Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Ēerēiz Topulli

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Ēerēiz Topulli prej 10.10.08 14:18

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral


Ēerēiz Topulli, me veshjėn e tij ushtarake

Ēerēiz Topulli lindi nė Gjirokastėr nė vitin 1880 dhe ra dėshmorė mė 15 korrik tė vitit 1915,
ishte shkrimtar, atdhetar e veprimtar i shquar i Rilindjes, udhėheqės i luftės sė armatosur tė ēetave kundėr sunduesve osmanė pėr ēlirimin
kombėtar tė vendit, hero i popullit.

Mjedisi familjar nė tė cilin u rrit e sidomos vėllai mė i madh Bajo Topulli, ndikuan nė formimin e tij si atdhetar i vendosur. Mori pjesė nė veprimtarinė e Komitetit tė Fshehtė «Pėr lirinė e Shqipėrisė» nė Gjirokastėr.
Nė prill tė 1907 komandoi ēetėn e armatosur qė vepronte nė
Shqipėrinė e Jugut, e sidomos nė krahinat e Gjirokastrės dhe tė Korēės.
Me vendim tė Komitetit tė Gjirokastrės, anėtarė tė ēetės sė tij vranė
nė fillim tė marsit 1908 nė Gjirokastėr komandantin turk tė xhandarmėrisė. Drejtoi Luftėn e Mashkullorės mė 18 mars 1908.

Nė thirrjen "Nga malet e Shqipėrisė" drejtuar bashkatdhetarėve tė tij dhe botuar nė janar 1907 nė gazetėn "Shpresa e Shqipėrisė" Ēerēiz Topulli pasi dėnonte grabitjet e administratės osmane kėrkonte qė Shqipėria tė shkėputej nga Perandoria Osmane
dhe tė bėhej e lirė dhe e pavarur. Ai shprehte bindjen se e vetmja rrugė pėr ēlirimin e Shqipėrisė ishte ajo e kryengritjes sė
pėrgjithshme tė armatosur, dhe ftonte gjithė shqiptarėt tė ngriheshin me armė nė dorė nė luftėn pėr lirinė e Shqipėrisė.

Pas fitores sė revolucionit xhonturk tė 1908, Ēerēiz Topulli punoi pėr formimin e klubeve shqiptare dhe pėr ēeljen e shkollave shqipe nė viset e ndryshme tė vendit. Nė shoqėritė dhe klubet patriotike mbrojti interesat e kombit dhe tė vegjėlisė. Pas Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, mė 28 Nėndor 1912 u vu nė shėrbim tė qeverisė sė I. Qemalit dhe luftoi pėr mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė atdheut. U vra mė 15 korrik nė Fushėn e Shtoit (Shkodėr) nga forcat e pushtuesve malazezė. Mė 1937 eshtrat e Ēerēiz Topulli u vendosėn nė Gjirokastėr.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Skėnderbeu prej 10.10.08 14:26

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Emri Skėnder ose Iskander eshte versioni turk i emrit Aleksandėr.
Kėshtu qe shume studiues emrin Skėnderbej e pėrkthejnė si Aleksandri i
Madh. Simbas legjendes trimeria dhe aftesia e tij ne artin ushtarak u
shfaq heret dhe per kete arsye turqit i vune si emrin me te
pershtatshem Iskanderbej . Fakt eshte qe Skenderbeut i ka pelqyer
gjithmone emri qe i vune turqit. Kete e deshmojne shume dokumente te
epokės ku ai firmoste me te dy emrat (Gjergj Kastrioti - Skenderbej).
Dhe ne oborret europiane te kohes nihej me teper me kete emer. E
deshmojne dhe veprat e shumta mesjetare te shkruara pėr te(kompozitori
i famshem Antonio Vivaldi ,ne vitin 1718 ,vuri ne skene operen
"Scanderbeg"Biografia
Gjergj Kastrioti ishte djali mė i vogėl i [[Gjon Kastrioti|Gjon Kastriotit]] dhe i princeshės[[Vojsava (Skėnderbeu)|Vojsava]], fėmija i fundit midis 4 djemve dhe 5 vajzave. Mendohet se lindi mė [[6 maj]] [[1405]], u morr peng nga Pushtuesit Osman qė nė moshė tė mitur dhe u dėrgua nė oborrin e Sulltanit nė [[Adrianopojė]]. Atje, zgjuarsia dhe shkathtėsia e ēuan Gjergjin nė shkollėn e sulltanit ([[icogllanėve]]) qė pėrgatiste komandantė e nėpunės.

Natyra i kishte dhėnė dhunti mendore e fizike. Atje mori emrin [[Iskender]] ([[Aleksandėr]]). Pas mbarimit tė shkollės, Gjergj Kastrioti "(Skėnderi)" kreu detyra ushtarake nė [[Ballkani|Ballkan]] e nė [[Azia e vogėl|Azinė e Vogėl]], duke u dalluar pėr trimėri dhe pėr kėtė arsye iu dha titulli [[bej]] qė do tė thotė i madh, pra Skėnderbeu do tė thotė Aleksandri i Madh. Ai nuk e harroi kurrė Atdheun e tij tė dashur dhe priste me padurim rastin tė kthehej nė tokėn qė e lindi. Pėr mėse 12 vjet ([[1426]]-[[1438]]) ishte nė [[Shqipėri]]. Me vdekjen e tė atit, ai shpresonte t'i zinte vendin, por nė fakt [[sulltani]] e emėroi [[sanxhakbej]] jashtė tokave shqiptare.

Megjithatė Skėnderbeu nuk hoqi dorė nga ideja pėr t'u kthyer pėrfundimisht nė Shqipėri, deri nė vitin kur ai u nis kundėr [[Janosh Huniadi]]t nėn komandėn e [[bejlerbeu]]t tė [[Rumelia|Rumelisė]].

Mė [[3 nėntor]] [[1443]] nė afėrsi tė [[Nishi|Nishit]], u ndeshėn dy ushtritė. Ushtria osmane u shpartallua dhe u tėrhoq nė panik. Skėnderbeu filloi tė zbatonte planin e kryengritjes, sė bashku me 300 kalorės shqiptarė e me tė nipin [[Hamza Kastrioti]], u kthye nė [[Dibra|Dibėr]], ku populli e priti si ēlirimtar. Mori masa pėr pėrforcimin e rrugėve nga mund tė vinin osmanėt, dhe prej andej iu drejtua [[Kruja|Krujės]]. Me njė ferman tė rremė shtiu nė dorė qytetin e garnizonin dhe kėshtu mė [[28 nėntor]] [[1443]] u shpall rimėkėmbja e principatės sė Kastriotėve. Mbi kėshtjellėn e [[Kruja|Krujės]] u ngrit [[flamuri kombėtar|flamuri]] me shkabėn e zezė dykrenare.
Fjalimi i Skėnderbeut nxiti frymėn atdhedashėse. Kryengritja ēlirimtare u bė e pėrgjithshme. Gjatė dhjetorit, Shqipėria e Mesme dhe e Veriut u spastruan nga forcat osmane, u ēliruan njėra pas tjetrės kėshtjellat e kėsaj zone.
Skėnderbeu ishte organizatori i [[Kuvendi i Arbėrit|Kuvendit tė Arbėrit]], nė tė cilin u zgjodh si prijės i [[Lidhja Shqiptare e Lezhės|Lidhjes Shqiptare tė Lezhės]].
Nė [[janar]] tė vitit [[1468]] Skėnderbeu u sėmur gjatė zhvillimit tė njė Kuvendi tė thirrur nga ai, nė tė cilin ishin tė ftuar tė gjithė princat shqiptarė. Vdiq me [[17 Janar]] [[1468]] nė [[Lezha|Lezhė]].
I mbuluar me lavdi, ai u varros nė [[Lezha|Lezhė]]. Shqiptarėt humbėn prijėsin e lavdishėm qė i udhėhoqi pėr 25 vjet rrjesht. E shoqja me tė birin emigruan, sikurse edhe njė pjesė e parisė shqiptare, pėr nė [[Itali]].
Shume njerez mund te pyesin. Pse Skenderbeu, ne perkrenoren e tij e ka mbajtur dhien apo delen. Ekzistojn shume thenje por e verteta qendron sepse pasi qe Skenderbeu i versuli naten nje tub te medha delesh ndoshta me qindra mijera dele dhe mbi kokat e tyre e ka vendosur nga nje qiri ateher osmanet filluan te iknin duke menduar se ata jane njeres. KETU QENDRON E VERTETA. Ekziston gjithashtu dhe ideja se kete perkrenare e ka mbajtur edhe per nder te Pirros se Epirit, pasi edhe ai ka mbajt po te njejten perkrenare.Epoka e Skėnderbeut nė veprat e Marin Barletit dhe tė autorėve tė tjerė shqiptarė bashkėkohės
Epopeja e Skėnderbeut e shk. XV dhe vetė figura e Gjergj Kastriotit - Skėnderbeut ndikoi fuqishėm nė jetė shpirtėrore tė shqiptarėve dhe pėr rritjen e vetėdijes kombėtare tė tyre. Tė frymėzuar prej tyre, intelektualė tė shquar shqiptarė, i pasqyruan e i pėrjetuan ato nė vepra historike monumentale, nė tė cilat nisi jetėn e vet historiografia shqiptare.
Ne fillim tė shek tė XVI (1504) [[Marin Barleti|Marin Barleti]] botoi latinisht veprėn kushtuar luftės heroike tė shqiptarėve pėr mbrojtjen e Shkodrės, (rrethimi i Shkodrės). Por vepra qė e lartėsoi figurėn e tij si historian humanist ėshtė “Historia e jetės dhe e bėmave tė Skėnderbeut”, tė cilėn e botoi latinisht nė Romė rreth viteve 1508-1510. Kjo vepėr voluminoze njohu shumė ribotime nė gjuhė e nė vende tė ndryshme tė Evropės. Veprat e M. Barletit u bėnė burimi mė i rėndėsishėm ku patriotėt shqiptarė mėsonin historinė e epopesė legjendare tė shk. XV.
Periudha e Skėnderbeut u pėrjetėsua edhe nė vepra tė tjera historike nga bashkėkohėsit e heroit. Njė nga bashkėpunėtorėt e ngushtė tė Skėnderbeut, Dhimitėr Frengu, shkroi latinisht, nė frymėn e ideve humaniste tė kohės njė vepėr pėr jetėn e Skėnderbeut. mė disa ndryshime tė vogla ajo ndjek rrethimin e historisė sė Skėnderbeut tė M. Barletit, qė dėshmon sė kjo vepėr kishte pasqyruar drejt realitetin historik, tė njohur e tė panjohur edhe nga bashkėluftėtarėt e afėrt tė Skėnderbeut. Vepra e Dh. Frengut u botua pas vdekjes sė tij e pėrkthyer italisht, dhe njohu shumė ribotime nė kėtė gjuhe.
Njė vepėr tjetėr e rėndėsishme pėr tė njohur shoqėrinė shqiptarė tė shek. XV ėshtė “Historia dhe gjenealogjia e shtėpisė sė Muzakajve”, shkruar nė italisht mė 1510 nga bashkėluftėtari i Skėnderbeut, Gjon Muzaka. Ajo mbeti nė dorėshkrim dhe, pėr vlerėn qė ka pėr historinė mesjetare shqiptare, botuesi i saj i shek. tė XIX mė tė drejtė e ka cilėsuar atė si njė “margaritar”.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Haxhi Zeka prej 10.10.08 14:42

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral

Haxhi Zeka
Haxhi Zeka (Haxhi Zejneli, 20 dhjetor 1932 - 21 shkurt1902)
ėshtė udhėheqės i shquar i Lėvizjes Kombėtare Shqiptare, luftėtar dhe organizator i kryengritjeve popullore antiosmane nė Kosovė. Ishte djali i Mehmet Abedinit (Biberi) nga Shoshani dhe Zelfije Docit nga Deēani.Lindi mė 20 dhjetor nė fshatin shoshan tė Malėsise Gjakovės prej nga u shpėrngul me familjen nė Pejė. Ishte njė nga organizatorėt e
Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe njėnga luftėtarėt mė tė vendosur pėr autonominė e Shqipėrisė dhe mbrojtjen e tėrėsisė sė saj territoriale.
Nė Kuvendin e parė tė Lidhjes, mė 10 qershor 1878, u zgjodh anėtar i Komitetit Qendror tė saj. Mori pjesė, si komandant ushtarak, nė krye tė forcave tė Lidhjes nė aksionin e Gjakovės, nė shtator 1878 kundėr Mehmet Ali Pashės. Krahas udhėheqėsve tė tjerė politikė e ushtarakė tė
Lidhjes luftoi nė fund tė 1879-ės dhe nė fillim tė 1880-ės pėr
mbrojtjen e Plavės dhe tė Gucisė kundėr forcave tė Malit tė Zi. Nė pranverėn e vitit 1881 mori pjesė nė betejat kundėr ushtrisė sė Dervish pashės.
Sė bashku me Sulejman Vokshin, Haxhi Zeka mė 1884-1885 udhėhoqi kryengritjet antiosmane tė shqiptarėve tė Kosovės, qė synonin tė rimėkėmbnin Lidhjen dhe tė vinin nė jetė idetė e saj autonomiste. Mė 1893. Haxhi Zeka me Bajram Currin organizuan kryengritjen qė pėrfshiu
Pejėn, Gjakovėn e vise tė tjera tė Kosovės kundėr dhunės ekonomike e politike tė sunduesve osmanė. Pėr veprimtarinė e tij atdhetare, mė 1893 u thirr ne Stamboll ku u mbajt i arrestuar deri nė vitin 1896.
Mė 1896-1900 u vu nė krye tė luftės sė popullit shqiptar pėr autonominė e Shqipėrisė dhe mbrojtjen e tėrėsisė territoriale tė
vendit. Udhėhoqi qėndresėn e armatosur popuIlore qė shpėrtheu nė Kosovė
nė vitin 1897 dhe themeloi "Besėlidhjen shqiptare"(1897). Nė
bashkėpunim me Komitetin Shqiptar tė Stambollit tė kryesuar nga Sami Frashėri dhe atdhetarėt e tjerė brenda dhe jashtė atdheut, Haxhi Zeka organizoi mė 23-29 janar 1899 Kuvendin e Pejės qė themeloi Lidhjen Shqiptare tė Pejės dhe u zgjodh kryetar i Komitetit tė saj. Nė
prill-maj 1899 mori masat pėr thirrjen e njė Kuvendi tjetėr tė
pėrgjithshėm tė Lidhjes Shqiptare mbajtja e tė cilit u pengua nga Porta e Lartė. Pa marrė parasysh kundėrshtimet e Stambollit dhe pengesat e Fuqive tė Mėdha e tė qarqeve shoviniste fqinje, Haxhi Zeka i vazhdoi pėrpjekjet pėr forcimin e Lidhjes gjatė gjithė vint 1900 derisa ushtria osmane e shtypi atė.
Mė 21.2.1902 Haxhi Zeka u vra nė Pejė pabesisht nga Adem Zajmi, njė agjent i vėnė nga qarqet shoviniste serbe, qė patėn edhe pėrkrahjen e autoritete osmane.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Vebi Dibra prej 27.01.09 14:51

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Vehbi Dibra-Agolli
Si mendimtar dhe bartės i vizionit tė islamit ndėr shqiptarėt, Haxhi Vehbiu kuptoi qartė problemet dhe vėshtirėsitė para tė cilave gjendej Komuniteti Musliman Shqiptar, tė cilin ai e kryesonte.

HAXHI VEHBI DIBRA (AGOLLI)

Komentatori Mė i Mirė i Kur'anit Nė Gjuhėn Shqipe
Haxhi Vehbi Agolli (Dibra) lindi nė Dibėr tė Madhe me 12.03.1867. Pas kryerjes sė studimeve teologjike dhe specializimit nė fushėn e filozofisė islame, logjikės, shkencave juridike etj, emėrohet myfti i Dibrės, detyrė qė e ushtroi deri mė 1912. Nė vitin 1909 merr pjesė nė Kongresin e Dibrės, ku u zgjodh kryetar i tij. Mė 1912 shkon delegat nė Kuvendin Historik tė Vlorės, ku zgjidhet kryetar i Pleqėsisė (Senatit) (Organ konsultativ nė ndihmė tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Vlorės), zėvendėsonte Ismail Qemalin kur ai mungonte.

Zotėronte arabishten dhe turqishten. Haxhi Vehbi Dibra u emėrua myfti i Shqipėrisė pas shpalljes sė Pavarėsisė, post qė e mbajti deri mė 1929. Gjatė kėsaj kohe Komuniteti Musliman mori ngjyrė kombėtare dhe zgjidhi shumė probleme. Sistemoi tė gjitha pronat e vakėfeve, i evidentoi kėto me dokumentacionin pėrkatės tė pėrpiktė, normalizoi shėrbimin fetar nė qytete e fshatra, realizoi njė varg reformash centralizuese, sidomos nė drejtim tė vartėsisė sė faltoreve dhe kuadrove, ai hodhi edhe idenė pėr formulimin e statutit.

Komuniteti qė fitoi njohjen juridike, filloi tė botojė revistėn e pėrmuajshme "Zani i Naltė". Ai ndikoi nė hapjen e "Medresesė sė Naltė" nė Tiranė. Nė kėtė mėnyrė autoriteti i Komunitetit Musliman Shqiptar u rrit shumė dhe vendosi lidhje me shumė vende islame. Mė 1935 H.V.Dibra shkon pėr herė tė dytė nė Qabe, ku u afirmua si njė dijetar islam i kohės.

H.V.Dibra ishte njė nga komentatorėt mė tė shkėlqyer tė Kur'anit nė gjuhėn shqipe. Kėto konferenca tė mbajtura nė xhami janė botuar nė revistėn "Zani i Naltė". Ndėrsa nė vitin 1993 botohen tė plota nė SHBA nga Imam Vehbi Ismaili, nėn titullin "Ē'urdhėron Kur'ani?"

Tė gjitha cilėsitė e teologut islam pėrsonifikoheshin te V.Dibra, imam dhe haxhi, kryemyfti dhe kryetar senati, vaiz dhe komentator i Kur'anit. Kryesoi dhe drejtoi pėr vite me radhė teologėt mė tė shquar shqiptarė. Haxhi Vehbiu, me mendimet e tij tė larta e progresive, i ftonte njerėzit ta shfrytėzojnė inteligjencien e tyre.
Nė komentin qė i bėnte Haxhi Vehbiu disa citateve Kur'anore thoshte:
"Me zgjedhė tė aftin e tė meritueshmin dhe me e vu nė krye tė detyrės, e pastaj ky me veprue e me gjykue me arsye, me drejtėsi...".

Nė planin politik te Haxhi Vehbiu gjejmė njė propagandist tė shkėlqyer, qė punonte gjithmonė pėr mbarėvajtjen e kombit e tė atdheut. Nė unitetin dhe bashkimin e gjithė shqiptarėve shihte tė vetmen rrugė pėr tė siguruar tė ardhmen tonė. Ai do tė thoshte nė Kuvendin Kombėtar tė Vlorės mė 28 nėntor 1912 se "Kristiani e myslimani janė vėllezėr shqiptarė tė pandarė". "Armikut tė atdheut i pritet hovi e guximi nė qoftė se na shef tė bashkuar e tė lidhur pėr njė qėllim tė naltė". "Naltėsimi e pėrparimi i njė vendi varet nė sigurimin e qetėsisė sė brendshme. Atje ku mungon qetėsia, nuk mund tė pėrparojė industria, tregtia e burimet e tjera ekonomike qė e lumturojnė njė popull".
Si mendimtar dhe bartės i vizionit tė islamit ndėr shqiptarėt, Haxhi Vehbiu kuptoi qartė problemet dhe vėshtirėsitė para tė cilave gjendej Komuniteti Musliman Shqiptar, tė cilin ai e kryesonte. Ai kuptoi se islami nė Shqipėri duhej t'i hynte njė rruge tė re pėr tė vazhduar misionin dhe rolin e tij mirėbėrės e civilizues nė ndėrtimin e tė ardhmes sė atdheut. Ai theksonte se:"Injorancėn s'mund ta justifikojmė me pleqėrinė tonė, as me mungesėn e shkollave nė atdheun tonė... pse jemi urdhnue pėr tė studue deri kur tė vdesim, jemi urdhnue me udhtue deri nė vendet mė tė largėta pėr tė studiue ". Sipas tij trashėgimia islame e mbetur prej tė parėve duhej tė bėhej e vazhdueshme nė mėnyrė qė tė barazohej me arritjet moderne, "duke i shtyrė kufijtė e diturisė nė horizonte me tė largėta se ē'kanė parafytyruar teologėt dhe dijetarėt e parė tė trevave tona".
Sa herė qė fatet e Shqipėrisė ishin nė rrezik, ai frymėzohej nga porosia e Muhammedit (a.s.) "Dashuria pėr atdheun ėshtė pjesė e besimit". Vdiq nė Tiranė nė vitin 1937.
Marrė nga libri "Zhvillimi i kulturės islame te shqiptarėt gjatė shekullit XX" i autorit Dr. Ramiz Zeka

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Re: Ēerēiz Topulli Today at 16:15

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi