Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Parku kombetar i Lurės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Parku kombetar i Lurės prej 20.09.08 13:47

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Parku pyjor i Lurės
Parku pyjor i Lures shtrihet ne malesine e Lures (rrethi Diber) dhe ze nje sipeerfaqe prej rreth 1300 ha. Territori i parkut te Lures eshte shume i thyer nga nje rradhe perrenjsh malore: Seta, Uraka, Malla e Lures. Ai shtrihet perreth malit Kurona e Lures (2121m) ne shpatin lindor te te cilit, i njohur me emrin Nexhda e Lures, gjenden shume liqene akullnajore. Pylli i Lures perbehet nga drure gjethore e halore. Perhapjen me te madhe e ka ahu, qe formon pyje te dendura me nje shtrirje deri ne lartesine 1600-1700m. Mbi ahun rritet rrobulli. Ne Nexhen e Lures rritet pisha e zeze, arneni i kuq dhe arneni i bardhe perzier edhe me ahun. Mbi liqene rritet nje bimesi higrofile, sic eshte zambaku i ujit me lulet e bardha te medha, te cilat ne vere pushtojne gjithe siperfaqen e tyre duke u dhene nje bukuri te rralle. Vlera botanike dhe ekologjike e parkut pyjor te Lures lidhet si me pasurine, shumellojshmerine dhe vjetersine e drureve, shume prej te cilave kane moshe shekullore, ashtu dhe me liqenet akullnajore, qe jane nga me te bukurat e Shqiperise me relievin e thyer e te larmishem (lartesia mesatare e parkut eshte 1340m) me klimen alpine e vecori te tjera.

Karakteristika gjeografike

Liqenet e Lures jane liqene akullnajore. Malet e Lures kane drejtim veri-jug. Malet e Lures ngrihen ne 2250 metra.Ariu i murrme eshte kafsha grabitqare gjitare me e madhe e vendit dhe qe gjendet ne Lure (arrin 2 metra gjatesi,1 meter lartesi dhe ka nje peshe prej 180-200 kg). Rreqebulli eshte kafshe grabitqare deri ne 1 meter gjatesi, me gezof shume te bukur lara-lara dhe te kushtueshem. Ai eshte ne Lure. Zardafi eshte kafshe grabitqare e ngjashme me shqarthin, por me trup me te madh dhe gezof te cmueshem dhe ngjyre kafe te thelle. Gjendet me shumice ne Lure. Kaprolli ose sorkadhja, eshte nje gjitar ripertypes dythundrak i familjes se drereve, me trup elegant 60-70 cm te larte, deri 130 cm i gjate dhe me nje peshe 15-25 kg. Mashkulli ka brire te degezuar kurse femra nuk ka brire, gjendet ne Lure.Gjeli i eger eshte shpendi me i madh i familjes se fazaneve por mjaft i rralle. Jeton ne gjithe zonat kodrinore e malore te Europes, po ashtu dhe ne Lure.

Flora

Bimesia e shumellojshme. Tipi i pare perbehet nga drure gjethe gjere, qe i leshojne fletet gjate stines se dimrit, dhe ne lartesite e medha nga druret halore te tipit subarktik. Keto jane masivet pyjore me te medha te Lures si dhe te vendit.Brezi i dushkut shkon deri ne 700-800m dhe ne jug deri ne 1000m. Ka disa lloje dushqesh si qarri, bulderi.Brezi i ahut fillon nga 900-1000m deri ne kufinjte me te larte te pyllit, 1900-2000m mbi nivelin e detit. Ai ka bimesi me te dendur dhe formacioni kryesor eshte ai i ahut, i cili ka dhe dendesine me te madhe. Ne brezin e ahut rriten dhe formacione halore dhe pikerisht pisha e zeze qe formon pyje te vecanta ne tokat me te varfera, kryesisht ne shkembinjte magnetike te Lures. Pervec pishes se zeze, ne keto lartesi takohet dhe bredhi i bardhe, i vetmuar ose ne grupe me pyllin e ahut, por aty-ketu formon pyje me vete ne Lure, Bjeshket e Oroshit…Mbi brezin e ahut takohen pyjet e rrobullit dhe arnenit, qe formojne pyjet me te perhapura te vendit tone. Pyjet e rrobullit takohen ne Lure. Pyjet me arne kane pamje me te kufizuar dhe takohen ne malin e Runjes, Lures, Dejes.

Pozita gjeografike

Vargmalet e Lures ose sic quhen ndryshe Vargmalet Qendrore shtrihen midis lugines se Drinit te Zi ne lindje, pellgut te Matitne perendim, lugines se Serriqes ne veri dhe lugines se Zallit te Bulqizes ne jug. Keta kufinj jane kryesisht morfologjike. Ata shtrihen ne drejtim veri-jug, ne nje gjatesi rreth 75 km dhe gjeresi qe shkon nga 20 km (jug) ne 30 km (qender). Vargjet e Lures perbehen prej dy vargjesh paralele midis tyre, qe ne pjesen veriore kthehen drejt verilindjes. Lartesite me te medha arrihen ne pjesen qendrore me malin e Dejes 2246m dhe Kuroren e Lures 2121m. Nga kjo lartesit ato ulen ne drejtim te veriut dhe jugut nen 2000m.



Edituar pėr herė tė fundit nga Dibrani_84 nė 26.04.13 14:36, edituar 2 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Parku Kombetar i Valbones* prej 29.10.08 10:35

Lugina dhe Parku Kombetar i Valbones
Ndodhet nė njė distancė prej 25 ? 30 km nga qyteti i Bajram Currit. Parku nė fjalė ka njė siperfaqe prej 8.000 hektarėsh. Ajo zė njė pjesė tė konsiderueshme tė alpeve lindore. Lumi i Valbonės pėr nga bukuria e tij mund tė konsiderohet si njė prej lumejve mė tė bukur tė Shqipėrisė. Duke udhėtuar nga Bajram Curri drejt Valbonės turistėt fillimisht do tė shohin kanionin e Shoshanit nė njė distancė prej 3 km nga qytetiti i Bajram Currit, i cili ka njė gjerėsi prej 2-3 metrash dhe njė thellėsi prej 30 metrash. Pėrgjatė luginės ndodhe fshatrat piktoresk me ndėrtesa tė tipit alpin tė Dragobisė, Valbonės(Selimajt) dhe Rragamit. Shpatet e maleve ngrihen mbi tė dy anėt e luginės me ujė shumė tė pastėrt dhe tė kthjellėt dhe janė tė veshura me bimėsi. Nė pjesėn e sipėrme tė maleve dėbora e pastert ruhet deri ne majt e verė, gjė e cila krijon njė kolorit tė mbrekullueshem me ngjyrėn e theksuar tė qiellit blu. Bimėsia pėrbėhet
nga hormoqi, (pyjet e tė cilit zėnė pjesėn mė tė madhe) ahu, rrobulli, arneni, gėshtenja, arraetj. Janė tė pėrhapura boronicat dhe luleshtrydhet. Fauna pėrfaqėsohet nga ariu i murmė, ujku, macja e egėr dhe nepė shkėmbin

Lugina dhe Parku Kombetar i Valbones*

Ndodhet nė njė distancė prej 25 ? 30 km nga
qyteti i Bajram Currit.Parku nė fjalė ka njė siperfaqe prej 8.000 hektarėsh. Ajo zė njė pjesė tė konsiderueshme tė alpeve lindore. Lumi i Valbonės pėr nga bukuria e tij mund tė konsiderohet si njė prej
lumejve mė tė bukur tė Shqipėrisė.Jezerca Duke udhėtuar nga Bajram Curri drejt Valbonės turistėt fillimishtdo tė shohin kanionin e Shoshani nė njė distancė prej 3 km nga qytetitii Bajram Currit, i cili ka njė gjerėsi prej 2-3 metrash dhe njėthellėsi prej 30 metrash. Pėrgjatė luginės ndodhen fshatrat piktoresk mendėrtesa tė tipit alpin tė Dragobisė, Valbonės(Selimajt) dhe Rragamit.Shpatet e maleve ngrihen mbi tė dy anėt e luginės me ujė shumė tė pastėrt dhe tė kthjellėt dhe janė tė veshura me bimėsi.Nė pjesėn e sipėrme tė maleve dėbora e pastert ruhet deri ne majt everė, gjė e cila krijon njė kolorit tė mrekullueshem me ngjyrėn etheksuar tė qiellit blu. Bimėsia pėrbėhet nga hormoqi, (pyjet e tė cilit zėnė pjesėn mė tė madhe) ahu, rrobulli, arneni, gėshtenja, arra etj. Janė tė pėrhapura boronicat dhe luleshtrydhet. Fauna pėrfaqėsohet nga ariu i murmė, ujku, macja e egėr dhe nepėr shkėmbinj gjėnden tufat e dhive tė egra. Nga shpendėt gjeli i eger, shqiponja, qukapiku.

Nė ujrat e lumit tė Valbonės jeton trofta e mermertė. Nė kėtė zonė rreshjet e dėborės janė tė konsiderueshme. Ato zakonisht fillojnė nga gjysma e dytė e nėntorit dhe qėndrojnė deri ne maj. Aktivitetet qė zhvillhen nė parkun e luginės sė Valbonės janė eskursionet, karvanet me kuaj pėrgjatė luginės, peshkimi nė lum,ngjitjet nė shpatet e maleve pranė etj. Kėtu ofrohet akomodim nėshtepitė e fshatarėve tė zonės.

Shiko profilin e anėtarit

3 Parku Kombetar i Korabit prej 26.04.13 14:35

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Territori i propozuar pėr t’u pėrfshirė nė Parkun Kombėtar tė Korabit nė Shqipėri pėrfshin komunat e Bushtricės, Kalasė sė Dodės dhe njė pjesė tė territoreve tė komunave nė Sllovė, Fushė-Ēidhen, Kastriot, Tomin, Melan dhe Maqellarė. Territori i propozuar shtrihet nė lindje tė Dibrės nė kufirin shtetėror midis Shqipėrisė dhe Maqedonisė.Mali i Korabit, prej nga ka marrė emrin zona e propozuar pėr tu shpallur Park Kombėtar, ėshtė maja mė e lartė e Shqipėrisė dhe Maqedonisė me njė lartėsi prej 2751 m mbi nivelin e detit. Territori i zonės qė propozohet tė shpallet zonė e mbrojtur karakterizohet nga njė shumėllojshmėri formash tė relievit tė shoqėruara me formacione tė mėdha shkėmbore, pjesa mė interesante e tė cilave janė formacionet e gipsit mbi tė cilat rritet bimėsia pyjore nė kushte relativisht tė vėshtira, duke krijuar nė kėtė mėnyrė njė ansambėl magjepsės natyror me efekte tė mėdha panoramike. Sipėrfaqja e propozuar pėr tė qenė Zonė e Mbrojtur paraqet njė larmi formash tė terrenit me shpate tė thepisura, lugina dhe hone tė thella, me formacione gipsesh dhe rrafshnalta tė vogla tė pasura me vegjetaction barishtor e bimė shumėngjyrėshe. Lartėsia minimale ėshtė 850 m mbi nivelin e detit dhe ajo maksimale 2764 m qė pėrfaqėsohet nga maja e Korabit. Relievi i shumėllojshėm ėshtė i pėrshtatshėm pėr zhvillimin e turizmit malor dhe alpin, ēka nxjerr nevojėn e hartimit tė planeve tė menaxhimit pas shpalljes sė territorit si Zonė e Mbrojtur. Pjesa e propozuar pėr t’u shpallur Zonė e Mbrojtur pėrfshin njė pjesė tė territorit jug-lindor tė rrethit tė Kukėsit, qė kufizohet me kufirin shtetėror tė Republikės sė Kosovės, duke zbritur mė nė jug pėrgjatė kufirit lindor qė ndan Republikėn e Shqipėrisė me atė tė Maqedonisė dhe duke vazhduar me vargmalet e Deshatit, deri nė pikėn kufitare tė Bllatės. Variacioni i madh i kėtij territori pėr sa i pėrket lartėsisė mbi nivelin e detit i ka dhėnė jetė njė bimėsie tė pasur pyjore. Nė zonėn e sipėrme tė bimėsisė hasen zonat fitoklimatike tė ahut (fagetum), tė hormoqit (picetum) dhe zona e kullotave alpine (alpinetum). Nė kėtė zonė gjenden ato lloje qė kėtu gjejnė kushte tė pėrshtatshme klimatike dhe tokėsore pėr zhvillimin e tyre, si ahu (Fagus sylvatica), bredhi i bardhė (Abies alba), pisha e zezė (Pinus nigra), rrobulli (Pinus heldreichi), arneni (Pinus peuce), vėrriu i zi (Alnus glutinosa), lajthia (Corylus avellana), dhe akacia (Robinia pseudoacacia). Llojet kryesore qė pėrmenden mė sipėr, nė zonėn e nėn-pyllit shoqėrohen me lloje tė tjera, si murrizi (Crataegus monogina), dėllinja (Juniperus oxycedrus), thana (Cornus mas), etj. Falė niveleve jashtėzakonisht tė larta tė biodiversitetit, kombinuar me bukurinė e peizazhit dhe me rėndėsinė historike e shkencore qė paraqesin, zonat pyjore rrotull Liqenit tė Mavrovės u shpallėn Park Kombėtar nė vitin 1949. Me njė sipėrfaqe prej 73,088 ha, ky park ėshtė mė i madhi ndėr tre parqet kombėtare qė ka Maqedonia.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi