Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Fatos nano

Cili nga politikanet ju pėlqen me shumė?

1-Fatos Nano
 
2-Sali Berisha
 
3-Edvin Rama
 
4-Ilir Meta
 
5-Skender Gjinushi
 
6-Neritan Ceka
 
7-Lulzim Basha
 
8-Bamir Topi
 

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Fatos nano prej 20.09.08 10:40

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Fatos Thanas Nano


Emri:Fatos
Mbiemri:Nano
Emri alternativ:
Profesioni:diplomat, ekonomist, Politikan
Ditėlindja:19 shtator 1952
Vendlindja:Tiranė
Ditėvdekja:Jeton
Vendvdekja:
Nėnshtetėsia:Shqiptar
Mbaroi gjimnazin Sami Frashėri nė Tiranė ku edhe kreu studimet e larta nė Universitetin e Tiranės (Fakulteti i Ekonomisė). Nė vitin 1975 kreu specializimet nė Ekonomi Politike.

Nė vitin 1983 me vendimin nr.81, 23 shtator 1983 tė Universitetit tė Tiranės merr titullin "Doktor i Shkencave" ne fushen e ekonomise ndėrsa nė vitin 2000 titullin "Profesor Doktor" ne fushen e ekonomise.

Nga Universiteti Ndėrkombėtar i Milanos (Itali) nė vitin 2000 dekorohet me titullin "Doktor Honoris Causa" - nė fushėn e Ekonomisė dhe Teknikės sė Komunikimit dhe po nė kėtė vit merr titullin e nderit "Doktor Honoris Causa" - nė fushėn e shkencave ekonomike, nga Universiteti i Barit (Itali).
Aktiviteti Politik
dhjetor1990 : Sekretar i Pėrgjithshėm i Kėshillit tė Ministrave.
:Mbėshtet publikisht lėvizjen demokratike pėr pluralizėm dhe bėhet promotor pėr liberalizimin e ekonomisė sė centralizuar drejt njė ekonomie tregu.1991 janar shkurt: Zėvendės Kryeministėr pėr reformėn ekonomike nė qeverinė qė pėrgatiti zgjedhjet e 31 Mars|31 marsit1991.
31 mars1991: Deputet i Kuvendit tė parė pluralist. pril ,qershor 1999: Merr votbesimin e Kuvendit Popullor pluralist si Kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė.:Qeveria e Drejtuar nga z.Nano fillon procesin e reformave institucionale dhe ekonomike sipas standarteve tė njė shteti modern dhe demokratik. Merr fund edhe zyrtarisht izolimi 50 vjecar i Shqipėrisė komuniste duke filluar vendosjen e marrėdhėnieve tė bashkėpunimit dhe partneritetit me shtetet e demokracive perėndimore, organizatat dhe institucionet ndėrkombėtare. Qeveria e drejtuar nga zoti Nano zbuti nėpėrmjet ndihmave humanitare ndėrkombėtare krizė2n shumė tė rėndė ekonomike qė vendi trashėgonte. Gjatė kėsaj periudhe u hodhėn themelet e njė shteti qė funksionon me institucione dhe rregulla sipas standarteve euroatlantike, ju hap rruga instalimit tė ekonomisė sė tregut dhe privatizimit tė ekonomisė sė centralizuar publike. qershor1991: Nė Kongresin e parė tė Partisė Socialiste tė Shqipėrisė zgjidhet Kryetar. Angazhohet pėr t’a drejtuar Partinė me rregulla dhe standarte moderne evropiane qė pėrfshijnė dhe nuk pėrjashtojnė, qė integrojnė dhe ndajnė pėrgjegjėsitė, qė bazohen nė solidaritet parimor dhe programor, etj.
22 mars1992 : Deputet i Kuvendit Popullor, pėrfaqėsues i Kucovės.
:Si lider i opozitės njohu rezultatin e zgjedhjeve parlamentare tė 22 marsit 1992 dhe u angazhua nė emėr tė Partisė Socialiste tė Shqipėrisė pėr tė ndėrtuar dhe drejtuar njė opozitė konstruktive. korrik[1992]] : Udhėheq fushatėn elektorale tė socialistėve pėr zgjedhjet vendore tė cilat pėrfunduan me fitore nė shumicėn e bashkive dhe komunave.
qershor [1993]] : Arrestohet nga Prokuroria me akuzėn: abuzim nė detyrėn e Kryeministrit dhe korrupsion “nė favor tė tė tretėve”.
1994]] : Pėrfundon gjykimi nė gjykatėn e Faktit duke i dhėnė 12 vjet heqje lirie me akuzė pėrfundimtare pėr abuzim nė detyrė me pasojė pėrfitim pėr tė tretėt.
:Partia Socialiste, partitė e tjera tė opozitės, opinioni publik vendas, organizata ndėrkombėtare prestigjoze tė mbrojtjes sė lirive dhe tė drejtave tė njeriut, organizma politik ndėrkombėtar e konsideruan arrestimin dhe dėnimin e Kryetarit tė Partisė Socialiste tė Shqipėrisė si hakmarrje politike nga ana e maxhorancės qė drejtohej nga ish Presidenti Berisha.
korrik]] [[1996]] : Pas zgjedhjeve tė [[26 majit]] [[1996]], tė kontestuara nga opozita dhe komuniteti ndėrkombėtar, inicoi nga qelia e burgut njė lėvizje politike qė u quajt “Mocioni pėr ndryshim”. Kjo lėvizje solli ndryshime nė drejtimin e niveleve tė dyta tė Partisė Socialiste si dhe krijoi kushtet qė nė kėtė parti tė afrohen dhe integrohen njerėz tė spikatur nga shoqėria civile.

[[mars]] [[1997]] : Nuk pranoi tė largohet nga burgu edhe kur pėr shkak tė revoltave dyert u hapėn dhe vendi pėrfundoi nė njė kolaps total. Fiton “de jure” lirinė me dekret presidencial. U pėrfol pėr bashkėpunim ne periudhėn e heqjes sė lirisė me nje "vip" tė kriminalitetit shqiptar i njohur me emrin Nehat "Gjeneral" Kulla, pėrfundimisht i dėnuar me burg.
qershor]] [[1997]] : Udhėheq fushatėn elektorale tė Partisė Socialiste tė Shqipėrisė dhe duke u angazhuar pėr pajtim kombėtar, pėr kthim tė shpejtė tė normalitetit, pėr meritokraci, pėr gjithėpėrfshirje, pėr tolerancė, etj. Siguron fitoren e zgjedhjeve me mė shumė se 2/3 e Kuvendit duke u bazuar ne fraza demagogjike pas kolapsit te skemave piramidale. Nje nga frazat mė tė njohura e marrė nga shtypi i vendit: "Do i kthehen paratė ēdo kreditori". Zgjidhet deputet i Tepelenės.

[[korrik]] [[1997]] : Merr votebesimin e Kuvendit si Kryeministėr i Republikės sė Shqipėrisė. Formon njė Kabinet Qeveritar me bazė tė gjerė politike duke krijuar koalicionin “Aleanca pėr Shtetin” bazuar nė filozofinė e ndarjes tė pėrgjegjėsive dhe gjithėpėrfshirjes.
:Vendi ishte nė kaos, 85% tė komisarjateve tė policisė ishin shkatėrruar, forcat shumėkombėshe tė misionit ALBA patrullonin rrugėt kryesore nacionale, institucionet shtetėrore ishin krejtėsisht jashtė funksionit, nuk funksiononte asnjė shėrbim doganor, inflacioni kapte shifrėn e 42%.
:Nė njė kohė rekord hartohen programet emergjente dhe afatmesme tė zhvillimit. Pas njė ngrirje prej mėse 2 vjetėsh rivendoset partneriteti me organizmat ndėrkombėtare politike dhe financiare. Nė Konferencėn e donatorėve nė Bruksel [[1997]] i akordohen Shqipėrisė 620 milion dollarė ndihma dhe kredi.
tetor]] [[1998]] : Pas demonstratave tė shkaktuara nga vrasja e deputetit te opozitės Azem Hajdari, largohet nė Maqedoni duke e lėnė vendin nė kaos. Jep dorėheqjen si Kryetar i Kėshillit tė Ministrave.
shkurt]] [[1999]] : Jep dorėheqjen si Kryetar i PSSH.
Tetor]] [[1999]] : Zgjidhet Kryetar i PSSH pėrballė konkurentit tjetėr, Kryeministrit tė asaj kohe [[Pandeli Majko]].
qershor]] [[2001]] : Zgjidhet deputet i Tepelenės nė Kuvendin e Shqipėrisė.
tetor]] [[2001]] : Si Kryetar i PSSH inicon lėvizjen politike “Pėr Mirėqeverisje” me fokus luftėn kundėr korrupsionit, abuzimit, trafiqeve dhe krimit tė organizuar.
gusht]] [[2002]] : Merr votbesimin nga Kuvendi i Shqipėrisė nė detyrėn e Kryeministrit.

Tituj tė veprave
:Politika
Ekonomia
* '''Profesor Doktor''' nė fushėn e ekonomisė nga Universiteti i Tiranės 2000
* '''Doktor Honoris Causa''' nė fushėn e Ekonomisė dhe Teknikės sė Komunikimit nga Universiteti Ndėrkombėtar i Milanos 2003
* '''Doktor Honoris Causa''' nė fushėn e shkencave ekonomike nga Universiteti i Barit 2003



Edituar pėr herė tė fundit nga sandri nė 13.02.09 15:23, edituar 4 herė gjithsej

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

2 Enver Hoxha prej 10.10.08 14:23

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral

Enver Hoxha
Sekretar i Parė i KQ tė PPSH
(1943 - 1985)
Kryeministėr i Shqipėrisė
(1944 - 1954)
Ministėr i Mbrojtjes
(1944 - 1953)
Ministėr i Punėve tė Jashtme
(1946 - 1953)



Emri:Enver
Mbiemri:Hoxha
Emri alternativ:Shpati, Tarasi
Profesioni:politikan, diktator
Ditėlindja:16 Tetor, 1908
Vendlindja:GjirokastėrShqipėri), (
Ditėvdekja:11 Prill 1985
Vendvdekja:Tiranė
Nėnshtetėsia:shqiptar
Enver Hoxha ishte diktatori i Shqipėrisė
pėr 45 vjet, nga mbarimi i Luftės sė Dytė Botėrore deri nė vdekje
(1985), nė cilėsinė e Sekretarit tė Parė tė Partisė sė Punės (Partia
Komuniste). Ka mbajtur postin e Ministrit tė mbrojtjes nė vitet
1944-1953, tė Ministrit tė punėve tė jashtme nė vitet 1946-1953 dhe tė
Kryeministrit nė vitet 1946 - 1954.
//

Rinia dhe shkollimi

Lindi mė 16 Tetor 1908 nė lagjen "Palorto", Gjirokastėr (Shqipėri), nė familjen e njė nėpunėsi qė pėr shumė vite kishte emigruar nė Amerikė. Mėsimet e para i mori nė Gjirokastėr,pastaj vijoi studimet nė Liceun e Korēės. Nė vitin 1930 shkoi tė studionte, me njė bursė studimi shtetėrore, nė Fakultetin e Shkencave Shoqėrore nė Montpelje tė Francės, por shumė shpejt e la. Pas njė viti nė Fakultetin e Biologjisė ai shkoi nė Paris ku kėrkoi tė studionte nė Fakultetin e Filozofisė. Nė Nėntor tė 1933-tės la Parisin pėr tė punuar si sekretar nė Konsullatėn Shqiptare nė Bruksel.
Aty filloi studimet universitare nė Fakultetin e Jurisprudencės dhe
vazhdoi me korrespondencė studimet e filluara nė Paris. Pėr shkaqe
politike u pushua nga puna dhe nė vitin 1936 u kthye nė Shqipėri.

Politika dhe Partia e Punės

Mė 1936 u njoh me Ali Kelmendin. Mė pas hyri nė Grupin Komunist tė Korēės, dhe filloi tė punojė si profesor nė Liceun Francez tė Korēės. Mė 7 Prill 1939Italia
Fashiste u pushua nga puna si profesor nė Liceun Francez pėr shkak se
nuk pranoi tė regjistrohej nė partinė fashiste shqiptare. Nga Korēa
shkoi nė Tiranė
ku filloi tė punoje si profesor nė Gjimnazin Shtetėror, nga ku pas njė
kohe tė shkurtėr u pushua nga puna. Me ndihmėn e disa shokėve gjeti
punė nė njė dyqan cigaresh ku u ndihmua nga komunistėt jugosllavė pėr
krijimin e Partisė Komuniste tė Shqipėrisė.
me pushtimin e Shqipėrisė nga
Me themelimin e saj mė 8 Nėntor 1941
ai u zgjodh si anėtar i Komitetit Qendror Provizor. Pas pėrpjekjeve pėr
formimin e Frontit Nacional-ēlirimtar u dėnua me vdekje, nė mungesė nga
gjykata fashiste. Nė Mars 1943,
nė konferencėn e parė tė Partisė Komuniste u zgjodh si Sekretar i
pėrgjithshėm i Partisė. Kėtė funkson e mbajti deri nė vdekje.

Gjatė vitit 1980 u diagnostikua me sėmundjen e diabetit dhe nė 1983 pėson njė ishemi cerebrale, e cila ju pėrsėrit nė vitin 1984. Mė 11 Prill 1985
ndėrron jetė nė Tiranė. Nė vitin 1990, me rėnien e regjimit diktatorial
qė ai instaloi, ēdo embleme dhe simbol i tij u shkatėrrua plotėsisht,
dhe u cilėsua si diktatori.

Aktivitetet politike




Posa mori pushtetin, Enver Hoxha u pėrqėndrua nė njė politikė tė
edukimit tė popullatės por duke mos lejuar asnjė veprim sado qoftė tė
vogėl opozitarė. Qėndrimi i Hoxhės pėr opozitė ishte i prerė gjė qė
shpie nė eliminimin e mė shumė se 600 [1] udhėheqėsve politikė.

Qeveria e tij gjatė sundimit 40 vjeēarė burgosi, ekzekutoi ose
shpėrnguli mijėra udhėheqės, popull tė thjesht , udhėheqės lokal pėr
ēėshtje jo madhore, predikues ferar muslimanė dhe krishterė, katundarė
tė cilėt kundėrshtuan kolektivizimin dhe bashkė partiak "jolojal". [2]


Poltika fetare

Gjatė kohė sė sundimit tė Enver Hoxhės dhe Partisė sė Punės tė
gjitha objektet fetare u ndaluan pėr pėrdorim ku shumica e kėtyre
objekteve qė ishin madhore u shndėrruanė nė objekte kulturore dhe njė
numėr i madh i tyre u shkatėrruan. Me ndalimin e pėrdorimit tė
objekteve fetare Hoxha ndaloi edhe pėrdorimin e religjionit si tė tillė
gjer nė at shkallė sa ndaloi dhe pėrdorimin e emrave fetarė pėr
emėrtimin e fėmijėve.

Ky qėndrim shkaktoi kokēarje dhe protestė literale nga ana e
udhėheqėsve fetarė tė tė gjitha besimeve fetare nė Shqipėri tė cilin
qėndrim ata e pėsuan me burgime tė gjata.

Veprat

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

3 Re: Fatos nano prej 10.02.09 15:48

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral


Udhėheqėsi i Partisė Demokratike Sali Berisha u emėrua kryeministėr i Shqipėrisė mė 3 shtator 2005, pas fitores sė partisė sė tij nė zgjedhjet
parlamentare mė 3 korrik. Partia ka formuar njė aleancė me grupe tė tjerė, duke kontrolluar 80 prej 140 vendeve nė legjislaturė. Qeveria e
Berishės u betua mė 11 shtator 2005.
Berisha lindi nė 15 tetor 1944 nė Tropojė dhe u diplomua nė Universitetin e Tiranės, Fakulteti i Mjekėsisė mė 1967. Pas pėrfundimit tė studimeve tė avancuara nė Paris, ai pėrfundoi njė program kėrkimesh nė hemodinamikė. Mė 1968, ai u zgjodh anėtar i Komitetit Europian pėr Kėrkime nė Shkencat Mjekėsore.Karriera politike e Berishės filloi me lėvizjen studentore nė dhjetor 1990. Ai u bė i mirėnjohur pėr kritikat e tij publike tė sistemit tė vjetėr dhe kėmbėnguljen e tij pėr
demokratizimin e Shqipėrisė. Mė 1991, Berisha themeloi dhe u zgjodh
kryetar i Partisė Demokratike (PD). Ai u zgjodh anėtar i parlamentit mė
1991, 1992, 1997 dhe 2001.
Berisha u zgjodh president i Shqipėrisė mė 9 prill 1992. Administrata e tij u pėrpoq tė nxisė investimet e huaja, tė pėrmirėsojė gjendjen ekonomike tė vendit dhe tė krijojė njė qeveri mė liberale dhe mė demokratike. Pavarėsisht prej shumė reformave qė u kryen, administrata ishte e mbushur me korrupsion dhe abuzime tė gjithėanshme.
Mė 1994, u zhvillua njė referendum qė do t’i kishte dhėnė Berishės mė shumė pushtet, por qė u refuzua prej votuesve shqiptarė mes frikės se ai do tė bėhej njė diktator tjetėr. Pėrparimi nė vend u bllokua mė 1995 dhe rezultoi nė pakėsimin e besimit publik nė institucionet qeveritare. Pavarėsisht prej gjithė problemeve tė administratės sė tij, Berisha u rizgjodh mė 26 maj 1996.
Menjėherė pas kėsaj, njė krize ekonomike u shkaktua nga lulėzimi dhe rrėzimi i disa skemave piramidale financiare.
Shumė shqiptarė humbėn kursimet e gjithė jetės sė tyre. Administrata u
akuzua se kishte marrė pjesė nė kėto skema dhe Berisha u detyrua tė
largohej nga funksioni i tij. Duke marrė detyrėn e re si kryeministėr, Berisha ka premtuar tė pakėsojė taksat dhe tė ristrukturojė qeverinė, duke thėnė se pėrparėsia e tij e parė do tė jetė qė tė
sigurohet se zgjedhjet e ardhshme -- votimet pėr bashkitė mė 2006 -- tė
jenė tė drejta. Ai ka premtuar tė luftojė korrupsionin dhe varfėrinė e
gjithėanshme dhe t’a integrojė vendin nė institucionet ndėrkombėtare.
Sali Berisha ėshtė i martuar me dy fėmijė.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

4 Re: Fatos nano prej 10.02.09 15:51

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral



Bamir Topi bėri betimin is president i Shqipėrisė mė 24 korrik 2007, katėr
ditė mbasi fitoi votimin parlamentar pėr kėtė post. Ai zėvendėsoi Alfred Moisiu.
I lindur nė Tiranė mė 24 prill 1957, Topi ėshtė njė biolog nga formimi dhe zotėron njė titull doktorature nė kėtė fushė. Mbasi punoi nė qytetin e Petrelės, ai hyri nė Institutin e Studimeve Veterinare nė Tiranė nė vitin 1984. Mbasi morri titullin e doktoraturės nė Itali, Topi drejtoi institutin, duke shėrbyer si drejtori i tij nga viti 1992 deri nė vitin 1996.Ai u zgjodh pėr herė tė parė si anėtar parlamenti nė
vitin 1996, dhe u emėrua nė postin e ministrit tė bujqėsisė, nė tė cilin shėrbeu deri nė vitin 1997, kur ankthet civile dhe protestat popullore e detyruan Partinė qeverisėse Demokratike tė Sali Berishės tė tėrhiqej nga pushteti.
Topi, zėvedės-kryetar i Partisė Demokratike, u zgjodh mė vonė dy herė si anėtar i parlamentit dhe shėrbeu si kryetar i grupit
parlamentar tė partisė.

Nė krye tė pėrfundimit zyrtar tė mandatit pesėvjeēar tė Moisiut mė 24 korrik 2007, grindjet politike midis partive nė legjislaturėn prej 140 vende tė Shqipėrisė rezultuan nė tre tentativa
tė dėshtuara pėr tė zgjedhur presidentin e ardhshėm tė vendit, duke ngritur tensionin pėr zgjedhje tė parakohshme parlamentare. Topi u zgjodh nė raundin e katėrt mė 20 korrik me mbėshtetjen e 85 nga 91 depututet qė merrin pjesė gjatė seancės sė votimit, duke pėrfshirė disa anėtarė tė partisė opozitare socialiste, tė cilėt nuk ju bidėn thirrjes sė partisė sė tyre pėr tė bojkotuar votimin. Pasi morri detyrėn e tij katėr ditė mė vonė, Topi premtoi se do tė punojė pėr integrimin e vendit tė tij nė BE dhe NATO. "Ēdo gjė ka nevojė tė ndryshohet pasi ne pėrballemi me sfida tė reja historike tė dėshiruara nga populli shqiptar," deklaroi presidenti i ri nė fillimin e mandatit tė tij pesėvjeēar. "Shqipėria po kalon momente historike tė lidhura me tė ardhmen e saj demokratike, nė rrugėn e saj tė pakthyeshme drejt familjes Euro-Atlantike."Topi ėshtė autori i njė seri artikujsh politik dhe publikimesh nė fushėn e biologjisė.Ai ėshtė i martuar dhe ka dy vajza.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

5 Ilir Meta prej 10.02.09 16:04

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
•



Ilir Meta
Ministėr i Koordinimit Qeveritar
(1998-1999)
Ministėr i Jashtėm
(
2002-2003)
Zėvendės Kryeministėr


Emri:Ilir
Mbiemri:Meta
Emri alternativ:
Profesioni:politikan
Ditėlindja:24 mars
Vendlindja:Skrapar
Nėnshtetėsia:shqiptar

Ilir Meta ka mbajtur poste te larta drejtuese si, Nenkryetar
(1992-1995) dhe Kryetar (1995-2001).Aktiviteti politik i Ilir Metes ne strukturat e Partise Socialiste
eshte i ngjeshur. Ai ka qene anetar i Komitetit te Pergjithshem
Drejtues nga Kongresi i Qershorit 1992 dhe anetar i Kryesise se Partise
nga viti 1993, deri ne periudhen kur dha doreheqjen nga kryesia e PS-se
(Korrik 2003), pas problemeve qe ngriti prane strukturave drejtuese te
PS-se mbi mungesen e transparences ne drejtimin e Qeverise dhe Partise
prej Kryeministrit dhe Kryetarit te Partise Fatos Nano. Gjate periudhes
1997-1998, Ilir Meta ka qene Kryetar i Partise Socialiste te Tiranes.
Ne periudhen 1993 -1996, Ilir Meta ka mbajtur postin e Nenkryetarit te
Partise Socialiste dhe nga 1994 - 1996 edhe ate te Sekretarit per
Marredheniet Nderkombetare, periudhe gjate se ciles u vendosen
marredhenie me shume parti socialiste dhe socialdemokrate te Evropes,
si dhe Partine Socialiste Evropiane dhe Internacionalen Socialiste.Aktiviteti politik i Ilir Metes perfshin edhe nje periudhe te
suksesshme te drejtimit ne Qeveri, ku ka sherbyer si Kryeminister i
vendit gjate periudhes Nentor 1999 - Shtator 2001 dhe pas fitores se
zgjedhjeve parlamentare te veres se vitit 2001 u rimandatua si
Kryeminister, ShatorIlir Meta''' lindi mė 24 mars tė vitit 1969 nė Skrapar, Shqipėri, ėshtė politikan shqiptar, ish Ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė dhe aktualisht Kryetari i Levizjes Socialiste pėr Integrim, shkurtesė LSi. Meta ėshtė qė prej 15 viteve [[deputet]] i Kuvendit tė Shqipėrisė, dhe njė nga figurat kryesore politike shqiptare. Ai konsiderohet nga media dhe publiku si krijuesi dhe drejtuesi i Polit tė Tretė ne Politikėn Shqiptare. Ishte Kryeministėr i Shqipėrisė prej vitit 1999 deri nė 2002Diplomoi pėr [[Ekonomi Politike]] nė Fakultetin Ekonomik te Universitetit tė Tiranės, Ilir Meta ka pėrfunduar Studimet Pasuniversitare nė tė njėjtėn fushė. Aktualisht Ilir Meta ėshtė deputet nė [[Kuvendi i Republikės sė Shqipėrisė|Kuvendin e Republikės sė Shqipėrisė]], President i Bordit tė Institutit pėr Paqe, Zhvillim dhe Integrim, si dhe anėtar i Komisionit Ndėrkombėtar pėr Ballkanin.Ilir Meta ka nje aktivitet intensiv politik, duke filluar nga viti 1990, si pjesemarres aktiv ne levizjen studentore qe pėrmbysi [[regjimin komunist|regjimin komunist]]. Nga viti 1992 nė vazhdim, Ilir Meta ėshtė zgjedhur pa ndėrpreje deputet nė te gjitha [[legjislatura]]t e Kuvendit te Shqiperise, ne te cilin ka qene anetar i disa komisioneve dhe gjate periudhes 1996-1997 ka mbajtur postin e Nenkryetarit te Komisionit te Politikes se Jashtme.
Ilir Meta eshte njeri nder themeluesit e [[Forumi i rinisė Eurosocialiste|Forumit te Rinise Eurosocialiste]] ([[FRESH]]), duke dhene kontriburtin e tij per anetaresimin e Forumit ne Internacionalen e Rinise Socialiste. Gjate viteve te anetaresise se tij ne FRESH, Ilir Meta ka mbajtur poste te larta drejtuese si, Nenkryetar (1992-1995) dhe Kryetar (1995-2001).
Aktiviteti politik i Ilir Metes ne strukturat e Partise Socialiste eshte i ngjeshur. Ai ka qene anetar i Komitetit te Pergjithshem Drejtues nga Kongresi i Qershorit 1992 dhe anetar i Kryesise se Partise nga viti 1993, deri ne periudhen kur dha doreheqjen nga kryesia e PS-se (Korrik 2003), pas problemeve qe ngriti prane strukturave drejtuese te PS-se mbi mungesen e transparences ne drejtimin e Qeverise dhe Partise prej Kryeministrit dhe Kryetarit te Partise Fatos Nano. Gjate periudhes 1997-1998, Ilir Meta ka qene Kryetar i Partise Socialiste te Tiranes. Ne periudhen 1993 -1996, Ilir Meta ka mbajtur postin e Nenkryetarit te Partise Socialiste dhe nga 1994 - 1996 edhe ate te Sekretarit per Marredheniet Nderkombetare, periudhe gjate se ciles u vendosen marredhenie me shume parti socialiste dhe socialdemokrate te Evropes, si dhe Partine Socialiste Evropiane dhe Internacionalen Socialiste.
Aktiviteti politik i Ilir Metes perfshin edhe nje periudhe te suksesshme te drejtimit ne Qeveri, ku ka sherbyer si Kryeminister i vendit gjate periudhes Nentor 1999 - Shtator 2001 dhe pas fitores se zgjedhjeve parlamentare te veres se vitit 2001 u rimandatua si Kryeminister, Shator 2001 - Shkurt 2002. Gjate kesaj periudhe u shenuan arritjet me te mira te qeverisjes se vendit per periudhen e tranzicionit, stabilizimi i parametrave makro-ekonomik, permiresimi i ndjeshem i rrjetit rrugor, privatizimi i suksesshem i disa prej sektoreve strategjik te ekonomise, vendosja dhe funksionimi i ligjit ne te gjithe terrorin e vendit, etj. Ne Shkurt 2002, per te shmangur krizen brenda maxhorances politike dhe qeverisese dha doreheqjen nga detyra.Gjithashtu, Ilir Meta ka sherbyer edhe si [[Zėvendės Kryeministėr|Zv.kryeminister]] dhe [[Ministėr i Punėve tė Jashtme]] gjate periudhes Korrik 2002 - Korrik 2003, Zv.kryeminister dhe Minister i Koordinimit Qeveritar gjate periudhes Tetor 1998 - Tetor 1999, si dhe Sekretar Shteti per Integrimin Evropian ne Ministrine e Puneve te Jashtme Mars - Tetor 1998.Aktualisht, Ilir Meta eshte zgjedhur anetar i [[Komisioni Ndėrkombėtar pėr Ballkanin|Komisoinit Nderkombetar per Ballkanin]] qe drejtohet nga ish kryeministri i Italise, [[Xhuliano Amato]], ne perberje te te cilit jane mjaft personalitete te njohur nga [[BE]], rajoni dhe [[ShBAPervec aktivitetit politik, Ilir Meta ka dhene leksione ne Fakultetin Ekonomik te Universitetit te Tiranes, si dhe ne disa akademi dhe universitete ne Evrope dhe SHBA, si Akademia Evropiane e Berlinit apo Universiteti i Harvardit.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

6 Edi Rama prej 10.02.09 16:23

Dibrani_84

avatar
gjeneral
gjeneral
Edi Rama

Emri:Edi
Mbiemri:Rama
Emri alternativ:
Profesioni:politikan
Ditėlindja:Korrik 1964
Vendlindja:Tirane
Nėnshtetėsia:shqiptar
Edi Rama''' lindi mė 4 korrik1964]] dhe ėshtė piktor, basketbollist, politikan si dhe kryetar i Bashkisė sė Tiranės Bir i Artistit tė popullit Kristaq Rama, Edi deri mė tani ka siguruar njė vend nė kujtesėn e pėrbashkėt tė kombit si njė njeri qė solli risi nė jetėn shoqėrore shqiptare.
Edi Rama ėshtė shumė popullor nė qytetin ku ka lindur dhe jeton, kryeqyteti Tiranė. Prej vitit 2000 Edi Rama udhėheq Bashkinė e Tiranės. Mė 2004 fiton titullin “World Mayor” duke garuar suksesshėm kundėr kryebashkiakut tė Romės, Athina|Athinės dhe Mexico Districto Federal. Kundėrshtarėt e z. Rama pretendojnė se ai ka keqpėrdorur pozitėn e tij gjatė zgjedhjes sė firmave tenderuese nė zbukurimin dhe ndėrtimin e Tiranės, ka marrė pjesė nė larje parash gjatė kėtyre ndėrtimeve, dhe se fondet nė dispozicion pėr Bashkinė e Tiranės kanė qenė nė shpėrpjesėtim tė madh me atė ēka i ėshtė ofruar bashkive tė tjera larg qendrės ose tė qeverisura nga parti mė tė vogla. Ai po ashtu akuzohet se i ka qėndruar besnik kryetarit tė Partia Socialiste e Shqipėrisė|Partisė Socialiste tė Shqipėrisė z. Fatos Nanoedhe pėrkundėr akuzimeve pėr korrupsion nga opozita dhe mosparandalimit tė humbjes sė zgjedhjeve nga bashkanėtarėt.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi