Dibra
Hap edhe ti nje llogari ne kete webfaqe dhe jep kontributin tend
Merse erdhet ne Forumin tone!!! Ju urojme t'ja kaloni sa me mire!!!
Kėrko
 
 

Display results as :
 


Rechercher Advanced Search

Sondazh

Si ju duket forumi?

48% 48% [ 263 ]
13% 13% [ 72 ]
9% 9% [ 51 ]
6% 6% [ 31 ]
5% 5% [ 29 ]
18% 18% [ 98 ]

Totali i votave : 544


You are not connected. Please login or register

Afrika e Jugut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1 Afrika e Jugut prej 15.09.08 13:13

Dibrani_84


gjeneral
gjeneral
Africa
Republiek van Suid Afrika
IRiphabliki yaseNingizimu Afrika


[[Figura: |85px|Emblema - Republika Jugafrikane]]
FlamuriStema

Republika Afrika Jugore ėshtė shtet nė jugun e Afrikės.
Ndodhet nė koordinatat 22 - 35° Jug dhe 17 - 33° Lindje dhe rrethohet
nga Oqeani Atlantikė dhe Oqeani Indianė. Afrika e Jugut kufizohet me Namibinė, Botsuanėn , Zimbabvenė, Mozambikun dhe Suazilandia ndėrsa Lesoto gjendet pėrbrenda kufijve tė Afrikės Jugore.
Republika Afrika e Jugut zė njė sipėrfaqe prej 1,219 milion km2
nė tė cilėn jetojnė diēka mė shumė se 42,16 milion banorė. Pėr
kryeqytet ka Pretorin dhe selinė e parlamentit e ka nė qytetin
Kapshtad, ndėrsa ka disa gjuhė zyrtare e shtetėrore ndėr tė cilat janė
gjuhėt e popujve vendas dhe anglishtja.
Sipas kushtetutės qė nga 1961-ta Republikė dhe nga 1994-ta me 9
krahina (provinca). Kushtetuta e ndryshuar mė 1974 parashihte njė
parlament nga dy dhoma (Kuvendin Nacional dhe Kėshillin Nacional ė
Krahinave). Kryetar shteti dhe qeverisė ėshtė presidenti i shtetit i
zgjedhur nga Kuvendi me kohė zgjatje 5 vjeēare.
Rreth 77% tė popullsisė e pėrbėn populli i quajtur bantu, 12% tė
bardhėt, 8,5% tė pėrzierit dhe 2,5% aziatikėt. Ka mbi 30 qytete tė
mėdha ndėrsa feja dominuese ėshtė feja e tė krishterėve me diku
70-80%pastaj vijnė besimtarėt e besimeve tradicionale afrikane,
besimtarėt budistė (hindi), myslimanėt dhe jahuditė.
Sistemi shtetėror
Afrika Jugore ėshtė qė nga viti 1961 zyrtarisht republikė, mirėpo funksionimi i saj si sistem i vėrtet ka filluar qė nga zhdukja e Aparteidit nė prill tė 1994-ės. Njė komision ėshtė duke punuar pėr prezantimin e tė vėrtetės sė ndodhive gjatė kohės sė Aparteidit.
Pjesa legjislative e qeverisjes pėrbėhet nga dy dhoma, dhoma
parlamentare ku tė deleguarit (400 anėtarė) zgjidhen sipas principit tė
pėrbėrjes dhe nga dhoma e kėshillit nacional tė provincave (90 anėtarė,
secila provincė prezantohet me 10 anėtarė)
Presidenti (Kryetari i shtetit) ka funksionin e kryetarit tė shtetit
si dhe tė shefit tė qeverisė dhe zgjidhe ēdo 5 vjet nga kuvendi
nacional. Nėn ndėrkohė president ėshtė Thabo Mbeki sikurse paraardhėsi i tij Nelson Mandela anėtarė tė partisė qė luftuan Aparteidin tė quajtur Afrikan National Congress – ANC (Kongresi Nacional Afrikanė).
Njėsitė territoriale
Afrika Jugore ndahet nė nėntė njėsi administrative tė quajtura Provinca. Provincat e Afrikės Jugore janė:

  1. Sot qytetet kryesore janė
Johanesburg ėshtė qendra ekonomike dhe kryeqyteti i provincės
Gauteng (shqiptohet "hau'teng"), qė ndodhet nė rrafshnaltėn me lartėsi
2000 m mbi nivelin e detit (High Veld). Nė brendėisi e nė rrethinat e
tij janė disa Townships - qendra banimi sidomos pėr shtresat e varfėra
zezake, si p.sh. Soweto (popullėsi reale pak mė tė madhe se tė
Shqipėrisė), Alexandra, Hillbrow etj. Vitet pas Aparteidit kanė parė
ndryshime tė vrullshme tė demografisė sė lagjeve tė qytetit. Kėshtu tė
bardhėt janė larguar nga lagjet qendrore, si p.sh. CBD (Central
Business District), drejt zonave suburbane si Sandton e Melville. Edhe
se shumė masa janė marrė nga qeveria pėr bėrjen e qendrės me tė sigurt,
tė bardhėt e shumica e turistėve evitojnė me ēdo kusht qendrėn, ku
ironikisht gjenden edhe muzetė e godinat historike.
Cape Town ėshtė qendra kulturore e turistike. I shtrirė nė Kepin e
Jugut, rrotull malit madhėshtor tė sheshtė qė i ngjan njė tavoline
(Table Mountain/Taffelberg) e gjer nė zonat e shquara pėr verėrat
afrikanojugore, si Sommerset e Stellenbosch)
Pretoria ėshtė qendra administrative dhe gjithashtu kryeqyteti i vendit.
Qytete tė tjera me rėndėsi ekonomike janė Durban, Port Elisabeth,
Bloemfontein (vendlindja e shkrimtarit tė "Zotit tė Unazave" Talking).
Gjeografia
Nga sateliti
Sipėrfaqja e pėrgjithshme e Republikės Jugore Afrikane sė bashku me ishullin Princ Eduard ėshtė 1,219,912 km2, shtrihet rreth koordinatave gjeografike 29 00 V, 24 00 L.
Vija bregdetare e Afrikės sė Jugut ėshtė 2,798 km e gjatė ndėrsa kufiri tokėsorė 4,862 km i gjatė.
Klima
e nė Afrikėn e Jugut ėshtė oqeanike e ndryshueshme. Pėrgjatė bregdeti
mbretėron njė klimė sub-tropikale me ditė tė ngrohta dhe net tė ftohta
Rrafshnalta e gjerė e brendshme e Afrikės sė Jugut pėrfundon nė
rrafshnaltėn me male dhe terene shkėmbore si dhe rrypinė e ngushtė
bregdetarė. Pika mė e ultė e relievit gjendet pėrgjatė bregdetit tė
oqeanit Atlantik dhe ajo mė e larta nė lartėsi mbidetare prej 3,408
metrave nė vendin e quajtur "Njesuthi" (ang.:Njesuthi) nė pjesėn lindore nė kufi me Lesoton.
Ekonomia e Afrikės Jugore

Monedhat e Afrkės sė Jugut Afrika e Jugut ėshtė vend me njė ekonomi tė zhvilluar nė nivel tė
lartė sa qė disa organizata ndėrkombėtare e radhisin ndėr vendet e para
(OKB, EU).
Ka rezerva tė mėdha tė pasurive natyrore, si dimant e ar, njė rrjet tė
mirė financiar dhe juridik, si dhe njė rrjet nė pėrgjithėsi tė mirė tė
infrastrukturės (komunikacionit, energjisė dhe transportit). Edhe pse
dhjetė vitet e fundit janė tė pėrshkruar nga njė rritje tė zhvillimit
ekonomik, pėrqindja e papunėsisė vazhdon tė jetė e madhe rreth 42% (janar 2005).
Pasojat e aparteidit nė mesin e tė “zinjve” kanė lėnė gjurmė tė thella
tė cilat manifestohen me njė varfėri nė pėrmasave tė gjėra. Ligji i
futur nga Mandela, Afirmative Action, synon qė tė ndreqė strukturėn e
padrejtė tė popullsisė, duke i dhėnė pėrparėsi punėsimit tė zezakėve e
grave. Kėshtu ēdo organizatė e firmė shtetėrore apo private duhet tė
pėrmbushi kuotat e grupeve tė ndryshme tė popullsisė. Problem tjetėr
ėshtė dhe kriminaliteti dhe korrupsioni si dhe sėmundja HIV/AIDS. Nė
fillim tė vitit 2000
qeveria ka paralajmėruar njė lehtėsim nė ligjin e punėsimit dhe tė
privatizimit tė ndėrmarrjeve shtetėrore me shpresė pėr joshjen e
investuesve tė huaj. Futja e ligjit pėr pagesat minimale ka shkaktuar
qė njė numėr shumė i madh i punėtorėve tė pėrjashtohen nga punėt
bujqėsore qė me vete ka sjellė migrimin nga fshatrat nė qytete.
Problem tjetėr ėshtė mangėsia e diturisė nė lėmin e udhėheqjes
administrative, nė vitet e fundit poste administrative ju janė lėnė
kundėrshtarėve tė aparteid tė cilėt marrin paga tė majme por
fatkeqėsisht ju mungon dituria pėr udhėheqje administrative. Shembull
tipik ėshtė Ministrja e Shėndetėsisė, njė ish-militante e ANC-sė, qė
njė herė publikisht deklaroi qė nuk beson se HIV-i shkakton AIDS-in. Si
rezultat HIV-i nė Afrikėn e Jugut vazhdon tė shtohet me tė njėjtėn
shpejtėsi, kur p.sh. nė Ugandė, njė vend shumė mė i varfėr afrikan,
rritja e pėrhapjes ėshtė ndalur.
Afrika e Jugut ėshtė anėtare nė shumė organizata dhe projekte ekonomike tė rajonit si:
Demografia e Afrikės Jugore
Rritja e popullsis
Popullsia nė kėtė vend ėshtė e larmishme. Ėshtė vendlindja e shumė
fiseve paraardhės tė njeriut, e holandezėve, gjermanėve, francezėve,
aziatikėve , anglezėve dhe e pasardhėsve tė tyre qė vijėn nga pėrzieja
e kėtyre popujve. Edhe pėr nga struktura sociale ėshtė e larmishme ku
vlen tė theksohet se edhe pas aparteidi, grupet e ndryshme sociale
jetojnė mė shpesh tė izoluar se sė bashku. Mese 58% e Afrikės Jugore
deri nė vitin 2002 ka qenė e urbanizuar dhe dendėsia e popullsisė nė janar tė 2003-sė ishte 37 banorė pėr km2.
Pėrqindja e rritjes sė popullsisė pėrbrenda vitit arrin shifrėn 0.8%
ndėrsa vdekshmėria e fėmijėve 6,9%. Pėr 1523 banorė shėrben njė mjek
ndėrsa shkalla e analfabetizmit ėshtė diku 85%. Jeta mesatare ėshtė 46
vjet pėr femra dhe njė vit mė pakė pėr meshkuj (kėtu shihet ndikimi i
HIV-it). Rreth dy tė tretat e popullsisė janė krishtere pjesa tjetėr mė
e madhe ėshtė besimtarė tė religjioneve tė fiseve tė ndryshme (shumica
tė besimit Animismus), mysliman janė 2% dhe hindus 1,5%. Gjatė kohės sė
aparteidit ndarja e strukturės sė popullsisė bėhej sipas racės dhe
pėrqindjet e tyre ishin:

  • "Zezakė": 77,80%
  • "Tė bardhė": 10,17 %
  • "Me ngjyrė": 8,68 %
  • "Aziatikė": 2,49 %
Afrika e Jugut ka 11 gjuhė zyrtare. Edhe se pjesa mė e madhe e popullsisė flet Zulu, Anglishtja ėshtė bėrė kohėt e fundit gjuha
"zyrtare jozyrtare". Gjatė regjimit tė Aparteidit, njė pjesė e madhe e popullsisė zezake u detyrua tė fliste vetėm Afrikaans (pasardhėse e gjuhės Flamande). Pėr kėtė arsye edhe sot mund tė takosh afrikanojugor zezakė qė nuk zotėrjnė gjuhėn e tyre (Zulu, Xhosa, Sutu etj), por vetėm
Afrikaans.

Shiko profilin e anėtarit http://dibra.bigforumonline.com

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi