamje materiale ishin shumė tė dobėt, andaj urdhėresa e zekatit nuk mund tė zbatohej nė tėrėsi.

Kjo dispozitė pėrsėri ėshtė theksuar nė Medine, nė vitin e dytė pas hixhretit, nė ajetin:
*'''“Falni namazin dhe jepni zeqatin, dhe falnu me ata qė falen (bini nė rukuė me ata qė bijnė) prej kur edhe filloi qė zekati tė kryhet nė praktikė.
Vlera gjegjėsisht lartėsia e zekatit, nuk ėshtė caktuar me Kur’an, siē nuk ėshtė caktuar e precizuar mė detajisht as edhe urdhėresat e tjera, siē ėshtė namazi, haxhxhi etj. Ato i ka sqaruar edhe me shembullin e vet i ka treguar [[Muhammedi - paqa qoft mbi tė]].
Muhammedi alejhisselam e ka caktuar edhe pėrqindjen e ndarjes sė zekatit: '''“Ndajeni njė tė dyzetėn pjesė tė pasurisė suaj” (do tė thotė, 2.5%), ndėrsa Ebu Bekri dhe Omeri e kanė qartėsuar detajisht kėtė me rregulloret e tyre.'''
Arabėt mė tė pasur , tė cilėt nė filim qenė tė prirė tė kalonin nė Islam, kėtė urdhėresė e shikonin me dyshim, sepse Islami u paraqit si sitem i ri social. Mbledhja e zekatit, si edhe e tatimeve dhe kontributeve tė tjera, ishte brengė e shtetit islam. Edhe pse bota arabe gjatė jetės sė [[Muhammedi - paqa qoft mbi tė]] e pranoi Islamin masovikisht, pėrsėri shumėkushi nuk mundi t’i flakė shprehitė dhe zakonet pagane tė tyre. Prandaj ca fise pas vdekjes sė [[Muhammedi - paqa qoft mbi tė]] refuzuan ta japin zekatin dhe kaluan nė anėn e ca pejgamberėve tė rrejshėm, si Musejleme el-Kedhdhabi, duke deklaruar se nuk e lėshojnė Islamin, por vetėm refuzojnė ta japin zekatin.
Halif Ebu Bekėr pa kurrėfarė ngurimi luftoi kundėr kėtyre fiseve, duke i detyruar ta japin zekatin.
Domethėnia e fjalės Zekat
'''Fjala zekat''' do tė thotė pastrim, ose larje. Ajo gjithashtu ka kuptimin shtim, rritje.
Nė kuptimin shpirtėrorė, zekat do tė thotė pastrim nga mėkatet dhe kėnaqje e vullnetit dhe e urdhėrit tė All-llahut xh.sh.
Zekati e pastron dhe e ēliron njeriun nga makutėria ndaj tė mirave tė kėsaj bote.
Ai tė shpie nė njohjen se vlera e njeriut matet sipas virtyteve morale dhe humane, e jo sipas pozitės dhe madhėsisė sė pasurisė.
Zekat do tė thotė edhe patrim i pasurisė nga e drejta (hakku) e huaj, sepse njeriu kurrė nuk ėshtė i sigurt edhe krahas kujdesit tė tij se diē e palejueshme nuk ėshtė futur nė pasurinė e tij.
Pėrqindja dhe llojet e pasurisė pėr tė cilat jepet zekati
[[Nisab]] ėshtė sasia e caktuar e pasurisė me Sheriat, kėshtu qė kur arrihet kjo sasi – nisabi, hyn nė fuqi obligimi pėr dhėnien e zekatit.
Sipas kėsaj, zekati nuk jepet nė llojin dhe sasinė e pasurisė e cila s’e arrin nisabin ose ėshtė e veēuar nga dispozita pėr dhėnien e zekatit.
Lėnda e zekatit ėshtė pasuria tė cilėn pronari e posedon njė vit tė tėrė nė pronėsinė e tij. Nga kjo veēohet pasuria qė shėrben pėr nevojat siē janė: banesa, orenditė shtėpiake, rrobat, mjetet e punės, kafshėt pėr punė, pasuria e caktuar pėr larjen e borxheve, pastaj prodhimet e duhura ushqimore pėr ekzistimin e familjes.
[[Kur’ani]] nuk e ka precizuar qartė se cilėn pjesė dhe nga cili lloj i pasurisė duhet dhėnė zekatin.
Kur’ani vetėm thotė:
*'''“ Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj: “Tepricėn!” Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).
Sipas kėsaj Kur’ani e ka caktuar parimin e pėrgjithshėm, ndėrsa [[Muhammedi - paqa qoft mbi tė]] e ka precizuar kėtė urdhėresė: '''“Jepni ēerekun e njė tė dhjetės sė pasurisė suaj!”,''' qė nė pėrqindje i vjen 2.5% ose njė e dyzeta pjesė.
Nė nevojat shtėpiake tė liruara nga dhėnia e zekatit bėn pjesė edhe stolia e gruas nga guri I ēmuar, margaritari, etj.
Ari dhe argjendi, ndėrkaq, janė lėndė e zekatit, pa marrė parasysh se pėr ēfarė janė tė caktuar pėrderisa e pėrmbushin minimumin e shumės sė caktuar me Sheriat – nisabin.
Sipas kėsaj, lėndėn e zekatit e pėrbėjnė tri grupe:
#ari, argjendi, monedhat dhe letrat me vlerė,
#malli pėr tregti, prodhimet bujqėsore dhe
#disa kafshė shtėpiake.
Nisabi i arit ėshtė 91.6 gram. Nė kėtė vlerė jepet 2.5% gjegjėsisht njė e katėrdhjeta pjesė.
Nisabi pėr argjendin ėshtė 641.5 gram. Nė kėtė vlerė, gjithashtu, jepet 2.5% gjegjėsisht njė e dyzeta pjesė. Nisabi i monedhės ėshtė adekuatė me nisabin e arit. Sendet e arta e tė argjendta, stolitė etj, trajtohen si ar dhe argjend, ndaj sipas tė njėjtės bazė caktohet vlera e nisabit.

Nisabi i mallit pėr tregti ėshtė adekuat me nisabin e argjendit. Kjo do tė thotė se, nėse pronari posedon mall pėr tregti nė vlerė tė nisabit tė argjendit, i cili mall e kalon njė vit tek ai, ėshtė i obliguar tė japė zekatin. Ndėrkaq, nėse dikush posedon tepricė tė mallit (pėrveē arit e argjendit), por kėtė mall nuk e ka caktuar pėr tregti, po as pėr shtimin e pasurisė, nė kėtė rast nuk ėshtė i obliguar tė japė zekatin.
Pėr prodhimet bujqėsore qė fitohen nga ara ose livadhi tė cilėt ujiten me ujė tė rrjedhshėm ose qė u janė ekspozuar reshjeve tė natyrės (shiut), jepen dhjetė pėrqind ose njė e dhjeta e sasisė sė pėrgjithshme tė prodhimeve. Ndėrkaq, pėr prodhimet, parcelat e sė cilave ujiten artificialisht jepet pesė pėrqind, gjegjėsisht e njėzeta pjesė. E njėjta vlen edhe pėr frutat e pemėve, mjaltin dhe prodhimet qumėshtore. Nisabi ėshtė sa pesė barra anieje, gjegjėsisht 653 kg.
Pėr prodhimet bujqėsore zekati jipet menjėherė pas vjeljes sė tyre.

Zekati nuk jepet pėr kafshėt e buta, tė cilat mė pak se gjysmė viti janė nė kullota, si edhe pėr shqerrat. Zekat, gjithashtu nuk jepet as pėr kuajt, qė bazohet nė hadithin e Muhammedit - paqa qoft mbi tė.
Nisabi pėr kafshėt e mėdha ėshtė 30 krerė. Pėr kėtė vlerė duhet dhėnė njė tė re qė i ka mbushur dy vjet. Mė tutje zekati llogaritet sipas parimit vijues: prej 40 deri nė 50 krerė – njė tė re dyvjeēe, prej 60 deri nė 69 krerė – dy tė reja dyvjeēe, prej 70 deri nė 79 krerė – dy tė reja; njė dyvjeēe e njė tri vjeēe; prej 80 deri nė 89 krerė – dy tė reja trivjeēe, prej 90 deri nė 100 krerė – tri tė reja dyvjeēe, prej 100 deri nė 109 krerė – tri tė reja dy vjeēe, ndėrsa njė njėvjeēe etj.
Nė ēdo 30 krerė tė ardhshėm jepet njė e re dyvjeēe, ndėrsa nė 40 - njė e re tre vjeēe.
Zekati nė kafshėt e imta – dhen e dhi, jepet sipas kėtij parimi: prej 40-120 copė – njė dele, prej 121-200 copė – dele, prej 201-399 copė – tre dele, prej 400 copė – katėr dele. Mė tutje nė ēdo njėqind jepet nga njė dele.
Zekati pėr huazime jepet nė tė holla, nė ar, nė argjend, nė mallra tregtie si dhe nė vlera tjera.
Obligimi pėr dhėnien e zekatit
Obligimi pėr dhėnien e zekatit fillon:
#kur huazimet nė mallra tregtie realizohen nė vlerė tė njė tė pestės (1/5) sė nisabit,
#kur realizohet nisabi i plotė i huazimeve tė cilat rrjedhin nga marrėdhėniet kontraktuese dhe jotregtare (siē ėshtė trashėgėmia, testamenti, mehri, qeraja etj.) me kusht qė tė ketė kaluar njė vit nga skadimi i afatit tė borxhit.
Kujt i jepet zekati
Sipas Kur’anit (suretu Tevbe, ajeti 60) tė dhėnat e obligueshme fetare, zekati dhe sadakatul-fitri, mund tė shpenzohen dhe tė shpėrndahen nė njėrėn nga kėto tetė kategori:
#pėr tė varfėrit,
#pėr tė ngratėt,
#pėr punonjėsit (qė e tubojnė),
#pėr ata qė duhet pėrfituar zemrat e tyre,
#pėr lirirmin nga robėeria,
#pėr tė mbyturit nė borxhe,
#pėr nė rrugėn e All-llahut dhe
#pėr atė qė ka mbetur nė rrugė.
Kėto kategori nuk mund tė shfuqizohen – abrogohen, po as tė shuhen. Pėr prioritetin e njėrės kategori mbi tjetrėn nė rastin e dhėnė, ėshtė i obliguar tė kujdeset pushteti kompetent islam.
Nė rastet tona, sipas mendimit tė shumicės sė ulemave, mė e rėndėsishmja ėshtė kategoria e shtatė “pėr tė mirėn e pėrgjithshme – pėr nė rrugėn e All-llahut – “fi sebilil-lahi”, qė pėrfshin tė gjitha llojet e arsimit dhe edukimit islam, gjegjėsisht ngritjen dhe zhvillimin e instituteve dhe enteve fetare, qėllimi i tė cilave ėshtė ruajtja dhe avancimi i parimeve islame.

Sipas dispozitave tė fikhut, zekati, parimisht, mund t’u jepet: vėllezėrve, motrave, fėmijėve tė tyre, mixhallarėve, motrave tė babait dhe fėmijėve tė tyre, tezeve dhe dajėve dhe fėmijėve tė tyre. Zekati gjithashtu, mund t’u jepet edhe fqinjve.
Prioritet te dhėnia e zekatit kanė tė afėrmit, pastaj tė familjes sė largėt, fqinjėt, pėrderisa i mbushin kushtet pėr pranimin e zekatit.
Kujt nuk i jepet zekati
Zekati, sipas dispozitave tė Sheriatit, nuk mund t’i jepet:
#jomuslimanit,
#personit qė ka pasuri tė mjaftueshme pėr mirėmbajtje,
#burri gruas po as gruaja burrit,
#brezit ngjitės: babait, nėnės, gjyshes, gjyshit po as edhe brezit zbritės: fėmijėve, nipave...
#personit tė sėmurė mentalisht dhe tė miturit, tė cilėt nuk e kuptojnė rėndėsinė e zekatit. Ndėrkaq, mbikėqyrėsit – tutorėt e tyre mund ta marrin zekatin nė emėr tė tyre,
#borxhliut tėnd, pėr shkak tė pagimit tė borxhit me zekat.
Vėrejtje pėr mosdhėnjen e zekatit
All-llahu xh.sh. thotė:
*'''“Ja, ju jeni ata qė ftoheni pėr tė dhėnė nė rrugėn e All-llahut (pėr luftė kundėr armikut tuaj), e dikush prej jush bėn koprraci, e kush bėn koprraci, ai bėn kundėr vetvetes, All-llahu s’ka nevojė, e ju jeni tė varfėr (keni nevojė). Po nėse ju i ktheni shpinėn, Ai do t’ju zėvendėsojė me njė popull tjetėr, qė nuk do tė jetė si ju.O ju qė keni besuar, a t’ju tregoj pėr njė tregti tė bujshme qė ju shpėton prej njė dėnimi tė dhembshėm:T’i besoni All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, tė luftoni nė rrugėn e All-llahut me pasurinė tuaj dhe veten tuaj, e kjo ėshtė shumė mė e dobishme pėr ju, nėse jeni qė e dini.
*'''“Ata, tė cilėt bėjnė koprraci me atė qė nga tė mirat e veta u dha All-llahu, tė mos mendojnė kurrsesi se ajo ėshtė nė dobi tė tyre. Jo, ajo ėshtė nė dėm tė tyre. Ajo e mirė me ēka bėnė koprraci, nė ditėn e kijametit do t’u mbėshtillet nė qafėn e tyre. All-llahut i mbesin trashėgim qiejt dhe toka, All-llahu ėshtė i njohur mirė mė atė qė veproni.
Referencat
Sadaka
Shtyllat e Islamit
Lidhje tė jashtme
*[http://www.islamgjakova.net/Kushtet%20e%20Islamit%201/ZEKATI%20NDIHMESE%20E%20OBLIGUESHME%20ISLAME%2013.12.htm Kėshilli i Bashkėsis IslaAme Gjakove - Zekati]

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Ramazani prej 16.10.08 14:37

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Agjėrimi
Agjėrimi nė Islam nėnkupon [[abstenimin]] apo "me u pėrmbajtė nga njė veprim"Teologu [[Ekrem Avdiu]] nė programin e mėngjezit 9:24 24 shtator 2006 RTK
Zakonisht kjo nga besimtarėt musliman kuptohet pėrmbajtja nga ushqimi dhe pijet nga koha para zbardhjes sė ditės nė mengjes gjer ne kohėn e namazit tė mbrėmjes qė do tė thotė gjer nė kohėn e fillimit tė mbrėmjes. (Nga '''Imsaku''' gjer nė '''Aksham'''). Agjėrimi ėshtė obligativ nė muajin e Ramazanit
Ndėrsa nė fenė Islame Agjėrimi ėshtė njė nga pesė institucionet qė nga zgjedhja e Muhamedit (s.a.w.s.)nga Allahu si i dėrguar i fundit pėr mbarė njerėzimin.[Ekrem Avdiu]] nė programin e mėngjezit 9:25 24 shtator 2006 RTK
Mbi agjėrimin

Gjėrat qė e prishin agjėrimin
Ramazani
Erdhi muaji mė i zgjedhur, erdhi pas njė pėrmallimi tė madh. Ja tani erdhi, ndėrmjet duarve tė tij gjendet shpėtimi, mėshira dhe falja nga Allahu i Lartėsuar:
Allahu thotė: "Ska dyshim se mėshira e Allahut ėshtė pranė atyre tė mirėve" (El-A,rafė : 56)
Erdhi ky muaj qė t'i thotė gjithėsisė, unė jam muaji i shpėtimit nga zjarri, unė jam muaj i mėshirės.
Erdhi qė ta dobėsojė epshin, tė mbroj nga rreziqet e shejtanit, tė shtohet besimi, ibadeti e tė zgjerohet gjoksi.
Erdhi qė t'ia kujtojė muslimanit vėllezėrit e tij, tė cilėt i ka kapluar uria dhe mjerimi gjatė tėrė vitit.
Erdhi ky muaj i bekuar i cili me vete solli mirėsin, pastėrtinė, edukatėn dhe durimin pėr rezistencėn e pengesave dhe vėshtirėsive tė jetės.
Erdhi ky muaj i cili nuk ėshtė vetėm pėrmbajtje nga ngrėnia, por ėshtė pėrmbajtje edhe prej fjalėve tė kėqija, prej gibetit, shpifjeve, prej hidhėrimit tė zemrave...etj.
Allahu nė kėtė muaj i hap dyert e mėshirės, i hap dyert e xhenetit dhe i mbyll ato tė xhehenemit, andaj motėr e dashur, kėto ditė agjėroji me shpresėn nė mėshirėn e Allahut. Shfrytėzoje kėtė muaj pėr ta ndėrruar jetėn tėnde. Nėse deri dje ke qenė robėreshė e epsheve, kthehu e pendohu dhe shfrytėzoje kėtė kohė, kur shejtanėt janė tė mbyllur.

Ushqimet e preferuara pėr prisjen e agjėrimit
Hurma
Transmetohet nga Selman ibn Amir ed-Dibbij se Muhamedi sal-all-llahu alejhi ve selem, ka thėnė: "Kur bėn ndokush iftar, le tė fillojė me hurma, sepse ajo ėshtė begati, e nėse s'gjen dot, atėherė me ujė, sepse uji ėshtė i pastėr." (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerė)

Hurmat kanė qenė ushqim pėr banorėt e Lindjes sė Mesme pėr mijėra vjet. Pema e palmės mendohet se e ka origjinėn nga Gjiri Persik dhe ėshtė kultivuar nė kohėt e hershme nga Mesopotamia nė Egjiptin e Lashtė qė nė vitin 6000 para erės sonė.
Evidencat arkeologjike e dėshmojnė kultivimin e saj nė Arabinė lindore qė 4000 vjet para erės sonė. Fryti i kėsaj peme quhet hurmė dhe ka njė formė ovale cilindrike me gjatėsi nga 3-7 cm dhe 2-3 cm diametėr dhe kanė ngjyra tė ndryshme nė varėsi tė varietetit.
Njė racion prej 100 gramėsh tė hurmave tė freskėta ėshtė njė burim i mirė i vitaminės C dhe e furnizon trupin me 230 kcal (960kJ). Kur thahen, vitamina C humb.
Allahu i Madhėruar e ka pėrmendur hurmėn nė Kuranin Fisnik nė ajetin:
"E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė(Merjemen) te njė trup i hurmės. Ajo tha: "Ah sa mirė ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!" E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): "Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrroskė (uji)". E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bien ty hurma tė freskėta. Ti pra, ha pi e qetėsohu..." (Sure Merjem: 23-26)
Profeti Muhammed, alejhi selam, i ka kushtuar rėndėsi tė veēantė hurmave si pjesė e dietės sė muslimanėve gjatė Ramazanit. Hurmat janė ushqim tepėr ushqyes, sidomos pėr sheqerin e tyre natyror. Hurmat janė njė ushqim i shkėlqyer pėr ata qė agjėrojnė. Edhe mjekėt qė i trajtojnė pacientėt e tyre me agjėrim rekomandojnė qė agjėrimi tė prishet me sheqere natyrore qė gjenden nė fruta dhe me ujė.
Transmetohet nga Selman ibn Amir ed-Dibbij se Muhammedi, alejhi selam, ka thėnė: "Kur bėn ndokush iftar, le tė filloje me hurma, sepse ajo ėshtė begati, e nėse s'gjen dot, atėherė me ujė, sepse uji ėshtė i pastėr." (Buhariu, Muslimi dhe te tjerė)
Hurmat i japin trupit sheqerin e nevojshėm dhe stimulojnė zorrėt duke ulur shumė urinė dhe ulin konsumimin e ushqimit.
Profeti, alejhi selam, ka thėnė: "Shtėpia qė ka hurma, nuk e ndjen urinė." [Transmetuar nga Muslimi].

Obligueshmėria
Tė gjithė besimėtarėt muslimanė janė tė udhėruar tė agjerojnė. Si do qė tė jetė vendimin pėr lirimin nga agjėrimi e marrin vetė besimėtarėt me sinqeritetin e tyre para Allahut. Zakonisht nė praktikė pėr marrjen e njė vendimi besimtarėt kėshillohen mė parė duke pasur parasysh qė vendimin e marrin pėr vetėn e vet duke ju lutur Allahut tė i ndihmon ata me bamirėsinė e tij.
Si norma tė dalura nga institcioni i agjėrimit ka dy kategori qė lirohen pėrkohėsisht apo me kompezime materiale nga agjėrimi.

* Besimtarėt pėrmisimi i gjendjes tė sė cilėve pritet.
Nė kėtė kategori hynė femrat shtatėzėnė dhe gratė me fėmijė nė gji sipas mundėsis d.m.th varėsisht nga gjendja shėndetsore ėshtė mirė tė agjerojnė mirėpo nėse ato kanė probleme shėndetsore atėher deri sa tė shėrohet ato mund tė ndėrprejnė agjėrimin ashtu qė ditėt e humbura tė i kompensojnė mė vonė gjatė vitit[[Ekrem Avdiu]] nė programin e mėngjezit 9:31 24 shtator 2006 RTK
* Besimtarėt pėrmisimi i gjendjes sė cilėve nuk pritet.
Nė kėtė kategori hynė pleqtė nė moshė tė shtyer dhe qė agjėrimi ndikon thelbėsisht nė shėndetin e tyre, besimtarėt me sėmundje tė rėnda krnonike e tjera pėrmisimi i tė cilave nuk pritet pėr njė kohė tė gjatė. Besimėtarėt e kėsaj kategorie lirohen nga agjėrimi dhe udhėzohen qė kėtė ta kompezojnė me mjete materiale.



Edituar pėr herė tė fundit nga Dibrani_84 nė 20.05.12 20:45, edituar 1 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Re: Shtyllat e Besimit prej 16.10.08 14:41

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Haxhx(Gjuha Arabe Pėrkthyer: '''Haxhxh''') nė islam paraqet vizitėn e vendeve tė caktuara (Kabes dhe Arafatit) nė kohė tė caktuar (gjatė muajve tė haxhxhit)duke kryer vepra tė caktuara. Si kusht i pestė i fesė sonė Islame ėshtė kryerja e haxhxhit. Kėtė obligim duhet ta kryejnė muslimanėt e pasur, sepse ky obligim ėshtė i karakterit material, andaj kėrkon edhe flijimin e pasurisė krahas mundit. All-llahu xh.sh. nė suren [[Suretu Ali Imran|Ali Imran]], ajetet 96/97, thotė: '''"Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz ėshtė ajo qė ungrit nė Bekė (Meke), e dobishme, udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin. Aty ka shenja tė qarta: vendi i Ibrahimit dhe kush hyn nė te , ai ėshtė i sigurt. Pėr hirė tė Allahut xh.sh., vizita e shtėpis (Qabes) ėshtė obligim pėt ata qė kan mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton), Allahu xh.sh. nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit".''' Kėto dy ajete qartė argumentojnė mbi obligimin e haxhxhit, qė duhet kryer sipas mundėsive. Haxhxhi duhet kryer njė herė nė jetė, e kush ka mundėsi edhe mė shumė, duke u bazuar nė hadithin e Pejgamberit paqa qoft mbi tė i cili thotė: "Haxhxhi, ėshtė njė herė nė jetė, e kush e pėrsėritė bėn punė tė mirė". Sipas mundėsisė haxhxhin duhet kryer nė atė kohė kur tė arrijnė mundėsitė materiale dhe shėndetėsore. Nuk duhet vonuar edhe ky ėshtė urdhėri i pejgamberit alejhisselam i cili thotė: "Shpejtoni pėr nė haxhxh, se askush nga ju nuk di se ēka mund t'i ndodhė". Haxhxhi ėshtė bėrė obligim nė vitin e nėntė tė hixhretit.

Vlerat e Haxhxhit
*Kryerja e haxhit tregon faktin se si besimtari i sinqertė, i nėnshtrohet urdhėrit tė Zotit duke braktisur pasurinė, punėn dhe familjen e tij.
*Haxhxhi e stėrvit njeriun me sabėr (durim) dhe aftėson t'i pėrballojė vėshtėrsitė.
*E forcon imanin (besimin), e edukon shpirtin dhe i shlyn mėkatet.
*Nė haxhxh arrihet barabarėsia dhe vėllazėrimi i plotė nė mes pjesmarrėsve tė kombėsive, racave, gjuhėve dhe kategorivetė ndryshme tė njerėzve.
*Nė kėtė mėnyr afrohen njėri me tjetrin, njihen me popuj tė ndryshėm, kėmbejnė mendimet dhe shfrytėzojnė pėrvojat e njėritjetrit.
Kushtet qė duhet plotėsuar haxhiu
#Tė jetė musliman
#Tė jetė pa tė meta psiqike
#Tė jetė i moshės madhore
#Tė jetė i lirė
#Tė ketė mundėsi pėt t'a kryer haxhxhin (pasuri dhe shėndet)
#Tė kryhet haxhxhi nė muajtė e haxhxhit; Shewal, Dhu-lka'de dhe dhjetė ditėt e Dhulhixhes.
#Gruaja tė jetė e shoqėruar nga tė afėrmit e saj (mahrem)

Farzet e Haxhxhit
*Ihrami: qė do tė thotė nijeti, vendosja pėr haxhxh.
*Qėndrimi nė Arafat, nė kohė tė caktuar.
*Tavafi-zijareti, tavafi mė i rėndėsishėm qė bėhet ditėn e Bajramit.
:Nėse lėshohet njėri nga kėto farze, duhet pėrsėritur haxhxhin.

Vaxhibet e Haxhit
*Veshja e ihrameve nga Mikatet (Mikat ėshtė vendi, kufiri tė cilin nuk guxon ta kalojė ai qė dėshiron tė hyjė nė Meke)
*Tė mos mbathė rroba tė qepura
*Burrat mos ta mbulojnė kokėn
*Tė mos mbulohet fytyra te femrat
*Sa'ji nė mes Safasė dhe Merves (Sa'j do tė thotė ecje me hapa tė shpejtė)
*Zgjatja e qėndrimit nė Arafat (nga zevali i diellit deri nė perėndim)
*Largimi nga Arafati me lejen e imamit
*Qėndrimi nė Muzdelife (mjafton njė kohė tė shkurtėr)
*Tė vonuarit e akshamit dhe falja e tij bashkė me namazin e jacisė nė Muzdelife
*Gjuajta e guralecave nė xhemre, nė Mine, nė ditė tė caktuara
*Rruarja ose nėnqethja e kokės
*Therja e njė dashi (kurban)
*Nė fillim gjuatja e guralecave, pastaj prerrja e kurbanit dhe rruajtja ose nėnqthja
*Tavafu-sadri pėr tė largėtin (quhet tavafi para kthimit nė shėpi)
*Tė jetė tavafu-zijareti nė ditėt e Bajramit: tė parėn, tė dytėn ose tė tretėn ditė para akshamit. Gjatė kryerjes sė kėtij tavafi duhet me qenė i pastėr.

:Nėse njėri nga kėto akte qė i pėrmendėm lėshohet duhet therrė kurban, tė gjitha aktet e tjera, pėrpos kėtyre qė u pėrmndėn,janė sunnete dhe adabe. Ēdo person i cili e bėn tavafin ėshtė i detyruar tė falė dy rekatė pasi tė rotullohet shtatė herė. Tavafi tė fillojė prej haxherul-esvedit (gurrit tė zi), niset nga ana e djathtė, ėshtė e parapėlqyer tė hecet nė kėmbė.
Sunnetet e Haxhit
Sunnetet e haxhxhit janė tė shumta, mirėpo ne do t'i pėrmendim disa nga ato:
*Tė pastrohet trupi para se tė vishet ihrami, (tė priten thonjtė, tė qethen flokėt, tė rruhemi)
*Tė parfymosen burrat
*Tė falen dy rekate namaz para fillimit
*Tė kėnduarit e Telbijes pas ihramit: Leb-bejke All-llahumme leb-bejk, Lebe-bejke la sherijke leke leb-bejk, Inel-lhamde,ve ni'mete vel mulku leke la sherijke lek. (Tė pėrgjigjemi, O Zot, tė pėrgjigjemi. Tė pėrgjigjemi. Ti nuk ke shok, tė pėrgjigjemi.Ty tė takon ēdo lavdėrim, mirėsi dhe pushtet. Ti nuk ke shok)
*Tė qėndruarit nė Mine, nė ditė tė caktuara, dhe largimi nga ajo pas daljes sė diellit tė ditės sė nėntė pėr nė Arafat
*Tė mbajturit e rregullave dhe diciplinės gjatė kryerjes sė sharteve tė Haxhxhit
Umreja

Vizita e Qabes nė mėnyr tė veēantė. Umreja pėrbėhet prej: Ibrahimit, Tavafit dhe S'ajit pasė tė cilave duhet qethur oserruajtur.

Umreja ėshtė sunneti-muekkede, kohėn nuk eka tė caktuar, por mė e lavdėruar ėshtė umreja tė kryhet nė muajin e Ramazanit, bazuar nė hadithin e tė Dėrguarit tonė i cili thotė: " Umreja nė Ramazan e arrijnė vlerėn e Haxhxhit".

Fjala pėrfundimtare mbi haxhxhin
Kur ėshtė pyetur Pejgamberi alejhisselam se:
:Cilat punė janė mė tė rėndėsishme?
:Besimi nė All-llahun dhe Pejgamberin e Tij,u pėrgjegj.
:E pas kėsaj? - e pyetėn pėrsėri.
:Lufta nė tė rrugė tė All-llahut tha ky.
:E pasė kėsaj? - e pyet pėrsėri.
:Haxhxhi qė kryhet sipas normave fetare (pa gabime) dhe pranohet te All-llahu xh.sh.
Kjo ėshtė fjala e Pejgamberit alejhisselam pėr rėndėsinė e haxhxhit, sepse haxhxhi i vlefshėm dhe i pranuar te All-llahuxh.sh. trajtohet ai i cili ėshtė kryer me para tė fituara me nderė - hall, dhe ėshtė kryer me devotshmėri dhe sinqeritet, duke epasur frigėn e All-llahut xh.sh., e jo pėr qėllime tė tjera ose interesa pesonale.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

6 Re: Shtyllat e Besimit Today at 16:15

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi